Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kodėl svarbu laikytis asmens higienos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant temas, susijusias su sveika gyvensena. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, prisiminti ir kartu su mokiniais aptarti, kokius asmens higienos įgūdžius reikia išsiugdyti kiekvienam mokiniui ir kodėl; 2) peržiūrėjus pristatymą atlikti darbą grupelėse: mokiniams pasirinkus asmens higienos įgūdžių sritį (ar mokytojui ją paskyrus), nupiešti su ja susijusį piešinį ir trumpai aprašyti; 3) naudojantis skaidrių programa padaryti pristatymą apie pasirinktą (-as) asmens higienos įgūdžių sritį (-is).
Išklausysi senovės graikų mitą „Dedalas ir Ikaras“ ir atlikdamas užduotis pasitikrinsi, ar gerai jį supratai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per integruotą pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką: 1) pamokos pradžioje prisiminti skirtingus istorinius laikotarpius ir kas svarbaus įvyko kiekvienu iš jų. Plačiau aptarti senovės Graikiją; 2) prisiminti, kas yra sakmė, padavimas, išsiaiškinti žodžio „mitas“ reikšmę; 3) išklausyti mito įrašą, paprašyti mokinių trumpai jį atpasakoti; 4) atlikti šiame pratime esančias teksto suvokimo užduotis; 5) aptarti pasitaikiusias klaidas, kartu su mokiniais pasvarstyti, ko galima pasimokyti iš šio graikų mito; 6) pasiūlyti namie pasidomėti kitais senovės Graikijos mitais. Taip pat šį pratimą galima susieti su: a) kūno kultūros pamoka ir per ją pristatyti senovės Graikijos olimpines žaidynes, palyginti, kiek ir kokių olimpinių rungčių yra šiais laikais; b) dailės ir technologijų pamoka ir aptarti senovės graikų meną, iliustruoti vieną iš patikusių Graikijos mitų.
Žaisdamas žaidimą, mokysiesi atpažinti, taisyklingai rašyti ir tarti mišriuosius dvigarsius. Taip pat pasitikrinsi, ar žinai, kaip rūšiuoti šiukšles ir tau nebereikalingus daiktus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per integruotas pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją „Aplinkos tarša“;
2) atlikti pratimą ir taip įtvirtinti mišriųjų dvigarsių tarimą ir rašybą;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikti įvairių paveikslėlių ir priskirti mokinių poroms tam tikros rūšies atliekų konteinerį, į kurį reikės atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti šiukšlių rūšiavimu, t. y. ką galima ir ko negalima mesti į konteinerius, ir pagaminti plakatų, lankstinukų, kuriuos galima būtų pristatyti mokyklos bendruomenei;
5) veiklos pabaigoje parašyti rašinį tema, pavyzdžiui, „Kaip aš rūšiuoju šiukšles“;
6) per dailės ir technologijų pamokas pasigaminti drabužių iš antrinių žaliavų, surengti mokykloje parodą.
Skaitydamas tekstus apie bendruomeninius gyvūnus, atpažinsi veiksnį ir tarinį ir juos tinkamai pažymėsi sutartiniais ženklais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas, kartojantis pagrindines sakinio dalis veiksnį ir tarinį. Taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant vaikus su bendruomeniniais gyvūnais. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Gyvūnų bendruomenės“;
2) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, kiekvienam mokiniui duoti savarankiškai sugalvoti ir užrašyti neišplėstinių sakinių;
3) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, dirbant porose užduoti mokiniams išplėsti sugalvotus sakinius;
4) skirti individualų darbą su šiuo interaktyviuoju pratimu;
5) pamokos pabaigoje mokiniams pateikti savirefleksijos klausimų veiklai apmąstyti: Ką supratau? Kas buvo suprantama ir lengva? Kas buvo neaišku? Ką turėčiau pasikartoti ar pasimokyti atidžiau?
Klausydamasis pasakos, sužinosi apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo. Išgirsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų turėtų būti pagaminti įvairūs įrenginiai ir mašinos, kad galima būtų pjauti, kulti javus, malti grūdus, kepti duoną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją siūloma naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, mokantis nusakyti svarbiausius klausytos pasakos įvykius, pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus ir juos susieti su medžiagų savybėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją;
2) pasiūlyti vaikams išrinkti esminius žodžius, nusakančius svarbiausius duonos kelio įvykius;
3) per pasaulio pažinimo pamoką detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes, prisiminti, kokie įrenginiai ar mašinos buvo paminėti pasakoje, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios tų medžiagų savybės ir koks jų vaidmuo;
4) suskirsčius mokinius į 8 grupes, pasiūlyti kiekvienai grupei nupiešti ir aprašyti po vieną duonos kelio etapą: arimą, sėjimą, javų auginimą, pjovimą, kūlimą, malimą, tešlos minkymą, kepimą. Sukurti knygelę;
5) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, įvardijant skirtumus ir panašumus;
6) surengti popietę ar viktoriną „Patarlės ir mįslės apie duoną“.
Sužinosi, kaip įvairiuose leidiniuose skirti dalykinį tekstą nuo grožinio. Taip pat išsiaiškinsi, kas yra inercija ir kada šis reiškinys gali padaryti žalos, o kada suteikti naudos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie inerciją, taip pat per lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas peržiūrėti šią demonstraciją ir aptarti inercijos reiškinį;
2) po peržiūros mokiniai galėtų pateikti inercijos pavyzdžių iš savo patirties;
3) per lietuvių kalbos pamokas įtvirtinti dalykinio ir grožinio teksto suvokimą: skaityti tekstus ir juos skirti (dalykinis ar grožinis), bandyti grupėse sukurti trumpų dalykinių ir grožinių tekstų (apie mokyklą, miestą ir t. t.);
4) atlikti bandymų, pavyzdžiui: žaislinis vežimėlis veža kaladėles ir trenkiasi į kliūtį, stebėti, kaip kaladėlės išsibarsto, paskui pabandyti prilipinti kaladėles lipniąja juosta, netvirtai pririšti ir pan.;
5) per kūno kultūros pamokas bandyti pasižiūrėti ir pamatuoti, kaip sekasi greitai bėgant sustabdyti kūną iš anksto nežinant, kada reikia sustoti. Jeigu įmanoma, pasinaudojus gimnastikos virve įsisiūbavus peršokti nuo čiužinio ant čiužinio.
Berniukas televizijos studijoje dalyvaus žaidime ,,Pažink istoriją!“. Pažiūrėsi, kaip jam seksis, ir išmoksi naudotis nesudėtingais istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas:
1) mokantis istorijos tarpsnius senovės Egiptas, senovės Roma ir viduramžiai, galima pasinaudoti 4, 5, 8, 9, 11 ir 12 skaidrėmis vaizdinei medžiagai pateikti;
2) apibendrinti, kai mokiniai yra aptarę visus istorijos tarpsnius. Pamokos eiga galėtų būti tokia:
I. Siekiant sudominti ir įtraukti į veiklą pamokai mokytojas, kartu su keliais mokiniais galėtų pasiruošti kokį nors akcentą iš pasirinkto istorijos tarpsnio, pvz., padaryti iš vieno mokinio ,,mumiją“, jį apsukant tualetiniu popieriumi, laišką, parašytą hieroglifais, nulipdyti iš plastilino sarkofagą ir pan. Kitų klasės mokinių tada galėtų klausti, kas tai, iš kurio laikotarpio, ką jie apie tai žino, aptarti, kokia veikla laukia šią pamoką (kartojimas, apibendrinimas).
II. Peržiūrėti ir aptarti demonstraciją.
III. Mokiniai suskirstomi į 3 grupes (trims tarpsniams: akmens amžiui, senovės Graikijai, renesansui apibūdinti. Naujausieji laikai bus skirti namų darbams). Skirstant į grupes, galima pasiūlyti mokiniams traukti korteles, kuriose pavaizduoti tam tikram laikotarpiui būdingi dalykai, daiktai, pvz., kuoka, pusnuogis pirmykštis žmogus, karoliai iš žvėries dantų, buveinė oloje ir t. t. Jei mokiniai turi galimybę pasižiūrėti į istorijos laiko juostą (kurioje nurodyta, nuo kurio iki kurio amžiaus buvo, pvz., viduramžiai, renesansas ir kt.), galima ant kelių kortelių užrašyti tik amžių. Pagal užrašytą amžių mokinys turi atsirinkti, kuriai grupei priklausys.
IV. Mokiniai turi parašyti mažiausiai keturis sakinius (kiek spės per duotą laiką) iš savo grupei tekusio laikotarpio. Mokytojas turi apgalvoti ir pasirūpinti, kokiais šaltiniais informacijos paieškai mokiniai naudosis: paruošti pakankamai enciklopedijų, publikacijų, bendradarbiauti su mokyklos istorijos mokytoja ir gal pasinaudoti vyresnių mokinių rašytų referatų ar ruoštų pristatymų medžiaga. Taip pat galima nurodyti interneto adresus ir suteikti galimybę pasinaudoti kompiuteriu (esančiu klasėje, galima susiderinti, kad keletas mokinių galės per pamoką nueiti į biblioteką ar kompiuterių klasę). Kaip informacijos šaltinį panaudoti ir tas pačias korteles, kurias mokiniai išsitraukė skirstydamiesi į grupes.
V. Kiekviena grupė turi pristatyti savo rastą informaciją. Aptarti, atkreipiant dėmesį, kokiais šaltiniais mokiniai naudojosi, apibendrinti ir leisti mokiniams įsivertinti.
VI. Namų darbų skyrimas. Pasirinktu būdu, po vieną ar susitarus grupelėje, paruošti pristatymą apie naujausiuosius laikus. Atkreipti mokinių dėmesį, kad pristatymo pabaigoje būtina nurodyti informacijos šaltinius.
Atsakydamas į klausimus prisiminsi, ką žinai apie gamtos išteklius, kaip juos galima taupiai naudoti ir prisidėti prie mus supančios aplinkos išsaugojimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimą pasakyti, kokių padarinių gali turėti besaikis ar neprotingas gamtos išteklių naudojimas, taip pat kalbant apie gamtos taršą ir jos šaltinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje rekomenduojama peržiūrėti demonstracinį MO „Gamtos ištekliai“; 2) aptarti gamtos taršos šaltinius ir padiskutuoti, kaip kiekvienas mokinys prisideda ar galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo; 3) duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą; 4) bendrai aptarti testą ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą.
Pasitikrinsi, ką žinai apie oro ir vandens svarbą žmogui ir jį supančiai aplinkai. Prisiminsi, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams susipažinus su oro ir vandens svarba žmogui ir jį supančiai aplinkai bei prisiminus, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo, kaip galima taupyti šilumą ir vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) dirbantiems poromis mokiniams duoti parašyti oro ir vandens taršos šaltinius ir oro saugojimo, vandens ir šilumos taupymo būdus;
2) surengti trumpą diskusiją, skirtą darbui poromis apibendrinti;
3) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“;
4) pagal galimybę duoti mokiniams individualiai arba porose atlikti testą ir kartu aptarti klaidas;
5) pasiūlyti mokiniams išsispausdinti ir užpildyti su šiuo testu susijusį šabloną.
Atlikdamas šį testą, prisiminsi, ką žinai apie Žemės gyventojus ir skirtingą jų gyvenimo būdą, taip pat pasitikrinsi, ar moki taisyklingai rašyti sakinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamoką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmonių gyvenimo būdas“; 2) remiantis prezentacija pasiūlyti mokiniams sugalvoti įvairių tipų sakinių su vienarūšėmis sakinio dalimis ir įvardyti sakinio rūšį (tiesioginis, klausiamasis, šaukiamasis sakinys), kartu aptarti sugalvotų sakinių skyrybą; 3) pasakyti kokį nors daiktavardį, susijusį su kitų kraštų žmonėmis, o mokiniai turėtų jį pakeisti pagal nurodytą klausimą; aptarti rašybą; 4) pamokos pabaigoje skirti mokiniams savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Išklausysi iliustruotą padavimą, sužinosi, kaip buvo įkurtas Vilniaus miestas, ir suprasi, kaip chronologiškai išdėstyti istorinius įvykius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas naudoti prezentaciją supažindinant mokinius su padavimais. Peržiūrėję ją ir išklausę padavimą, mokiniai gali įvardyti pagrindinius veikėjus, veiksmo vietą ir laiką, tinkamai vartoti sąvokas laikui nusakyti (seniai, prieš daug šimtų metų, labai seniai ir t. t.);
2) peržiūrėjus prezentaciją užduoti mokiniams klausimų, į kuriuos jie turėtų atsakyti remdamiesi išklausytu padavimu;
3) per pasaulio pažinimo pamokas panaudoti prezentaciją kalbant apie istorijos įvykių chronologiją ir (arba) apie Lietuvos didžiuosius miestus, jų istoriją (įkūrimą), mokantis apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti Gedimino pilies maketą (darbas grupėse), piešti temomis „Gedimino medžioklė“, „Žynys Lizdeika“, „Geležinis vilkas“. Taip pat galima su mokiniais aptarti įvairių simbolių prasmę dailės ir literatūros kūriniuose;
5) padiskutuoti su mokiniais apie miestą ar miestelį, kuriame jie gyvena. Ką mokiniai žino apie jo praeitį arba kaip įsivaizduoja jo ateitį?
Peržiūrėjęs skaidres ne tik sužinosi, kur ieškoti informacijos norint parengti pristatymą, bet ir susipažinsi su nykstančiu paukščiu – juoduoju gandru.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai ieškoti informacijos ir ją pateikti kitiems – papasakoti apie nykstančius gyvūnus, kurti rišlų pasakojimą ir gyvūno aprašymą arba rengti pristatymus įvairia kita tematika.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti, kaip ruošti pristatymą;
2) peržiūrėti prezentaciją;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms savarankiškai parengti pristatymo planą ir juo naudojantis paruošti pristatymą apie pasirinktą nykstančią gyvūnų rūšį;
4) pristatyti parengtą pristatymą;
5) aptarti nykstantiems gyvūnams kylančią grėsmę ir padiskutuoti, ką daryti, kad jie visiškai neišnyktų.
Sužinosi, kas yra mitybos grandinė, mokysiesi ją sudaryti ir nagrinėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kas yra mitybos grandinė; per lietuvių kalbos pamoką galima naudoti prezentaciją kaip dalykinį tekstą ir jį nagrinėti. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) pamokos pradžioje mokinių paklausti, kas kuo minta. Išklausyti jų samprotavimų; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) surengti darbą grupėse taikant ,,Padėkliuko“ metodą (https://iqesonline.lt). Pasiūlyti mokiniams sudaryti (nupiešti) mitybos grandines. Pirmiausia kiekvienas mokinys pats turėtų sudaryti mitybos grandinę, vėliau ją pristatyti savo grupės draugams, galiausiai grupė turėtų sudaryti bendrą mitybos grandinę ir ją pristatyti kitai grupei; 4) pamokos pabaigoje mokiniai porose vienas kitam papasakoja, ką sužinojo apie mitybos grandines, ir užrašo klausimą, ką dar norėtų sužinoti šia tema. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką: 1) apžiūrėti knygų parodėlę, kurioje eksponuojamos įvairios knygos apie gyvūnus, augalus, žuvis, paukščius (enciklopedijos, vadovai, žinynai); 2) išsiaiškinti šių knygų paskirtį, supažindinti mokinius su dalykinio teksto sąvoka; 3) peržiūrėti prezentaciją; 4) duoti mokiniams atlikti pagal šią prezentaciją parengtą testą.
