Atlikdamas testo užduotis prisiminsi, kokios medžiagos naudojamos statybose, ir pasitikrinsi, ar moki sudaryti ir spręsti matematines lygtis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti siekiant patikrinti mokinių žinias ir ar jie geba teisingai aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprastais skaitiniais reiškiniais ir lygtimis. Testą siūloma atlikti per matematikos pamoką.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“;
2) atlikti bandymą: stebėti, kaip nuo drėgmės vinis (geležį) paveikia korozija, vinys surūdija;
3) individualiai atlikti testą; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atlikdamas užduotis ne tik sužinosi naujų dalykų apie brendimą, bet ir pasitikrinsi, ar gebi pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą paprastiems uždaviniams spręsti.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas įtvirtinant žinias apie amžiaus tarpsnius ir brendimo laikotarpį, kartojant aritmetinius veiksmus iki 1 000. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant testą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) atlikus testą pasiūlyti mokiniams papildomai užpildyti lentelę, kurioje reikia įrašyti dabartinį ūgį, norimą ūgį ir apskaičiuoti, kiek dar reikia augti; 3) atlikus testą kartu aptarti klaidas ir išsiaiškinti, kokius sprendimo būdus reikėjo pasirinkti; 4) vėliau pereiti prie praktinių užduočių. Pvz.: išsimatuoti savo ūgį, sudaryti visos klasės ūgio diagramą, palyginti berniukų ir mergaičių ūgį, padaryti išvadas. Prisiminti, kad matavimo rezultatus galima užrašyti skirtingais būdais (pvz.: 145 cm, 1 m 45 cm, 1,45 m).
Žaisdamas šį žaidimą susipažinsi su daiktais, kurie atsirado dėl naujų mokslo išradimų, ir gebėsi atpažinti, į kokias erdvines geometrines figūras jie panašūs.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ar matematikos pamoką, supažindinant mokinius su mokslo išradimų teikiama nauda ir kartojantis erdvines geometrines figūras bei atliekant įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) individualiai, grupėmis ar drauge klasėje atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) atlikus pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti mokslo išradimų ir atradimų naudą žmogaus gyvenimui ir kitas mokinių žinomas geometrines figūras;
4) pabaigoje galima išmatuoti klasėje esančius elektroninius prietaisus – planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną – ir palyginti su erdvinėmis geometrinėmis figūromis.
Susipažinsi su drabužiams siūti naudojamais audiniais, jų savybėmis, sužinosi, kaip skaityti dažnių lentelėse pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie dažnių lenteles, arba per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kokie audiniai naudojami drabužiams siūti.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių paklausti mokinių, iš ko pagaminti jų dėvimi drabužiai, išklausyti jų samprotavimų;
2) vėliau stebėti ir aptarti prezentaciją (mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau juos galima drauge išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos skirti tiriamąją veiklą – mokiniai turėtų rinkti duomenis, iš kokių audinių pagaminti jų dėvimi drabužiai, ir pildyti mokytojo arba pačių parengtą dažnių lentelę, pateikti išvadas;
4) pamokos pabaigoje porose mokiniai gali pristatyti savo dėvimų drabužių audinius ir nusakyti jų savybes.
Patikrinsi, ar skaičius yra paprasčiausios nelygybės sprendinys, ir sužinosi įdomių faktų apie bičių šeimas ir kaip gyvenimas šeimomis padeda išlikti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per matematikos pamokas, kartojantis nelygybių sprendimą, arba per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant, kodėl kai kuriems gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) mokytojas iš anksto turėtų sudaryti duomenų lentelių su informacija apie bendruomeninių gyvūnų gyvenimo trukmę, ūgį, svorį ir duoti mokiniams grupėse jas analizuoti: užrašyti nelygybes, formuluoti išvadas. Šiai veiklai siūlomas „PPP“ metodas: „Pagalvoju“ (savarankiškas darbas), „Pasitariu“ (darbas poroje), „Pristatau“ (darbo rezultatas pristatomas klasės draugams);
2) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) pamokos pabaigoje pasiūlyti mokiniams užpildyti atsiliepimų kortas: apibūdinti savo veiklą per pamoką, pabrėžti, kurios užduotys pavyko sėkmingai, kas nepasisekė, kodėl, ko dar reikėtų pasimokyti ar ką pasikartoti.
Robotukas susidomėjo šunimis ir jų veislėmis. Ar tau tai įdomu? Šiame žaidime, atlikdamas įvairias matavimo užduotis, sužinosi keleto šunų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie augintinius. Reikėtų paprašyti mokinių iš anksto atsinešti savo augintinių nuotraukų, jei turi ir tėvai leidžia, dokumentus (pvz., skiepų pasą) arba juos nupiešti. Jei mokinys neturi augintinio, tegul pasirenka ir pasiruošia pristatyti, kokio augintinio norėtų. Siūloma veikla per pamoką: 1) užduoti mokiniams grupėse pristatyti draugams savo augintinius. Sutarti, kiek laiko kiekvienas galės kalbėti, pvz., 1–2 minutes. Grupių nariai keičiasi, kol visi išgirsta apie visų augintinius; 2) surinkti augintinių nuotraukas ar piešinius. Mokytojas ima po vieną, rodo, mokiniai (išskyrus augintinio savininką) turi prisiminti ir pasakyti kuo daugiau apie rodomą gyvūną išgirstos informacijos; 3) sudaryti diagramą (stulpeliais sudedant augintinių nuotraukas), kokių augintinių mokiniai laiko daugiausia. Jei tai šunys, – puiki proga tęsti pokalbį apie šunis. Jei ne, mokytojas turėtų sugalvoti kokią nors situaciją, pvz., netyčia jo akys užkliūtų už kokios nors įdomios šuns nuotraukos ar prisimintų ryte matęs jam labai patikusį šunį, bet nežinantis jo veislės ir pan.; 4) tęsti pokalbį apie šunis, jų veisles, priežiūrą, kodėl žmonės juos augina, ką jie suteikia žmogui; 5) pateikti šiame pratime minimų šešių veislių šunų nuotraukas ir atskirai ant lapelių jų pavadinimus. Pasiūlyti mokiniams prie šuns nuotraukos padėti, jų manymu, tinkantį veislės pavadinimą. Užduotys gali būti atliekamos grupėse; 6) atlikti šį pratimą (pagal galimybes – kiekvienas prie atskiro kompiuterio, grupėse ar visi kartu); 7) grįžti prie anksčiau atliktos užduoties ir patikrinti, ar spėjimai buvo teisingi, suskaičiuoti, kiek veislių mokiniai atspėjo teisingai; 8) apibendrinti pamoką, dar kartą pasidžiaugti mokinių augintiniais.
