MO paieška

Aprašymas:

Atlikdamas užduotis ne tik sužinosi naujų dalykų apie brendimą, bet ir pasitikrinsi, ar gebi pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą paprastiems uždaviniams spręsti.

Rekomendacijos mokytojui:

Testas gali būti taikomas įtvirtinant žinias apie amžiaus tarpsnius ir brendimo laikotarpį, kartojant aritmetinius veiksmus iki 1 000. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant testą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) atlikus testą pasiūlyti mokiniams papildomai užpildyti lentelę, kurioje reikia įrašyti dabartinį ūgį, norimą ūgį ir apskaičiuoti, kiek dar reikia augti; 3) atlikus testą kartu aptarti klaidas ir išsiaiškinti, kokius sprendimo būdus reikėjo pasirinkti; 4) vėliau pereiti prie praktinių užduočių. Pvz.: išsimatuoti savo ūgį, sudaryti visos klasės ūgio diagramą, palyginti berniukų ir mergaičių ūgį, padaryti išvadas. Prisiminti, kad matavimo rezultatus galima užrašyti skirtingais būdais (pvz.: 145 cm, 1 m 45 cm, 1,45 m).

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogaus sveikata ir saugumas

Aprašymas:

Su Robotuku sužinosi, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo ir kaip į mūsų namus atkeliauja vanduo.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gamtos išteklius, jų saugojimą. Siūloma pamokos eiga: I Sudominimas. Galima rinktis keletą įtraukimo į pamoką, sudominimo būdų: 1. Jei tai miesto mokykla, mokinius galima pakviesti prie lango stebėti miesto gatvės. Mokytojas su mokiniais gali aptarti tai, ką mato pro langą, pakalbėti apie automobilius, jų išmetamus teršalus (šaltu oru vaikai tai matytų akivaizdžiai). Taip pat galima skaičiuoti, kiek mašinų pravažiuos per 1, 2 ar 3 minutes. Padaroma išvada, kad tokia daugybė mašinų į aplinką išmeta daug teršalų. Mokytojas galėtų atidaryti langą ir su mokiniais pabandyti užuosti teršalus. Tada paklausti mokinių, kas dar mieste teršia orą (gal pro langą matysis kaminų, kurie yra miesto teršėjai). 2. Jei tai kaimo mokykla, išėjus į kiemą ar tiesiog atidarius langą visi gali įkvėpti oro. Padiskutuoti su mokiniais, koks jis yra. Paklausti mokinių, ar jiems teko būti mieste? Paprašyti prisiminti, koks ten buvo oras. Diskusija linksta prie to, kad miesto oras ne toks gaivus, nes užterštas. Paklausti mokinių, kas jį teršia. 3. Pamokos pradžioje klasėje galima uždegti keletą žvakių ir jas užpūsti. Turėtų pasklisti savotiškas kvapas, vaikai pamatytų juodus dūmus. Paklausti vaikų, ką jiems primena šis kvapas. Papasakoti apie miesto orą teršiančius automobilius. Atkreipti dėmesį į tai, kad kelios nedidukės žvakės ,,užteršė orą“ tokioje didelėje erdvėje (klasėje). Daroma išvada, kad orą teršia... (vardija vaikai). II Užduotis. Vaikai suskirstomi grupėmis ir ant didelio lapo turi užrašyti, nupiešti ar kitaip pavaizduoti, ką būtų galima daryti, norint kuo mažiau teršti orą. III Darbų pristatymas. Grupės pristato savo pasiūlymus, mokytojas gali surašyti bendrą pasiūlymų sąrašą viename lape. Tai atlikus, mokytojas pasiūlo pažiūrėti demonstracinę medžiagą. IV Demonstracinės medžiagos dalies apie oro taršą peržiūra. V Pasiūlymų sąrašo papildymas išgirstais naujais, vaikų dar nepaminėtais patarimais, kaip mažiau teršti orą. VI Refleksija. Aptarus, kas sužinota naujo, naudingo, kiekvienas vaikas įvardija, kaip konkrečiai jis galėtų prisidėti prie oro taršos mažinimo. Vandens taupymui galima skirti kitą