Pasiklydęs miške Robotukas suprato, kad nori išmokti orientuotis nežinomoje aplinkoje. Pasimokysi to kartu su Robotuku.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) įjungus titulinę skaidrę, padiskutuoti, ką daryti Robotukui, ką darytų mokiniai, atsidūrę tokioje situacijoje, gal yra turinčių tokios patirties;
2) mintims išsekus, parodyti mokiniams kompasą (geriausia turėti keletą kompasų) ir vėl leisti mokiniams pamąstyti, koks tai prietaisas ir kam jis skirtas, bandyti spėti, ką reiškia jo raidės. Paprastai mokiniai nemoka naudotis kompasu, todėl jiems tai turėtų būti įdomu;
3) peržiūrėti prezentaciją;
4) peržiūrėjus 10 skaidrę, atlikti praktines užduotis, išmokti naudotis kompasu (duoti užduotį: ant kiekvienos klasės sienos pakabinti kortelę su atitinkama raide Š, P, R, V; paprašyti vaikų įvairiai judėti (į šiaurę, pietus ir t. t.), išdėstyti įvairius daiktus nurodytose kryptyse ir t. t.);
5) peržiūrėti pabaigos (apibendrinamąją) skaidrę, leisti mokiniams pasiimti savo mobiliuosius telefonus, pažiūrėti, ar juose yra atitinkamų programų, aptarti jas su draugais;
6) pakartoti kitus sužinotus orientavimosi aplinkoje būdus ir išeiti į kiemą: stebėti aplinkos požymius, pagal kuriuos galima orientuotis saulėtą dieną, pasimokyti pagal krentantį šešėlį nustatyti pasaulio kryptis. Lauke galima leisti vaikams veikti savarankiškai arba pateikti užduočių.
Kartu su Robotuku sužinosi, kodėl ir kaip atsirado miestai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką. Siūloma veikla per pamoką: 1) Sudominimas. Pateikti du paveikslėlius: pirmykščio žmogaus ir dabartinio miestiečio. Paprašyti rasti 10 jų skirtumų. Tuomet mokinių paklausti, kokioje aplinkoje tiktų gyventi pirmam, kokioje – antram žmogui. Kodėl? Pamąstyti, kaip jiems sektųsi susikeitus vietom. Kodėl ir vienam, ir kitam tai būtų sudėtinga? 2) Darbas grupėse. Mokinius suskirstyti į grupes. Kiekvienai grupei duoti po didelį lapą, kurio kairėje pusėje priklijuotas pirmykščio žmogaus, o dešinėje – miestiečio paveikslėlis. Mokinių paprašyti pavaizduoti, kaip žmogus iš pirmojo „virsta“ antruoju (sudaryti tarsi laiko juostą). Pabrėžti, kad reikia vaizduoti ne tik išorinius žmogaus pokyčius, bet ir jo gyvenamąją aplinką. Pristatant darbus, mokytojas turėtų užduoti kritinį mąstymą ugdančius klausimus, pavyzdžiui, jei kuriuo nors „virsmo“ etapu žmogus pasistato namą, mokytojas klausia: „Kodėl? Iš kokių medžiagų?“; jei žmogus ima dėvėti drabužius, mokytojas klausia: „Iš kur juos gavo“; jei įsigijo automobilį, klausia: „Kam jis reikalingas, kas jį pagamino?“ ir t. t. Apibendrindamas mokytojas galėtų paklausti: „Kaip ir kodėl kartu su žmogumi keitėsi jo gyvenamoji aplinka?“ 3) Prezentacijos peržiūra ir aptarimas. 4) Žaidimas „Statome miestą“. Karuselės metodas. Mokiniams duoti po lapą, kuriame bus piešiamas miestas. Lapuose galėtų būti blankiai išspausdintas gamtovaizdis – miškas, upė, keletas laukinių gyvūnų, perintis paukštis ir panašiai. Lapo centre nupiešti žmogų. Mokiniai turėtų nupiešti po vieną žmogui reikalingą miesto objektą arba dalyką. Lapus siųsti ratu pagal laikrodžio rodyklę, kad kiekvienas mokinys papildytų piešinį. Gautus piešinius aptarti – kas ir kodėl nupiešta. Padiskutuoti, kaip pakito gamtovaizdis: kas nutiko miškui, gyvūnams ir panašiai. Galima suklijuoti visus piešinius į vieną didelį plakatą ir išeis didmiestis. 5) Pamokos refleksija. Paprašyti mokinių užbaigti sakinį: „Miestai atsirado ir plėtojosi, nes...“ Stengtis išrutulioti kuo daugiau mokinių idėjų. 6) Namų darbų skyrimas. Pasiūlyti mokiniams pasidomėti, kaip atsirado ir plėtojosi jų gimtasis ar arčiausiai esantis miestas.
Išklausysi sekamą sakmę, atsisiųsi ir išsispausdinsi užduočių lapą, atsakysi į jame pateiktus klausimus, nustatysi, apie kokį žalingą žmogaus įprotį kalbama sakmėje, ir jos veikėjams pasiūlysi kitų, prasmingesnių, sveikatai nekenksmingų būdų praleisti laisvalaikį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žalingus žmogaus įpročius, ugdant mokinių gebėjimus įvardyti svarbiausius sakmės veikėjus ir įvykius. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su pratimu susijusią prezentaciją;
2) organizuoti darbą su interaktyviuoju pratimu; mokiniai skatinami kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie žalingus žmogaus įpročius, daryti išvadas remdamiesi sakme; aukštesniųjų gebėjimų mokiniams pasiūlyti perkurti sakmę pakeičiant veikėjus, laiką, vietą, žalingą žmogaus įprotį;
3) pasiūlyti mokiniams grupėse iš laikraščių, žurnalų sukurti plakatą „Kokių žalingų įpročių reiktų vengti?“, kviečiantį nekenkti sau žalingais įpročiais;
4) pamokos pabaigoje surengti sukurtų plakatų pristatymą.
Sužinosi, kokie drabužiai yra tinkamiausi dėvėti įvairiomis oro sąlygomis ir skirtingu paros metu.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant žmogaus aprangą su oro sąlygomis, ir per lietuvių kalbos pamokas, mokant vienarūšių (bejungtukių) sakinio dalių skyrybos. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą ir išsamiai aptarti aprangos pasirinkimą skirtingomis oro sąlygomis, paieškoti įvairių alternatyvų; 2) sumodeliuoti oro sąlygas ir duoti mokiniams porose padiskutuoti, kaip rengtis esant tokiam orui, pvz.: vasara, lauke 15 laipsnių šilumos, nesmarkus vėjas, debesuota. Kaip rengsitės?; 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti ir atsinešti į klasę įvairių žmogaus aprangos nuotraukų ir padiskutuoti, kokiomis oro sąlygomis tiktų tam tikra apranga; 4) patyrinėti drabužių etiketes ir nustatyti, iš kokios medžiagos jie pagaminti ir kokiomis sąlygomis yra tinkamiausi dėvėti. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas sukurti įvairių drabužių modelių, pritaikytų tam tikroms oro sąlygoms; - per lietuvių kalbos pamokas sukurti aprašomuosius pasakojimus apie aprangą ir išeigą į lauką.
Trumpai susipažinsi su kai kurių Lietuvos kunigaikščių valdymo laikotarpiu ir veikla ir gebėsi suskirstyti nesudėtingus žodžius reikšminėmis dalimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus išskirti keletą svarbių Lietuvos istorijos įvykių, susijusių su kunigaikščių valdymu, ir nagrinėti žodžius reikšminėmis dalimis. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, tobulinti žodžių darybos įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktą medžiagą kitomis užduotimis, pavyzdžiui, sudaryti kunigaikščių giminės medį (Gediminaičių dinastijos), pakartoti tikrinių daiktavardžių rašybą (kunigaikščių vardų, valstybių pavadinimų ir kt.).
Atlikdamas užduotis susipažinsi su kai kuriais daiktais, atsiradusiais dėl naujų mokslo išradimų, ir pasikartosi rašybos taisykles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą taisyklingai rašyti daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnes, taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo išradimus ir atradimus, jų įtaką žmogaus gyvenimui.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) grupelėse atlikti pirmą užduotį ir kartu prisiminti, kokių dar mokiniai žino daiktų, kuriems išrasti ar patobulinti reikėjo naujų mokslo išradimų;
3) kitas užduotis mokiniams siūloma atlikti savarankiškai;
4) namie, naudojantis internetu ir kitais informacijos šaltiniais, pasirinkti kokį nors naują mokslo išradimą ir jį trumpai aprašyti (nusakyti jo naudą ir poveikį žmogaus gyvenimui) arba padaryti pristatymą naudojantis pateikčių programa;
5) atlikus visas užduotis, dar kartą prisiminti ir pasikartoti taisyklingą daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Atliksi rašymo užduotis ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimus taisyklingai rašyti daiktavardžių ir veiksmažodžių galūnes, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pagrindines žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, rekomenduojama peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) grupelėse atlikti pirmą užduotį, su mokiniais prisiminti ir pakartoti pagrindines organizmo funkcijas; 3) paskui visas tris užduotis mokiniai gali atlikti savarankiškai; 4) atlikus visas užduotis, jeigu yra spragų, dar kartą prisiminti ir pakartoti taisyklingą daiktavardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Skaitysi tekstus ir susipažinsi su priešistorinių žmonių gyvenimu bei pasitikrinsi, ar gebi atidžiai skaityti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pirmykščių žmonių gyvenimą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant interaktyvųjį pratimą rekomenduojama prisiminti, ką vaikai žino apie akmens amžių, to meto žmonių gyvenimo būdą ir sąlygas; prisiminti šiam laikotarpiui būdingas sąvokas ir dar kartą išsiaiškinti jų reikšmę, pateikiant paveikslėlių, nuotraukų ar vaizdų, vaikams suprantamų apibūdinimų ar pavyzdžių;
2) vėliau savarankiškai ar porose duoti mokiniams atlikti interaktyvųjį pratimą; atlikus užduotį svarbu su mokiniais aptarti, kas ir kodėl buvo sunku, ir esant galimybei kartu ar individualiai atlikti daugiau panašių užduočių; taip pat svarbu aptarti savarankiško, sklandaus skaitymo ir skaitomo teksto suvokimo svarbą įsimenant informaciją, mokantis ir kitų mokomųjų dalykų;
3) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams sukurti komiksą – nupiešti mūsų protėvių gyvenimą iliustruojančių stilizuotų paveikslėlių iš tuometinio gyvenimo ir sukurti kokio nors to meto įvykio ar nuotykio dialogų;
4) naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis, internetu ir t. t.) daliai mokinių (pvz., pusei) pasiūlyti namie ar klasėje trumpai aprašyti arba rasti ir išrašyti informaciją apie pirmykščių žmonių gyvenimo būdą bei sugalvoti klausimų, susijusių su išrašytuose tekstuose pateikta informacija; kitą pamoką mokiniai parengtus tekstus duotų skaityti kitiems bendraklasiams, o vėliau pateiktų iš anksto pasiruoštus klausimus, kurių atsakymus mokiniai turėtų rasti pateiktuose tekstuose.
Prisiminęs, kaip teka elektra, iš pateiktų daiktų sudarysi energijos perdavimo grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų elektros energijos perdavimo pavyzdžių, arba per lietuvių kalbos pamokas, lavinant mokinių gebėjimus sklandžiai ir sąmoningai skaityti. Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje su mokiniais pakalbėti apie elektros energiją, jos perdavimo būdus kasdieniame gyvenime;
2) pasiūlyti mokiniams perskaityti dalykinių tekstų šia tema (pagal galimybes duoti mokiniams poromis panaršyti internete ar individualiai paieškoti informacijos apie energijos perdavimo būdus);
3) peržiūrėti prezentaciją „Energijos perdavimo būdai“;
4) atlikti laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams prisiminti ir patikrinti, kurios pateiktos medžiagos yra laidininkai, o kurios gali būti naudojamos kaip izoliatoriai (mokiniams pateikiami keli daiktai ir viena iš elektros grandinių);
6) atlikus bandymą aptarti rezultatus ir pakartoti, kurios medžiagos praleidžia elektros srovę, o kurios yra nelaidžios; taip pat aptarti elektros srovės mirtiną pavojų žmogaus gyvybei ir kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip teikti pagalbą žmogui, kurį nutrenkė elektros srovė.
Ar kada susimąstei, kiek daug informacijos mums gali suteikti paprasčiausi daiktai, pavyzdžiui, pašto ženklai? Tereikia išmokti perskaityti šią informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kalbant apie istorijos šaltinius, aptarti, kokių jų gali būti ir kokios informacijos jie mums gali suteikti, tada atlikti šį laboratorinį darbą; mokytojas turi atkreipti mokinių dėmesį, kad pašto ženkle parašyta „Naujorkas“, o dabar tai yra Niujorkas, ir pasiūlyti padiskutuoti, kodėl parašytas kitoks miesto pavadinimas;
2) kalbant apie pasaulio žemynus ir vandenynus, atlikus laboratorinį darbą atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad lakūnai iš vieno žemyno į kitą, iš Šiaurės Amerikos į Europą skrido per Atlanto vandenyną; pagal šią analogiją galima sukurti kitų skrydžių maršrutų, pavyzdžiui, per kokį vandenyną reikėtų skristi, norint patekti iš Azijos į Australiją ir pan., – tai padėtų įsiminti žemynų ir vandenynų pavadinimus;
3) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams sukurti savo pašto ženklą (ar kitą pasirinktą daiktą) ir jame paslėpti kokią nors informaciją; sukurtą darbelį galima „pasendinti“ (suglamžyti, dalį nuplėšti ir pan.); savo kūrinius galima pristatyti draugams – šie taptų istorikais ir ieškotų paslėptos informacijos.
Peržiūrėjęs skaidres ir atlikęs užduotis sužinosi, kada žmogus suvokia garsą, įtvirtinsi žinias apie pagrindines žmogaus ausies dalis, prisiminsi, kaip reikia tausoti klausą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie klausos organą ausį ir mokantis pažinti pagrindines ausies dalis bei tausoti klausą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą rekomenduojama aptarti 5 žmogaus pojūčius, daugiau dėmesio skirti klausai ir klausos organui ausiai; 2) vėliau grupelėse duoti mokiniams perskaityti pirmas 4 skaidres (informacinius tekstus) ir kartu aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus klausos organą ausį ir klausos tausojimą; 3) pateiktas užduotis mokiniai gali atlikti savarankiškai arba porose; atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams nuspalvinti ausies trafaretą ir kartu prisiminti pagrindines ausies dalis ir jų atliekamas funkcijas; 5) duoti grupinį darbą – pagaminti plakatų, atspindinčių klausos tausojimo taisykles.
Sužinosi apie Saulės sistemą ir jos planetas, Paukščių Tako galaktiką, kurioje esame. Išmoksi sudaryti giminiškus žodžius ir taisyklingai parašyti planetų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos pamokas, mokantis skirstyti žodžius reikšminėmis dalimis; per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Žemę ir Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją; 2) pasiūlyti vaikams pasirinkti iš šios prezentacijos žodžių (žvaigždė, mėnulis ir pan.) ir iš jų sudaryti kuo daugiau giminiškų žodžių bei pažymėti reikšmines jų dalis; 3) padalyti mokinius į 8 grupes. Naudojantis enciklopedijomis ir kitais informaciniais šaltiniais pasiūlyti plačiau pasidomėti priskirtomis planetomis ir apibendrinus informaciją parengti pristatymą klasės draugams; 4) pasiūlyti mokiniams sugalvoti faktais paremtą sakinį su pasirinkta planeta ir taip įtvirtinti taisyklingą planetų pavadinimų rašybą; 5) pagal tikslias proporcijas iš modelino ar kitų medžiagų pasidaryti planetų modelius; 6) pamokos pabaigoje mokytojas galėtų apibūdinti vieną iš planetų, o mokiniai spėtų jos pavadinimą.
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas, kalbant apie orų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką peržiūrėti demonstraciją „Kas būdinga orams?“ ir prisiminti atmosferos reiškinių simbolius bei aptarti dažniausius atmosferos reiškinius (ypač nakties); 2) individualiai arba kolektyviai atlikti šį interaktyvųjį pratimą, aptarti, kodėl sakiniuose buvo pasirinkti vieni ar kiti žodžiai; 3) per lietuvių kalbos pamoką pasiūlyti pagal šiame pratime pateiktą orų prognozės pavyzdį užrašyti savo gyvenamosios vietovės paros orų prognozę; pasitelkus dramą galima suvaidinti (išreikšti) orų prognozę atitinkamu paros metu; 4) per dailės ir technologijų pamokas sukurti savo orų žemėlapį, o jį aprašyti per lietuvių kalbos pamoką.
Žaisdamas žaidimą, pasitikrinsi, ar žinai, kokie vandenynai skalauja pasaulio žemynus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio žemynus ir vandenynus („Pasaulio žemynai ir vandenynai“), pasiūlyti mokiniams savarankiškai pažaisti šį žaidimą ir taip įtvirtinti žinias apie žemynus skalaujančius vandenynus; 2) kartu su mokiniais aptarti pateiktus sakinius ir išsiaiškinti, kokiai teksto rūšiai jie priklauso ir kaip tinkamai suderinti šių sakinių linksnius; 3) pažaidus žaidimą, pasiūlyti grupėse arba individualiai kontūriniuose žemėlapiuose užrašyti vandenynų ir žemynų pavadinimus.
Kartu su Robotuku paklausysi rusų rašytojo Kornelijaus Čiukovskio eiliuotos pasakos ,,Baltprausys“ ištraukų, atliksi gramatines užduotis ir pagalvosi, kodėl svarbu būti švariam ir tvarkingam.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką, kalbant apie asmens higieną, ugdant mokinių gebėjimus sudaryti klausyto pasakojimo veiksmų grandinę, nusakyti svarbiausius įvykius ir veikėjus. Siūloma veikla per pamoką:
1) individualiai, grupėmis arba bendrai klasėje atlikti pratimą;
2) pasiūlyti sukurti daiktavardžius antroje užduotyje pateiktiems veiksmo žodžiams;
3) pagal sudėtą pasakojimo planą sukurti atpasakojimą;
4) integruojant su pasaulio pažinimo pamoka, padiskutuoti: prisiminti, kokias asmens higienos taisykles ,,pažeidė“ berniukas ir kaip jas ištaisyti;
5) integruojant su dailės pamoka, pasiūlyti nupiešti paveikslėlių kortelių, pagal kurias vaikai kurtų pasakojimo dalį ar visą pasakojimą.
Parinksi žodžius su tinkamomis galūnėmis ir padėsi sutvarkyti kiemą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie tai, kaip tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją aplinką, ir per lietuvių kalbos pamoką kartojantis, kaip taisyklingai rašyti daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininką, daugiskaitos kilmininką, daiktavardžių vietininką. Siūloma veikla per pamoką:
1) pasaulio pažinimo pamokos pradžioje pažymėti, kad aplinką žmonės labai kruopščiai tvarko bent dukart per metus (pavasarį ir rudenį, pakalbėti šiukšlių ir žaliųjų atliekų deginimo prevencijos tema, taip pat apie tai, kam vasarą reikia pjauti veją ar pievą);
2) per lietuvių kalbos pamoką reikėtų atlikti šį interaktyvųjį pratimą ir, jei reikia dar patobulinti kai kurių linksnių rašybą, atlikti kitą panašaus tipo užduotį; mokytojui reikėtų iš anksto paruošti sakinių;
3) atlikus interaktyvųjį pratimą su mokiniais galima padiskutuoti apie tai, kaip jiems sekasi tvarkyti savo kiemą, ar jie prisideda prie visuotinių tvarkymosi akcijų, kokia tokių akcijų nauda ir pan.
Sužinosi apie dažniausiai drabužiams siūti naudojamų audinių sudėtį ir mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas kartojant daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininko, daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininko rašybą; mokantis aprašyti dėvimus drabužius. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Audinių savybės“; 2) dirbant grupėse patyrinėti savo drabužių išorines savybes ir etiketes, pasiaiškinti, iš kokio audinio pagaminti drabužiai, kokiomis savybėmis jie pasižymi; 3) atlikti šį interaktyvųjį pratimą individualiai; 4) naudojant PPP metodą („pagalvoju“ – mokinys užsirašo svarbiausias mintis, reikalingas aprašymui; „pasidaliju“ – su užrašytomis mintimis supažindina porininką; „pristatau“ – sukuria aprašymą ir pristato klasės draugams) pasiūlyti mokiniams aprašyti pasirinktą dėvimą drabužį ir jo audinių savybes; 5) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: Kas pavyko? Ką vertėtų patobulinti? Ką galiu padaryti, kad aprašymas būtų geresnis?