Prisiminsi, ką žinai apie mitybos grandines, ir pasitikrinsi, ar gerai pažįsti paprastąsias taisyklingas trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti, mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams jau susipažinus su mitybos grandinėmis ir paprastosiomis taisyklingomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Kas kuo minta?“; 2) pakartoti paprastųjų trupmenų rašymą, palyginimą; 3) duoti darbą porose: mokiniai turėtų sukurti uždavinių apie mitybos grandines, juos pateikti išspręsti kitai mokinių porai; 4) duoti individualiai atlikti testą, pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti klaidas.
Peržiūrėjęs pateiktą medžiagą, susipažinsi su pagrindinėmis asmens higienos taisyklėmis sergant ir sužinosi, kaip taisyklingai perskaityti paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentacija rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su asmens higienos priemonėmis, padedančiomis apsisaugoti nuo ligų, arba per matematikos pamokas, supažindinant su paprastosiomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją; 2) aptarti, ką mokiniai sužinojo naujo ir kokių dar žino apsisaugojimo nuo ligų priemonių ir būdų; 3) atlikti rankų plovimosi pratybas; 4) kartu su mokiniais sukurti „Švarių rankyčių šokį“ (http://www.ulac.lt/lt/kviecia-iniciatyva-svariu-ranku-sokis-13); 5) paprašyti mokinių šiai pamokai atsinešti obuolį ar kitą vaisių ir klasėje jį padalyti įvairiomis dalimis bei pakartoti, kokias vaikai išmoko paprastąsias trupmenas (1/2, ¼, 1/6, 1/3, 1/8 ar kt.), vėliau mokiniai gali pasidalyti vaisiais su klasės draugais.
Išsiaiškinsi, kaip, naudodamas įvairias geometrines figūras, gali nubraižyti miesto planą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kartojantis geometrines figūras, ir per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su vietovės planu ir jo braižymu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių pasiūlyti mokiniams iš pateiktų geometrinių figūrų sudaryti aplink mokyklą esančios vietovės maketą;
2) vėliau stebėti prezentaciją ir ją aptarti (mokiniai galėtų nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos galima išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai gali šiek tiek pakoreguoti prieš tai darytą maketą, pristatyti ir įvardyti panaudotas geometrines figūras;
4) pamokos pabaigoje mokiniams galima duoti žaidimą: ridenti mokytojo pagamintą kauliuką su šiais užrašais: „Ką gerai supratai?“, „Parodyk tris erdvines geometrines figūras“; „Ko nesupratai?“, „Rask daiktą, panašų į stačiakampį gretasienį.“ Mokiniams reiktų atsakyti į šiuos klausimus.
Spręsdamas paprastus uždavinius ne tik pasitikrinsi, ar gerai moki skaičiuoti, bet ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamoką, sprendžiant įvairius uždavinius, arba per pasaulio pažinimo pamoką, aptariant žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) peržiūrėjus prezentaciją duoti mokiniams savarankiškai išspręsti uždavinius; 3) išsprendus uždavinius ir prisiminus pagrindines žmogaus organizmo funkcijas, atlikti testą „Ką žinai apie žmogaus organizmą?“; 4) pasiūlyti internete rasti daugiau informacijos apie žmogaus organizmo funkcijas ir papildyti pateiktąją.
Susipažinsi su įvairiais atmosferos reiškiniais. Sužinosi vėjų pavadinimus ir kaip veikia vėjarodis. Išmoksi pildyti orų kalendorių, pastebėti sveikatai ir netgi gyvybei pavojingas orų permainas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant metų laikus su temperatūra, ir iš dalies per matematikos pamokas, nagrinėjant matinių skaičių – greičio ir temperatūros – perskaitymą. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) žiūrėti demonstracinę medžiagą su visa klase ir dar smulkiau išsiaiškinti apie atmosferos reiškinius (kuriuo metų laiku jie dažniausi, kaip nuo jų apsisaugoti ir t. t.), taip pat atidžiau paanalizuoti orų kalendorių; 2) porose padiskutuoti apie atmosferos reiškinius (aptarti jų naudą, žalą, apsisaugojimą nuo jų); 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti įvairių orų nuotraukų, bandyti nustatyti ir detaliai apibūdinti jose vaizduojamą orą; 4) duoti mokiniams atlikti savaitinius orų stebėjimus ir tyrimus, remiantis matytu orų stebėjimo lentelės pavyzdžiu. Rezultatus aptarti grupėse. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas leisti mokiniams pasirinkti norimą atlikimo techniką ir ja pavaizduoti įvairius gamtos reiškinius (šerkšną, lietų ir pan.), mokyti išgauti spalvų kontrastus (saulėta, apsiniaukę); - per kūno kultūros pamokas žaisti judriuosius žaidimus „Lietus“, „Vėjo kryptys“ ar pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti orų pristatymą, pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).
Peržiūrėjęs skaidres, suprasi, kokie pokyčiai vyksta bręstančio žmogaus organizme, ir sužinosi, kaip apskaičiuoti keturkampio perimetrą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie žmogaus gyvenimo etapus: vaikystę ir paauglystę. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti keturkampio perimetrą. Siūloma veikla per pamoką: 1) aptarti ir padiskutuoti su mokiniais apie prezentacijoje pateiktą medžiagą; 2) pasiūlyti mokiniams palyginti abiejų lovelių perimetrą ir apskaičiuoti, keliais centimetrais didžiosios lovos perimetras didesnis už mažosios lovos perimetrą; 3) jei mokiniai jau moka apskaičiuoti plotą, pasiūlyti jiems apskaičiuoti, kokį plotą užima kiekviena lova, ir palyginti; 4) sudaryti klasės mokinių pomėgių ir (arba) žaidimų diagramą, palyginti ir padaryti išvadas.