pasaulio pažinimo pamoką. Jos eiga galėtų būti tokia: I Sudominimas. Paprašyti mokinių prisiminti, kaip jie ryte (ar vakare) valėsi dantis. Keletui iš jų papasakojus, pasitikslinti, ar tuo metu vanduo bėgo iš čiaupo, ar šis buvo užsuktas. Daugiau nieko nesakyti, atsakymų nevertinti. Visų mokinių paprašyti ant lipniųjų lapelių užrašyti, ar jiems valantis dantis vanduo bėgo, ar buvo užsuktas. Lapelius surinkti. Galima mokinius ar jų grupelę pakviesti prie kriauklės su muilu nusiplauti rankų. Mokytojas šį procesą galėtų nufilmuoti (filmuojamos rankos ir kriauklė (čiaupas)), taip būtų užfiksuotas ir laikas. Turėtų būti nufilmuota įvairių pavyzdžių (kai vanduo užsuktas ir ne). Iš anksto nieko nevertinti. II Demonstracinės medžiagos peržiūra. Peržiūrėti demonstracinę medžiagą (iki tos vietos, kur pradedama kalbėti apie vandentiekį). Žiūrėdami medžiagą mokiniai supras mokytojo „kėslus“, kodėl jie rašė ant lapelių ir kodėl mokytojas prašė plautis rankas. III Diskusija. Kaip vaikai (taupiai ar ne) naudoja vandenį? Galima sudaryti diagramą – suklijuoti lapelius į du stulpelius. Jeigu buvo filmuojama, su mokiniais peržiūrėti medžiagą. Žinant, kad per 1 min. išbėga 4 litrai vandens, galima paskaičiuoti, kiek jo išbėgo plaunantis rankas. Apibendrinant ir darant išvadas, kad vaikai nesijaustų nesmagiai, reikėtų pabrėžti, kad iki šiol jie nežinojo, kaip taupyti vandenį, o dabar jau žino, ir nuo šiol tai darys. IV Minčių lietus. Paklausti mokinių: „Iš kur vanduo atsiranda čiaupe?“ V Demonstracinės medžiagos dalies apie vandentiekį peržiūra. VI Refleksija. Mokiniai išsako mintis apie tai, ar nuo šiol taupys vandenį ir kaip tai darys. VII Pasiūlyti vaikams ne tik patiems taupyti vandenį, bet patarti tai daryti ir jų šeimos nariams. Kad jų siūlymai būtų pagrįsti, svarūs, prieš tai galima stebėti, kaip šeimos nariai naudoja vandenį, ir paskui teikti siūlymus.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atlikdamas šį pratimą, išrinksi iš ežero šiukšles ir pasitikrinsi, ar gerai moki sudėti ir atimti.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie atliekų rūšiavimą ir per matematikos pamokas įtvirtinant sudėties ir atimties veiksmus. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių pažiūrėti MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“; 2) padiskutuoti, ar verta rūšiuoti atliekas ir kaip reikėtų elgtis išvydus kitus teršiant aplinką; 3) dirbant individualiai arba grupėmis, atlikti šio MO užduotis ir išrinkti iš ežero šiukšles; 4) po užduoties galima atlikti laboratorinį darbą MO „Patyrinėk, kaip irsta atliekos“.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir gyvoji gamta

Aprašymas:

Prisiminsi, ką žinai apie mitybos grandines, ir pasitikrinsi, ar gerai pažįsti paprastąsias taisyklingas trupmenas.

Rekomendacijos mokytojui:

Testą rekomenduojama atlikti, mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams jau susipažinus su mitybos grandinėmis ir paprastosiomis taisyklingomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Kas kuo minta?“; 2) pakartoti paprastųjų trupmenų rašymą, palyginimą; 3) duoti darbą porose: mokiniai turėtų sukurti uždavinių apie mitybos grandines, juos pateikti išspręsti kitai mokinių porai; 4) duoti individualiai atlikti testą, pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti klaidas.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir gyvoji gamta

Aprašymas:

Atlikęs testą, pasitikrinsi, kaip moki įvardyti geometrines figūras, ar pažįsti senovės amatininkus, pastatus ir darbo įrankius.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinius MO „Aplankyk žvejo gryčią“, „Aplankyk žemdirbio kluoną“ ir „Aplankyk dailidės trobą“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Sužvejok praleistas raides“, „Papuošk trobą geometrinėmis figūromis“ užduotis; 3) siekiant patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus, tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip mokiniams galima būtų padėti jų išvengti ateityje.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Peržiūrėjęs pateiktą medžiagą, susipažinsi su pagrindinėmis asmens higienos taisyklėmis sergant ir sužinosi, kaip taisyklingai perskaityti paprastąsias trupmenas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentacija rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su asmens higienos priemonėmis, padedančiomis apsisaugoti nuo ligų, arba per matematikos pamokas, supažindinant su paprastosiomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją; 2) aptarti, ką mokiniai sužinojo naujo ir kokių dar žino apsisaugojimo nuo ligų priemonių ir būdų; 3) atlikti rankų plovimosi pratybas; 4) kartu su mokiniais sukurti „Švarių rankyčių šokį“ (http://www.ulac.lt/lt/kviecia-iniciatyva-svariu-ranku-sokis-13); 5) paprašyti mokinių šiai pamokai atsinešti obuolį ar kitą vaisių ir klasėje jį padalyti įvairiomis dalimis bei pakartoti, kokias vaikai išmoko paprastąsias trupmenas (1/2, ¼, 1/6, 1/3, 1/8 ar kt.), vėliau mokiniai gali pasidalyti vaisiais su klasės draugais.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogaus sveikata ir saugumas

Aprašymas:

Spręsdamas paprastus uždavinius ne tik pasitikrinsi, ar gerai moki skaičiuoti, bet ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamoką, sprendžiant įvairius uždavinius, arba per pasaulio pažinimo pamoką, aptariant žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) peržiūrėjus prezentaciją duoti mokiniams savarankiškai išspręsti uždavinius; 3) išsprendus uždavinius ir prisiminus pagrindines žmogaus organizmo funkcijas, atlikti testą „Ką žinai apie žmogaus organizmą?“; 4) pasiūlyti internete rasti daugiau informacijos apie žmogaus organizmo funkcijas ir papildyti pateiktąją.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogaus sveikata ir saugumas

Aprašymas:

Su Robotuku sužinosi, kokius naminius gyvulius ir paukščius žmonės augina ir kam tai daro.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant mokinius su naminiais paukščiais ir gyvuliais bei jų teikiama nauda. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvulius ir paukščius vaikai yra matę; 2) padiskutuoti apie tai, kur ir kokių galima įsigyti naminių gyvulių ir paukščių produktų, pasiaiškinti, kas gaminama iš pieno, mėsos, vilnos; 3) parašyti rašinėlį apie demonstracijoje matytus naminius gyvulius ir paukščius, rašant mokyti vartoti žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus; 4) piešiant arba aplikuojant pavaizduoti, kaip atrodo naminiai gyvuliai ir paukščiai (pvz.: gaidys su skiautere, karvė su tešmeniu) ir kokio dydžio jie yra (pvz.: šuo negali būti didesnis už karvę), taip įtvirtinti mokinių žinias.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir gyvoji gamta

Aprašymas:

Šiame pratime atliksi matematinius veiksmus ir padėsi perdirbti popieriaus atliekas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šis interaktyvusis pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamokas mokantis sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki šimto; per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie popieriaus perdirbimą ir gamtos saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; atlikus interaktyvųjį pratimą, padiskutuoti apie popieriaus atliekų perdirbimą; 2) mokiniai gali atlikti interaktyvųjį pratimą savarankiškai namie ir taip įtvirtinti vienaženklių ir dviženklių skaičių iki šimto sudėtį ir atimtį;papildomai galima būtų rinkti makulatūrą, vėliau ją sverti ir gautus duomenis naudoti kuriant probleminius uždavinius, pavyzdžiui, kiek makulatūros reiks vienam kilogramui popieriaus pagaminti ir pan. (dirbti galima grupėse).