Jau nuo senų senovės žmonės domėjosi gamta, jos reiškiniais. Tačiau Robotukas nežinojo, kad vėjus jie įsivaizdavo kaip gyvas būtybes ir net vadino juos vardais. Kartu su Robotuku sužinosi vėjų vardus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie pasaulio šalių kryptis, pasiūlyti mokiniams atlikti šį pratimą;
2) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės pamokas. Susipažinus su pasaulio šalių kryptimis, atlikti šį pratimą ir duoti mokiniams savarankiškai nupiešti, kaip jie įsivaizduoja sakmės vėją (-us);
4) veiklą galima pratęsti per lietuvių kalbos pamoką: perskaityti pasirinktą sakmę, ją analizuoti, iliustruoti, panaudoti vaidybinius elementus ir pan.
Teisingai atlikęs užduotis ir įrašęs kalbos dalis, laiko, ilgio ir masės matavimo rezultatus, sužinosi žirgų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas kartojant, įtvirtinant daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį;
2) per lietuvių kalbos pamokas mokantis žodžių, nusakančių žirgų spalvą. Mokiniai arba mokytojas galėtų paruošti tokių žodžių sąrašą. Atliekant užduotis galima pasiaiškinti, kokia tai žirgo spalva;
3) per matematikos pamokas palyginti pratime minėtų žirgų aukštį (ties gogu), apskaičiuoti jo skirtumą, palyginti žirgų aukštį ir vaikų ūgį;
4) per matematikos pamokas, remiantis šių trijų žirgų aukščiu ir surinkus papildomos medžiagos apie kitų žirgų veislių aukštį, sudaryti diagramą (nuo žemiausio iki aukščiausio). Norint pasunkinti užduotį, žirgų aukštį pateikti užrašytą vieniniais ir sudėtiniais matiniais skaičiais;
5) per matematikos pamokas atlikti įvairius skaičiavimus, naudojant pateiktus masės duomenis: rasti vidutinį svorį, pvz., jei svoris 380–420 kg, tai vidutinis svoris – 400 kg; galima skaičiuoti, kiek vaikų sudarytų žirgo svorį ir pan.;
6) surengti mokinių išvyką į žirgyną. Ruošiantis išvykai, pasiūlyti atlikti šias užduotis, surinkti daugiau medžiagos apie žirgų veisles. Galima atlikti šias užduotis ir grįžus iš žirgyno, siekiant įtvirtinti įgytas žinias.
Išklausysi lokio pagalbos prašymą ir sužinojęs, kodėl baltiesiems lokiams gresia išnykimas, parinksi pateiktiems sakiniams tinkamas pabaigas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kada, kas ir kodėl dažniausiai prašo pagalbos;
2) pristatyti pamokos herojų – baltąjį lokį. Trumpai aptarti, ką mokiniai jau žino apie jį, išklausyti tekstą apie baltąjį lokį, savarankiškai atlikti užduotis;
3) mokiniams atlikus užduotis aptarti rezultatus;
4) mokytojas galėtų sugalvoti ir pateikti mokiniams papildomų su baltojo lokio prašymu susijusių klausimų, reikalaujančių platesnio atsakymo, skatinančių mokinius samprotauti.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką:
1) pamokos pradžioje paklausti mokinių, ką jie žino apie energiją, energijos gamybos žalą gamtai;
2) peržiūrėti prezentaciją „Kaip turiu taupyti energiją ir kodėl?“
3) aptarti prezentaciją, padiskutuoti, kaip galima saugoti gamtą;
4) duoti mokiniams savarankiškai atlikti pratimą, paskui jį kartu aptarti;
5) pasidomėti, kokiems dar gyvūnams dėl visuotinio atšilimo gresia išnykimas.
Užduočių lape nubraižysi vandens apytakos rato gamtoje schemą ir pažymėsi vandens kelią, o atsakydamas į klausimus mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Ši šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimus, leidžiančius suvokti vandens apytaką gamtoje, ir siekiant pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“, aptarti gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus;
2) atlikti laboratorinį darbą „Tyrinėk vandens apytaką namuose“;
3) pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles: kaip kelti žodžius į kitą eilutę, kokius skyrybos ženklus rašyti sakinio gale, kaip kableliais atskirti neišplėstines vienarūšes sakinio dalis, kaip rašyti kablelį prieš o, bet, tačiau, kad, pirmąjį sakinį atitraukti nuo krašto ir kt.;
4) išsispausdinti ir užpildyti šabloną, aptarti mokinių nubraižytas schemas ir apibendrinti išvadas bei pa(si)tikrinti, ar šablono lape mokiniai taisyklingai užrašė mintis apie vandens apytaką.
Pasikartojęs svarbiausias gramatikos taisykles, teisingai parinksi žodžių junginius ir išbaidysi pilyje gyvenančias klastingas šmėklas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių individualiai arba grupėse atlikti šį pratimą; 2) atlikus pratimą surengti grupinį darbą: suskirstyti mokinius į keturias grupes, judėdamos pagal laikrodžio rodyklę jos turėtų aplankyti keturias skirtingas stoteles ir jose pasikartoti po vieną gramatikos taisyklę iš pateiktų interaktyviame pratime ir atlikti užduotis bei įtvirtinti vietovardžių, asmenvardžių ir žodžių junginių galūnių rašybą; 3) po interaktyvaus pratimo duoti mokiniams kūrybinį darbą – parašyti rašinį „Šmėklų pilies istorija“ ir jame pavartoti bent 5 taisyklingus žodžių junginius iš šio MO.
