MO paieška

Aprašymas:

Atliksi testo užduotis ir pasitikrinsi, ar gebi įvertinti istorijos šaltinių patikimumą ir prireikus jais tinkamai naudotis.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus ieškoti pagal tematiką ir nagrinėjamą kontekstą tinkamiausių istorijos šaltinių ir kritiškai juos vertinti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Kaip rasti gerą istorijos šaltinį?“ ir atlikti su ja susijusį laboratorinį darbą „Panagrinėk istorijos šaltinius“; 2) su mokiniais aptarti patikimų ir nepatikimų istorijos šaltinių bruožus; 3) individualiai, porose ar demonstruojant visai klasei atlikti testą; atlikdami testą mokiniai turėtų žymėtis atsakymų variantus lapuose; 4) aptarti pasitaikiusias klaidas, jeigu reikia, parinkti daugiau užduočių šiems gebėjimams plėtoti.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Atlikdamas testo užduotis pasitikrinsi, ką žinai apie skirtingus žmonijos istorinius laikotarpius.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį testą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Kelionė istoriniais laikotarpiais“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Atlik teksto suvokimo užduotis“; 3) pamokos pabaigoje savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Sužinosi, kaip Robotukui ir Berniukui sekėsi nustatyti rastos monetos vertę, remiantis istorijos šaltiniais.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus kritiškai vertinti istorijos šaltinius ir ieškoti patikimų. Prezentaciją tinka naudoti individualiai arba dirbti demonstruojant visai klasei. Prieš peržiūrint prezentacijoje pateiktą informaciją apie konkretų istorijos šaltinį, reikėtų padiskutuoti, ką apie tai mano mokiniai. Siūloma veikla per pamoką: 1) per lietuvių kalbos pamoką pažaisti žaidimą: bent 3 ar dar daugiau mokinių negirdėdami vienas kito turėtų perpasakoti tą patį įvykį; paskui aptarti, kaip tas pasakojimas pasikeitė, palyginti su pradiniu; 2) per dailės pamoką nupiešti peizažą, sukurti kokios nors vietovės žemėlapį ar planą, paskui lyginti, kuriam mokiniui pavyko tiksliausiai pavaizduoti vietovę; duoti individualią užduotį vieniems pavaizduoti labai tiksliai, o kitiems – pasitelkiant vaizduotę, tada kartu su mokiniais palyginti ir apibendrinti; 3) per kūno kultūros pamoką atlikti orientavimosi kieme ar mokykloje užduotis (kai nurodymai labai tikslūs ir kai nurodymai nėra tikslūs).

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Peržiūrėjęs skaidres sužinosi svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai.

Rekomendacijos mokytojui:

Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą išskirti ryškiausius Lietuvos istorinius įvykius, ją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, apie istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai; susipažįstant su kiekvienu pateiktu Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istoriniu įvykiu, paprašyti mokinių prisiminti, ką jie daugiau žino apie šį laikotarpį ar įvykį; 2) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie istorines asmenybes ir jų nuveiktus darbus Lietuvai; 3) per lietuvių kalbos pamokas paskaityti ištraukų iš literatūrinių kūrinių (eilėraščių, padavimų, metraščių, istorinių apybraižų ir kt.), aprašančių pateiktus istorinius įvykius ar istorines asmenybes, sukurti trumpą pasakojimą ar parašyti atpasakojimą apie vieną iš šių įvykių; 4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti koliažą „Lietuvos istorija“ arba „Istorinės Lietuvos asmenybės“, panaudojant laikraščių, žurnalų iškarpas, istorinių šaltinių kopijas; pasiūlyti mokiniams nupiešti istorinių asmenybių portretus.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Kartu su Robotuku sužinok, kas yra Lietuvos kultūros paveldas, ir aplankyk garsiausias Lietuvos pilis, dvarus ir bažnyčias.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Lietuvos praeitį, žmonių sukurtas vertybes ir kultūros paveldą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių kartu su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą; 2) aptarti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo skirtumus; 3) porose padiskutuoti apie Lietuvos kultūros paveldo vertybes ir sukurti idėjų, kaip galima būtų geriau jį saugoti ir populiarinti; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, užduoti mokiniams informacinių technologijų kabinete ar mokyklos informaciniame centre savarankiškai rasti medžiagos apie Lietuvos kultūros paveldą (darbą siūloma individualizuoti).

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Šiame žaidime prisiminsi senovės, dabarties ir ateities skiriamuosius požymius ir pasimokysi skirstyti pateiktus daiktus į tris grupes pagal jų pagaminimo arba naudojimo laiką.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamokas skirti mokiniams atlikti pratimą savarankiškai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie geba atskirti daiktus pagal laikmetį, ar moka tinkamai juos sugrupuoti pagal pateiktus senovinių ir šiuolaikinių daiktų požymius. Atlikus užduotį padiskutuoti, kam priskirti Robotuką – dabarčiai ar ateičiai. Mokiniai, vartodami laiką nusakančius žodžius, galėtų pagrįsti savo sprendimus; 2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti sugrupuotų senovinių daiktų istorijų ar aprašymų. Šį darbą mokiniai galėtų atlikti individualiai. Taip pat galima pasiūlyti pafantazuoti apie ateitį ir sukurti fantastinį pasakojimą apie ateities daiktus, kaip jie galėtų atrodyti, kokie būtų; 3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams piešti senovinius daiktus, mokantis juos komponuoti ar išgauti jų formas (natiurmorto, ąsočio piešimas ir pan.); pasiūlyti sukurti kompozicijų tema „Fantastinis miestas“, „Mano namai po 100 metų“ ir pan.; 4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams pasiklausyti senovinės muzikos (lietuvių liaudies dainų, senųjų madrigalų ar pan.), šiuolaikinės muzikos (galima paprašyti vaikų atsinešti įrašų, kurių klausosi jie ar jų tėveliai) ir pafantazuoti, kokia galėtų būti ateities muzika, kokiais instrumentais ją galima būtų atlikti.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Dažnai girdime sakant „Dabar, XXI amžiuje...“ Ar moki perskaityti datas, užrašytas romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui, I, V, X? Atlikdamas užduotis mokysies užrašyti amžių romėniškais skaitmenimis ir sužinosi keletą įdomių istorinių įvykių.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie istoriją. Reikėtų mokiniams padėti suprasti romėniškais skaitmenimis užrašytus skaičius, nes per pasaulio pažinimo pamokas ir įvairiuose istorijos šaltiniuose amžiai, laikmečiai rašomi romėniškais skaitmenimis. Šis gebėjimas mokiniams svarbus ieškant reikiamos informacijos ir ją naudojant, pavyzdžiui, kuriant projektus: kai mokiniai pasiskirstę grupėmis ieško ir kaupia reikalingą medžiagą tam tikra tema. Ieškodami informacijos, kaupdami reikalingą medžiagą, mokiniai tikrai susidurs su romėniškais skaitmenimis. Jei mokiniai domisi istorija ir savarankiškai skaito papildomą literatūrą, šis gebėjimas jiems tikrai bus naudingas. Šis laboratorinis darbas gali būti įvadas pradedant mokytis istorijos tarpsnių, tuomet gebėjimas suprasti ir perskaityti amžių būtų geriau įtvirtintas per visą pamokų ciklą. Siūloma veikla per pamoką: 1) Siekdamas sudominti ir įtraukti į veiklą, mokytojas pasako, kad šiandien bus kalbama apie istoriją, ir lentoje užrašo sakinį, pavyzdžiui, „Pirmoji mokykla Lietuvoje pradėjo veikti XIV a.“ arba kokį nors kitą pasirinktą (jei mokytojas sakinį rašys čia ir dabar, mokiniai natūraliai jį garsiai skaitys ir tikriausiai nutils prie užrašo „XIV a.“, nes nemokės jo perskaityti). Mokytojas „nustemba“ ir labai „susirūpina“, kad mokiniai nežino, kaip perskaityti amžių. Nusprendžia, kad tiesiog negalima pradėti mokytis istorijos nežinant, kaip perskaityti ir užrašyti amžių, nes istorijoje laikas dažniausiai skaičiuojamas amžiais. 2) Mokiniai supažindinami su romėniškais skaitmenimis (I, V, X, L, C, D, M), pasimokoma iš jų sudėti dviženklius, triženklius skaičius. Svarbu, kad mokiniai suprastų skaičių sudarymo principą. Mokytojas paruošia kortelių (taupydamas pamokos laiką), mokiniai užsirašo ant jų romėniškus skaitmenis ir mokosi sudėti iš jų skaičius. 3) Mokiniams pasiūloma atlikti laboratorinį darbą. Baigusieji anksčiau galėtų padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi. Baigus aptariama, kaip sekėsi, kas mokiniams labiausiai įsiminė, prisimenama, kuriais amžiais įvyko įsimintiniausi istoriniai įvykiai. Mokiniai gali dar kartą juos užrašyti lentoje ir perskaityti bei kartu su mokytoju pasidžiaugti, kad dabar jau moka perskaityti skaičius ir galės pradėti mokytis istorinius tarpsnius ir kitas istorines temas.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita