Peržiūrėjęs skaidres suprasi, kaip pragaištingai yra niokojama ir teršiama aplinka, sužinosi, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išsaugoti švarią aplinką ir orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie aplinkos taršos problemas, susipažinti su kiekviena problema atskirai ir padiskutuoti, kaip mokiniai siūlo jas išspręsti;
2) integruojant pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, parašyti rašinį tema „Kaip aš saugau gamtą (mane supančią aplinką)“;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikus įvairių paveikslėlių ir kelių paskirčių konteinerių, į kuriuos jie turėtų atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti apie tai, kaip sprendžiamos aplinkos taršos problemos;
5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, nupiešti ekologišką ir ekonomišką svajonių automobilį.
Skaičiuosi kelią, laiką ir greitį, kad ateityje galėtum geriau planuoti savo keliones.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą individualiai ir užrašyti sprendimus ant lapelių; 2) kolektyviai žiūrėti, spręsti ir analizuoti pasirinktus sprendimus; 3) pagal pavyzdį individualiai sukurti tokio tipo uždavinių (rasti laiką, kelią, greitį) ir pasiūlyti kitiems mokiniams juos išspręsti; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų.
Pasitikrinsi, ar gebi skirti, kurie gyvosios gamtos kūriniai ir geometrinės figūros yra simetriški, o kurie – ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Testu siekiama ugdyti mokinių gebėjimus grupuoti objektus, nustatyti jų skirtumus ir panašumus, įvertinti pateiktų objektų simetriją. Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie simetriją aplinkoje (MO „Simetrija aplinkoje“) žinioms pakartoti ir įtvirtinti atlikti testą kartu su visais mokiniais, jį demonstruojant visai klasei; taip pat galima pasiūlyti mokiniams jį atlikti ir namie;
2) pagal mokytojo pasirinkimą, prieš atliekant testą arba po to, būtų naudinga išeiti su mokiniais į lauką ir aplinkoje paieškoti simetriškų ir nesimetriškų objektų; vaikus suskirstyti į keletą grupių, jos turėtų pasivaržyti, kuri ras ir užrašys daugiau simetriškų ir nesimetriškų objektų;
3) prieš atliekant testą galima pasipraktikuoti žaidžiant žaidimus, pavyzdžiui: kreida mokyklos kieme nupiešti keletą simetriškų ir nesimetriškų objektų ir pažaisti žaidimą: kai mokytojas sako „simetriškas“, mokiniai bėga ir sustoja ant simetriško objekto, kai sako „nesimetriškas“ – ant nesimetriško. Jei oras netinkamas, galima skirtingose klasės vietose iškabinti simetriškus ir nesimetriškus objektus, mokiniai po mokytojo komandos turėtų atsistoti prie tinkamų objektų (simetriškų arba ne);
4) per matematikos pamokas, mokantis apie simetriją, simetrijos ašį, taip pat galima atlikti šį testą.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvą, jos kelius, miestus, upes ir ežerus.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per gamtos pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie Lietuvą, jos gyventojus, miestus, kelius, upes ir ežerus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Lietuvos žemėlapis“, atlikti interaktyviojo MO „Suskaičiuok atstumus tarp miestų“ užduotis; 2) duoti mokiniams savarankišką darbą arba darbą porose ir atlikti šį testą; 3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Esant reikalui, dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba naudoti Lietuvos atlasą.
Atlikdamas testą pasitikrinsi, ar žinai, kas teršia aplinką ir ką daryti, kad ji liktų švari.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias ir išsiaiškinti, ar jie suprato, kaip teršiama gamta ir kokių priemonių reiktų imtis norint išsaugoti švarią aplinką ir orą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Aplinkos tarša“ ir atlikti interaktyviojo pratimo „Atpažink mišriuosius dvigarsius“ užduotis;
2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose;
3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba individualiai su mokiniais aptarti klaidas.
Kartu su Robotuku išsiaiškinsi, kaip ir kodėl gyvūnai ir augalai prisitaiko prie aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kad išgyventų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis apie gyvūnų ir augalų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.
Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijos medžiagą, padiskutuoti apie ją;
2) pažaisti komandinį žaidimą: išvardyti kuo daugiau gyvūnų, kurie plaukioja, ropoja, skraido, šliaužioja, šuoliuoja;
3) surengti grupinį darbą: surašyti arba nupiešti daiktų pavyzdžių, kuriuos žmogus sukūrė, remdamasis gyvūnų prisitaikymu prie aplinkos;
4) kartu su mokiniais padiskutuoti, kas atsitiktų, jei gyvūnai ar augalai atsidurtų neįprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, ežys – medyje, delfinas – ant kranto, strutis – po žeme ir pan.;
5) nupiešti arba aptarti, kaip prie aplinkos sąlygų prisitaiko žmonės (kaip maitinasi, rengiasi, kokius namus statosi).
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip elektra patenka į mūsų namus, kokie yra pagrindiniai energijos perdavimo būdai ir kaip saugiai naudoti elektros prietaisus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti apie energiją, jos rūšis ir galimus pavojus gamtai ir žmogui gaminant įvairias energijos rūšis;
2) peržiūrėti prezentaciją apie energijos perdavimo grandines;
4) aptarti prezentaciją ir pasiūlyti mokiniams iš savo buities sugalvoti energijos perdavimo grandinių pavyzdžių;
5) dar kartą aptarti saugų elgesį su elektros prietaisais, elektros taupymo būdus;
6) savarankiškai arba porose atlikti laboratorinį darbą „Patyrinėk elektros grandinę“;
7) atlikus laboratorinį darbą aptarti, kaip sekėsi, ką reikėtų dar pasikartoti;
8) pamokos pabaigoje atlikti praktinių užduočių jungiant elektros grandines.
Peržiūrėjęs šią prezentaciją, sužinosi, kokią žalą mūsų Žemei daro energijos gamyba, pasimokysi taupyti elektros ir šilumos energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje padiskutuoti, kas yra energija, prisiminti jos rūšis; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) apibendrinti, kodėl Žemei reikalinga mūsų visų pagalba; 4) iš „Patarimų mokiniui“ peržiūrėti vieną pasirinktą filmuką apie visuotinį klimato atšilimą; 5) iš peržiūrėtos prezentacijos atsakyti į probleminį klausimą „Ar moki taupyti energiją?“; 6) aptarti, kokių elektros, šilumos taupymo būdų žino mokinio šeima ir kaip juos taiko; 7) pateikti dar daugiau elektros ir šilumos taupymo pavyzdžių; 8) pasirinktinai iš „Patarimų mokiniui“ pažiūrėti vieną filmuką apie energijos taupymą.
Išsispausdinęs darbo lapą ir sekdamas nurodymais, pasigaminsi kabantį kompasą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą nustatyti pasaulio šalis ir orientuotis pagal kompasą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“ ir pasigaminus kabantį kompasą praktiškai pasimokyti nustatyti pasaulio šalis;
2) atlikus laboratorinį darbą – pasigaminus plūduriuojantį kompasą, pasiūlyti mokiniams namie pasigaminti kabantį kompasą (arba atvirkščiai);
3) pasiskirsčius pamokoje, vieniems gaminti plūduriuojantį, kitiems – kabantį kompasą.
Robotukas susirūpino gamtos išteklių saugojimu. Peržiūrėk kartu su juo šią medžiagą ir sužinok, kas jam kelia nerimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gamtos išteklius, jų naudojimą ir saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti šį pristatymą. Beveik kiekvienos skaidrės pabaigoje yra pateikiamas klausimas, pvz., „Peržiūrėk savo daiktus, pagamintus iš medienos, ir pasakyk, be kurių iš jų galėtum apsieiti?“ ir kt. Siūloma sustoti prie kiekvieno klausimo ir pirmiausia leisti mokiniams pamąstyti, padiskutuoti, ieškant atsakymo. Tada įjungti kitą skaidrę, kurioje jie rastų atsakymą; 2) peržiūrėjus prezentaciją, pratęsti pokalbį apie joje nepaminėtus gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį); 3) vaikus suskirstyti grupėmis ir leisti patiems paruošti prezentacijos tęsinį: ant didelio lapo pavaizduoti ar surašyti, pateikti planą, kaip šiuos gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį) reikėtų protingai ir taupiai naudoti.
Išsiaiškinsi, kuo gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis ir kokie Lietuvos ir pasaulio gyvūnai taip gyvena.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie bendruomeninius gyvūnus.
Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje užduoti mokiniams pradėti pildyti ŽNS lentelę: Ž – ką žinau apie bendruomeninius gyvūnus? N – ką norėčiau sužinoti? S – ką sužinojau?;
2) stebėti ir aptarti prezentaciją (jei yra galimybė, mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos reikia išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai turėtų baigti pildyti ŽNS lentelę;
4) pamokos pabaigoje mokiniai porose turėtų pristatyti užpildytas lenteles.
Robotukas susapnavo, kad jį vejasi ragana Nevaleika. Padėsi Robotukui sapne įveikti slidžias ir neslidžias kliūtis ir taip pabėgti nuo raganos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, ugdant mokinių gebėjimus apibūdinti slydimą ir spręsti su slydimu iškilusias problemas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką pirmiausia peržiūrėti su šiuo interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie inercijos reiškinį;
2) geriausia atlikti šį pratimą individualiai, tačiau galima ir kolektyviai, kartu su mokiniais aptariant kiekvieną siūlomą pasirinkimą;
3) prieš atliekant šį interaktyvųjį pratimą, pabandyti per pasaulio pažinimo pamoką atlikti kelis bandymus ir patikrinti, kaip daiktai slysta šlapiu ar riebaluotu paviršiumi (pvz.: leisti medinę kaladėlę nuožulnia lenta, paskui ją sudrėkinti, o trečią kartą ištrinti riebalais);
4) per kūno kultūros pamoką išbandyti avalynės padų slidumą žiemą ant ledo arba sporto salėje (aptarti įvairių sportinės avalynės padų ypatumus, paskui pabandyti juos „apauti“ celofaniniais, medžiaginiais maišeliais ir t. t.);
5) rasti internete ir parodyti mokiniams, kaip žaidžiamas akmenslydis; aptarti, kas lemia žaidėjų sėkmę šiame žaidime (paviršius, inercijos jėga ir t. t.).
Ar žinai, kaip išperinti viščiuką? Atlik šį laboratorinį darbą ir sužinok, kokių sąlygų tam reikia.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti: 1) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvosios gamtos atstovų gebėjimą daugintis; 2) per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gyvąją gamtą; atlikus laboratorinį darbą, galima mokiniams pasiūlyti pasidomėti, kaip reikėtų rūpintis išsiritusiu viščiuku: paklausinėti senelių, tėvų ar paieškoti informacijos knygose, internete. Paruošti rastos medžiagos pristatymą; 3) per matematikos pamoką, kalbant apie stačiakampio ilgį, plotį, galima atlikti pirmąją šio MO dalį (parinkti dėžę). Toliau galima apskaičiuoti dėžės perimetrą, iškirpti atitinkamo ilgio juostelę ir iš jos išlankstyti perinti tinkamos dėžės rėmus. Teisingai atlikusiems šią užduotį, galima pasiūlyti atlikti visą laboratorinį darbą; 4) per matematikos pamoką, mokantis laiko vienetų ir atliekant šį laboratorinį darbą, galima pasiūlyti vaikams paskaičiuoti, kiek laiko gaidį reikia laikyti su višta (4 savaitės = 1 mėnuo = 28 paros ir t. t.), per kiek laiko išsirita viščiukas (3 savaitės = 21 para = 504 val.) ir pan.; 5) per lietuvių kalbos pamoką, atlikus šį laboratorinį darbą, galima pratęsti veiklą kuriant pasakojimą, kaip viščiukams sekėsi toliau, kaip jie prisitaikė prie tam tikrų gyvenimo sąlygų, kokios pagalbos jiems reikėjo.
Mergaitė ir Berniukas išvyko pailsėti prie jūros. Robotukas nusprendė pasirūpinti, kad jiems atostogaujant būtų geras oras. Kartu su Robotuku neleisi atslinkti lietaus debesims.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti, atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
2) atlikus pratimą, galima jį „perkelti“ į realią aplinką: išėjus į kiemą, kompasu (o gal ir kitais būdais) nustatyti pasaulio šalių kryptis. Jas pažymėti, į tas vietas turėtų atsistoti 4 mokiniai (debesys). Vienas vaikas (saulė) stovėtų centre, rankose laikydamas kamuolį. Mokytojas ar parinktas mokinys (-iai) sakytų pasaulio šalies kryptį, mokiniai debesys pradėtų judėti link centro, mokinys saulė turėtų mesti kamuolį į tą vaiką, kuris artėja iš nurodytos krypties. Žaidimą galima pritaikyti pagal mokinių gebėjimus: prie tų mokinių saulių, kuriems sunkiau atpažinti pasaulio šalių kryptis, debesys artėtų lėtu žingsniu arba pėda už pėdos (taip pat galima ilginti atstumą iki centro). Jei saulėmis tampa greičiau mąstantys ar puikiai žinantys pasaulio šalių kryptis mokiniai, debesys gali bėgti ir pan. Žaidimą galima paįvairinti: prieš pradėdami judėti, debesys laikytų rankas už nugaros, mokytojas, žinodamas, kuris vaikas bus lietaus debesis, gali apnešti ratu dubenį su vandeniu, stabtelėdamas prie kiekvieno. Būsimajam lietaus debesiui jis leistų suvilgyti pirštus vandenyje, kad, saulei neteisingai nustačius lietaus debesį, šis priartėjęs galėtų ją „aplyti“ – švelniai aptaškyti vandeniu;
3) siekiant, kad mokiniai įtvirtintų pasaulio šalių kryptis, galima žaidimą žaisti keletą savaičių (kol mokiniams pabos) per kūno kultūros pamokas. Tuomet prieš pamoką galima pasiruošti – sužaisti šį pratimą mobiliajame įrenginyje arba kompiuteriu, o per pamoką žaisti pirmiau aprašytą žaidimą.
Atliksi testo užduotis ir pasitikrinsi, ar gebi įvertinti istorijos šaltinių patikimumą ir prireikus jais tinkamai naudotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus ieškoti pagal tematiką ir nagrinėjamą kontekstą tinkamiausių istorijos šaltinių ir kritiškai juos vertinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Kaip rasti gerą istorijos šaltinį?“ ir atlikti su ja susijusį laboratorinį darbą „Panagrinėk istorijos šaltinius“;
2) su mokiniais aptarti patikimų ir nepatikimų istorijos šaltinių bruožus;
3) individualiai, porose ar demonstruojant visai klasei atlikti testą; atlikdami testą mokiniai turėtų žymėtis atsakymų variantus lapuose;
4) aptarti pasitaikiusias klaidas, jeigu reikia, parinkti daugiau užduočių šiems gebėjimams plėtoti.
Atlikdamas testo užduotis pasitikrinsi, ką žinai apie skirtingus žmonijos istorinius laikotarpius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Kelionė istoriniais laikotarpiais“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Atlik teksto suvokimo užduotis“; 3) pamokos pabaigoje savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie taisyklingą laikyseną ir klausos tausojimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas per pasaulio pažinimo pamokas siekiant patikrinti mokinių žinias apie taisyklingą laikyseną ir klausos tausojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmogaus klausa ir laikysena“, atlikti interaktyviojo pratimo „Prisimink, kaip tausoti klausą“ užduotis; 2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose; 3) atlikus testą bendrai aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti prezentaciją apie taisyklingą laikyseną ir klausą.
Pasitikrinsi, ar atpažįsti grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ar moki nustatyti produktų tūrį, kai jis nurodytas stiklinėmis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su grįžtamuoju ir negrįžtamuoju medžiagų kitimu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Medžiagų kitimai“;
2) atlikti bandymus (tirpinti ledą, lydyti žvakę, deginti popierių, užvirinti vandenį) ir duoti vaikams nustatyti, koks tai kitimas (grįžtamasis ar negrįžtamasis), dar kartą padiskutuoti, kuo skiriasi grįžtamasis ir negrįžtamasis medžiagų kitimas;
3) individualiai atlikti testą; aptarti pasitaikiusias klaidas ir, jeigu reikia, skirti papildomų užduočių gebėjimams įtvirtinti.
Atsakydamas į testo klausimus pasitikrinsi, kaip moki naudotis sutartiniais ženklais ir ar prisimeni, kaip braižomas miesto planas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti tada, kai mokiniai jau yra susipažinę su miesto ar kitos vietovės plano sudarymu. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su šiuo testu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“;
2) organizuoti darbą grupėse: sukurti gyvenamosios vietos maketą;
3) organizuoti darbą porose: nubraižyti miesto, miesto dalies ar kitos vietovės planą;
4) atlikti testą individualiai; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie savo organizmą ir atskirų jo sistemų veiklą.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie žmogaus organizmo sistemas ir jų veiklą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti pristatymą „Žmogaus organizmo funkcijos“ ir jį aptarti; 2) duoti mokiniams individualiai atlikti testo užduotis; 3) mokiniams atsakius į testo klausimus, kartu aptarti, į kuriuos klausimus atsakyti sekėsi sunkiau, ir prireikus papildomai pasiaiškinti.
Sužinosi, kodėl svarbu tvarkyti tave supančią aplinką, kaip tai reikia daryti ir kodėl svarbu rūšiuoti buitines šiukšles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama peržiūrėti per pasaulio pažinimo ar dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) prezentaciją galima peržiūrėti individualiai, bet būtų labai naudinga pademonstruoti ir visai klasei; kiekvieną skaidrę galima tikslingai aptarti; taip pat galima papildomai suorganizuoti praktinę mokinių veiklą per pamoką, pavyzdžiui, išsiaiškinus apie šiukšlių rūšiavimą surūšiuoti mokytojo iš anksto su mokiniais kauptas pakuotes ar paskaityti ir palyginti kelių cheminių valymo priemonių instrukciją ir t. t.;
2) per dailės ir technologijų pamoką galima dekoruoti dėžes, skirtas popieriui ir plastikui rūšiuoti klasėje, taip pat tiktų pagaminti kokį nors darbelį iš popieriaus ar plastiko atliekų;
3) per kūno kultūros pamokas darant mankštą atlikti šlavimo, grėbimo, lyginimo, skalbimo ir kt. imitacinius pratimus.
Sužinosi, kaip Robotukui ir Berniukui sekėsi nustatyti rastos monetos vertę, remiantis istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus kritiškai vertinti istorijos šaltinius ir ieškoti patikimų. Prezentaciją tinka naudoti individualiai arba dirbti demonstruojant visai klasei. Prieš peržiūrint prezentacijoje pateiktą informaciją apie konkretų istorijos šaltinį, reikėtų padiskutuoti, ką apie tai mano mokiniai.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamoką pažaisti žaidimą: bent 3 ar dar daugiau mokinių negirdėdami vienas kito turėtų perpasakoti tą patį įvykį; paskui aptarti, kaip tas pasakojimas pasikeitė, palyginti su pradiniu;
2) per dailės pamoką nupiešti peizažą, sukurti kokios nors vietovės žemėlapį ar planą, paskui lyginti, kuriam mokiniui pavyko tiksliausiai pavaizduoti vietovę; duoti individualią užduotį vieniems pavaizduoti labai tiksliai, o kitiems – pasitelkiant vaizduotę, tada kartu su mokiniais palyginti ir apibendrinti;
3) per kūno kultūros pamoką atlikti orientavimosi kieme ar mokykloje užduotis (kai nurodymai labai tikslūs ir kai nurodymai nėra tikslūs).
Sužinosi, kodėl ir kaip atsispirti pagundoms, susijusioms su žalingais įpročiais, ir pasakyti tvirtą NE neigiamai aplinkinių įtakai. Ieškosi priimtinų, sveikatai naudingų būdų atsipalaiduoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie žalingų įpročių poveikį sveikatai. Pamoką siūloma vesti kompiuterių klasėje. Siūloma veikla per pamoką:
1) pradžioje mokiniai sugrupuoja iš anksto mokytojo parinktus ir pateiktus paveikslėlius, kuriuose pavaizduotos įvairios sveikatai naudingos ir nenaudingus situacijos (užduotis gali būti pateikiama interaktyviojoje lentoje);
2) išklausyti mokinių minčių, kodėl taip sugrupavo;
3) vėliau pasiūlyti mokiniams stebėti prezentaciją ir užsirašyti iškilusius klausimus, kuriuos paskui galima aptarti porose;
4) mokiniai individualiai „Paint“ ar kita laisvai pasirinkta kompiuterine programa gali sukurti piešinį plakatą „NE – žalingiems įpročiams“;
5) pamokos pabaigoje mokiniai gali pratęsti pasirinktą nebaigtą sakinį:
Supratau, kad...
Nesupratau, kodėl...
ir su mokytoju trumpai tai aptarti.
Apsilankysi laboratorijoje ir patyrinėsi natūralias ir dirbtines medžiagas, sužinosi, dėl kokių savybių tam tikros medžiagos naudojamos statybose ar kitose srityse.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą skirti natūralias ir dirbtines medžiagas, nurodyti, dėl kokių savybių jos naudojamos konkrečioje srityje. Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų naudojimo galimybes;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: pasiskirsčius grupėmis pasidomėti ir paieškoti informacijos apie laisvai pasirinktą natūralią arba dirbtinę medžiagą ir jos pritaikymo sritis, iš šios medžiagos gaminamus produktus; parengti trumpą pristatymą ir apie pasirinktą medžiagą surinktą informaciją pristatyti klasėje;
3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti mįslių apie stiklą, molį, smėlį, veidrodį, plytą ir pan.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą išskirti ryškiausius Lietuvos istorinius įvykius, ją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, apie istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai; susipažįstant su kiekvienu pateiktu Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istoriniu įvykiu, paprašyti mokinių prisiminti, ką jie daugiau žino apie šį laikotarpį ar įvykį;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie istorines asmenybes ir jų nuveiktus darbus Lietuvai;
3) per lietuvių kalbos pamokas paskaityti ištraukų iš literatūrinių kūrinių (eilėraščių, padavimų, metraščių, istorinių apybraižų ir kt.), aprašančių pateiktus istorinius įvykius ar istorines asmenybes, sukurti trumpą pasakojimą ar parašyti atpasakojimą apie vieną iš šių įvykių;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti koliažą „Lietuvos istorija“ arba „Istorinės Lietuvos asmenybės“, panaudojant laikraščių, žurnalų iškarpas, istorinių šaltinių kopijas; pasiūlyti mokiniams nupiešti istorinių asmenybių portretus.
Kartu su Robotuku sužinok, kas yra Lietuvos kultūros paveldas, ir aplankyk garsiausias Lietuvos pilis, dvarus ir bažnyčias.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Lietuvos praeitį, žmonių sukurtas vertybes ir kultūros paveldą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių kartu su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą; 2) aptarti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo skirtumus; 3) porose padiskutuoti apie Lietuvos kultūros paveldo vertybes ir sukurti idėjų, kaip galima būtų geriau jį saugoti ir populiarinti; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, užduoti mokiniams informacinių technologijų kabinete ar mokyklos informaciniame centre savarankiškai rasti medžiagos apie Lietuvos kultūros paveldą (darbą siūloma individualizuoti).
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi daug įdomių faktų apie Lietuvą: pagal ką skirstomi miestų dydžiai, kokie yra keliai, kiek turime upių ir ežerų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus prezentaciją įtvirtinti žinias apie Lietuvą, išmokti žemėlapyje parodyti didžiuosius miestus, Baltijos jūrą, Kuršių neriją, ilgiausias upes, didžiausius, giliausius ir ilgiausius ežerus, magistralinius kelius ir geležinkelį; 2) peržiūrėjus prezentaciją surengti diskusiją ir aptarti, kokiose Lietuvos ar Europos vietose mokiniai yra buvę (su tėvais ir su klase), kokiais keliais važiavę, kokius vandens telkinius matę, ar jų gyvenamojoje vietovėje yra koks nors vandens telkinys; 3) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kiek gyventojų yra tam tikruose Lietuvos miestuose. Padaryti diagramą „Lietuvos miestų dydis pagal gyventojų skaičių“; 4) peržiūrėjus prezentaciją padiskutuoti, ką galima būtų keisti norint sumažinti lietuvių emigraciją į užsienį; 5) per pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, spalvinant Lietuvos kontūrinį žemėlapį, pateikti mokiniams įvairaus sunkumo užduočių. Savarankiškai ar porose nuspalvinti Lietuvos valstybės sienas, sostinę, jūrą, pažymėti didžiuosius miestus, upes, ežerus.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip įvairūs mokslo išradimai palengvina žmogaus gyvenimo sąlygas ir leidžia sutaupyti laiko.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo atradimų pritaikymą ir naudą, gerinant žmogaus gyvenimo sąlygas ir jo sveikatą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti elektros prietaisų, transporto, informacinių priemonių, organų persodinimo ir donorystės naudą;
2) peržiūrėti prezentaciją „Mokslo išradimai“;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms surašyti prezentacijoje pateiktų išradimų galimą neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, jo organizmui;
4) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kokų dar mokiniai žino prezentacijoje nepaminėtų išradimų;
5) per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas pratęsti temos aptarimą (arba daryti integruotas pamokas) ir atlikti su šia prezentacija susijusius interaktyviuosius pratimus;
6) atlikus visas užduotis, su mokiniais apibendrinti informaciją, susijusią su mokslo laimėjimais ir jų nauda žmogui. Tada užduoti mokiniams pasirinkti po vieną išradimą ir padaryti trumpą jo aprašą: nurodyti, kas jį išrado, kada, kokia to prietaiso ar objekto nauda, koks poveikis ir (arba) žala žmogui.
Šiame žaidime prisiminsi senovės, dabarties ir ateities skiriamuosius požymius ir pasimokysi skirstyti pateiktus daiktus į tris grupes pagal jų pagaminimo arba naudojimo laiką.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas skirti mokiniams atlikti pratimą savarankiškai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie geba atskirti daiktus pagal laikmetį, ar moka tinkamai juos sugrupuoti pagal pateiktus senovinių ir šiuolaikinių daiktų požymius. Atlikus užduotį padiskutuoti, kam priskirti Robotuką – dabarčiai ar ateičiai. Mokiniai, vartodami laiką nusakančius žodžius, galėtų pagrįsti savo sprendimus;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti sugrupuotų senovinių daiktų istorijų ar aprašymų. Šį darbą mokiniai galėtų atlikti individualiai. Taip pat galima pasiūlyti pafantazuoti apie ateitį ir sukurti fantastinį pasakojimą apie ateities daiktus, kaip jie galėtų atrodyti, kokie būtų;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams piešti senovinius daiktus, mokantis juos komponuoti ar išgauti jų formas (natiurmorto, ąsočio piešimas ir pan.); pasiūlyti sukurti kompozicijų tema „Fantastinis miestas“, „Mano namai po 100 metų“ ir pan.;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams pasiklausyti senovinės muzikos (lietuvių liaudies dainų, senųjų madrigalų ar pan.), šiuolaikinės muzikos (galima paprašyti vaikų atsinešti įrašų, kurių klausosi jie ar jų tėveliai) ir pafantazuoti, kokia galėtų būti ateities muzika, kokiais instrumentais ją galima būtų atlikti.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi paaiškinti, kodėl svarbus grynas oras ir švarus vanduo ir kaip juos galima švarinti. Suvoksi, kaip ir kodėl reikia taupyti vandenį ir šilumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) pasiūlyti mokiniams pateikti daugiau būdų (aptarti, kokių dar žino), kaip namie taupyti šilumą ir vandenį;
3) grupelėse atlikti trumpalaikį projektinį darbą „Aplinkos saugojimo būdai“;
4) naudojantis skaidrių pateikties programa, padaryti pristatymą apie oro ir vandens svarbą gyvūnams ir augalams;
5) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
6) išsispausdinti ir užpildyti su šia prezentacija susijusį šabloną „Tiriu, kaip namiškiai saugo gamtą“, atlikti jame pateiktas užduotis.
Šiame žaidime pabūsi orų ekspertu ir žiūrėdamas į paveikslėlį tiksliai parinksi žodžius, apibūdinančius pavaizduotą orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, įtvirtinant žinias apie orus ir jų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pratimą atlikti individualiai, kad mokytojas matytų, kaip mokiniams sekėsi įsiminti atmosferos reiškinius apibūdinančius ženklus; 2) žiūrėti pratimą kaip demonstracinę medžiagą kartu su visa klase, smulkiau aptarti (darant pauzes) atskirus atmosferos reiškinius: ką kas pasirinktų, kodėl, kodėl (ne)tiktų ir panašiai. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas įvairia technika pavaizduoti kelių atmosferos reiškinių derinį (lietus su perkūnija, šerkšnas ir giedra ir t. t.); - per kūno kultūros pamokas kūno judesiais perteikti atmosferos reiškinius: lietų, vėją, uraganą ir pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti visą orų pristatymą (taip pat temperatūrą, vėjo stiprumą), pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kokie pasaulyje yra žemynai ir vandenynai, kuo jie įdomūs, išskirtiniai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio vandenynus ir žemynus. Susipažįstant su kiekvienu žemynu galima mokinių paprašyti prisiminti, ką jie žino apie šį žemyną daugiau. 2) peržiūrėjus prezentaciją pasiūlyti kontūriniuose žemėlapiuose nuspalvinti vandenynus, žemynus ir didžiausias žemynų valstybes. Taip pat galima pasigaminti didžiausių valstybių vėliavėlių ir jas prisegti prie nuspalvinto žemėlapio; 3) užduoti mokiniams porose pasimokyti parodyti, kur yra pateikti žemynai ir kaip jie vadinami; 4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie atskirų žemynų augaliją ir gyvūniją; 5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, naudojant paplūdimio kamuolį ir papjė mašė techniką, pasigaminti gaublį.
Robotukas įsigijo kambarinę gėlę – begoniją. Ją reikia auginti ant palangės, esančios rytinėje kambario pusėje. Padėsi Robotukui pasigaminti kompasą ir parinkti begonijai tinkamą palangę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“, pasiūlyti mokiniams atlikti šį laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks kompasui gaminti. Mokiniai turėtų patys pasigaminti kompasų ir jais naudodamiesi atlikti mokytojo pateiktas užduotis;
3) paskirti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis šiuo laboratoriniu darbu, paprašyti pasigaminti kompasą ir pasimokyti juo naudotis bei atsinešti į klasę (tik, norint juo naudotis ir klasėje, reikėtų vėl įmagnetinti adatą).
Atlikęs šį laboratorinį darbą išsiaiškinsi, kaip augalai ir gyvūnai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) aptarti, kodėl augalams ir gyvūnams yra svarbu prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo sąlygų;
3) individualiai ar poromis atlikti šį laboratorinį darbą;
4) aptarti laboratorinio darbo rezultatus, sugalvoti daugiau augalų ir gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų pavyzdžių;
5) su mokiniais išėjus į mokyklos kiemą, iškasti saulėtoje vietoje ir pavėsyje augančias kiaulpienes. Apžiūrėti abu augalus ir palyginti jų šaknis ir lapus.
Atlikdamas laboratorinį bandymą su riedančiu kamuoliukų pilnu vežimėliu, stebėsi, kaip iš inercijos juda kamuoliukai staigiai sustabdžius vežimėlį. Bandymas padės tau suvokti, kodėl važiuojant automobiliu būtina prisisegti saugos diržus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą geriausia atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, išklausius teorinę medžiagą apie inerciją ir atlikus interaktyvųjį pratimą, susijusį su šiuo laboratoriniu darbu.
Geriausia laboratorinį darbą atlikti individualiai (galima skaičiuoti bandymus) arba kolektyviai po kiekvieno bandymo teikiant pasiūlymų, kaip greičiau surinkti kamuoliukus į gaudyklę.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per kūno kultūros pamoką ridenti kamuolius ir bandyti kurti kliūtis (pvz., gimnastikos lazda); stebėti, kaip keičiasi bandymo rezultatai nuo ridenimo stiprumo, kamuolio didumo, sunkumo;
2) per integruotas civilinės saugos pamokas aptarti inercijos reiškinį transporto priemonėse (saugos diržų būtinybę, saugų greitį, nepritvirtintus daiktus transporto priemonėse ir kt.) ir pėsčiomis (bėgdamas per kelią žmogus negali staigiai sustoti, nereikia bėgioti šalia važiuojamosios kelio dalies ir kt.).
Įminsi mįsles ir sužinosi, kokius senovinius žemės ūkio darbų įrankius ar padargus dabar pakeitė šiuolaikinė technika. Prisiminsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų gaminami įrankiai ar padargai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie senovinius darbo įrankius ir žemės ūkio padargus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti prezentaciją „Duonos kelias“; 2) duoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose; 3) atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) įminus visas mįsles, nupiešti darbo įrankių poras – senovinį ir dabartinį, taip mokiniai įsimins jų pavadinimus ir atliekamas funkcijas; 5) skirti grupinį darbą detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes ir tinkamai pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus, susiejant pasirinkimą su medžiagų savybėmis; 6) per lietuvių kalbos pamokas mokytis kurti rišlų pasakojimą apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo; 7) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, vėliau apibendrinti ir įvardyti skirtumus ir panašumus.
Atliksi bandymą ir stebėsi reiškinį, vadinamą korozija. Sužinosi, kaip ir kodėl keičiasi geležies savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie natūralias ir dirbtines medžiagas, aiškinantis, kodėl keičiasi medžiagų savybės. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“, pasiūlyti mokiniams atlikti laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks bandymui atlikti;
3) pasiūlyti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis laboratoriniu darbu, pabandyti stebėti drėgmės poveikį įvairiems metalams (variui, aliuminiui, sidabrui ir kt.), savo stebėjimais pasidalyti su klasės draugais, pristatant stebėjimo išvadas.
Susidarysi dienotvarkę ir pasitikrinsi, ar pakankamai laiko skiri sportui, mitybai, miegui, mokslui ir laisvalaikiui.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie dienos režimą ir mokantis susidaryti dienotvarkę. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Asmens higiena“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Suplanuok savo dieną“; 3) aptarti pratimą, atsisiųsti dienotvarkės šabloną ir išsispausdinus susidaryti dienotvarkę; 4) susidarius dienotvarkę aptarti tam tikrai veiklai skiriamą laiką (ar pakankamai laiko skiriama miegui, mitybai, laisvalaikiui, mokslui, sportui) ir padaryti išvadas.
Šiame žaidime prisiminsi planetų vietą Saulės sistemoje ir jas apibūdinsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Saulės sistema“; 2) vėliau 8 mokiniai gali išsitraukti mokytojo paruoštas korteles su planetų pavadinimais, sustoti iš eilės nuo Saulės ir prisistatyti, pvz.: „Aš – Merkurijus. Esu mažiausia Saulės sistemos planeta“; 3) užduoti mokiniams daugiau pasidomėti kortelėje tekusia planeta ir surinktą informaciją pristatyti klasės draugams (korteles galima būtų leisti traukti visiems vaikams); 4) pamokos pabaigoje tikslinga pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą kiekvienam individualiai.
Ar žinai, kas vyksta bręstant? Atlikdamas šį interaktyvųjį pratimą, pritaikysi turimas žinias apie mergaičių ir berniukų brendimo laikotarpį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie mergaičių ir berniukų brendimą, paauglystę. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus užduotį individualiai ar porose, grįžti prie jos ir pasitikrinti, kur buvo padaryta klaidų. Su mokiniais aptarti klaidas ir išsiaiškinti jų priežastis, jeigu reikia, pateikti mokiniams papildomos informacijos arba dar kartą peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) naudojant minčių lietaus metodą surašyti mergaičių ir berniukų panašumus ir skirtumus. Kartu su mokiniais išsiaiškinti, ką reiškia sąvokos „vyriškumas“ ir „moteriškumas“; 3) atlikti paauglystės laikotarpio interesų ir pomėgių tyrimą ir mergaitėms, ir berniukams pateikiant vienodų klausimų, pvz.: „Ar norėtum būti modeliu?“, „Ar domiesi futbolu?“, „Ar tau svarbi tavo išvaizda?“ ir pan. Rezultatus palyginti ir aptarti.
Išsispausdinęs pranešimo planą, ieškosi informacijos apie pasirinktą nykstantį gyvūną, savarankiškai ją apibendrinsi ir pateiksi kitiems. Šį planą galėsi naudoti ir rengdamas kitus pranešimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai rinkti informaciją apie pasirinktą nykstantį gyvūną, rengti pranešimus, apibendrinamąsias išvadas pristatyti bendraklasiams, mokytojams, tėveliams.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kaip parengti pristatymą?“;
2) pavartyti Lietuvos raudonąją knygą, aptarti nykstančių gyvūnų rūšis, suskirsčius mokinius į grupeles po 3–5, pasirinkti vieną rūšį, išsispausdinti darbo lapą, kuriame yra pranešimo apie pasirinktą nykstantį gyvūną planas, ir atlikti pateiktas užduotis;
3) klasėje pristatyti ir aptarti atskirų mokinių grupelių surinktą apibendrinamąją informaciją apie pasirinktas nykstančių gyvūnų rūšis.
Atlikdamas šį pratimą, pasitikrinsi, ar moki sudaryti miestelio planą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis sudaryti vietovės planą naudojantis sutartiniais ženklais.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su pratimu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“;
2) mokinių grupėms pateikti didžiųjų Lietuvos miestų planų (pvz., pateikti Vilniaus miesto planą ir pasiūlyti jį pastudijuoti: rasti prezidentūrą, Vilniaus arkikatedrą baziliką ir t. t.);
3) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
4) išeiti su mokiniais į lauką ir pasiūlyti nubraižyti mokyklos kiemo planą arba miestelio ar mikrorajono, kuriame jie gyvena, planą, prieš tai galima gauti savo gyvenvietės ar jos dalies planą.
Išmoksi sudaryti skirtingų augalų ir gyvūnų mitybos grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis mitybos grandines. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Kas kuo minta?“; 2) organizuoti darbą porose su metodine priemone žaidimu „Ką žinai apie mitybos grandines?“. Užduotis skatins mokinius kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie gyvūnus ir augalus, daryti išvadas; 3) skirti individualų darbą su interaktyviuoju pratimu; 4) pamokos pabaigoje mokiniams išdalyti atsiliepimų kortas (https://iqesonline.lt) su pateiktomis sakinių pradžios formuluotėmis, kurios padės mokiniams suformuluoti atsiliepimą apie šios pamokos veiklą.
Ar žinai, kad miestai atsirado dėl vis augančių žmogaus poreikių? Įsitikink tuo, žaisdamas šį žaidimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką, siekiant įtvirtinti įgytas žinias apie miestų atsiradimą ir plėtrą. Mokiniams reikėtų paaiškinti žodžio „poreikis“ reikšmę – tai būtinybė, reikmė, noras, siekiamybė, gyvenimo variklis; neturėdamas poreikių, žmogus netobulėtų; 2) peržiūrėti pristatymą apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“), paskui duoti mokiniams atlikti šį pratimą; 3) atlikus pirmas dvi užduotis ir jas aptarus, pasiūlyti mokiniams pagalvoti ir spėti, kas buvo toliau. Atlikti kitą užduotį ir vėl spėti ir t. t. Taip mokiniai, remdamiesi turimomis žiniomis ir vaizduote, patys nusakys, kaip atsirado miestai; 4) integruoti su lietuvių kalbos pamoka – kiekvienam objektui, kurį reikia nutempti, parinkti tinkamų būdvardžių, pvz., urvas – didelis, šaltas, nejaukus, drėgnas; pilis – aukšta, graži, didinga ir pan.; 5) integruoti su lietuvių kalbos pamoka mokantis veiksmažodžių bendraties – iš kiekvieno objekto apibūdinimo atrinkti ir užrašyti veiksmažodžių bendratis: „pavalgyti“, „pasislėpti“, „gyventi“ ir panašiai.
Išsispausdinęs apklausos lapą, galėsi apklausti šeimos narius ir artimus aplinkinius žmones ir išsiaiškinti, kaip jie tausoja aplinką, kad ji būtų mažiau užteršta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus suvokti švarios, neužterštos aplinkos svarbą žmogui ir pateikti pavyzdžių, kaip tausoti aplinką, orą, vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
3) išsispausdinti ir užpildyti šabloną „Ar saugai ir tausoji aplinką?“, aptarti mokinių surinktus apklausos rezultatus ir apibendrinti išvadas.
Dažnai girdime sakant „Dabar, XXI amžiuje...“ Ar moki perskaityti datas, užrašytas romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui, I, V, X? Atlikdamas užduotis mokysies užrašyti amžių romėniškais skaitmenimis ir sužinosi keletą įdomių istorinių įvykių.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie istoriją. Reikėtų mokiniams padėti suprasti romėniškais skaitmenimis užrašytus skaičius, nes per pasaulio pažinimo pamokas ir įvairiuose istorijos šaltiniuose amžiai, laikmečiai rašomi romėniškais skaitmenimis. Šis gebėjimas mokiniams svarbus ieškant reikiamos informacijos ir ją naudojant, pavyzdžiui, kuriant projektus: kai mokiniai pasiskirstę grupėmis ieško ir kaupia reikalingą medžiagą tam tikra tema. Ieškodami informacijos, kaupdami reikalingą medžiagą, mokiniai tikrai susidurs su romėniškais skaitmenimis. Jei mokiniai domisi istorija ir savarankiškai skaito papildomą literatūrą, šis gebėjimas jiems tikrai bus naudingas.
Šis laboratorinis darbas gali būti įvadas pradedant mokytis istorijos tarpsnių, tuomet gebėjimas suprasti ir perskaityti amžių būtų geriau įtvirtintas per visą pamokų ciklą. Siūloma veikla per pamoką:
1) Siekdamas sudominti ir įtraukti į veiklą, mokytojas pasako, kad šiandien bus kalbama apie istoriją, ir lentoje užrašo sakinį, pavyzdžiui, „Pirmoji mokykla Lietuvoje pradėjo veikti XIV a.“ arba kokį nors kitą pasirinktą (jei mokytojas sakinį rašys čia ir dabar, mokiniai natūraliai jį garsiai skaitys ir tikriausiai nutils prie užrašo „XIV a.“, nes nemokės jo perskaityti). Mokytojas „nustemba“ ir labai „susirūpina“, kad mokiniai nežino, kaip perskaityti amžių. Nusprendžia, kad tiesiog negalima pradėti mokytis istorijos nežinant, kaip perskaityti ir užrašyti amžių, nes istorijoje laikas dažniausiai skaičiuojamas amžiais.
2) Mokiniai supažindinami su romėniškais skaitmenimis (I, V, X, L, C, D, M), pasimokoma iš jų sudėti dviženklius, triženklius skaičius. Svarbu, kad mokiniai suprastų skaičių sudarymo principą. Mokytojas paruošia kortelių (taupydamas pamokos laiką), mokiniai užsirašo ant jų romėniškus skaitmenis ir mokosi sudėti iš jų skaičius.
3) Mokiniams pasiūloma atlikti laboratorinį darbą. Baigusieji anksčiau galėtų padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi. Baigus aptariama, kaip sekėsi, kas mokiniams labiausiai įsiminė, prisimenama, kuriais amžiais įvyko įsimintiniausi istoriniai įvykiai. Mokiniai gali dar kartą juos užrašyti lentoje ir perskaityti bei kartu su mokytoju pasidžiaugti, kad dabar jau moka perskaityti skaičius ir galės pradėti mokytis istorinius tarpsnius ir kitas istorines temas.
Mikrobų yra visur, kur tik yra gyvybė. Išsiaiškinsi, kodėl svarbu plautis rankas, ypač tada, kai aplink yra čiaudėjančių ar kosėjančių žmonių. Suprasi, kodėl susirgus reikia vengti žmonių susibūrimo vietų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, integruojant sveikatos ugdymo programą ir kitus mokomuosius dalykus, pavyzdžiui, per lietuvių kalbos pamokas nagrinėjant tekstus apie sveikatą, tokius kaip lietuvių pasaka ,,Geroji žynė ir mergaitė“. Galima aptarti, į kokį klausimą atsako 1 užduotyje pabirę veiksmo žodžiai.
Laboratorinis darbas gali būti atliekamas per gripo epidemijas kaip profilaktinė mokomoji priemonė, atkreipianti vaikų dėmesį į asmens higieną.
Galima pasiūlyti atlikti eksperimentą ir stebėti, kiek seilių dalelių, kuriose gausu bakterijų, mums čiaudint ar net kalbant pasklinda iš burnos. Pasiūlyti vaikams kalbant prie burnos (3–5 cm atstumu) kelias minutes palaikyti veidrodėlį. Vėliau aptarti eksperimento rezultatus.
Atlikęs šį laboratorinį darbą, įsitikinsi, kad kai kuriuos gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus galima stebėti ir namie.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų vandens apytakos gamtoje pavyzdžių.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamokas:
1) pamokos pradžioje su mokiniais aptarti vandens apytaką gamtoje;
2) pasiūlyti mokiniams poromis arba individualiai panaršyti internete ir rasti informacijos apie vandens apytakos ratą gamtoje;
3) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“;
4) atlikti šį laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, aptarti, kaip sekėsi atspėti vandens procesus ir kas naujo sužinota apie vandens procesus gamtoje;
6) su mokiniais padiskutuoti apie kitus galimus vandens apytakos pavyzdžius artimoje aplinkoje;
7) pasiūlyti išsispausdinti ir užpildyti su šiuo laboratoriniu darbu susijusį šabloną „Tiriu vandens procesus gamtoje“.
Peržiūrėjęs skaidres ir animaciją, suprasi, kaip gamtoje vyksta vandens apytaka.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kaip vanduo atsiranda įvairiuose vandens telkiniuose (šaltiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose);
2) peržiūrėti prezentacija apie vandens apytaką;
3) pasiūlyti grupelėse ar porose atlikti su šia prezentacija susijusį laboratorinį darbą;
4) atlikus laboratorinį darbą ir aptarus rezultatus, galima su mokiniais patiems nubraižyti vandens apytakos rato schemas ir jose sužymėti vandens kelią;
5) išsispausdinti su šia prezentacija susijusį šabloną ir jį užpildyti;
6) aptarti, kas pavyko, ką dar reikėtų prisiminti ir patikslinti. Kartu galima aptarti klimato reiškinius, kurie sutrikdo vandens apytakos ratą, pavyzdžiui, kokį poveikį turi staiga užėjusi sausra.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi apibūdinti žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pagrindines žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, su mokiniais aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus organizmo funkcijas; 2) paskui poroje, pasirinktinai arba mokytojai pasiūlius, išvardyti ir (arba) surašyti kurios nors organizmo sistemos organų (ar kaulų) pavadinimus ir aprašyti (nusakyti) šios sistemos veiklą; 3) atlikti trumpą projektinį darbą grupelėse: pasirinkti žmogaus organizmo sistemą (ar mokytojui pasiūlius), nupiešti ją ir sužymėti joje vykstančius procesus; 4) naudojantis skaidrių pateikties programa padaryti pristatymą apie pasirinktą (-ų) organizmo sistemos (-ų) veiklą; 5) padiskutuoti su mokiniais apie organų donorystę.
Peržiūrėjęs šį pristatymą, sužinosi, kokie skirtingi žmonės gyvena mūsų Žemėje, kaip jie prisitaiko prie įvairių gamtos sąlygų, kas lemia jų gyvenimo būdą, kokią religiją jie išpažįsta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą galima naudoti per etikos pamokas, kalbant apie skirtingas tautybes, rases, religijas. Taip pat tikslinga naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie kitus žemynus, tolimus kraštus. Siūloma veikla per pamoką: 1) tiek etikos, tiek pasaulio pažinimo pamokų pradžioje kartu su mokiniais galima aptarti mokinių ir mokytojo išorės bruožus: aprangą, pomėgius, ir padaryti išvadas, kad visi esame skirtingi; 2) šį pristatymą būtų tikslinga žiūrėti per pamoką, kai kalbama apie žmonių gyvenimo būdą, tačiau galima skaidyti dalimis ir naudoti kalbant apie skirtingas rases, įvairius tikėjimus, toleranciją kitaip atrodantiems ar gyvenantiems žmonėms, minint Tolerancijos dieną; 3) pakalbėti apie Lietuvoje gyvenančių žmonių prisitaikymą prie gamtos sąlygų, išsiaiškinti, kokius tikėjimus išpažįstantys žmonės gyvena mūsų šalyje; 4) mokiniams galima išdalyti paveikslėlių (ar žodžių) korteles su įvairių religijų simboliais, maldos namais ir paprašyti sugrupuoti tuos paveikslėlius pagal religijas; 5) kalbant apie tolimus kraštus mokiniams pasiūlyti pasirinkti patikusią šalį, žemyną ir parengti pristatymą apie skirtingas rases, tų žmonių gyvenimo būdą.