Sužinosi, kaip pačiam apskaičiuoti kelią, laiką ir greitį ir taip niekur nevėluoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) su visa klase pažiūrėti demonstracinę medžiagą ir paskui spręsti įvairius uždavinius – apskaičiuoti kelią, laiką arba greitį; 2) per kūno kultūros pamoką pamatuoti įvairių užduočių (ypač įvairių atstumų bėgant ar einant) laiką, greitį, atstumą; 3) per lietuvių kalbos pamokas paaiškinti pasakos (ar jos dalių) greičio, atstumo ir laiko matavimo pavyzdžius (pvz.: seniai seniai, greitai skrido ant šluotos, už devynių jūrų ir t. t.), palyginti su įprastais greičio, kelio, laiko matavimo vienetais; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų; 5) užduoti mokiniams patiems sukurti panašių uždavinių ir duoti juos išspręsti klasės draugams.
Žmonijos istorija prasidėjo prieš kelis milijonus metų. Kartu su Robotuku pakeliausi istorijos laikotarpiais, sužinosi, kaip per amžius keitėsi žmonių gyvenimas, ir susipažinsi su įvairiais laiko matais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamokas: 1) peržiūrėjus pristatymą sugalvoti įvairiausių matematinių užduočių ir pamokyti mokinius suskaičiuoti, kiek metų apima tam tikras laikotarpis, arba pasikartoti romėniškus skaitmenis; 2) grupėse dirbantys mokiniai pasiskirsto po istorinį laikotarpį, gali rengti projektus ir juos pristatyti klasės draugams; 3) per pasaulio pažinimo pamoką ant ilgos popierinės juostos galima nusibraižyti laiko juostą su datomis, faktais ir iliustracijomis. Naudojant padarytas korteles su žodžiais, paprašyti priskirti žodžius atitinkamam laikotarpiui (pvz., hieroglifai – senovės Egiptas, akvedukas – senovės Roma, Kristupas Kolumbas – Atgimimas ir pan.); 4) pasiūlyti vaikams sukurti savo piešinių ar brūkšnelių raštą ir užkoduoti jais kokį nors žodį ar žinutę taip, kad draugams pavyktų perskaityti.
Sužinosi, kokių esama medžiagų pokyčių. Išmoksi nustatyti birių ir skystų daiktų tūrį, nurodytą stiklinėmis. Namie galėsi išsikepti keksą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą iš pavyzdžių paaiškinti grįžtamojo ir negrįžtamojo medžiagų kitimo skirtumus, ir per matematikos pamokas, mokantis be matavimo priemonių įvertinti skystų, birių produktų tūrį. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus šį pristatymą pasiūlyti mokiniams įvairių receptų, kuriuos jie turėtų pakeisti, naudodami stiklines produktų tūriui matuoti;
2) per pasaulio pažinimo pamoką mokiniai grupėse galėtų sugalvoti ir vizualizuoti (nupiešti, suvaidinti) dar neminėtą grįžtamąjį ir negrįžtamąjį kitimą, pristatyti jį klasės draugams;
3) per pasaulio pažinimo pamoką pasiūlyti mokiniams sukurti stalo žaidimą – domino apie įvairius medžiagų kitimus;
4) per pasaulio pažinimo pamoką padiskutuoti su mokiniais apie tai, kada ir kaip gaminant maistą praverčia žinios apie medžiagų kitimą; pakalbėti apie tai, kad žmogaus organizmas vienas maisto medžiagas sugeba suvirškinti žalias, kitas – tik virtas; kad kai kuriuos produktus būtina apdoroti, nes, pavyzdžiui, nevirto krakmolo skrandžio ir žarnyno sultys nesuvirškina, o jo daug yra miltuose ir bulvėse; baltymai, kurių yra mėsoje ir kiaušiniuose, žuvyje, taip pat lengviau virškinami, kai šie produktai yra išverdami ar iškepami.
Atlikdamas šį laboratorinį darbą analizuosi įvairių istorijos šaltinių patikimumą. Taip pat pasitikrinsi, ar gerai pažįsti ir moki paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti mokiniams peržiūrėjus su juo susijusią prezentaciją. Laboratorinį darbą galima atlikti individualiai arba demonstruoti klasėje, žymintis kiekvienos užduoties pasirinktus atsakymus. Tuomet, iš karto atliekant laboratorinio darbo užduotis, reikėtų analizuoti ir teisingus, ir neteisingus pasirinkimus.
Per matematikos pamoką atlikus užduotis galima pateikti atvirkščią užduotį, t. y. pagal duotą trupmeną nupiešti ją vaizduojantį paveiksliuką.
Siūloma veikla per kitas pamokas:
1) per dailės pamoką paanalizuoti kokios nors istorinės asmenybės piešinį (-ius) ir nuotrauką (-as) ieškant skirtumų ir aiškinantis, kodėl nuotrauka – patikimesnis istorijos šaltinis už piešinį;
2) per lietuvių kalbos pamoką mokiniai pagal senovinio daikto paveiksliuką gali sukurti senovinio daikto istoriją, aprašydami jo paskirtį, gamybą, naudojimą ir pan.
Atliksi bandymus ir atskirsi, kurio tyrinėjamo daikto medžiagų kitimas yra grįžtamasis, o kurio – ne, taip pat nustatysi, ar šie daiktai yra simetriški, ar ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ir per matematikos pamoką, ugdant mokinių gebėjimus nustatyti, ar daiktas yra simetriškas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su laboratoriniu darbu susijusią prezentaciją „Medžiagų kitimai“ ir ją aptarti;
2) atlikti laboratorinį darbą;
3) integruoti su matematikos pamoka, tyrinėjant simetriškus daiktus; per matematikos pamoką pasiūlyti mokiniams pavaizduoti grįžtamąjį kitimą su simetriškais daiktais (juos nubrėžti, nupiešti);
4) iliustruoti negrįžtamąjį medžiagų kitimą, kaip simetriškas daiktas tampa nesimetriškas;
5) veiklai apibendrinti pasiūlyti parašyti SMS žinutę draugui, atsakant į klausimą Kur galėsiu pritaikyti tai, ką išmokau šioje pamokoje?
Robotukas rado labai įdomią knygą „Pasaulio rekordai“. Pavartyk ją kartu ir sužinok, kokie ilgio, temperatūros, masės ir laiko vienetai naudojami šiems rekordams aprašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti, integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Tai galėtų būti matavimo vienetų kartojimo ar įtvirtinimo pamoka, susieta su įvairiais gyvosios gamtos pasaulio rekordais. Siūloma veikla per pamoką:
1) pranešti mokiniams, kad šiandien vyks „rekordų“ pamoka. Paklausti, ką reiškia „rekordas“? Kokių rekordų mokiniai žino? Kur galima rasti paskaityti apie rekordus? Pasiūlyti kartu su Robotuku pavartyti „Pasaulio rekordų“ knygą;
2) pažiūrėti prezentacijos 1 ir 2 skaidres. Atsakyti į Robotuko klausimą „Ką reiškia mm ir m?“ Prisiminti, kad tai ilgio matai. Paprašyti mokinių (dirbančių grupėse) per skirtą laiką surašyti visus žinomus ilgio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 3 skaidrę, pasitikrinti, aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotį;
3) atlikti praktinę užduotį: pasiūlyti mokiniams pademonstruoti dviejų žuvų ilgį: vieni pamatuoja ir iškerpa 8 mm ilgio juostelę žuvelę, kiti pamatuoja 20 metrų ilgio juostelę arba storą siūlą. Ištiesus 20 m juostelę (tikriausiai reikės išeiti net į koridorių), šalia pridėti 8 mm „žuvelę“. Pasidalyti įspūdžiais. Būtų dar vaizdžiau, jei mokytojas ar mokiniai iš anksto iškirptų ryklio galvą ir uodegą, kurias prijungtų prie mokinių pamatuotos 20 m juostelės pradžios ir pabaigos.
4) pažiūrėti 4 skaidrę, vėl atsakyti į Robotuko klausimą „t ir g – kas tai?“. Prisiminti, kad tai svorio (masės) matai. Padiskutuoti, kas gali sverti gramą, kilogramą, toną?
5) atlikti analogišką užduotį kaip ir su matavimo vienetais: paprašyti mokinių surašyti visus žinomus svorio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 5 skaidrę pasitikrinti;
6) atlikti praktinę užduotį: mokytojas gali atsinešti į klasę svarstykles, sveriančias kilogramus ir gramus. Su mokiniais rasti daiktų, sveriančių 2 gramus, – kaip kad kamaninis kiaulianosis šikšnosparnis. 2 gramus sveriantį daiktą palaikyti rankose, bandant įsivaizduoti šikšnosparnio svorį. Tuomet galima pasverti kurį nors mokinį ir pabandyti apskaičiuoti, kiek tokio pat dydžio vaikų sudarytų banginio svorį, pvz., jei vienas vaikas sveria 40 kg, tai 25 tokie vaikai svertų 1 000 kg, arba 1 toną, 250 vaikų svertų 10 tonų, 2 500 vaikų – 100 tonų. O banginis vis tiek sveria daugiau! Jei, mokytojo nuomone, tokie skaičiavimai mokiniams per daug sudėtingi ar painūs, galima imti aukšto, tvirto vyro svorį – apie 100 kg (gal kurio nors vaiko tėtis tiek sveria?) – ir skaičiuoti, kiek tokių vyrų svertų 1, 10 ar 100 tonų;
7) pažiūrėti 6 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, kaip suprasti ir perskaityti dešimtaines trupmenas. Įjungus 7 skaidrę pasitikrinti;
8) atlikti praktinę užduotį: mokytojas išdalija vaikams įvairaus ilgio juostelių, paprašo jas išmatuoti ir užrašyti jų ilgį dešimtaine trupmena (darbas grupėse). Paskui, sukdami ratu (karusele), visi patikrina vieni kitų atliktas užduotis. Aptarti, kaip sekėsi;
9) pažiūrėti 8 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, pasitikrinti įjungus 9 skaidrę;
10) atlikti praktinę užduotį: pažiūrėti internete orų prognozę su pranešėju, pvz., vakar dienos žinių. Pasiūlyti mokiniams pabūti orų pranešėjais. Pakabinti Lietuvos ar pasaulio žemėlapį ir norintieji gali pranešti orus. Nesvarbu, kokią temperatūrą praneš mokiniai, reikėtų sutelkti dėmesį į temperatūros matų įvardijimą: ,,... laipsnių Celsijaus šilumos“, ,,… laipsnių Celsijaus šalčio“. Kiti mokiniai pagal pasakytą temperatūrą gali imituoti tam tikrus judesius, pvz., jei pasakoma minusinė temperatūra, vaizduoja, kad jiems šalta, dreba, jei pliusinė, kad vėdinasi vėduokle, braukia prakaitą ir pan.;
11) pažiūrėti 10 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, vėl paprašyti mokinių surašyti visus jiems žinomus laiko matus ir nurodyti jų sąryšius. Pasitikrinti įjungus 11 skaidrę;
12) atlikti praktinę užduotį: paprašyti mokinių išbūti užsimerkus, tylint ar pan. 1 min. Išrinkti tiksliausiai atspėjusįjį, kiek laiko trunka minutė. Galima 1 min. šokinėti, daryti pritūpimus ir pan. Galima pažaisti žaidimą „Diena-naktis“, tik sakyti ne „diena“, „naktis“, o laiką valandomis, pvz., 2 valandos (naktis), 15 valandų (diena) ir t. t.;
13) pažiūrėti 13 skaidrę, va
Padėsi pastatyti namą, prisiminsi, kokios medžiagų savybės svarbios statybose, teisingai užrašysi paprastąsias ir dešimtaines trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus nurodyti, dėl kokių savybių įvairios medžiagos naudojamos konkrečioje srityje, ir per matematikos pamokas mokant užrašyti paprastąsias taisyklingąsias trupmenas, sieti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų panaudojimo galimybes;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus faktus apie statybines medžiagas papildomomis skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, duoti suskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų prireiks kambario, buto remontui.
Pabūsi tyrinėtoju ir sužinosi, kas nutinka, kai buityje naudojamos cheminės medžiagos patenka į vandenį. Apskaičiuosi skysčių kiekį mililitrais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie vandens savybes (vandeniui tirpinant kitas medžiagas, gaunamas tirpalas), vandens apytakos ratą ir (arba) vandens taršą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Gamtos ištekliai“ ir kalbant apie gyventojų buityje naudojamas chemines priemones atlikti šį laboratorinį darbą; 2) integruoti su matematikos pamoka mokantis apie mililitrą. Per matematikos pamoką pateiktas užduotis reikėtų spręsti kaip tekstinius uždavinius. Ekrane palikti klausimą, palaukti, kol visi mokiniai suskaičiuos, tuomet spustelėti teisingą atsakymą ir pasitikrinti. Tą pačią užduotį galima atlikti ir praktiškai, pvz., pateikti uždavinį: „Kiek mililitrų indų ploviklio įpylei į kolbą, jei prieš tai joje buvo 200 ml vandens? Spustelėk teisingą atsakymą“, tada į indą, kuriame yra 200 ml vandens, pilti vandens, kol jo bus 250 ml, pasakyti, kiek įpilta. Arba iš indo, kuriame yra 250 ml vandens, į kitą indą pilti tol, kol jo liks 200 ml. Bus matyti, kad nupilta 50 ml vandens, ir pan.
Ar žinai, kuo skiriasi paukštis nuo žinduolio? O varliagyvis nuo roplio ar žuvies? Ar moki sudaryti ir skaityti diagramos duomenis? Šiame laboratoriniame darbe gali tai pasitikrinti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas:
1) per pasaulio pažinimo pamoką, apibendrinant žinias apie stuburinius gyvūnus ir jų skirstymą į grupes, tiktų atlikti šį laboratorinį darbą. Pamokos pradžioje mokytojo pasirinktu būdu reikėtų pakartoti žinomą medžiagą apie gyvūnų grupes, po to skirti apie 20 min šiam laboratoriniam darbui atlikti, nes jis nėra lengvas net ketvirtosios klasės mokiniams;
2) šio darbo pradžioje pateiktą lentelę su gyvūnų nuotraukomis panaudoti kaip vaizdinę priemonę, kalbant apie stuburinių gyvūnų grupes;
3) per matematikos pamokas, mokantis statistikos, sudaryti ir skaityti diagramas, taip pat būtų naudinga atlikti šį laboratorinį darbą.
Susipažinsi su Lietuvos bažnyčiomis ir pavaizduosi bažnyčių ar jų bokštų aukštį stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokinių gyvenamosios vietovės praeities liudininkus, per matematikos pamokas, mokant pavaizduoti duomenis stulpeline diagrama. Siūloma veikla per pamoką: 1) integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, pakartoti medžiagą apie žinomiausias Lietuvos regionų bažnyčias, kolektyviai pažymėti bažnyčių ir jų bokštų aukštį stulpelinėje diagramoje; 2) per matematikos pamoką dirbant savarankiškai įtvirtinti stulpelinės diagramos žymėjimą pagal pateiktus kitų bažnyčių ir jų bokštų aukščio duomenis; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą, informacinių technologijų kabinete ar mokyklos kompiuterinėje klasėje duoti mokiniams savarankiškai rasti medžiagos apie aukščiausias jų etnografinio regiono bažnyčias (darbą siūloma individualizuoti).
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip žmonės gyveno priešistoriniais laikais, palyginsi priešistorinių ir šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdą, išmoksi apskaičiuoti metus iki ir po Kristaus gimimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie priešistorinius laikus per pasaulio pažinimo pamoką. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti laiką. Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijoje pateiktą medžiagą ir padiskutuoti apie ją, palyginti, kaip žmogus gyveno seniau ir dabar;
2) per pasaulio pažinimo ar dailės pamoką mokiniai gali sukurti pirmykščio žmogaus naudotų įrankių ir ginklų eskizų, piešinių arba iš akmenukų, pagaliukų ir siūlų pagaminti ginklų, įrankių modelių;
3) per matematikos pamoką siūloma sukurti tekstinių uždavinių laikui skaičiuoti, panaudojant konkrečią šioje prezentacijoje pateiktą informaciją;
4) surengti išvyką į Vytauto Didžiojo karo muziejų ir su mokiniais atidžiau panagrinėti ekspoziciją „Karyba priešistorinėje Lietuvoje“, kuri supažindina lankytojus su Lietuvos priešistorės karybos raida nuo seniausių laikų iki Lietuvos valstybės susikūrimo.
Pabūk fotografu, padaryk dykumos augalų ir gyvūnų nuotraukų, pasitikrink, ar žinai, kaip jie prisitaiko prie aplinkos, ir atlik su jais susijusias skaičiavimo užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) individualiai arba poromis atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
3) su mokiniais aptarti ir lentoje surašyti kuo daugiau gyvūnų, kuriuos nuo pavojų gelbsti spalva, kūno forma, vikrios kojos ir t. t.;
4) pažaisti komandinį žaidimą: viena komanda pasitarusi pamėgdžioja, kaip juda įvairūs gyvūnai. Kita komanda turi atspėti, kokio gyvūno judesius rodo pirmoji. Vėliau komandos apsikeičia vaidmenimis. Baigus žaisti suskaičiuojami teisingi spėjimai;
5) vaikai gali pasirinkti kurį nors jutimą, pavyzdžiui, regą, klausą ar uoslę, rasti daugiau medžiagos apie gyvūnus, kurių tos rūšies juslė yra labai išlavėjusi, ir per kitą pamoką juos pristatyti.
Turbūt visiems yra tekę grožėtis drugelių sparnų raštais. Gal pastebėjai, ar jų sparnų raštas vienodas? Tai sužinosi atlikęs stebėjimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos, dailės pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas, ruošiantis atlikti stebėjimą, peržiūrėti demonstraciją, atkreipti dėmesį į tai, kaip mergaitė ir berniukas atliko stebėjimą: numatė tikslą, suformulavo hipotezę ir t. t.;
2) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie drugių vystymosi ciklą, pratęsti temą ir apie jų sparnų raštą, peržiūrėti demonstraciją; esant galimybei, išeiti į lauką – gal pavyks pastebėti drugelio sparnų raštą tikrovėje;
3) per matematikos pamokas, kalbant apie simetriją, simetrijos ašį, simetriškus daiktus, peržiūrėti demonstracijos pradžią;
4) pamokas galima išsidėstyti taip, kad matematikos ir pasaulio pažinimo pamokos būtų viena po kitos; per matematikos pamoką peržiūrėti demonstraciją, susipažinti su simetriškais ir nesimetriškais daiktais, nusibraižyti dažnių lentelių, o per pasaulio pažinimo pamoką eiti į lauką ieškoti simetriškų ir nesimetriškų gamtos kūrinių;
5) per dailės pamoką, peržiūrėjus demonstraciją, įvairiomis technikomis sukurti drugelių su simetriškais sparnų raštais (spaudavimo, monotipijos ir kt. technikomis).
Šiame žaidime sužinosi, kad Žemės gyventojų skaičius visais laikais palaipsniui didėjo. Naudodamas pateiktus skaičius, sužinosi, kiek žmonių priklauso tam tikrai žmonių grupei arba istoriniam laikotarpiui, ir sudarysi paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamokas, mokantis perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie įvairių kraštų žmonių gyvenimo būdą. Siūloma veikla per matematikos pamoką: 1) pamokos pradžioje pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą; 2) sužaidus, remiantis keliais žaidimo teiginiais, nupiešti geometrinių figūrų (pvz., apskritimą, stačiakampį) ir nuspalvinti atitinkamą jų dalį; 3) pagal atskirų žemynų gyventojų skaičių sudaryti diagramą, tada sudėlioti nuo mažiausiai apgyvendinto iki daugiausia žmonių turinčio žemyno arba atvirkščiai; 4) nubrėžti gyventojų skaičiaus augimo kreivę, joje pažymėti gyventojų skaičiaus didėjimą ir metus; 5) apytikriai apskaičiuoti, per kiek metų mūsų Žemė pasipildys dar vienu milijardu gyventojų; 6) išsiaiškinti Žemės gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, pasvarstyti, kas dėl to Žemės gyventojų laukia ateityje; 7) siekiant apibendrinti žinias apie pagrindines Žemės gyventojų religijas ir rases, atlikti tokią užduotį: suskirstyti mokinius į grupes ir kiekvienai jų iš šio pratimo pateikti po vieną žodį: pvz., „musulmonas“, „juodaodis“ ir panašiai. Kiekviena grupė, pritaikydama turimas žinias, klasės draugams parengia trumpą pristatymą. Išklausęs visų pristatymų, mokytojas juos apibendrina.
Stebėsi orus ir pildysi orų stebėjimo kalendorių ir tam tikram orui tinkamos aprangos pasirinkimo lentelę.
Rekomendacijos mokytojui:
Mėnesio pradžioje kartu su mokiniais per pasaulio pažinimo pamoką reikėtų aptarti orų stebėjimo kalendorių: numatyti stebėjimo dienas, kartu prisiminti, ką reiškia dienos oro žymėjimo ženklai, kaip ir kada geriausia fiksuoti termometro rodmenis, kaip nustatyti vėjo kryptį ir kt. Pasitarti, kaip reikia patikslinti pasirinktus drabužius aprangos pasirinkimo lentelėje. Toliau duoti mokiniams pildyti lenteles savarankiškai. Praėjus savaitei nuo orų stebėjimo pradžios, su mokiniais reikėtų aptarti darbų eigą ir sutikrinti, kaip jiems sekasi registruoti duomenis. Šį šabloną galima pasiūlyti pildyti per vasaros atostogas ir susitikus rudenį aptarti įvairių vietovių orus ir vaikų pasirinktą aprangą tam tikrą dieną.
Žaisdamas žaidimą, sužinosi, kurios kiekvieno žemyno valstybės yra didžiausios, kokia jų valstybinė kalba, valiuta ir vėliava.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, siekiant ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti įvairias geometrines figūras ir nustatyti jų simetriškumą. Taip pat jis gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie skirtingų žemynų ypatybes. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Pasaulio žemynai ir vandenynai“; 2) pasikartoti geometrinių figūrų pavadinimus ir atlikti interaktyvųjį pratimą; 3) pasigaminti kitų valstybių vėliavėlių, patikrinti, ar tai simetriškos figūros, ar ne; 4) dirbti grupėse: pasiūlyti grupei išsirinkti žemyną ir rasti daugiau informacijos apie didžiausias jo valstybes arba kitas mokiniams patinkančias valstybes, pagaminti jų vėliavėlių; 5) pasikabinti klasėje pasaulio politinį žemėlapį arba atlasą ir kartu su mokiniais išsiaiškinti, kur yra ir kaip atrodo vėliavos tų valstybių, kuriose vaikai yra buvę (pvz., Egipto, Turkijos, Latvijos).
Prisiminęs, kaip skaičiuojamas kelias, greitis ir laikas, bandysi sukurti ir išspręsti tekstinius uždavinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių gebėjimus suprasti kelio, laiko ir greičio ryšį ir spręsti uždavinius, susijusius su kelio, laiko ir greičio skaičiavimais. Pratimą geriausia atlikti individualiai, bet galima ir su visa klase. Siūloma veikla per pamoką:
1) užsirašyti sudaromus uždavinius, kad suklydus būtų galima analizuoti, kodėl netiko sudarytas tekstinio uždavinio variantas;
2) demonstruodamas mokytojas gali sudaryti uždavinio pavyzdį, o mokiniai galėtų jį įvertinti ir prireikus pasiūlyti keisti;
3) mokytojas ir mokiniai gali neapsiriboti pateiktais 5 uždaviniais ir juos atlikę sukurti panašių savo užduočių;
4) per matematikos ar dailės pamoką nupiešti šių uždavinių matematines schemas;
5) per lietuvių kalbos pamoką analizuoti šių ar panašių uždavinių tekstus, atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą.
Prieš atliekant šį pratimą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kelias, laikas ir greitis“.
Spręsdamas paprastus uždavinius, sužinosi, kaip paskirstyti veiklą tomis dienomis, kai eini į mokyklą. Tai tau padės geriau planuoti savo dieną, kad ilgiau būtum darbingas ir sveikas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie sveiką gyvenseną, taip pat per matematikos pamoką, atliekant įvairius matematinius veiksmus su matais ir įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą rekomenduojama peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Asmens higiena“; 2) atlikus arba prieš atliekant šiame MO pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti dienos režimo svarbą; 3) paskui padiskutuoti, ar mokiniai turi dienotvarkę ir ar jos laikosi; 4) atlikus šio MO užduotis, kartu su mokiniais sudaryti dienotvarkę arba pasiūlyti susidaryti dienotvarkę kiekvienam individualiai; 5) sudarius dienotvarkę, kartu arba individualiai suskaičiuoti, kiek laiko per dieną, savaitę ar mėnesį tenka mokymuisi, mitybai, poilsiui ir laisvalaikiui.
Susipažinsi su pirmaisiais žmonijos rašto pavyzdžiais ir ieškosi, į kokias geometrines figūras yra panašūs šie ženklai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, kartojant geometrines figūras, nagrinėjant atkarpos, taško sąvokas. Per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, mokantis apie priešistorinius laikus, rašto atsiradimą pasaulyje. Siūloma veikla per pamoką:
1) matematikos pamokos pradžioje reikėtų pasikartoti, kokias mokiniai žino geometrines figūras, prisiminti, kaip jos atrodo, kuo skiriasi viena nuo kitos ir kuo yra panašios (kvadratas ir stačiakampis; skritulys ir apskritimas);
2) individualiai klasėje atlikti visą interaktyvųjį pratimą, sukurti ir parodyti sukurtus rašto ženklus klasės draugams, mokytojui; vėliau galima apsikeisti darbais porose ir pasiūlyti vieni kitų darbuose pažymėti geometrines figūras, suskaičiuoti, kiek daugiausia pavyko jų panaudoti kuriant savo rašto ženklus; šią užduotį mokiniai gali atlikti ir popieriaus lape ar iš plastilino padarytoje lentelėje per dailės ir technologijų pamokas;
3) per lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali užrašyti, ką reiškia kiekvienas jų sukurtas ženklas (ar ženklų grupė), o gal ir sukurti trumpą istoriją, kurią lentelėje galėjo užrašyti mūsų protėviai;
4) per integruotas pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali bandyti spėti kiekvieno ženklo ar ženklų grupės reikšmę, sukurti savo klasės užkoduotą raštą, kuriuo galėtų siųsti vieni kitiems žinutes; vertėtų mokiniams pasiūlyti pasidomėti, ar istorikams pavyko iššifruoti dantiraščiuose esančią informaciją, pasiaiškinti, ką reiškia tam tikri ženklai, kaip jie ilgainiui kito nuo piešinio iki ženklo.
Sužinosi įdomių dalykų apie kai kuriuos Lietuvos istorinius įvykius ir istorines asmenybes ir išmoksi žodžiais įvardytus skaičius užrašyti skaitmenimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą išskirti keletą ryškiausių (pasirinktinai) Lietuvos istorinių įvykių, perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais, tobulinti skaičiavimo iki 10 000 įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus istorinius faktus skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo minimo istorinio įvykio.
Spręsdamas matematines užduotis ir panaudodamas įvairių matavimų rezultatus, susipažinsi su transporto istorija, sužinosi ir galėsi palyginti, kaip žmonės keliaudavo anksčiau ir kaip keliauja dabar.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas naudoti pratimą aiškinantis mokslo laimėjimus, transporto atsiradimą ir jo istoriją. Mokiniai gali plačiau pasidomėti (paieškoti informacijos) apie kiekvieną uždaviniuose paminėtą transporto priemonę;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti transporto priemonės aprašymą arba sugalvoti skelbimą laikraštyje, kuris atitiktų laikotarpį, kuriame minima transporto priemonė buvo naudojama; ieškant asociacijų, panašumų, skirtumų ar bendrumų, apibūdinant vieną ar kitą transporto priemonę galima naudoti minčių lietaus arba „Muilo burbulo“ metodus;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams grupėse sukurti traukinį (kiekviena grupė kuria savo vagoną), jį atitinkamai dekoruoti ir pristatyti, kas, kada ir kokiu tikslu keliauja tame vagone;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams paklausyti įvairių transporto priemonių garsų ir atspėti, kokia transporto priemonė skleidžia vieną ar kitą garsą; taip pat pažaisti žaidimą „Ritminis traukinys“: kiekvienas mokinys atlieka tam tikrą ritminį pratimą (suploja ar subeldžia), o šalia jo rate stovintis kitas mokinys atkartoja ir prideda savo trumpą ritminį pratimą. Taip pratimas vis ilgėja.
Spręsdamas matematinius uždavinius, sužinosi atstumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, apskaičiuojant paprastus skaitinius reiškinius ir dydžių skaitines reikšmes, taip pat įtvirtinant įvairių reiškinių sudarymo gebėjimus, atliekant sudėties, atimties, dalybos ir daugybos veiksmus, sprendžiant nesudėtingus su objektų judėjimu susijusius uždavinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus pateiktas užduotis su mokiniais padiskutuoti, ar kelionės laiką lemia važiavimo greitis ir kelio danga, kuria juda automobilis, kodėl; 2) atlikus užduotis su mokiniais aptarti saugaus elgesio keliuose ir greitkeliuose taisykles; 3) pabandyti su mokiniais patikrinti atstumus tarp pateiktų miestų su įvairiomis internetinėmis programomis. Paskui aptarti, kokiais atvejais svarbu žinoti atstumus ir mokėti apskaičiuoti kelionės laiką bei kokios dar priemonės galėtų padėti lengviau tai padaryti.
Padėsi sutvarkyti klasę, sudėliosi daiktus į jų vietas ir geriau suprasi daiktų vietą nusakančių žodžių reikšmę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus tvarkyti ir prižiūrėti artimiausią aplinką ir per matematikos pamokas mokantis tiksliai apibūdinti daiktų tarpusavio padėtį. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką rekomenduojama peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją, su mokiniais padiskutuoti, kaip jie tvarko savo aplinką (kambarį, namus, kiemą, klasę ir pan.), pagal galimybes individualiai ar bendrai klasėje atlikti šį pratimą;
2) per matematikos pamokas rekomenduojama pratęsti žodžių, nusakančių daiktų vietą, vartojimą analizuojant konkrečius pavyzdžius (pvz., Sauliaus suolas yra tarp Samantos ir Žygimanto suolų ir šalia Martynos suolo; rask daiktą, esantį spintelės kairėje);
3) per lietuvių kalbos pamoką siūloma sukurti ir užrašyti trumpą klasės (kambario ar kitos vietos) tvarkymo aprašymą (instrukciją) panaudojant daiktų vietą nusakančius žodžius;
4) per dailės pamoką vaikai gali burtų keliu traukti mokytojo paruoštus lapelius su nurodymais, kaip ir ką nupiešti (pvz.: šalia vazos kairėje pusėje nupiešk kriaušę; šalia vazos dešinėje nupiešk obuolį).
Sužinosi, kaip galima įdomiai praleisti laisvalaikį po pamokų, ir atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ar gerai moki naudotis stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, nagrinėjant temas apie sveikatą, ir per matematikos pamokas, nagrinėjant statistikos temas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją;
2) mokiniai gali pasiūlyti vieni kitiems savo išbandytų laisvalaikio praleidimo ir atsipalaidavimo būdų;
3) suskirstyti mokinius grupėmis (pagal lankomus būrelius) ir užduoti jiems parengti būrelio pristatymą reklamą;
4) užduoti mokiniams individualiai atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
5) suskirstyti mokinius poromis ir pasiūlyti pagal pateiktą diagramą sugalvoti ir užrašyti klausimus, juos pateikti kitai porai atsakyti, padaryti išvadas;
6) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: „Ką supratau?“, „Kas buvo neaišku?“
Robotukas nori sužinoti, kaip bėgant metams keitėsi gyventojų skaičius miestuose iš R raidės. Padėsi jam užpildyti duomenų lenteles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, pamokos pabaigoje atlikti šį pratimą; 2) atlikti pratimą peržiūrėjus prezentaciją apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“); 3) per matematikos pamokas, mokantis perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 10 000, integruoti veiklą su pasaulio pažinimo tema apie miestus ir gyvenvietes. Pirmoje pamokos dalyje kalbėti apie miestų atsiradimą, antroje – užpildyti šias lenteles; 4) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, užpildžius šias lenteles, paprašyti mokinių sudaryti analogiškų lentelių apie kitus miestus. Kad miestai nesikartotų, reikėtų juos pasiskirstyti (pagal mokinio vardo pirmą raidę, traukiant burtus ir pan.); 5) pamoką, kurioje bus naudojamas šis pratimas, pradėti vaidybine situacija: mokytojas atsineša į klasę ant didelio popieriaus lapo nubraižytą panašią lentelę ir iškirptų kortelių, kurias reikia įklijuoti tinkamoje vietoje (kaip žaidime, kur reikia nutempti). Lapą su lentele reikėtų susukti, viduje palikti nepriklijuotas korteles. Tuomet mokytojas praneša mokiniams paruošęs vieną įdomią lentelę, ją išvyniojant, iškrenta visos kortelės. Mokiniams teks padėti mokytojui viską sudėlioti į vietas, taip jiems paaiškės, kaip reikia pildyti žaidimo lenteles ar braižyti savąsias. Mokytojo lentelę tvarkantiems vaikams greičiausiai kils klausimas, kur dėti korteles su užrašais „Kaimas“, „Miestelis“, „Miestas“. Mokytojas gali jiems pasiūlyti atlikti šį pratimą ir sužinoti. Sužinoję mokiniai gali baigti pildyti ir ,,išbyrėjusią“ mokytojo lentelę; 6) atlikus pratimą pratęsti darbą su lentelėmis per matematikos pamoką, atlikti įvairius skaičiavimus pagal turimus duomenis: apskaičiuoti, kiek padaugėjo gyventojų nuo vienų iki kitų surašymo metų ir panašiai.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip tausoti klausą, stebėti ir kontroliuoti savo laikyseną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie sveikatą ir taisyklingą žmogaus laikyseną, per matematikos pamoką, atliekant įvairius matematinius veiksmus su matais ir objektų matavimais, sprendžiant paprastus uždavinius, kuriuose reikia naudoti matavimų rezultatus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, su mokiniais aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus klausos tausojimą, taisyklingą laikyseną; 2) dirbant porose išmatuoti savo stalo ir kėdės sėdynės aukštį; 3) dirbant porose pasverti savo kuprinę su visais daiktais, paskui – tuščią. Apskaičiuoti skirtumą. Įvertinti, kokie daiktai kuprinėje yra nebūtini; 4) pasiūlyti mokiniams atlikti namie tyrimą: išmatuoti savo naudojamo stalo ir kėdės aukštį ir padaryti išvadas; 5) pasiūlyti grupėse sukurti atmintinę pirmokui „Mano kuprinė“, kurioje būtų pateikta informacija (nupiešta), kokia turėtų būti kuprinė, kaip reikia ją nešti, kokie daiktai joje turi būti.