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir negyvoji gamta

Aprašymas:

Atlikdamas šį laboratorinį darbą analizuosi įvairių istorijos šaltinių patikimumą. Taip pat pasitikrinsi, ar gerai pažįsti ir moki paprastąsias trupmenas.

Rekomendacijos mokytojui:

Laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti mokiniams peržiūrėjus su juo susijusią prezentaciją. Laboratorinį darbą galima atlikti individualiai arba demonstruoti klasėje, žymintis kiekvienos užduoties pasirinktus atsakymus. Tuomet, iš karto atliekant laboratorinio darbo užduotis, reikėtų analizuoti ir teisingus, ir neteisingus pasirinkimus. Per matematikos pamoką atlikus užduotis galima pateikti atvirkščią užduotį, t. y. pagal duotą trupmeną nupiešti ją vaizduojantį paveiksliuką. Siūloma veikla per kitas pamokas: 1) per dailės pamoką paanalizuoti kokios nors istorinės asmenybės piešinį (-ius) ir nuotrauką (-as) ieškant skirtumų ir aiškinantis, kodėl nuotrauka – patikimesnis istorijos šaltinis už piešinį; 2) per lietuvių kalbos pamoką mokiniai pagal senovinio daikto paveiksliuką gali sukurti senovinio daikto istoriją, aprašydami jo paskirtį, gamybą, naudojimą ir pan.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Robotukas rado labai įdomią knygą „Pasaulio rekordai“. Pavartyk ją kartu ir sužinok, kokie ilgio, temperatūros, masės ir laiko vienetai naudojami šiems rekordams aprašyti.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti, integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Tai galėtų būti matavimo vienetų kartojimo ar įtvirtinimo pamoka, susieta su įvairiais gyvosios gamtos pasaulio rekordais. Siūloma veikla per pamoką: 1) pranešti mokiniams, kad šiandien vyks „rekordų“ pamoka. Paklausti, ką reiškia „rekordas“? Kokių rekordų mokiniai žino? Kur galima rasti paskaityti apie rekordus? Pasiūlyti kartu su Robotuku pavartyti „Pasaulio rekordų“ knygą; 2) pažiūrėti prezentacijos 1 ir 2 skaidres. Atsakyti į Robotuko klausimą „Ką reiškia mm ir m?“ Prisiminti, kad tai ilgio matai. Paprašyti mokinių (dirbančių grupėse) per skirtą laiką surašyti visus žinomus ilgio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 3 skaidrę, pasitikrinti, aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotį; 3) atlikti praktinę užduotį: pasiūlyti mokiniams pademonstruoti dviejų žuvų ilgį: vieni pamatuoja ir iškerpa 8 mm ilgio juostelę žuvelę, kiti pamatuoja 20 metrų ilgio juostelę arba storą siūlą. Ištiesus 20 m juostelę (tikriausiai reikės išeiti net į koridorių), šalia pridėti 8 mm „žuvelę“. Pasidalyti įspūdžiais. Būtų dar vaizdžiau, jei mokytojas ar mokiniai iš anksto iškirptų ryklio galvą ir uodegą, kurias prijungtų prie mokinių pamatuotos 20 m juostelės pradžios ir pabaigos. 4) pažiūrėti 4 skaidrę, vėl atsakyti į Robotuko klausimą „t ir g – kas tai?“. Prisiminti, kad tai svorio (masės) matai. Padiskutuoti, kas gali sverti gramą, kilogramą, toną? 5) atlikti analogišką užduotį kaip ir su matavimo vienetais: paprašyti mokinių surašyti visus žinomus svorio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 5 skaidrę pasitikrinti; 6) atlikti praktinę užduotį: mokytojas gali atsinešti į klasę svarstykles, sveriančias kilogramus ir gramus. Su mokiniais rasti daiktų, sveriančių 2 gramus, – kaip kad kamaninis kiaulianosis šikšnosparnis. 2 gramus sveriantį daiktą palaikyti rankose, bandant įsivaizduoti šikšnosparnio svorį. Tuomet galima pasverti kurį nors mokinį ir pabandyti apskaičiuoti, kiek tokio pat dydžio vaikų sudarytų banginio svorį, pvz., jei vienas vaikas sveria 40 kg, tai 25 tokie vaikai svertų 1 000 kg, arba 1 toną, 250 vaikų svertų 10 tonų, 2 500 vaikų – 100 tonų. O banginis vis tiek sveria daugiau! Jei, mokytojo nuomone, tokie skaičiavimai mokiniams per daug sudėtingi ar painūs, galima imti aukšto, tvirto vyro svorį – apie 100 kg (gal kurio nors vaiko tėtis tiek sveria?) – ir skaičiuoti, kiek tokių vyrų svertų 1, 10 ar 100 tonų; 7) pažiūrėti 6 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, kaip suprasti ir perskaityti dešimtaines trupmenas. Įjungus 7 skaidrę pasitikrinti; 8) atlikti praktinę užduotį: mokytojas išdalija vaikams įvairaus ilgio juostelių, paprašo jas išmatuoti ir užrašyti jų ilgį dešimtaine trupmena (darbas grupėse). Paskui, sukdami ratu (karusele), visi patikrina vieni kitų atliktas užduotis. Aptarti, kaip sekėsi; 9) pažiūrėti 8 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, pasitikrinti įjungus 9 skaidrę; 10) atlikti praktinę užduotį: pažiūrėti internete orų prognozę su pranešėju, pvz., vakar dienos žinių. Pasiūlyti mokiniams pabūti orų pranešėjais. Pakabinti Lietuvos ar pasaulio žemėlapį ir norintieji gali pranešti orus. Nesvarbu, kokią temperatūrą praneš mokiniai, reikėtų sutelkti dėmesį į temperatūros matų įvardijimą: ,,... laipsnių Celsijaus šilumos“, ,,… laipsnių Celsijaus šalčio“. Kiti mokiniai pagal pasakytą temperatūrą gali imituoti tam tikrus judesius, pvz., jei pasakoma minusinė temperatūra, vaizduoja, kad jiems šalta, dreba, jei pliusinė, kad vėdinasi vėduokle, braukia prakaitą ir pan.; 11) pažiūrėti 10 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, vėl paprašyti mokinių surašyti visus jiems žinomus laiko matus ir nurodyti jų sąryšius. Pasitikrinti įjungus 11 skaidrę; 12) atlikti praktinę užduotį: paprašyti mokinių išbūti užsimerkus, tylint ar pan. 1 min. Išrinkti tiksliausiai atspėjusįjį, kiek laiko trunka minutė. Galima 1 min. šokinėti, daryti pritūpimus ir pan. Galima pažaisti žaidimą „Diena-naktis“, tik sakyti ne „diena“, „naktis“, o laiką valandomis, pvz., 2 valandos (naktis), 15 valandų (diena) ir t. t.; 13) pažiūrėti 13 skaidrę, va

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Matai ir matavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir gyvoji gamta

Aprašymas:

Padėsi pastatyti namą, prisiminsi, kokios medžiagų savybės svarbios statybose, teisingai užrašysi paprastąsias ir dešimtaines trupmenas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus nurodyti, dėl kokių savybių įvairios medžiagos naudojamos konkrečioje srityje, ir per matematikos pamokas mokant užrašyti paprastąsias taisyklingąsias trupmenas, sieti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kartu su mokiniais peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų panaudojimo galimybes; 2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį; 3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus faktus apie statybines medžiagas papildomomis skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, duoti suskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų prireiks kambario, buto remontui.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir negyvoji gamta

Aprašymas:

Robotukas Baltijos pajūryje prisirinko gintaro gabalėlių, bet jų nepažino. Atlikdamas įvairias užduotis, padėsi jam sužinoti, kokios savybės būdingos gintarui.

Rekomendacijos mokytojui:

Šis MO padės sužinoti gintaro savybes ir ugdys praktinius gebėjimus skaičiuoti objektus, sudėti ir atimti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“; 2) naudoti šį laboratorinį darbą kaip demonstracinę medžiagą aptariant svarbiausius medžiagų požymius; 3) siūloma pratęsti bandymus gyvai pamokoje tyrinėjant artimiausios aplinkos daiktus, juos apibūdinant (skystas ar kietas, sunkus ar lengvas, kietas ar minkštas, šiurkštus ar švelnus). Per bandymą taip pat galima tyrinėti ir tikrą gintarą atliekant visus veiksmus, kurie parodyti laboratoriniame darbe.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir negyvoji gamta

Aprašymas:

Pabūk fotografu, padaryk dykumos augalų ir gyvūnų nuotraukų, pasitikrink, ar žinai, kaip jie prisitaiko prie aplinkos, ir atlik su jais susijusias skaičiavimo užduotis.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką: 1) stebėti demonstraciją „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“; 2) individualiai arba poromis atlikti šį interaktyvųjį pratimą; 3) su mokiniais aptarti ir lentoje surašyti kuo daugiau gyvūnų, kuriuos nuo pavojų gelbsti spalva, kūno forma, vikrios kojos ir t. t.; 4) pažaisti komandinį žaidimą: viena komanda pasitarusi pamėgdžioja, kaip juda įvairūs gyvūnai. Kita komanda turi atspėti, kokio gyvūno judesius rodo pirmoji. Vėliau komandos apsikeičia vaidmenimis. Baigus žaisti suskaičiuojami teisingi spėjimai; 5) vaikai gali pasirinkti kurį nors jutimą, pavyzdžiui, regą, klausą ar uoslę, rasti daugiau medžiagos apie gyvūnus, kurių tos rūšies juslė yra labai išlavėjusi, ir per kitą pamoką juos pristatyti.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogus ir gyvoji gamta

Aprašymas:

Teisingai išsprendęs įvairaus sudėtingumo matematinius veiksmus, įveiksi labirintus ir pasitikrinsi, ką jau žinai apie dantukus ir jų priežiūrą.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką, kartojant arba įtvirtinant medžiagą apie dantis; 2) per matematikos pamoką, kartojant arba įtvirtinant medžiagą apie skaičių eiliškumą, vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėtį ir atimtį; 3) žinioms įtvirtinti, siekiant patobulinti mokinių gebėjimus savarankiškai sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki šimto; 4) atlikus užduotis galima padiskutuoti apie tai, kaip svarbu saugoti savo dantis, rūpintis asmens higiena ir kokiais būdais tai daryti; 5) užduodant probleminius klausimus pamokos pradžioje ir apibendrinant bei įsivertinant darbus pamokos pabaigoje gali būti ugdomi gebėjimai spręsti problemas. Galima pasiūlyti mokiniams patiems sukurti panašių labirintų.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmogaus sveikata ir saugumas

Aprašymas:

Šiame žaidime sužinosi, kad Žemės gyventojų skaičius visais laikais palaipsniui didėjo. Naudodamas pateiktus skaičius, sužinosi, kiek žmonių priklauso tam tikrai žmonių grupei arba istoriniam laikotarpiui, ir sudarysi paprastąsias trupmenas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamokas, mokantis perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie įvairių kraštų žmonių gyvenimo būdą. Siūloma veikla per matematikos pamoką: 1) pamokos pradžioje pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą; 2) sužaidus, remiantis keliais žaidimo teiginiais, nupiešti geometrinių figūrų (pvz., apskritimą, stačiakampį) ir nuspalvinti atitinkamą jų dalį; 3) pagal atskirų žemynų gyventojų skaičių sudaryti diagramą, tada sudėlioti nuo mažiausiai apgyvendinto iki daugiausia žmonių turinčio žemyno arba atvirkščiai; 4) nubrėžti gyventojų skaičiaus augimo kreivę, joje pažymėti gyventojų skaičiaus didėjimą ir metus; 5) apytikriai apskaičiuoti, per kiek metų mūsų Žemė pasipildys dar vienu milijardu gyventojų; 6) išsiaiškinti Žemės gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, pasvarstyti, kas dėl to Žemės gyventojų laukia ateityje; 7) siekiant apibendrinti žinias apie pagrindines Žemės gyventojų religijas ir rases, atlikti tokią užduotį: suskirstyti mokinius į grupes ir kiekvienai jų iš šio pratimo pateikti po vieną žodį: pvz., „musulmonas“, „juodaodis“ ir panašiai. Kiekviena grupė, pritaikydama turimas žinias, klasės draugams parengia trumpą pristatymą. Išklausęs visų pristatymų, mokytojas juos apibendrina.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Sužinosi įdomių dalykų apie kai kuriuos Lietuvos istorinius įvykius ir istorines asmenybes ir išmoksi žodžiais įvardytus skaičius užrašyti skaitmenimis.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą išskirti keletą ryškiausių (pasirinktinai) Lietuvos istorinių įvykių, perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais, tobulinti skaičiavimo iki 10 000 įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“; 2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį; 3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus istorinius faktus skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo minimo istorinio įvykio.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Visi daiktai turi savo istoriją ir praeitį. Robotukas taip pat turi savo istoriją, nors ir dar labai trumpą. Šis pratimas supažindins su senoviniais daiktais, jų paskirtimi. Su Robotuku apsilankysi Buities muziejuje, pamatysi ir sužinosi, kaip gyveno, kokiais žaislais žaidė, kokius drabužius dėvėjo ir avalynę avėjo žmonės prieš daug šimtų metų. Drauge mokysitės suskaičiuoti ir palyginti šiuolaikinius ir senovinius daiktus.

Rekomendacijos mokytojui:

MO skirtas mokytis grupuoti daiktus, juos suskaičiuoti ir palyginti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas 1 klasėje. Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti MO kaip pagalbinę demonstracinę medžiagą mokantis skaičiuoti ir palyginti; 2) naudoti MO įtvirtinant mokinių žinias, siekiant patobulinti jų gebėjimus grupuoti ir palyginti dirbant individualiai; 3) atlikus užduotis galima surengti diskusiją ir paklausti mokinių, kas jiems labiau patinka – šiuolaikiniai daiktai ar senoviniai, kodėl? Ar mokiniai norėtų pažaisti su senoviniais žaislais?

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenimo kaita

Aprašymas:

Robotukas nori sužinoti, kaip bėgant metams keitėsi gyventojų skaičius miestuose iš R raidės. Padėsi jam užpildyti duomenų lenteles.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, pamokos pabaigoje atlikti šį pratimą; 2) atlikti pratimą peržiūrėjus prezentaciją apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“); 3) per matematikos pamokas, mokantis perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 10 000, integruoti veiklą su pasaulio pažinimo tema apie miestus ir gyvenvietes. Pirmoje pamokos dalyje kalbėti apie miestų atsiradimą, antroje – užpildyti šias lenteles; 4) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, užpildžius šias lenteles, paprašyti mokinių sudaryti analogiškų lentelių apie kitus miestus. Kad miestai nesikartotų, reikėtų juos pasiskirstyti (pagal mokinio vardo pirmą raidę, traukiant burtus ir pan.); 5) pamoką, kurioje bus naudojamas šis pratimas, pradėti vaidybine situacija: mokytojas atsineša į klasę ant didelio popieriaus lapo nubraižytą panašią lentelę ir iškirptų kortelių, kurias reikia įklijuoti tinkamoje vietoje (kaip žaidime, kur reikia nutempti). Lapą su lentele reikėtų susukti, viduje palikti nepriklijuotas korteles. Tuomet mokytojas praneša mokiniams paruošęs vieną įdomią lentelę, ją išvyniojant, iškrenta visos kortelės. Mokiniams teks padėti mokytojui viską sudėlioti į vietas, taip jiems paaiškės, kaip reikia pildyti žaidimo lenteles ar braižyti savąsias. Mokytojo lentelę tvarkantiems vaikams greičiausiai kils klausimas, kur dėti korteles su užrašais „Kaimas“, „Miestelis“, „Miestas“. Mokytojas gali jiems pasiūlyti atlikti šį pratimą ir sužinoti. Sužinoję mokiniai gali baigti pildyti ir ,,išbyrėjusią“ mokytojo lentelę; 6) atlikus pratimą pratęsti darbą su lentelėmis per matematikos pamoką, atlikti įvairius skaičiavimus pagal turimus duomenis: apskaičiuoti, kiek padaugėjo gyventojų nuo vienų iki kitų surašymo metų ir panašiai.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka