Peržiūrėjęs skaidres suprasi, kaip pragaištingai yra niokojama ir teršiama aplinka, sužinosi, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išsaugoti švarią aplinką ir orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie aplinkos taršos problemas, susipažinti su kiekviena problema atskirai ir padiskutuoti, kaip mokiniai siūlo jas išspręsti;
2) integruojant pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, parašyti rašinį tema „Kaip aš saugau gamtą (mane supančią aplinką)“;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikus įvairių paveikslėlių ir kelių paskirčių konteinerių, į kuriuos jie turėtų atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti apie tai, kaip sprendžiamos aplinkos taršos problemos;
5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, nupiešti ekologišką ir ekonomišką svajonių automobilį.
Skaičiuosi kelią, laiką ir greitį, kad ateityje galėtum geriau planuoti savo keliones.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą individualiai ir užrašyti sprendimus ant lapelių; 2) kolektyviai žiūrėti, spręsti ir analizuoti pasirinktus sprendimus; 3) pagal pavyzdį individualiai sukurti tokio tipo uždavinių (rasti laiką, kelią, greitį) ir pasiūlyti kitiems mokiniams juos išspręsti; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų.
Pasitikrinsi, ar gebi skirti, kurie gyvosios gamtos kūriniai ir geometrinės figūros yra simetriški, o kurie – ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Testu siekiama ugdyti mokinių gebėjimus grupuoti objektus, nustatyti jų skirtumus ir panašumus, įvertinti pateiktų objektų simetriją. Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie simetriją aplinkoje (MO „Simetrija aplinkoje“) žinioms pakartoti ir įtvirtinti atlikti testą kartu su visais mokiniais, jį demonstruojant visai klasei; taip pat galima pasiūlyti mokiniams jį atlikti ir namie;
2) pagal mokytojo pasirinkimą, prieš atliekant testą arba po to, būtų naudinga išeiti su mokiniais į lauką ir aplinkoje paieškoti simetriškų ir nesimetriškų objektų; vaikus suskirstyti į keletą grupių, jos turėtų pasivaržyti, kuri ras ir užrašys daugiau simetriškų ir nesimetriškų objektų;
3) prieš atliekant testą galima pasipraktikuoti žaidžiant žaidimus, pavyzdžiui: kreida mokyklos kieme nupiešti keletą simetriškų ir nesimetriškų objektų ir pažaisti žaidimą: kai mokytojas sako „simetriškas“, mokiniai bėga ir sustoja ant simetriško objekto, kai sako „nesimetriškas“ – ant nesimetriško. Jei oras netinkamas, galima skirtingose klasės vietose iškabinti simetriškus ir nesimetriškus objektus, mokiniai po mokytojo komandos turėtų atsistoti prie tinkamų objektų (simetriškų arba ne);
4) per matematikos pamokas, mokantis apie simetriją, simetrijos ašį, taip pat galima atlikti šį testą.
Atlikdamas testo užduotis prisiminsi, kokios medžiagos naudojamos statybose, ir pasitikrinsi, ar moki sudaryti ir spręsti matematines lygtis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti siekiant patikrinti mokinių žinias ir ar jie geba teisingai aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprastais skaitiniais reiškiniais ir lygtimis. Testą siūloma atlikti per matematikos pamoką.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“;
2) atlikti bandymą: stebėti, kaip nuo drėgmės vinis (geležį) paveikia korozija, vinys surūdija;
3) individualiai atlikti testą; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvą, jos kelius, miestus, upes ir ežerus.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per gamtos pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie Lietuvą, jos gyventojus, miestus, kelius, upes ir ežerus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Lietuvos žemėlapis“, atlikti interaktyviojo MO „Suskaičiuok atstumus tarp miestų“ užduotis; 2) duoti mokiniams savarankišką darbą arba darbą porose ir atlikti šį testą; 3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Esant reikalui, dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba naudoti Lietuvos atlasą.
Atlikdamas užduotis ne tik sužinosi naujų dalykų apie brendimą, bet ir pasitikrinsi, ar gebi pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą paprastiems uždaviniams spręsti.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas įtvirtinant žinias apie amžiaus tarpsnius ir brendimo laikotarpį, kartojant aritmetinius veiksmus iki 1 000. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant testą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) atlikus testą pasiūlyti mokiniams papildomai užpildyti lentelę, kurioje reikia įrašyti dabartinį ūgį, norimą ūgį ir apskaičiuoti, kiek dar reikia augti; 3) atlikus testą kartu aptarti klaidas ir išsiaiškinti, kokius sprendimo būdus reikėjo pasirinkti; 4) vėliau pereiti prie praktinių užduočių. Pvz.: išsimatuoti savo ūgį, sudaryti visos klasės ūgio diagramą, palyginti berniukų ir mergaičių ūgį, padaryti išvadas. Prisiminti, kad matavimo rezultatus galima užrašyti skirtingais būdais (pvz.: 145 cm, 1 m 45 cm, 1,45 m).
Atlikdamas testą pasitikrinsi, ar žinai, kas teršia aplinką ir ką daryti, kad ji liktų švari.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias ir išsiaiškinti, ar jie suprato, kaip teršiama gamta ir kokių priemonių reiktų imtis norint išsaugoti švarią aplinką ir orą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Aplinkos tarša“ ir atlikti interaktyviojo pratimo „Atpažink mišriuosius dvigarsius“ užduotis;
2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose;
3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba individualiai su mokiniais aptarti klaidas.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kodėl svarbu laikytis asmens higienos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant temas, susijusias su sveika gyvensena. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, prisiminti ir kartu su mokiniais aptarti, kokius asmens higienos įgūdžius reikia išsiugdyti kiekvienam mokiniui ir kodėl; 2) peržiūrėjus pristatymą atlikti darbą grupelėse: mokiniams pasirinkus asmens higienos įgūdžių sritį (ar mokytojui ją paskyrus), nupiešti su ja susijusį piešinį ir trumpai aprašyti; 3) naudojantis skaidrių programa padaryti pristatymą apie pasirinktą (-as) asmens higienos įgūdžių sritį (-is).
Išklausysi senovės graikų mitą „Dedalas ir Ikaras“ ir atlikdamas užduotis pasitikrinsi, ar gerai jį supratai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per integruotą pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką: 1) pamokos pradžioje prisiminti skirtingus istorinius laikotarpius ir kas svarbaus įvyko kiekvienu iš jų. Plačiau aptarti senovės Graikiją; 2) prisiminti, kas yra sakmė, padavimas, išsiaiškinti žodžio „mitas“ reikšmę; 3) išklausyti mito įrašą, paprašyti mokinių trumpai jį atpasakoti; 4) atlikti šiame pratime esančias teksto suvokimo užduotis; 5) aptarti pasitaikiusias klaidas, kartu su mokiniais pasvarstyti, ko galima pasimokyti iš šio graikų mito; 6) pasiūlyti namie pasidomėti kitais senovės Graikijos mitais. Taip pat šį pratimą galima susieti su: a) kūno kultūros pamoka ir per ją pristatyti senovės Graikijos olimpines žaidynes, palyginti, kiek ir kokių olimpinių rungčių yra šiais laikais; b) dailės ir technologijų pamoka ir aptarti senovės graikų meną, iliustruoti vieną iš patikusių Graikijos mitų.
Žaisdamas šį žaidimą susipažinsi su daiktais, kurie atsirado dėl naujų mokslo išradimų, ir gebėsi atpažinti, į kokias erdvines geometrines figūras jie panašūs.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ar matematikos pamoką, supažindinant mokinius su mokslo išradimų teikiama nauda ir kartojantis erdvines geometrines figūras bei atliekant įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) individualiai, grupėmis ar drauge klasėje atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) atlikus pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti mokslo išradimų ir atradimų naudą žmogaus gyvenimui ir kitas mokinių žinomas geometrines figūras;
4) pabaigoje galima išmatuoti klasėje esančius elektroninius prietaisus – planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną – ir palyginti su erdvinėmis geometrinėmis figūromis.
Žaisdamas žaidimą, mokysiesi atpažinti, taisyklingai rašyti ir tarti mišriuosius dvigarsius. Taip pat pasitikrinsi, ar žinai, kaip rūšiuoti šiukšles ir tau nebereikalingus daiktus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per integruotas pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją „Aplinkos tarša“;
2) atlikti pratimą ir taip įtvirtinti mišriųjų dvigarsių tarimą ir rašybą;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikti įvairių paveikslėlių ir priskirti mokinių poroms tam tikros rūšies atliekų konteinerį, į kurį reikės atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti šiukšlių rūšiavimu, t. y. ką galima ir ko negalima mesti į konteinerius, ir pagaminti plakatų, lankstinukų, kuriuos galima būtų pristatyti mokyklos bendruomenei;
5) veiklos pabaigoje parašyti rašinį tema, pavyzdžiui, „Kaip aš rūšiuoju šiukšles“;
6) per dailės ir technologijų pamokas pasigaminti drabužių iš antrinių žaliavų, surengti mokykloje parodą.
Skaitydamas tekstus apie bendruomeninius gyvūnus, atpažinsi veiksnį ir tarinį ir juos tinkamai pažymėsi sutartiniais ženklais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas, kartojantis pagrindines sakinio dalis veiksnį ir tarinį. Taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant vaikus su bendruomeniniais gyvūnais. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Gyvūnų bendruomenės“;
2) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, kiekvienam mokiniui duoti savarankiškai sugalvoti ir užrašyti neišplėstinių sakinių;
3) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, dirbant porose užduoti mokiniams išplėsti sugalvotus sakinius;
4) skirti individualų darbą su šiuo interaktyviuoju pratimu;
5) pamokos pabaigoje mokiniams pateikti savirefleksijos klausimų veiklai apmąstyti: Ką supratau? Kas buvo suprantama ir lengva? Kas buvo neaišku? Ką turėčiau pasikartoti ar pasimokyti atidžiau?
Susipažinsi su drabužiams siūti naudojamais audiniais, jų savybėmis, sužinosi, kaip skaityti dažnių lentelėse pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie dažnių lenteles, arba per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kokie audiniai naudojami drabužiams siūti.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių paklausti mokinių, iš ko pagaminti jų dėvimi drabužiai, išklausyti jų samprotavimų;
2) vėliau stebėti ir aptarti prezentaciją (mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau juos galima drauge išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos skirti tiriamąją veiklą – mokiniai turėtų rinkti duomenis, iš kokių audinių pagaminti jų dėvimi drabužiai, ir pildyti mokytojo arba pačių parengtą dažnių lentelę, pateikti išvadas;
4) pamokos pabaigoje porose mokiniai gali pristatyti savo dėvimų drabužių audinius ir nusakyti jų savybes.
Kartu su Robotuku išsiaiškinsi, kaip ir kodėl gyvūnai ir augalai prisitaiko prie aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kad išgyventų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis apie gyvūnų ir augalų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.
Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijos medžiagą, padiskutuoti apie ją;
2) pažaisti komandinį žaidimą: išvardyti kuo daugiau gyvūnų, kurie plaukioja, ropoja, skraido, šliaužioja, šuoliuoja;
3) surengti grupinį darbą: surašyti arba nupiešti daiktų pavyzdžių, kuriuos žmogus sukūrė, remdamasis gyvūnų prisitaikymu prie aplinkos;
4) kartu su mokiniais padiskutuoti, kas atsitiktų, jei gyvūnai ar augalai atsidurtų neįprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, ežys – medyje, delfinas – ant kranto, strutis – po žeme ir pan.;
5) nupiešti arba aptarti, kaip prie aplinkos sąlygų prisitaiko žmonės (kaip maitinasi, rengiasi, kokius namus statosi).
Patikrinsi, ar skaičius yra paprasčiausios nelygybės sprendinys, ir sužinosi įdomių faktų apie bičių šeimas ir kaip gyvenimas šeimomis padeda išlikti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per matematikos pamokas, kartojantis nelygybių sprendimą, arba per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant, kodėl kai kuriems gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) mokytojas iš anksto turėtų sudaryti duomenų lentelių su informacija apie bendruomeninių gyvūnų gyvenimo trukmę, ūgį, svorį ir duoti mokiniams grupėse jas analizuoti: užrašyti nelygybes, formuluoti išvadas. Šiai veiklai siūlomas „PPP“ metodas: „Pagalvoju“ (savarankiškas darbas), „Pasitariu“ (darbas poroje), „Pristatau“ (darbo rezultatas pristatomas klasės draugams);
2) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) pamokos pabaigoje pasiūlyti mokiniams užpildyti atsiliepimų kortas: apibūdinti savo veiklą per pamoką, pabrėžti, kurios užduotys pavyko sėkmingai, kas nepasisekė, kodėl, ko dar reikėtų pasimokyti ar ką pasikartoti.
Klausydamasis pasakos, sužinosi apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo. Išgirsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų turėtų būti pagaminti įvairūs įrenginiai ir mašinos, kad galima būtų pjauti, kulti javus, malti grūdus, kepti duoną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją siūloma naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, mokantis nusakyti svarbiausius klausytos pasakos įvykius, pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus ir juos susieti su medžiagų savybėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją;
2) pasiūlyti vaikams išrinkti esminius žodžius, nusakančius svarbiausius duonos kelio įvykius;
3) per pasaulio pažinimo pamoką detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes, prisiminti, kokie įrenginiai ar mašinos buvo paminėti pasakoje, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios tų medžiagų savybės ir koks jų vaidmuo;
4) suskirsčius mokinius į 8 grupes, pasiūlyti kiekvienai grupei nupiešti ir aprašyti po vieną duonos kelio etapą: arimą, sėjimą, javų auginimą, pjovimą, kūlimą, malimą, tešlos minkymą, kepimą. Sukurti knygelę;
5) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, įvardijant skirtumus ir panašumus;
6) surengti popietę ar viktoriną „Patarlės ir mįslės apie duoną“.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip elektra patenka į mūsų namus, kokie yra pagrindiniai energijos perdavimo būdai ir kaip saugiai naudoti elektros prietaisus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti apie energiją, jos rūšis ir galimus pavojus gamtai ir žmogui gaminant įvairias energijos rūšis;
2) peržiūrėti prezentaciją apie energijos perdavimo grandines;
4) aptarti prezentaciją ir pasiūlyti mokiniams iš savo buities sugalvoti energijos perdavimo grandinių pavyzdžių;
5) dar kartą aptarti saugų elgesį su elektros prietaisais, elektros taupymo būdus;
6) savarankiškai arba porose atlikti laboratorinį darbą „Patyrinėk elektros grandinę“;
7) atlikus laboratorinį darbą aptarti, kaip sekėsi, ką reikėtų dar pasikartoti;
8) pamokos pabaigoje atlikti praktinių užduočių jungiant elektros grandines.
Peržiūrėjęs šią prezentaciją, sužinosi, kokią žalą mūsų Žemei daro energijos gamyba, pasimokysi taupyti elektros ir šilumos energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje padiskutuoti, kas yra energija, prisiminti jos rūšis; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) apibendrinti, kodėl Žemei reikalinga mūsų visų pagalba; 4) iš „Patarimų mokiniui“ peržiūrėti vieną pasirinktą filmuką apie visuotinį klimato atšilimą; 5) iš peržiūrėtos prezentacijos atsakyti į probleminį klausimą „Ar moki taupyti energiją?“; 6) aptarti, kokių elektros, šilumos taupymo būdų žino mokinio šeima ir kaip juos taiko; 7) pateikti dar daugiau elektros ir šilumos taupymo pavyzdžių; 8) pasirinktinai iš „Patarimų mokiniui“ pažiūrėti vieną filmuką apie energijos taupymą.
Išsispausdinęs darbo lapą ir sekdamas nurodymais, pasigaminsi kabantį kompasą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą nustatyti pasaulio šalis ir orientuotis pagal kompasą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“ ir pasigaminus kabantį kompasą praktiškai pasimokyti nustatyti pasaulio šalis;
2) atlikus laboratorinį darbą – pasigaminus plūduriuojantį kompasą, pasiūlyti mokiniams namie pasigaminti kabantį kompasą (arba atvirkščiai);
3) pasiskirsčius pamokoje, vieniems gaminti plūduriuojantį, kitiems – kabantį kompasą.
Robotukas susirūpino gamtos išteklių saugojimu. Peržiūrėk kartu su juo šią medžiagą ir sužinok, kas jam kelia nerimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gamtos išteklius, jų naudojimą ir saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti šį pristatymą. Beveik kiekvienos skaidrės pabaigoje yra pateikiamas klausimas, pvz., „Peržiūrėk savo daiktus, pagamintus iš medienos, ir pasakyk, be kurių iš jų galėtum apsieiti?“ ir kt. Siūloma sustoti prie kiekvieno klausimo ir pirmiausia leisti mokiniams pamąstyti, padiskutuoti, ieškant atsakymo. Tada įjungti kitą skaidrę, kurioje jie rastų atsakymą; 2) peržiūrėjus prezentaciją, pratęsti pokalbį apie joje nepaminėtus gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį); 3) vaikus suskirstyti grupėmis ir leisti patiems paruošti prezentacijos tęsinį: ant didelio lapo pavaizduoti ar surašyti, pateikti planą, kaip šiuos gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį) reikėtų protingai ir taupiai naudoti.
Išsiaiškinsi, kuo gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis ir kokie Lietuvos ir pasaulio gyvūnai taip gyvena.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie bendruomeninius gyvūnus.
Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje užduoti mokiniams pradėti pildyti ŽNS lentelę: Ž – ką žinau apie bendruomeninius gyvūnus? N – ką norėčiau sužinoti? S – ką sužinojau?;
2) stebėti ir aptarti prezentaciją (jei yra galimybė, mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos reikia išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai turėtų baigti pildyti ŽNS lentelę;
4) pamokos pabaigoje mokiniai porose turėtų pristatyti užpildytas lenteles.
Sužinosi, kaip įvairiuose leidiniuose skirti dalykinį tekstą nuo grožinio. Taip pat išsiaiškinsi, kas yra inercija ir kada šis reiškinys gali padaryti žalos, o kada suteikti naudos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie inerciją, taip pat per lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas peržiūrėti šią demonstraciją ir aptarti inercijos reiškinį;
2) po peržiūros mokiniai galėtų pateikti inercijos pavyzdžių iš savo patirties;
3) per lietuvių kalbos pamokas įtvirtinti dalykinio ir grožinio teksto suvokimą: skaityti tekstus ir juos skirti (dalykinis ar grožinis), bandyti grupėse sukurti trumpų dalykinių ir grožinių tekstų (apie mokyklą, miestą ir t. t.);
4) atlikti bandymų, pavyzdžiui: žaislinis vežimėlis veža kaladėles ir trenkiasi į kliūtį, stebėti, kaip kaladėlės išsibarsto, paskui pabandyti prilipinti kaladėles lipniąja juosta, netvirtai pririšti ir pan.;
5) per kūno kultūros pamokas bandyti pasižiūrėti ir pamatuoti, kaip sekasi greitai bėgant sustabdyti kūną iš anksto nežinant, kada reikia sustoti. Jeigu įmanoma, pasinaudojus gimnastikos virve įsisiūbavus peršokti nuo čiužinio ant čiužinio.
Robotukas susapnavo, kad jį vejasi ragana Nevaleika. Padėsi Robotukui sapne įveikti slidžias ir neslidžias kliūtis ir taip pabėgti nuo raganos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, ugdant mokinių gebėjimus apibūdinti slydimą ir spręsti su slydimu iškilusias problemas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką pirmiausia peržiūrėti su šiuo interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie inercijos reiškinį;
2) geriausia atlikti šį pratimą individualiai, tačiau galima ir kolektyviai, kartu su mokiniais aptariant kiekvieną siūlomą pasirinkimą;
3) prieš atliekant šį interaktyvųjį pratimą, pabandyti per pasaulio pažinimo pamoką atlikti kelis bandymus ir patikrinti, kaip daiktai slysta šlapiu ar riebaluotu paviršiumi (pvz.: leisti medinę kaladėlę nuožulnia lenta, paskui ją sudrėkinti, o trečią kartą ištrinti riebalais);
4) per kūno kultūros pamoką išbandyti avalynės padų slidumą žiemą ant ledo arba sporto salėje (aptarti įvairių sportinės avalynės padų ypatumus, paskui pabandyti juos „apauti“ celofaniniais, medžiaginiais maišeliais ir t. t.);
5) rasti internete ir parodyti mokiniams, kaip žaidžiamas akmenslydis; aptarti, kas lemia žaidėjų sėkmę šiame žaidime (paviršius, inercijos jėga ir t. t.).
Robotukas susidomėjo šunimis ir jų veislėmis. Ar tau tai įdomu? Šiame žaidime, atlikdamas įvairias matavimo užduotis, sužinosi keleto šunų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie augintinius. Reikėtų paprašyti mokinių iš anksto atsinešti savo augintinių nuotraukų, jei turi ir tėvai leidžia, dokumentus (pvz., skiepų pasą) arba juos nupiešti. Jei mokinys neturi augintinio, tegul pasirenka ir pasiruošia pristatyti, kokio augintinio norėtų. Siūloma veikla per pamoką: 1) užduoti mokiniams grupėse pristatyti draugams savo augintinius. Sutarti, kiek laiko kiekvienas galės kalbėti, pvz., 1–2 minutes. Grupių nariai keičiasi, kol visi išgirsta apie visų augintinius; 2) surinkti augintinių nuotraukas ar piešinius. Mokytojas ima po vieną, rodo, mokiniai (išskyrus augintinio savininką) turi prisiminti ir pasakyti kuo daugiau apie rodomą gyvūną išgirstos informacijos; 3) sudaryti diagramą (stulpeliais sudedant augintinių nuotraukas), kokių augintinių mokiniai laiko daugiausia. Jei tai šunys, – puiki proga tęsti pokalbį apie šunis. Jei ne, mokytojas turėtų sugalvoti kokią nors situaciją, pvz., netyčia jo akys užkliūtų už kokios nors įdomios šuns nuotraukos ar prisimintų ryte matęs jam labai patikusį šunį, bet nežinantis jo veislės ir pan.; 4) tęsti pokalbį apie šunis, jų veisles, priežiūrą, kodėl žmonės juos augina, ką jie suteikia žmogui; 5) pateikti šiame pratime minimų šešių veislių šunų nuotraukas ir atskirai ant lapelių jų pavadinimus. Pasiūlyti mokiniams prie šuns nuotraukos padėti, jų manymu, tinkantį veislės pavadinimą. Užduotys gali būti atliekamos grupėse; 6) atlikti šį pratimą (pagal galimybes – kiekvienas prie atskiro kompiuterio, grupėse ar visi kartu); 7) grįžti prie anksčiau atliktos užduoties ir patikrinti, ar spėjimai buvo teisingi, suskaičiuoti, kiek veislių mokiniai atspėjo teisingai; 8) apibendrinti pamoką, dar kartą pasidžiaugti mokinių augintiniais.
Ar žinai, kaip išperinti viščiuką? Atlik šį laboratorinį darbą ir sužinok, kokių sąlygų tam reikia.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti: 1) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvosios gamtos atstovų gebėjimą daugintis; 2) per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gyvąją gamtą; atlikus laboratorinį darbą, galima mokiniams pasiūlyti pasidomėti, kaip reikėtų rūpintis išsiritusiu viščiuku: paklausinėti senelių, tėvų ar paieškoti informacijos knygose, internete. Paruošti rastos medžiagos pristatymą; 3) per matematikos pamoką, kalbant apie stačiakampio ilgį, plotį, galima atlikti pirmąją šio MO dalį (parinkti dėžę). Toliau galima apskaičiuoti dėžės perimetrą, iškirpti atitinkamo ilgio juostelę ir iš jos išlankstyti perinti tinkamos dėžės rėmus. Teisingai atlikusiems šią užduotį, galima pasiūlyti atlikti visą laboratorinį darbą; 4) per matematikos pamoką, mokantis laiko vienetų ir atliekant šį laboratorinį darbą, galima pasiūlyti vaikams paskaičiuoti, kiek laiko gaidį reikia laikyti su višta (4 savaitės = 1 mėnuo = 28 paros ir t. t.), per kiek laiko išsirita viščiukas (3 savaitės = 21 para = 504 val.) ir pan.; 5) per lietuvių kalbos pamoką, atlikus šį laboratorinį darbą, galima pratęsti veiklą kuriant pasakojimą, kaip viščiukams sekėsi toliau, kaip jie prisitaikė prie tam tikrų gyvenimo sąlygų, kokios pagalbos jiems reikėjo.
Berniukas televizijos studijoje dalyvaus žaidime ,,Pažink istoriją!“. Pažiūrėsi, kaip jam seksis, ir išmoksi naudotis nesudėtingais istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas:
1) mokantis istorijos tarpsnius senovės Egiptas, senovės Roma ir viduramžiai, galima pasinaudoti 4, 5, 8, 9, 11 ir 12 skaidrėmis vaizdinei medžiagai pateikti;
2) apibendrinti, kai mokiniai yra aptarę visus istorijos tarpsnius. Pamokos eiga galėtų būti tokia:
I. Siekiant sudominti ir įtraukti į veiklą pamokai mokytojas, kartu su keliais mokiniais galėtų pasiruošti kokį nors akcentą iš pasirinkto istorijos tarpsnio, pvz., padaryti iš vieno mokinio ,,mumiją“, jį apsukant tualetiniu popieriumi, laišką, parašytą hieroglifais, nulipdyti iš plastilino sarkofagą ir pan. Kitų klasės mokinių tada galėtų klausti, kas tai, iš kurio laikotarpio, ką jie apie tai žino, aptarti, kokia veikla laukia šią pamoką (kartojimas, apibendrinimas).
II. Peržiūrėti ir aptarti demonstraciją.
III. Mokiniai suskirstomi į 3 grupes (trims tarpsniams: akmens amžiui, senovės Graikijai, renesansui apibūdinti. Naujausieji laikai bus skirti namų darbams). Skirstant į grupes, galima pasiūlyti mokiniams traukti korteles, kuriose pavaizduoti tam tikram laikotarpiui būdingi dalykai, daiktai, pvz., kuoka, pusnuogis pirmykštis žmogus, karoliai iš žvėries dantų, buveinė oloje ir t. t. Jei mokiniai turi galimybę pasižiūrėti į istorijos laiko juostą (kurioje nurodyta, nuo kurio iki kurio amžiaus buvo, pvz., viduramžiai, renesansas ir kt.), galima ant kelių kortelių užrašyti tik amžių. Pagal užrašytą amžių mokinys turi atsirinkti, kuriai grupei priklausys.
IV. Mokiniai turi parašyti mažiausiai keturis sakinius (kiek spės per duotą laiką) iš savo grupei tekusio laikotarpio. Mokytojas turi apgalvoti ir pasirūpinti, kokiais šaltiniais informacijos paieškai mokiniai naudosis: paruošti pakankamai enciklopedijų, publikacijų, bendradarbiauti su mokyklos istorijos mokytoja ir gal pasinaudoti vyresnių mokinių rašytų referatų ar ruoštų pristatymų medžiaga. Taip pat galima nurodyti interneto adresus ir suteikti galimybę pasinaudoti kompiuteriu (esančiu klasėje, galima susiderinti, kad keletas mokinių galės per pamoką nueiti į biblioteką ar kompiuterių klasę). Kaip informacijos šaltinį panaudoti ir tas pačias korteles, kurias mokiniai išsitraukė skirstydamiesi į grupes.
V. Kiekviena grupė turi pristatyti savo rastą informaciją. Aptarti, atkreipiant dėmesį, kokiais šaltiniais mokiniai naudojosi, apibendrinti ir leisti mokiniams įsivertinti.
VI. Namų darbų skyrimas. Pasirinktu būdu, po vieną ar susitarus grupelėje, paruošti pristatymą apie naujausiuosius laikus. Atkreipti mokinių dėmesį, kad pristatymo pabaigoje būtina nurodyti informacijos šaltinius.
Mergaitė ir Berniukas išvyko pailsėti prie jūros. Robotukas nusprendė pasirūpinti, kad jiems atostogaujant būtų geras oras. Kartu su Robotuku neleisi atslinkti lietaus debesims.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti, atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
2) atlikus pratimą, galima jį „perkelti“ į realią aplinką: išėjus į kiemą, kompasu (o gal ir kitais būdais) nustatyti pasaulio šalių kryptis. Jas pažymėti, į tas vietas turėtų atsistoti 4 mokiniai (debesys). Vienas vaikas (saulė) stovėtų centre, rankose laikydamas kamuolį. Mokytojas ar parinktas mokinys (-iai) sakytų pasaulio šalies kryptį, mokiniai debesys pradėtų judėti link centro, mokinys saulė turėtų mesti kamuolį į tą vaiką, kuris artėja iš nurodytos krypties. Žaidimą galima pritaikyti pagal mokinių gebėjimus: prie tų mokinių saulių, kuriems sunkiau atpažinti pasaulio šalių kryptis, debesys artėtų lėtu žingsniu arba pėda už pėdos (taip pat galima ilginti atstumą iki centro). Jei saulėmis tampa greičiau mąstantys ar puikiai žinantys pasaulio šalių kryptis mokiniai, debesys gali bėgti ir pan. Žaidimą galima paįvairinti: prieš pradėdami judėti, debesys laikytų rankas už nugaros, mokytojas, žinodamas, kuris vaikas bus lietaus debesis, gali apnešti ratu dubenį su vandeniu, stabtelėdamas prie kiekvieno. Būsimajam lietaus debesiui jis leistų suvilgyti pirštus vandenyje, kad, saulei neteisingai nustačius lietaus debesį, šis priartėjęs galėtų ją „aplyti“ – švelniai aptaškyti vandeniu;
3) siekiant, kad mokiniai įtvirtintų pasaulio šalių kryptis, galima žaidimą žaisti keletą savaičių (kol mokiniams pabos) per kūno kultūros pamokas. Tuomet prieš pamoką galima pasiruošti – sužaisti šį pratimą mobiliajame įrenginyje arba kompiuteriu, o per pamoką žaisti pirmiau aprašytą žaidimą.
Atsakydamas į klausimus prisiminsi, ką žinai apie gamtos išteklius, kaip juos galima taupiai naudoti ir prisidėti prie mus supančios aplinkos išsaugojimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimą pasakyti, kokių padarinių gali turėti besaikis ar neprotingas gamtos išteklių naudojimas, taip pat kalbant apie gamtos taršą ir jos šaltinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje rekomenduojama peržiūrėti demonstracinį MO „Gamtos ištekliai“; 2) aptarti gamtos taršos šaltinius ir padiskutuoti, kaip kiekvienas mokinys prisideda ar galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo; 3) duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą; 4) bendrai aptarti testą ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą.
Pasitikrinsi, ką žinai apie oro ir vandens svarbą žmogui ir jį supančiai aplinkai. Prisiminsi, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams susipažinus su oro ir vandens svarba žmogui ir jį supančiai aplinkai bei prisiminus, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo, kaip galima taupyti šilumą ir vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) dirbantiems poromis mokiniams duoti parašyti oro ir vandens taršos šaltinius ir oro saugojimo, vandens ir šilumos taupymo būdus;
2) surengti trumpą diskusiją, skirtą darbui poromis apibendrinti;
3) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“;
4) pagal galimybę duoti mokiniams individualiai arba porose atlikti testą ir kartu aptarti klaidas;
5) pasiūlyti mokiniams išsispausdinti ir užpildyti su šiuo testu susijusį šabloną.
Atliksi testo užduotis ir pasitikrinsi, ar gebi įvertinti istorijos šaltinių patikimumą ir prireikus jais tinkamai naudotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus ieškoti pagal tematiką ir nagrinėjamą kontekstą tinkamiausių istorijos šaltinių ir kritiškai juos vertinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Kaip rasti gerą istorijos šaltinį?“ ir atlikti su ja susijusį laboratorinį darbą „Panagrinėk istorijos šaltinius“;
2) su mokiniais aptarti patikimų ir nepatikimų istorijos šaltinių bruožus;
3) individualiai, porose ar demonstruojant visai klasei atlikti testą; atlikdami testą mokiniai turėtų žymėtis atsakymų variantus lapuose;
4) aptarti pasitaikiusias klaidas, jeigu reikia, parinkti daugiau užduočių šiems gebėjimams plėtoti.
Atlikdamas testo užduotis pasitikrinsi, ką žinai apie skirtingus žmonijos istorinius laikotarpius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Kelionė istoriniais laikotarpiais“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Atlik teksto suvokimo užduotis“; 3) pamokos pabaigoje savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie taisyklingą laikyseną ir klausos tausojimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas per pasaulio pažinimo pamokas siekiant patikrinti mokinių žinias apie taisyklingą laikyseną ir klausos tausojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmogaus klausa ir laikysena“, atlikti interaktyviojo pratimo „Prisimink, kaip tausoti klausą“ užduotis; 2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose; 3) atlikus testą bendrai aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti prezentaciją apie taisyklingą laikyseną ir klausą.
Pasitikrinsi, ar atpažįsti grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ar moki nustatyti produktų tūrį, kai jis nurodytas stiklinėmis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su grįžtamuoju ir negrįžtamuoju medžiagų kitimu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Medžiagų kitimai“;
2) atlikti bandymus (tirpinti ledą, lydyti žvakę, deginti popierių, užvirinti vandenį) ir duoti vaikams nustatyti, koks tai kitimas (grįžtamasis ar negrįžtamasis), dar kartą padiskutuoti, kuo skiriasi grįžtamasis ir negrįžtamasis medžiagų kitimas;
3) individualiai atlikti testą; aptarti pasitaikiusias klaidas ir, jeigu reikia, skirti papildomų užduočių gebėjimams įtvirtinti.
Atsakydamas į testo klausimus pasitikrinsi, kaip moki naudotis sutartiniais ženklais ir ar prisimeni, kaip braižomas miesto planas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti tada, kai mokiniai jau yra susipažinę su miesto ar kitos vietovės plano sudarymu. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su šiuo testu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“;
2) organizuoti darbą grupėse: sukurti gyvenamosios vietos maketą;
3) organizuoti darbą porose: nubraižyti miesto, miesto dalies ar kitos vietovės planą;
4) atlikti testą individualiai; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Prisiminsi, ką žinai apie mitybos grandines, ir pasitikrinsi, ar gerai pažįsti paprastąsias taisyklingas trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti, mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams jau susipažinus su mitybos grandinėmis ir paprastosiomis taisyklingomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Kas kuo minta?“; 2) pakartoti paprastųjų trupmenų rašymą, palyginimą; 3) duoti darbą porose: mokiniai turėtų sukurti uždavinių apie mitybos grandines, juos pateikti išspręsti kitai mokinių porai; 4) duoti individualiai atlikti testą, pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti klaidas.
Atlikdamas šį testą, prisiminsi, ką žinai apie Žemės gyventojus ir skirtingą jų gyvenimo būdą, taip pat pasitikrinsi, ar moki taisyklingai rašyti sakinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamoką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmonių gyvenimo būdas“; 2) remiantis prezentacija pasiūlyti mokiniams sugalvoti įvairių tipų sakinių su vienarūšėmis sakinio dalimis ir įvardyti sakinio rūšį (tiesioginis, klausiamasis, šaukiamasis sakinys), kartu aptarti sugalvotų sakinių skyrybą; 3) pasakyti kokį nors daiktavardį, susijusį su kitų kraštų žmonėmis, o mokiniai turėtų jį pakeisti pagal nurodytą klausimą; aptarti rašybą; 4) pamokos pabaigoje skirti mokiniams savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie savo organizmą ir atskirų jo sistemų veiklą.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie žmogaus organizmo sistemas ir jų veiklą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti pristatymą „Žmogaus organizmo funkcijos“ ir jį aptarti; 2) duoti mokiniams individualiai atlikti testo užduotis; 3) mokiniams atsakius į testo klausimus, kartu aptarti, į kuriuos klausimus atsakyti sekėsi sunkiau, ir prireikus papildomai pasiaiškinti.
Peržiūrėjęs pateiktą medžiagą, susipažinsi su pagrindinėmis asmens higienos taisyklėmis sergant ir sužinosi, kaip taisyklingai perskaityti paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentacija rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su asmens higienos priemonėmis, padedančiomis apsisaugoti nuo ligų, arba per matematikos pamokas, supažindinant su paprastosiomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją; 2) aptarti, ką mokiniai sužinojo naujo ir kokių dar žino apsisaugojimo nuo ligų priemonių ir būdų; 3) atlikti rankų plovimosi pratybas; 4) kartu su mokiniais sukurti „Švarių rankyčių šokį“ (http://www.ulac.lt/lt/kviecia-iniciatyva-svariu-ranku-sokis-13); 5) paprašyti mokinių šiai pamokai atsinešti obuolį ar kitą vaisių ir klasėje jį padalyti įvairiomis dalimis bei pakartoti, kokias vaikai išmoko paprastąsias trupmenas (1/2, ¼, 1/6, 1/3, 1/8 ar kt.), vėliau mokiniai gali pasidalyti vaisiais su klasės draugais.
Išklausysi iliustruotą padavimą, sužinosi, kaip buvo įkurtas Vilniaus miestas, ir suprasi, kaip chronologiškai išdėstyti istorinius įvykius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas naudoti prezentaciją supažindinant mokinius su padavimais. Peržiūrėję ją ir išklausę padavimą, mokiniai gali įvardyti pagrindinius veikėjus, veiksmo vietą ir laiką, tinkamai vartoti sąvokas laikui nusakyti (seniai, prieš daug šimtų metų, labai seniai ir t. t.);
2) peržiūrėjus prezentaciją užduoti mokiniams klausimų, į kuriuos jie turėtų atsakyti remdamiesi išklausytu padavimu;
3) per pasaulio pažinimo pamokas panaudoti prezentaciją kalbant apie istorijos įvykių chronologiją ir (arba) apie Lietuvos didžiuosius miestus, jų istoriją (įkūrimą), mokantis apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti Gedimino pilies maketą (darbas grupėse), piešti temomis „Gedimino medžioklė“, „Žynys Lizdeika“, „Geležinis vilkas“. Taip pat galima su mokiniais aptarti įvairių simbolių prasmę dailės ir literatūros kūriniuose;
5) padiskutuoti su mokiniais apie miestą ar miestelį, kuriame jie gyvena. Ką mokiniai žino apie jo praeitį arba kaip įsivaizduoja jo ateitį?
Išsiaiškinsi, kaip, naudodamas įvairias geometrines figūras, gali nubraižyti miesto planą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kartojantis geometrines figūras, ir per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su vietovės planu ir jo braižymu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių pasiūlyti mokiniams iš pateiktų geometrinių figūrų sudaryti aplink mokyklą esančios vietovės maketą;
2) vėliau stebėti prezentaciją ir ją aptarti (mokiniai galėtų nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos galima išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai gali šiek tiek pakoreguoti prieš tai darytą maketą, pristatyti ir įvardyti panaudotas geometrines figūras;
4) pamokos pabaigoje mokiniams galima duoti žaidimą: ridenti mokytojo pagamintą kauliuką su šiais užrašais: „Ką gerai supratai?“, „Parodyk tris erdvines geometrines figūras“; „Ko nesupratai?“, „Rask daiktą, panašų į stačiakampį gretasienį.“ Mokiniams reiktų atsakyti į šiuos klausimus.
Peržiūrėjęs skaidres ne tik sužinosi, kur ieškoti informacijos norint parengti pristatymą, bet ir susipažinsi su nykstančiu paukščiu – juoduoju gandru.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai ieškoti informacijos ir ją pateikti kitiems – papasakoti apie nykstančius gyvūnus, kurti rišlų pasakojimą ir gyvūno aprašymą arba rengti pristatymus įvairia kita tematika.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti, kaip ruošti pristatymą;
2) peržiūrėti prezentaciją;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms savarankiškai parengti pristatymo planą ir juo naudojantis paruošti pristatymą apie pasirinktą nykstančią gyvūnų rūšį;
4) pristatyti parengtą pristatymą;
5) aptarti nykstantiems gyvūnams kylančią grėsmę ir padiskutuoti, ką daryti, kad jie visiškai neišnyktų.
Sužinosi, kodėl svarbu tvarkyti tave supančią aplinką, kaip tai reikia daryti ir kodėl svarbu rūšiuoti buitines šiukšles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama peržiūrėti per pasaulio pažinimo ar dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) prezentaciją galima peržiūrėti individualiai, bet būtų labai naudinga pademonstruoti ir visai klasei; kiekvieną skaidrę galima tikslingai aptarti; taip pat galima papildomai suorganizuoti praktinę mokinių veiklą per pamoką, pavyzdžiui, išsiaiškinus apie šiukšlių rūšiavimą surūšiuoti mokytojo iš anksto su mokiniais kauptas pakuotes ar paskaityti ir palyginti kelių cheminių valymo priemonių instrukciją ir t. t.;
2) per dailės ir technologijų pamoką galima dekoruoti dėžes, skirtas popieriui ir plastikui rūšiuoti klasėje, taip pat tiktų pagaminti kokį nors darbelį iš popieriaus ar plastiko atliekų;
3) per kūno kultūros pamokas darant mankštą atlikti šlavimo, grėbimo, lyginimo, skalbimo ir kt. imitacinius pratimus.
Sužinosi, kaip Robotukui ir Berniukui sekėsi nustatyti rastos monetos vertę, remiantis istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus kritiškai vertinti istorijos šaltinius ir ieškoti patikimų. Prezentaciją tinka naudoti individualiai arba dirbti demonstruojant visai klasei. Prieš peržiūrint prezentacijoje pateiktą informaciją apie konkretų istorijos šaltinį, reikėtų padiskutuoti, ką apie tai mano mokiniai.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamoką pažaisti žaidimą: bent 3 ar dar daugiau mokinių negirdėdami vienas kito turėtų perpasakoti tą patį įvykį; paskui aptarti, kaip tas pasakojimas pasikeitė, palyginti su pradiniu;
2) per dailės pamoką nupiešti peizažą, sukurti kokios nors vietovės žemėlapį ar planą, paskui lyginti, kuriam mokiniui pavyko tiksliausiai pavaizduoti vietovę; duoti individualią užduotį vieniems pavaizduoti labai tiksliai, o kitiems – pasitelkiant vaizduotę, tada kartu su mokiniais palyginti ir apibendrinti;
3) per kūno kultūros pamoką atlikti orientavimosi kieme ar mokykloje užduotis (kai nurodymai labai tikslūs ir kai nurodymai nėra tikslūs).
Spręsdamas paprastus uždavinius ne tik pasitikrinsi, ar gerai moki skaičiuoti, bet ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamoką, sprendžiant įvairius uždavinius, arba per pasaulio pažinimo pamoką, aptariant žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) peržiūrėjus prezentaciją duoti mokiniams savarankiškai išspręsti uždavinius; 3) išsprendus uždavinius ir prisiminus pagrindines žmogaus organizmo funkcijas, atlikti testą „Ką žinai apie žmogaus organizmą?“; 4) pasiūlyti internete rasti daugiau informacijos apie žmogaus organizmo funkcijas ir papildyti pateiktąją.
Susipažinsi su įvairiais atmosferos reiškiniais. Sužinosi vėjų pavadinimus ir kaip veikia vėjarodis. Išmoksi pildyti orų kalendorių, pastebėti sveikatai ir netgi gyvybei pavojingas orų permainas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant metų laikus su temperatūra, ir iš dalies per matematikos pamokas, nagrinėjant matinių skaičių – greičio ir temperatūros – perskaitymą. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) žiūrėti demonstracinę medžiagą su visa klase ir dar smulkiau išsiaiškinti apie atmosferos reiškinius (kuriuo metų laiku jie dažniausi, kaip nuo jų apsisaugoti ir t. t.), taip pat atidžiau paanalizuoti orų kalendorių; 2) porose padiskutuoti apie atmosferos reiškinius (aptarti jų naudą, žalą, apsisaugojimą nuo jų); 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti įvairių orų nuotraukų, bandyti nustatyti ir detaliai apibūdinti jose vaizduojamą orą; 4) duoti mokiniams atlikti savaitinius orų stebėjimus ir tyrimus, remiantis matytu orų stebėjimo lentelės pavyzdžiu. Rezultatus aptarti grupėse. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas leisti mokiniams pasirinkti norimą atlikimo techniką ir ja pavaizduoti įvairius gamtos reiškinius (šerkšną, lietų ir pan.), mokyti išgauti spalvų kontrastus (saulėta, apsiniaukę); - per kūno kultūros pamokas žaisti judriuosius žaidimus „Lietus“, „Vėjo kryptys“ ar pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti orų pristatymą, pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).
Sužinosi, kas yra mitybos grandinė, mokysiesi ją sudaryti ir nagrinėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kas yra mitybos grandinė; per lietuvių kalbos pamoką galima naudoti prezentaciją kaip dalykinį tekstą ir jį nagrinėti. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) pamokos pradžioje mokinių paklausti, kas kuo minta. Išklausyti jų samprotavimų; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) surengti darbą grupėse taikant ,,Padėkliuko“ metodą (https://iqesonline.lt). Pasiūlyti mokiniams sudaryti (nupiešti) mitybos grandines. Pirmiausia kiekvienas mokinys pats turėtų sudaryti mitybos grandinę, vėliau ją pristatyti savo grupės draugams, galiausiai grupė turėtų sudaryti bendrą mitybos grandinę ir ją pristatyti kitai grupei; 4) pamokos pabaigoje mokiniai porose vienas kitam papasakoja, ką sužinojo apie mitybos grandines, ir užrašo klausimą, ką dar norėtų sužinoti šia tema. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką: 1) apžiūrėti knygų parodėlę, kurioje eksponuojamos įvairios knygos apie gyvūnus, augalus, žuvis, paukščius (enciklopedijos, vadovai, žinynai); 2) išsiaiškinti šių knygų paskirtį, supažindinti mokinius su dalykinio teksto sąvoka; 3) peržiūrėti prezentaciją; 4) duoti mokiniams atlikti pagal šią prezentaciją parengtą testą.
Sužinosi, kodėl ir kaip atsispirti pagundoms, susijusioms su žalingais įpročiais, ir pasakyti tvirtą NE neigiamai aplinkinių įtakai. Ieškosi priimtinų, sveikatai naudingų būdų atsipalaiduoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie žalingų įpročių poveikį sveikatai. Pamoką siūloma vesti kompiuterių klasėje. Siūloma veikla per pamoką:
1) pradžioje mokiniai sugrupuoja iš anksto mokytojo parinktus ir pateiktus paveikslėlius, kuriuose pavaizduotos įvairios sveikatai naudingos ir nenaudingus situacijos (užduotis gali būti pateikiama interaktyviojoje lentoje);
2) išklausyti mokinių minčių, kodėl taip sugrupavo;
3) vėliau pasiūlyti mokiniams stebėti prezentaciją ir užsirašyti iškilusius klausimus, kuriuos paskui galima aptarti porose;
4) mokiniai individualiai „Paint“ ar kita laisvai pasirinkta kompiuterine programa gali sukurti piešinį plakatą „NE – žalingiems įpročiams“;
5) pamokos pabaigoje mokiniai gali pratęsti pasirinktą nebaigtą sakinį:
Supratau, kad...
Nesupratau, kodėl...
ir su mokytoju trumpai tai aptarti.
Pasiklydęs miške Robotukas suprato, kad nori išmokti orientuotis nežinomoje aplinkoje. Pasimokysi to kartu su Robotuku.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) įjungus titulinę skaidrę, padiskutuoti, ką daryti Robotukui, ką darytų mokiniai, atsidūrę tokioje situacijoje, gal yra turinčių tokios patirties;
2) mintims išsekus, parodyti mokiniams kompasą (geriausia turėti keletą kompasų) ir vėl leisti mokiniams pamąstyti, koks tai prietaisas ir kam jis skirtas, bandyti spėti, ką reiškia jo raidės. Paprastai mokiniai nemoka naudotis kompasu, todėl jiems tai turėtų būti įdomu;
3) peržiūrėti prezentaciją;
4) peržiūrėjus 10 skaidrę, atlikti praktines užduotis, išmokti naudotis kompasu (duoti užduotį: ant kiekvienos klasės sienos pakabinti kortelę su atitinkama raide Š, P, R, V; paprašyti vaikų įvairiai judėti (į šiaurę, pietus ir t. t.), išdėstyti įvairius daiktus nurodytose kryptyse ir t. t.);
5) peržiūrėti pabaigos (apibendrinamąją) skaidrę, leisti mokiniams pasiimti savo mobiliuosius telefonus, pažiūrėti, ar juose yra atitinkamų programų, aptarti jas su draugais;
6) pakartoti kitus sužinotus orientavimosi aplinkoje būdus ir išeiti į kiemą: stebėti aplinkos požymius, pagal kuriuos galima orientuotis saulėtą dieną, pasimokyti pagal krentantį šešėlį nustatyti pasaulio kryptis. Lauke galima leisti vaikams veikti savarankiškai arba pateikti užduočių.
Apsilankysi laboratorijoje ir patyrinėsi natūralias ir dirbtines medžiagas, sužinosi, dėl kokių savybių tam tikros medžiagos naudojamos statybose ar kitose srityse.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą skirti natūralias ir dirbtines medžiagas, nurodyti, dėl kokių savybių jos naudojamos konkrečioje srityje. Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų naudojimo galimybes;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: pasiskirsčius grupėmis pasidomėti ir paieškoti informacijos apie laisvai pasirinktą natūralią arba dirbtinę medžiagą ir jos pritaikymo sritis, iš šios medžiagos gaminamus produktus; parengti trumpą pristatymą ir apie pasirinktą medžiagą surinktą informaciją pristatyti klasėje;
3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti mįslių apie stiklą, molį, smėlį, veidrodį, plytą ir pan.
Peržiūrėjęs skaidres, suprasi, kokie pokyčiai vyksta bręstančio žmogaus organizme, ir sužinosi, kaip apskaičiuoti keturkampio perimetrą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie žmogaus gyvenimo etapus: vaikystę ir paauglystę. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti keturkampio perimetrą. Siūloma veikla per pamoką: 1) aptarti ir padiskutuoti su mokiniais apie prezentacijoje pateiktą medžiagą; 2) pasiūlyti mokiniams palyginti abiejų lovelių perimetrą ir apskaičiuoti, keliais centimetrais didžiosios lovos perimetras didesnis už mažosios lovos perimetrą; 3) jei mokiniai jau moka apskaičiuoti plotą, pasiūlyti jiems apskaičiuoti, kokį plotą užima kiekviena lova, ir palyginti; 4) sudaryti klasės mokinių pomėgių ir (arba) žaidimų diagramą, palyginti ir padaryti išvadas.
Sužinosi, kaip pačiam apskaičiuoti kelią, laiką ir greitį ir taip niekur nevėluoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) su visa klase pažiūrėti demonstracinę medžiagą ir paskui spręsti įvairius uždavinius – apskaičiuoti kelią, laiką arba greitį; 2) per kūno kultūros pamoką pamatuoti įvairių užduočių (ypač įvairių atstumų bėgant ar einant) laiką, greitį, atstumą; 3) per lietuvių kalbos pamokas paaiškinti pasakos (ar jos dalių) greičio, atstumo ir laiko matavimo pavyzdžius (pvz.: seniai seniai, greitai skrido ant šluotos, už devynių jūrų ir t. t.), palyginti su įprastais greičio, kelio, laiko matavimo vienetais; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų; 5) užduoti mokiniams patiems sukurti panašių uždavinių ir duoti juos išspręsti klasės draugams.
Žmonijos istorija prasidėjo prieš kelis milijonus metų. Kartu su Robotuku pakeliausi istorijos laikotarpiais, sužinosi, kaip per amžius keitėsi žmonių gyvenimas, ir susipažinsi su įvairiais laiko matais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamokas: 1) peržiūrėjus pristatymą sugalvoti įvairiausių matematinių užduočių ir pamokyti mokinius suskaičiuoti, kiek metų apima tam tikras laikotarpis, arba pasikartoti romėniškus skaitmenis; 2) grupėse dirbantys mokiniai pasiskirsto po istorinį laikotarpį, gali rengti projektus ir juos pristatyti klasės draugams; 3) per pasaulio pažinimo pamoką ant ilgos popierinės juostos galima nusibraižyti laiko juostą su datomis, faktais ir iliustracijomis. Naudojant padarytas korteles su žodžiais, paprašyti priskirti žodžius atitinkamam laikotarpiui (pvz., hieroglifai – senovės Egiptas, akvedukas – senovės Roma, Kristupas Kolumbas – Atgimimas ir pan.); 4) pasiūlyti vaikams sukurti savo piešinių ar brūkšnelių raštą ir užkoduoti jais kokį nors žodį ar žinutę taip, kad draugams pavyktų perskaityti.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą išskirti ryškiausius Lietuvos istorinius įvykius, ją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, apie istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai; susipažįstant su kiekvienu pateiktu Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istoriniu įvykiu, paprašyti mokinių prisiminti, ką jie daugiau žino apie šį laikotarpį ar įvykį;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie istorines asmenybes ir jų nuveiktus darbus Lietuvai;
3) per lietuvių kalbos pamokas paskaityti ištraukų iš literatūrinių kūrinių (eilėraščių, padavimų, metraščių, istorinių apybraižų ir kt.), aprašančių pateiktus istorinius įvykius ar istorines asmenybes, sukurti trumpą pasakojimą ar parašyti atpasakojimą apie vieną iš šių įvykių;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti koliažą „Lietuvos istorija“ arba „Istorinės Lietuvos asmenybės“, panaudojant laikraščių, žurnalų iškarpas, istorinių šaltinių kopijas; pasiūlyti mokiniams nupiešti istorinių asmenybių portretus.
Kartu su Robotuku sužinok, kas yra Lietuvos kultūros paveldas, ir aplankyk garsiausias Lietuvos pilis, dvarus ir bažnyčias.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Lietuvos praeitį, žmonių sukurtas vertybes ir kultūros paveldą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių kartu su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą; 2) aptarti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo skirtumus; 3) porose padiskutuoti apie Lietuvos kultūros paveldo vertybes ir sukurti idėjų, kaip galima būtų geriau jį saugoti ir populiarinti; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, užduoti mokiniams informacinių technologijų kabinete ar mokyklos informaciniame centre savarankiškai rasti medžiagos apie Lietuvos kultūros paveldą (darbą siūloma individualizuoti).
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi daug įdomių faktų apie Lietuvą: pagal ką skirstomi miestų dydžiai, kokie yra keliai, kiek turime upių ir ežerų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus prezentaciją įtvirtinti žinias apie Lietuvą, išmokti žemėlapyje parodyti didžiuosius miestus, Baltijos jūrą, Kuršių neriją, ilgiausias upes, didžiausius, giliausius ir ilgiausius ežerus, magistralinius kelius ir geležinkelį; 2) peržiūrėjus prezentaciją surengti diskusiją ir aptarti, kokiose Lietuvos ar Europos vietose mokiniai yra buvę (su tėvais ir su klase), kokiais keliais važiavę, kokius vandens telkinius matę, ar jų gyvenamojoje vietovėje yra koks nors vandens telkinys; 3) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kiek gyventojų yra tam tikruose Lietuvos miestuose. Padaryti diagramą „Lietuvos miestų dydis pagal gyventojų skaičių“; 4) peržiūrėjus prezentaciją padiskutuoti, ką galima būtų keisti norint sumažinti lietuvių emigraciją į užsienį; 5) per pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, spalvinant Lietuvos kontūrinį žemėlapį, pateikti mokiniams įvairaus sunkumo užduočių. Savarankiškai ar porose nuspalvinti Lietuvos valstybės sienas, sostinę, jūrą, pažymėti didžiuosius miestus, upes, ežerus.
Sužinosi, kokių esama medžiagų pokyčių. Išmoksi nustatyti birių ir skystų daiktų tūrį, nurodytą stiklinėmis. Namie galėsi išsikepti keksą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą iš pavyzdžių paaiškinti grįžtamojo ir negrįžtamojo medžiagų kitimo skirtumus, ir per matematikos pamokas, mokantis be matavimo priemonių įvertinti skystų, birių produktų tūrį. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus šį pristatymą pasiūlyti mokiniams įvairių receptų, kuriuos jie turėtų pakeisti, naudodami stiklines produktų tūriui matuoti;
2) per pasaulio pažinimo pamoką mokiniai grupėse galėtų sugalvoti ir vizualizuoti (nupiešti, suvaidinti) dar neminėtą grįžtamąjį ir negrįžtamąjį kitimą, pristatyti jį klasės draugams;
3) per pasaulio pažinimo pamoką pasiūlyti mokiniams sukurti stalo žaidimą – domino apie įvairius medžiagų kitimus;
4) per pasaulio pažinimo pamoką padiskutuoti su mokiniais apie tai, kada ir kaip gaminant maistą praverčia žinios apie medžiagų kitimą; pakalbėti apie tai, kad žmogaus organizmas vienas maisto medžiagas sugeba suvirškinti žalias, kitas – tik virtas; kad kai kuriuos produktus būtina apdoroti, nes, pavyzdžiui, nevirto krakmolo skrandžio ir žarnyno sultys nesuvirškina, o jo daug yra miltuose ir bulvėse; baltymai, kurių yra mėsoje ir kiaušiniuose, žuvyje, taip pat lengviau virškinami, kai šie produktai yra išverdami ar iškepami.
Kartu su Robotuku sužinosi, kodėl ir kaip atsirado miestai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką. Siūloma veikla per pamoką: 1) Sudominimas. Pateikti du paveikslėlius: pirmykščio žmogaus ir dabartinio miestiečio. Paprašyti rasti 10 jų skirtumų. Tuomet mokinių paklausti, kokioje aplinkoje tiktų gyventi pirmam, kokioje – antram žmogui. Kodėl? Pamąstyti, kaip jiems sektųsi susikeitus vietom. Kodėl ir vienam, ir kitam tai būtų sudėtinga? 2) Darbas grupėse. Mokinius suskirstyti į grupes. Kiekvienai grupei duoti po didelį lapą, kurio kairėje pusėje priklijuotas pirmykščio žmogaus, o dešinėje – miestiečio paveikslėlis. Mokinių paprašyti pavaizduoti, kaip žmogus iš pirmojo „virsta“ antruoju (sudaryti tarsi laiko juostą). Pabrėžti, kad reikia vaizduoti ne tik išorinius žmogaus pokyčius, bet ir jo gyvenamąją aplinką. Pristatant darbus, mokytojas turėtų užduoti kritinį mąstymą ugdančius klausimus, pavyzdžiui, jei kuriuo nors „virsmo“ etapu žmogus pasistato namą, mokytojas klausia: „Kodėl? Iš kokių medžiagų?“; jei žmogus ima dėvėti drabužius, mokytojas klausia: „Iš kur juos gavo“; jei įsigijo automobilį, klausia: „Kam jis reikalingas, kas jį pagamino?“ ir t. t. Apibendrindamas mokytojas galėtų paklausti: „Kaip ir kodėl kartu su žmogumi keitėsi jo gyvenamoji aplinka?“ 3) Prezentacijos peržiūra ir aptarimas. 4) Žaidimas „Statome miestą“. Karuselės metodas. Mokiniams duoti po lapą, kuriame bus piešiamas miestas. Lapuose galėtų būti blankiai išspausdintas gamtovaizdis – miškas, upė, keletas laukinių gyvūnų, perintis paukštis ir panašiai. Lapo centre nupiešti žmogų. Mokiniai turėtų nupiešti po vieną žmogui reikalingą miesto objektą arba dalyką. Lapus siųsti ratu pagal laikrodžio rodyklę, kad kiekvienas mokinys papildytų piešinį. Gautus piešinius aptarti – kas ir kodėl nupiešta. Padiskutuoti, kaip pakito gamtovaizdis: kas nutiko miškui, gyvūnams ir panašiai. Galima suklijuoti visus piešinius į vieną didelį plakatą ir išeis didmiestis. 5) Pamokos refleksija. Paprašyti mokinių užbaigti sakinį: „Miestai atsirado ir plėtojosi, nes...“ Stengtis išrutulioti kuo daugiau mokinių idėjų. 6) Namų darbų skyrimas. Pasiūlyti mokiniams pasidomėti, kaip atsirado ir plėtojosi jų gimtasis ar arčiausiai esantis miestas.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip įvairūs mokslo išradimai palengvina žmogaus gyvenimo sąlygas ir leidžia sutaupyti laiko.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo atradimų pritaikymą ir naudą, gerinant žmogaus gyvenimo sąlygas ir jo sveikatą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti elektros prietaisų, transporto, informacinių priemonių, organų persodinimo ir donorystės naudą;
2) peržiūrėti prezentaciją „Mokslo išradimai“;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms surašyti prezentacijoje pateiktų išradimų galimą neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, jo organizmui;
4) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kokų dar mokiniai žino prezentacijoje nepaminėtų išradimų;
5) per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas pratęsti temos aptarimą (arba daryti integruotas pamokas) ir atlikti su šia prezentacija susijusius interaktyviuosius pratimus;
6) atlikus visas užduotis, su mokiniais apibendrinti informaciją, susijusią su mokslo laimėjimais ir jų nauda žmogui. Tada užduoti mokiniams pasirinkti po vieną išradimą ir padaryti trumpą jo aprašą: nurodyti, kas jį išrado, kada, kokia to prietaiso ar objekto nauda, koks poveikis ir (arba) žala žmogui.
Išklausysi sekamą sakmę, atsisiųsi ir išsispausdinsi užduočių lapą, atsakysi į jame pateiktus klausimus, nustatysi, apie kokį žalingą žmogaus įprotį kalbama sakmėje, ir jos veikėjams pasiūlysi kitų, prasmingesnių, sveikatai nekenksmingų būdų praleisti laisvalaikį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žalingus žmogaus įpročius, ugdant mokinių gebėjimus įvardyti svarbiausius sakmės veikėjus ir įvykius. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su pratimu susijusią prezentaciją;
2) organizuoti darbą su interaktyviuoju pratimu; mokiniai skatinami kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie žalingus žmogaus įpročius, daryti išvadas remdamiesi sakme; aukštesniųjų gebėjimų mokiniams pasiūlyti perkurti sakmę pakeičiant veikėjus, laiką, vietą, žalingą žmogaus įprotį;
3) pasiūlyti mokiniams grupėse iš laikraščių, žurnalų sukurti plakatą „Kokių žalingų įpročių reiktų vengti?“, kviečiantį nekenkti sau žalingais įpročiais;
4) pamokos pabaigoje surengti sukurtų plakatų pristatymą.
Šiame žaidime prisiminsi senovės, dabarties ir ateities skiriamuosius požymius ir pasimokysi skirstyti pateiktus daiktus į tris grupes pagal jų pagaminimo arba naudojimo laiką.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas skirti mokiniams atlikti pratimą savarankiškai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie geba atskirti daiktus pagal laikmetį, ar moka tinkamai juos sugrupuoti pagal pateiktus senovinių ir šiuolaikinių daiktų požymius. Atlikus užduotį padiskutuoti, kam priskirti Robotuką – dabarčiai ar ateičiai. Mokiniai, vartodami laiką nusakančius žodžius, galėtų pagrįsti savo sprendimus;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti sugrupuotų senovinių daiktų istorijų ar aprašymų. Šį darbą mokiniai galėtų atlikti individualiai. Taip pat galima pasiūlyti pafantazuoti apie ateitį ir sukurti fantastinį pasakojimą apie ateities daiktus, kaip jie galėtų atrodyti, kokie būtų;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams piešti senovinius daiktus, mokantis juos komponuoti ar išgauti jų formas (natiurmorto, ąsočio piešimas ir pan.); pasiūlyti sukurti kompozicijų tema „Fantastinis miestas“, „Mano namai po 100 metų“ ir pan.;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams pasiklausyti senovinės muzikos (lietuvių liaudies dainų, senųjų madrigalų ar pan.), šiuolaikinės muzikos (galima paprašyti vaikų atsinešti įrašų, kurių klausosi jie ar jų tėveliai) ir pafantazuoti, kokia galėtų būti ateities muzika, kokiais instrumentais ją galima būtų atlikti.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi paaiškinti, kodėl svarbus grynas oras ir švarus vanduo ir kaip juos galima švarinti. Suvoksi, kaip ir kodėl reikia taupyti vandenį ir šilumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) pasiūlyti mokiniams pateikti daugiau būdų (aptarti, kokių dar žino), kaip namie taupyti šilumą ir vandenį;
3) grupelėse atlikti trumpalaikį projektinį darbą „Aplinkos saugojimo būdai“;
4) naudojantis skaidrių pateikties programa, padaryti pristatymą apie oro ir vandens svarbą gyvūnams ir augalams;
5) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
6) išsispausdinti ir užpildyti su šia prezentacija susijusį šabloną „Tiriu, kaip namiškiai saugo gamtą“, atlikti jame pateiktas užduotis.
Sužinosi, kokie drabužiai yra tinkamiausi dėvėti įvairiomis oro sąlygomis ir skirtingu paros metu.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant žmogaus aprangą su oro sąlygomis, ir per lietuvių kalbos pamokas, mokant vienarūšių (bejungtukių) sakinio dalių skyrybos. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą ir išsamiai aptarti aprangos pasirinkimą skirtingomis oro sąlygomis, paieškoti įvairių alternatyvų; 2) sumodeliuoti oro sąlygas ir duoti mokiniams porose padiskutuoti, kaip rengtis esant tokiam orui, pvz.: vasara, lauke 15 laipsnių šilumos, nesmarkus vėjas, debesuota. Kaip rengsitės?; 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti ir atsinešti į klasę įvairių žmogaus aprangos nuotraukų ir padiskutuoti, kokiomis oro sąlygomis tiktų tam tikra apranga; 4) patyrinėti drabužių etiketes ir nustatyti, iš kokios medžiagos jie pagaminti ir kokiomis sąlygomis yra tinkamiausi dėvėti. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas sukurti įvairių drabužių modelių, pritaikytų tam tikroms oro sąlygoms; - per lietuvių kalbos pamokas sukurti aprašomuosius pasakojimus apie aprangą ir išeigą į lauką.
Šiame žaidime pabūsi orų ekspertu ir žiūrėdamas į paveikslėlį tiksliai parinksi žodžius, apibūdinančius pavaizduotą orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, įtvirtinant žinias apie orus ir jų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pratimą atlikti individualiai, kad mokytojas matytų, kaip mokiniams sekėsi įsiminti atmosferos reiškinius apibūdinančius ženklus; 2) žiūrėti pratimą kaip demonstracinę medžiagą kartu su visa klase, smulkiau aptarti (darant pauzes) atskirus atmosferos reiškinius: ką kas pasirinktų, kodėl, kodėl (ne)tiktų ir panašiai. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas įvairia technika pavaizduoti kelių atmosferos reiškinių derinį (lietus su perkūnija, šerkšnas ir giedra ir t. t.); - per kūno kultūros pamokas kūno judesiais perteikti atmosferos reiškinius: lietų, vėją, uraganą ir pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti visą orų pristatymą (taip pat temperatūrą, vėjo stiprumą), pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).
Atlikdamas šį laboratorinį darbą analizuosi įvairių istorijos šaltinių patikimumą. Taip pat pasitikrinsi, ar gerai pažįsti ir moki paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti mokiniams peržiūrėjus su juo susijusią prezentaciją. Laboratorinį darbą galima atlikti individualiai arba demonstruoti klasėje, žymintis kiekvienos užduoties pasirinktus atsakymus. Tuomet, iš karto atliekant laboratorinio darbo užduotis, reikėtų analizuoti ir teisingus, ir neteisingus pasirinkimus.
Per matematikos pamoką atlikus užduotis galima pateikti atvirkščią užduotį, t. y. pagal duotą trupmeną nupiešti ją vaizduojantį paveiksliuką.
Siūloma veikla per kitas pamokas:
1) per dailės pamoką paanalizuoti kokios nors istorinės asmenybės piešinį (-ius) ir nuotrauką (-as) ieškant skirtumų ir aiškinantis, kodėl nuotrauka – patikimesnis istorijos šaltinis už piešinį;
2) per lietuvių kalbos pamoką mokiniai pagal senovinio daikto paveiksliuką gali sukurti senovinio daikto istoriją, aprašydami jo paskirtį, gamybą, naudojimą ir pan.
Atliksi bandymus ir atskirsi, kurio tyrinėjamo daikto medžiagų kitimas yra grįžtamasis, o kurio – ne, taip pat nustatysi, ar šie daiktai yra simetriški, ar ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ir per matematikos pamoką, ugdant mokinių gebėjimus nustatyti, ar daiktas yra simetriškas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su laboratoriniu darbu susijusią prezentaciją „Medžiagų kitimai“ ir ją aptarti;
2) atlikti laboratorinį darbą;
3) integruoti su matematikos pamoka, tyrinėjant simetriškus daiktus; per matematikos pamoką pasiūlyti mokiniams pavaizduoti grįžtamąjį kitimą su simetriškais daiktais (juos nubrėžti, nupiešti);
4) iliustruoti negrįžtamąjį medžiagų kitimą, kaip simetriškas daiktas tampa nesimetriškas;
5) veiklai apibendrinti pasiūlyti parašyti SMS žinutę draugui, atsakant į klausimą Kur galėsiu pritaikyti tai, ką išmokau šioje pamokoje?
Robotukas rado labai įdomią knygą „Pasaulio rekordai“. Pavartyk ją kartu ir sužinok, kokie ilgio, temperatūros, masės ir laiko vienetai naudojami šiems rekordams aprašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti, integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Tai galėtų būti matavimo vienetų kartojimo ar įtvirtinimo pamoka, susieta su įvairiais gyvosios gamtos pasaulio rekordais. Siūloma veikla per pamoką:
1) pranešti mokiniams, kad šiandien vyks „rekordų“ pamoka. Paklausti, ką reiškia „rekordas“? Kokių rekordų mokiniai žino? Kur galima rasti paskaityti apie rekordus? Pasiūlyti kartu su Robotuku pavartyti „Pasaulio rekordų“ knygą;
2) pažiūrėti prezentacijos 1 ir 2 skaidres. Atsakyti į Robotuko klausimą „Ką reiškia mm ir m?“ Prisiminti, kad tai ilgio matai. Paprašyti mokinių (dirbančių grupėse) per skirtą laiką surašyti visus žinomus ilgio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 3 skaidrę, pasitikrinti, aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotį;
3) atlikti praktinę užduotį: pasiūlyti mokiniams pademonstruoti dviejų žuvų ilgį: vieni pamatuoja ir iškerpa 8 mm ilgio juostelę žuvelę, kiti pamatuoja 20 metrų ilgio juostelę arba storą siūlą. Ištiesus 20 m juostelę (tikriausiai reikės išeiti net į koridorių), šalia pridėti 8 mm „žuvelę“. Pasidalyti įspūdžiais. Būtų dar vaizdžiau, jei mokytojas ar mokiniai iš anksto iškirptų ryklio galvą ir uodegą, kurias prijungtų prie mokinių pamatuotos 20 m juostelės pradžios ir pabaigos.
4) pažiūrėti 4 skaidrę, vėl atsakyti į Robotuko klausimą „t ir g – kas tai?“. Prisiminti, kad tai svorio (masės) matai. Padiskutuoti, kas gali sverti gramą, kilogramą, toną?
5) atlikti analogišką užduotį kaip ir su matavimo vienetais: paprašyti mokinių surašyti visus žinomus svorio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 5 skaidrę pasitikrinti;
6) atlikti praktinę užduotį: mokytojas gali atsinešti į klasę svarstykles, sveriančias kilogramus ir gramus. Su mokiniais rasti daiktų, sveriančių 2 gramus, – kaip kad kamaninis kiaulianosis šikšnosparnis. 2 gramus sveriantį daiktą palaikyti rankose, bandant įsivaizduoti šikšnosparnio svorį. Tuomet galima pasverti kurį nors mokinį ir pabandyti apskaičiuoti, kiek tokio pat dydžio vaikų sudarytų banginio svorį, pvz., jei vienas vaikas sveria 40 kg, tai 25 tokie vaikai svertų 1 000 kg, arba 1 toną, 250 vaikų svertų 10 tonų, 2 500 vaikų – 100 tonų. O banginis vis tiek sveria daugiau! Jei, mokytojo nuomone, tokie skaičiavimai mokiniams per daug sudėtingi ar painūs, galima imti aukšto, tvirto vyro svorį – apie 100 kg (gal kurio nors vaiko tėtis tiek sveria?) – ir skaičiuoti, kiek tokių vyrų svertų 1, 10 ar 100 tonų;
7) pažiūrėti 6 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, kaip suprasti ir perskaityti dešimtaines trupmenas. Įjungus 7 skaidrę pasitikrinti;
8) atlikti praktinę užduotį: mokytojas išdalija vaikams įvairaus ilgio juostelių, paprašo jas išmatuoti ir užrašyti jų ilgį dešimtaine trupmena (darbas grupėse). Paskui, sukdami ratu (karusele), visi patikrina vieni kitų atliktas užduotis. Aptarti, kaip sekėsi;
9) pažiūrėti 8 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, pasitikrinti įjungus 9 skaidrę;
10) atlikti praktinę užduotį: pažiūrėti internete orų prognozę su pranešėju, pvz., vakar dienos žinių. Pasiūlyti mokiniams pabūti orų pranešėjais. Pakabinti Lietuvos ar pasaulio žemėlapį ir norintieji gali pranešti orus. Nesvarbu, kokią temperatūrą praneš mokiniai, reikėtų sutelkti dėmesį į temperatūros matų įvardijimą: ,,... laipsnių Celsijaus šilumos“, ,,… laipsnių Celsijaus šalčio“. Kiti mokiniai pagal pasakytą temperatūrą gali imituoti tam tikrus judesius, pvz., jei pasakoma minusinė temperatūra, vaizduoja, kad jiems šalta, dreba, jei pliusinė, kad vėdinasi vėduokle, braukia prakaitą ir pan.;
11) pažiūrėti 10 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, vėl paprašyti mokinių surašyti visus jiems žinomus laiko matus ir nurodyti jų sąryšius. Pasitikrinti įjungus 11 skaidrę;
12) atlikti praktinę užduotį: paprašyti mokinių išbūti užsimerkus, tylint ar pan. 1 min. Išrinkti tiksliausiai atspėjusįjį, kiek laiko trunka minutė. Galima 1 min. šokinėti, daryti pritūpimus ir pan. Galima pažaisti žaidimą „Diena-naktis“, tik sakyti ne „diena“, „naktis“, o laiką valandomis, pvz., 2 valandos (naktis), 15 valandų (diena) ir t. t.;
13) pažiūrėti 13 skaidrę, va
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kokie pasaulyje yra žemynai ir vandenynai, kuo jie įdomūs, išskirtiniai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio vandenynus ir žemynus. Susipažįstant su kiekvienu žemynu galima mokinių paprašyti prisiminti, ką jie žino apie šį žemyną daugiau. 2) peržiūrėjus prezentaciją pasiūlyti kontūriniuose žemėlapiuose nuspalvinti vandenynus, žemynus ir didžiausias žemynų valstybes. Taip pat galima pasigaminti didžiausių valstybių vėliavėlių ir jas prisegti prie nuspalvinto žemėlapio; 3) užduoti mokiniams porose pasimokyti parodyti, kur yra pateikti žemynai ir kaip jie vadinami; 4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie atskirų žemynų augaliją ir gyvūniją; 5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, naudojant paplūdimio kamuolį ir papjė mašė techniką, pasigaminti gaublį.
Trumpai susipažinsi su kai kurių Lietuvos kunigaikščių valdymo laikotarpiu ir veikla ir gebėsi suskirstyti nesudėtingus žodžius reikšminėmis dalimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus išskirti keletą svarbių Lietuvos istorijos įvykių, susijusių su kunigaikščių valdymu, ir nagrinėti žodžius reikšminėmis dalimis. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, tobulinti žodžių darybos įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktą medžiagą kitomis užduotimis, pavyzdžiui, sudaryti kunigaikščių giminės medį (Gediminaičių dinastijos), pakartoti tikrinių daiktavardžių rašybą (kunigaikščių vardų, valstybių pavadinimų ir kt.).
Atlikdamas užduotis susipažinsi su kai kuriais daiktais, atsiradusiais dėl naujų mokslo išradimų, ir pasikartosi rašybos taisykles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą taisyklingai rašyti daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnes, taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo išradimus ir atradimus, jų įtaką žmogaus gyvenimui.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) grupelėse atlikti pirmą užduotį ir kartu prisiminti, kokių dar mokiniai žino daiktų, kuriems išrasti ar patobulinti reikėjo naujų mokslo išradimų;
3) kitas užduotis mokiniams siūloma atlikti savarankiškai;
4) namie, naudojantis internetu ir kitais informacijos šaltiniais, pasirinkti kokį nors naują mokslo išradimą ir jį trumpai aprašyti (nusakyti jo naudą ir poveikį žmogaus gyvenimui) arba padaryti pristatymą naudojantis pateikčių programa;
5) atlikus visas užduotis, dar kartą prisiminti ir pasikartoti taisyklingą daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Atliksi rašymo užduotis ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimus taisyklingai rašyti daiktavardžių ir veiksmažodžių galūnes, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pagrindines žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, rekomenduojama peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) grupelėse atlikti pirmą užduotį, su mokiniais prisiminti ir pakartoti pagrindines organizmo funkcijas; 3) paskui visas tris užduotis mokiniai gali atlikti savarankiškai; 4) atlikus visas užduotis, jeigu yra spragų, dar kartą prisiminti ir pakartoti taisyklingą daiktavardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Robotukas įsigijo kambarinę gėlę – begoniją. Ją reikia auginti ant palangės, esančios rytinėje kambario pusėje. Padėsi Robotukui pasigaminti kompasą ir parinkti begonijai tinkamą palangę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“, pasiūlyti mokiniams atlikti šį laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks kompasui gaminti. Mokiniai turėtų patys pasigaminti kompasų ir jais naudodamiesi atlikti mokytojo pateiktas užduotis;
3) paskirti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis šiuo laboratoriniu darbu, paprašyti pasigaminti kompasą ir pasimokyti juo naudotis bei atsinešti į klasę (tik, norint juo naudotis ir klasėje, reikėtų vėl įmagnetinti adatą).
Skaitysi tekstus ir susipažinsi su priešistorinių žmonių gyvenimu bei pasitikrinsi, ar gebi atidžiai skaityti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pirmykščių žmonių gyvenimą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant interaktyvųjį pratimą rekomenduojama prisiminti, ką vaikai žino apie akmens amžių, to meto žmonių gyvenimo būdą ir sąlygas; prisiminti šiam laikotarpiui būdingas sąvokas ir dar kartą išsiaiškinti jų reikšmę, pateikiant paveikslėlių, nuotraukų ar vaizdų, vaikams suprantamų apibūdinimų ar pavyzdžių;
2) vėliau savarankiškai ar porose duoti mokiniams atlikti interaktyvųjį pratimą; atlikus užduotį svarbu su mokiniais aptarti, kas ir kodėl buvo sunku, ir esant galimybei kartu ar individualiai atlikti daugiau panašių užduočių; taip pat svarbu aptarti savarankiško, sklandaus skaitymo ir skaitomo teksto suvokimo svarbą įsimenant informaciją, mokantis ir kitų mokomųjų dalykų;
3) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams sukurti komiksą – nupiešti mūsų protėvių gyvenimą iliustruojančių stilizuotų paveikslėlių iš tuometinio gyvenimo ir sukurti kokio nors to meto įvykio ar nuotykio dialogų;
4) naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis, internetu ir t. t.) daliai mokinių (pvz., pusei) pasiūlyti namie ar klasėje trumpai aprašyti arba rasti ir išrašyti informaciją apie pirmykščių žmonių gyvenimo būdą bei sugalvoti klausimų, susijusių su išrašytuose tekstuose pateikta informacija; kitą pamoką mokiniai parengtus tekstus duotų skaityti kitiems bendraklasiams, o vėliau pateiktų iš anksto pasiruoštus klausimus, kurių atsakymus mokiniai turėtų rasti pateiktuose tekstuose.
Padėsi pastatyti namą, prisiminsi, kokios medžiagų savybės svarbios statybose, teisingai užrašysi paprastąsias ir dešimtaines trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus nurodyti, dėl kokių savybių įvairios medžiagos naudojamos konkrečioje srityje, ir per matematikos pamokas mokant užrašyti paprastąsias taisyklingąsias trupmenas, sieti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų panaudojimo galimybes;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus faktus apie statybines medžiagas papildomomis skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, duoti suskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų prireiks kambario, buto remontui.
Atlikęs šį laboratorinį darbą išsiaiškinsi, kaip augalai ir gyvūnai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) aptarti, kodėl augalams ir gyvūnams yra svarbu prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo sąlygų;
3) individualiai ar poromis atlikti šį laboratorinį darbą;
4) aptarti laboratorinio darbo rezultatus, sugalvoti daugiau augalų ir gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų pavyzdžių;
5) su mokiniais išėjus į mokyklos kiemą, iškasti saulėtoje vietoje ir pavėsyje augančias kiaulpienes. Apžiūrėti abu augalus ir palyginti jų šaknis ir lapus.
Pabūsi tyrinėtoju ir sužinosi, kas nutinka, kai buityje naudojamos cheminės medžiagos patenka į vandenį. Apskaičiuosi skysčių kiekį mililitrais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie vandens savybes (vandeniui tirpinant kitas medžiagas, gaunamas tirpalas), vandens apytakos ratą ir (arba) vandens taršą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Gamtos ištekliai“ ir kalbant apie gyventojų buityje naudojamas chemines priemones atlikti šį laboratorinį darbą; 2) integruoti su matematikos pamoka mokantis apie mililitrą. Per matematikos pamoką pateiktas užduotis reikėtų spręsti kaip tekstinius uždavinius. Ekrane palikti klausimą, palaukti, kol visi mokiniai suskaičiuos, tuomet spustelėti teisingą atsakymą ir pasitikrinti. Tą pačią užduotį galima atlikti ir praktiškai, pvz., pateikti uždavinį: „Kiek mililitrų indų ploviklio įpylei į kolbą, jei prieš tai joje buvo 200 ml vandens? Spustelėk teisingą atsakymą“, tada į indą, kuriame yra 200 ml vandens, pilti vandens, kol jo bus 250 ml, pasakyti, kiek įpilta. Arba iš indo, kuriame yra 250 ml vandens, į kitą indą pilti tol, kol jo liks 200 ml. Bus matyti, kad nupilta 50 ml vandens, ir pan.
Prisiminęs, kaip teka elektra, iš pateiktų daiktų sudarysi energijos perdavimo grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų elektros energijos perdavimo pavyzdžių, arba per lietuvių kalbos pamokas, lavinant mokinių gebėjimus sklandžiai ir sąmoningai skaityti. Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje su mokiniais pakalbėti apie elektros energiją, jos perdavimo būdus kasdieniame gyvenime;
2) pasiūlyti mokiniams perskaityti dalykinių tekstų šia tema (pagal galimybes duoti mokiniams poromis panaršyti internete ar individualiai paieškoti informacijos apie energijos perdavimo būdus);
3) peržiūrėti prezentaciją „Energijos perdavimo būdai“;
4) atlikti laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams prisiminti ir patikrinti, kurios pateiktos medžiagos yra laidininkai, o kurios gali būti naudojamos kaip izoliatoriai (mokiniams pateikiami keli daiktai ir viena iš elektros grandinių);
6) atlikus bandymą aptarti rezultatus ir pakartoti, kurios medžiagos praleidžia elektros srovę, o kurios yra nelaidžios; taip pat aptarti elektros srovės mirtiną pavojų žmogaus gyvybei ir kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip teikti pagalbą žmogui, kurį nutrenkė elektros srovė.
Atlikdamas laboratorinį bandymą su riedančiu kamuoliukų pilnu vežimėliu, stebėsi, kaip iš inercijos juda kamuoliukai staigiai sustabdžius vežimėlį. Bandymas padės tau suvokti, kodėl važiuojant automobiliu būtina prisisegti saugos diržus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą geriausia atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, išklausius teorinę medžiagą apie inerciją ir atlikus interaktyvųjį pratimą, susijusį su šiuo laboratoriniu darbu.
Geriausia laboratorinį darbą atlikti individualiai (galima skaičiuoti bandymus) arba kolektyviai po kiekvieno bandymo teikiant pasiūlymų, kaip greičiau surinkti kamuoliukus į gaudyklę.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per kūno kultūros pamoką ridenti kamuolius ir bandyti kurti kliūtis (pvz., gimnastikos lazda); stebėti, kaip keičiasi bandymo rezultatai nuo ridenimo stiprumo, kamuolio didumo, sunkumo;
2) per integruotas civilinės saugos pamokas aptarti inercijos reiškinį transporto priemonėse (saugos diržų būtinybę, saugų greitį, nepritvirtintus daiktus transporto priemonėse ir kt.) ir pėsčiomis (bėgdamas per kelią žmogus negali staigiai sustoti, nereikia bėgioti šalia važiuojamosios kelio dalies ir kt.).
Ar kada susimąstei, kiek daug informacijos mums gali suteikti paprasčiausi daiktai, pavyzdžiui, pašto ženklai? Tereikia išmokti perskaityti šią informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kalbant apie istorijos šaltinius, aptarti, kokių jų gali būti ir kokios informacijos jie mums gali suteikti, tada atlikti šį laboratorinį darbą; mokytojas turi atkreipti mokinių dėmesį, kad pašto ženkle parašyta „Naujorkas“, o dabar tai yra Niujorkas, ir pasiūlyti padiskutuoti, kodėl parašytas kitoks miesto pavadinimas;
2) kalbant apie pasaulio žemynus ir vandenynus, atlikus laboratorinį darbą atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad lakūnai iš vieno žemyno į kitą, iš Šiaurės Amerikos į Europą skrido per Atlanto vandenyną; pagal šią analogiją galima sukurti kitų skrydžių maršrutų, pavyzdžiui, per kokį vandenyną reikėtų skristi, norint patekti iš Azijos į Australiją ir pan., – tai padėtų įsiminti žemynų ir vandenynų pavadinimus;
3) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams sukurti savo pašto ženklą (ar kitą pasirinktą daiktą) ir jame paslėpti kokią nors informaciją; sukurtą darbelį galima „pasendinti“ (suglamžyti, dalį nuplėšti ir pan.); savo kūrinius galima pristatyti draugams – šie taptų istorikais ir ieškotų paslėptos informacijos.
Ar žinai, kuo skiriasi paukštis nuo žinduolio? O varliagyvis nuo roplio ar žuvies? Ar moki sudaryti ir skaityti diagramos duomenis? Šiame laboratoriniame darbe gali tai pasitikrinti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas:
1) per pasaulio pažinimo pamoką, apibendrinant žinias apie stuburinius gyvūnus ir jų skirstymą į grupes, tiktų atlikti šį laboratorinį darbą. Pamokos pradžioje mokytojo pasirinktu būdu reikėtų pakartoti žinomą medžiagą apie gyvūnų grupes, po to skirti apie 20 min šiam laboratoriniam darbui atlikti, nes jis nėra lengvas net ketvirtosios klasės mokiniams;
2) šio darbo pradžioje pateiktą lentelę su gyvūnų nuotraukomis panaudoti kaip vaizdinę priemonę, kalbant apie stuburinių gyvūnų grupes;
3) per matematikos pamokas, mokantis statistikos, sudaryti ir skaityti diagramas, taip pat būtų naudinga atlikti šį laboratorinį darbą.
Įminsi mįsles ir sužinosi, kokius senovinius žemės ūkio darbų įrankius ar padargus dabar pakeitė šiuolaikinė technika. Prisiminsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų gaminami įrankiai ar padargai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie senovinius darbo įrankius ir žemės ūkio padargus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti prezentaciją „Duonos kelias“; 2) duoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose; 3) atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) įminus visas mįsles, nupiešti darbo įrankių poras – senovinį ir dabartinį, taip mokiniai įsimins jų pavadinimus ir atliekamas funkcijas; 5) skirti grupinį darbą detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes ir tinkamai pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus, susiejant pasirinkimą su medžiagų savybėmis; 6) per lietuvių kalbos pamokas mokytis kurti rišlų pasakojimą apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo; 7) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, vėliau apibendrinti ir įvardyti skirtumus ir panašumus.
Atliksi bandymą ir stebėsi reiškinį, vadinamą korozija. Sužinosi, kaip ir kodėl keičiasi geležies savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie natūralias ir dirbtines medžiagas, aiškinantis, kodėl keičiasi medžiagų savybės. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“, pasiūlyti mokiniams atlikti laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks bandymui atlikti;
3) pasiūlyti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis laboratoriniu darbu, pabandyti stebėti drėgmės poveikį įvairiems metalams (variui, aliuminiui, sidabrui ir kt.), savo stebėjimais pasidalyti su klasės draugais, pristatant stebėjimo išvadas.
Susipažinsi su Lietuvos bažnyčiomis ir pavaizduosi bažnyčių ar jų bokštų aukštį stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokinių gyvenamosios vietovės praeities liudininkus, per matematikos pamokas, mokant pavaizduoti duomenis stulpeline diagrama. Siūloma veikla per pamoką: 1) integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, pakartoti medžiagą apie žinomiausias Lietuvos regionų bažnyčias, kolektyviai pažymėti bažnyčių ir jų bokštų aukštį stulpelinėje diagramoje; 2) per matematikos pamoką dirbant savarankiškai įtvirtinti stulpelinės diagramos žymėjimą pagal pateiktus kitų bažnyčių ir jų bokštų aukščio duomenis; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą, informacinių technologijų kabinete ar mokyklos kompiuterinėje klasėje duoti mokiniams savarankiškai rasti medžiagos apie aukščiausias jų etnografinio regiono bažnyčias (darbą siūloma individualizuoti).
Susidarysi dienotvarkę ir pasitikrinsi, ar pakankamai laiko skiri sportui, mitybai, miegui, mokslui ir laisvalaikiui.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie dienos režimą ir mokantis susidaryti dienotvarkę. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Asmens higiena“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Suplanuok savo dieną“; 3) aptarti pratimą, atsisiųsti dienotvarkės šabloną ir išsispausdinus susidaryti dienotvarkę; 4) susidarius dienotvarkę aptarti tam tikrai veiklai skiriamą laiką (ar pakankamai laiko skiriama miegui, mitybai, laisvalaikiui, mokslui, sportui) ir padaryti išvadas.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip žmonės gyveno priešistoriniais laikais, palyginsi priešistorinių ir šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdą, išmoksi apskaičiuoti metus iki ir po Kristaus gimimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie priešistorinius laikus per pasaulio pažinimo pamoką. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti laiką. Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijoje pateiktą medžiagą ir padiskutuoti apie ją, palyginti, kaip žmogus gyveno seniau ir dabar;
2) per pasaulio pažinimo ar dailės pamoką mokiniai gali sukurti pirmykščio žmogaus naudotų įrankių ir ginklų eskizų, piešinių arba iš akmenukų, pagaliukų ir siūlų pagaminti ginklų, įrankių modelių;
3) per matematikos pamoką siūloma sukurti tekstinių uždavinių laikui skaičiuoti, panaudojant konkrečią šioje prezentacijoje pateiktą informaciją;
4) surengti išvyką į Vytauto Didžiojo karo muziejų ir su mokiniais atidžiau panagrinėti ekspoziciją „Karyba priešistorinėje Lietuvoje“, kuri supažindina lankytojus su Lietuvos priešistorės karybos raida nuo seniausių laikų iki Lietuvos valstybės susikūrimo.
Šiame žaidime prisiminsi planetų vietą Saulės sistemoje ir jas apibūdinsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Saulės sistema“; 2) vėliau 8 mokiniai gali išsitraukti mokytojo paruoštas korteles su planetų pavadinimais, sustoti iš eilės nuo Saulės ir prisistatyti, pvz.: „Aš – Merkurijus. Esu mažiausia Saulės sistemos planeta“; 3) užduoti mokiniams daugiau pasidomėti kortelėje tekusia planeta ir surinktą informaciją pristatyti klasės draugams (korteles galima būtų leisti traukti visiems vaikams); 4) pamokos pabaigoje tikslinga pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą kiekvienam individualiai.
Ar žinai, kas vyksta bręstant? Atlikdamas šį interaktyvųjį pratimą, pritaikysi turimas žinias apie mergaičių ir berniukų brendimo laikotarpį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie mergaičių ir berniukų brendimą, paauglystę. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus užduotį individualiai ar porose, grįžti prie jos ir pasitikrinti, kur buvo padaryta klaidų. Su mokiniais aptarti klaidas ir išsiaiškinti jų priežastis, jeigu reikia, pateikti mokiniams papildomos informacijos arba dar kartą peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) naudojant minčių lietaus metodą surašyti mergaičių ir berniukų panašumus ir skirtumus. Kartu su mokiniais išsiaiškinti, ką reiškia sąvokos „vyriškumas“ ir „moteriškumas“; 3) atlikti paauglystės laikotarpio interesų ir pomėgių tyrimą ir mergaitėms, ir berniukams pateikiant vienodų klausimų, pvz.: „Ar norėtum būti modeliu?“, „Ar domiesi futbolu?“, „Ar tau svarbi tavo išvaizda?“ ir pan. Rezultatus palyginti ir aptarti.
Pabūk fotografu, padaryk dykumos augalų ir gyvūnų nuotraukų, pasitikrink, ar žinai, kaip jie prisitaiko prie aplinkos, ir atlik su jais susijusias skaičiavimo užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) individualiai arba poromis atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
3) su mokiniais aptarti ir lentoje surašyti kuo daugiau gyvūnų, kuriuos nuo pavojų gelbsti spalva, kūno forma, vikrios kojos ir t. t.;
4) pažaisti komandinį žaidimą: viena komanda pasitarusi pamėgdžioja, kaip juda įvairūs gyvūnai. Kita komanda turi atspėti, kokio gyvūno judesius rodo pirmoji. Vėliau komandos apsikeičia vaidmenimis. Baigus žaisti suskaičiuojami teisingi spėjimai;
5) vaikai gali pasirinkti kurį nors jutimą, pavyzdžiui, regą, klausą ar uoslę, rasti daugiau medžiagos apie gyvūnus, kurių tos rūšies juslė yra labai išlavėjusi, ir per kitą pamoką juos pristatyti.
Peržiūrėjęs skaidres ir atlikęs užduotis sužinosi, kada žmogus suvokia garsą, įtvirtinsi žinias apie pagrindines žmogaus ausies dalis, prisiminsi, kaip reikia tausoti klausą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie klausos organą ausį ir mokantis pažinti pagrindines ausies dalis bei tausoti klausą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą rekomenduojama aptarti 5 žmogaus pojūčius, daugiau dėmesio skirti klausai ir klausos organui ausiai; 2) vėliau grupelėse duoti mokiniams perskaityti pirmas 4 skaidres (informacinius tekstus) ir kartu aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus klausos organą ausį ir klausos tausojimą; 3) pateiktas užduotis mokiniai gali atlikti savarankiškai arba porose; atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams nuspalvinti ausies trafaretą ir kartu prisiminti pagrindines ausies dalis ir jų atliekamas funkcijas; 5) duoti grupinį darbą – pagaminti plakatų, atspindinčių klausos tausojimo taisykles.
Išsispausdinęs pranešimo planą, ieškosi informacijos apie pasirinktą nykstantį gyvūną, savarankiškai ją apibendrinsi ir pateiksi kitiems. Šį planą galėsi naudoti ir rengdamas kitus pranešimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai rinkti informaciją apie pasirinktą nykstantį gyvūną, rengti pranešimus, apibendrinamąsias išvadas pristatyti bendraklasiams, mokytojams, tėveliams.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kaip parengti pristatymą?“;
2) pavartyti Lietuvos raudonąją knygą, aptarti nykstančių gyvūnų rūšis, suskirsčius mokinius į grupeles po 3–5, pasirinkti vieną rūšį, išsispausdinti darbo lapą, kuriame yra pranešimo apie pasirinktą nykstantį gyvūną planas, ir atlikti pateiktas užduotis;
3) klasėje pristatyti ir aptarti atskirų mokinių grupelių surinktą apibendrinamąją informaciją apie pasirinktas nykstančių gyvūnų rūšis.
Sužinosi apie Saulės sistemą ir jos planetas, Paukščių Tako galaktiką, kurioje esame. Išmoksi sudaryti giminiškus žodžius ir taisyklingai parašyti planetų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos pamokas, mokantis skirstyti žodžius reikšminėmis dalimis; per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Žemę ir Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją; 2) pasiūlyti vaikams pasirinkti iš šios prezentacijos žodžių (žvaigždė, mėnulis ir pan.) ir iš jų sudaryti kuo daugiau giminiškų žodžių bei pažymėti reikšmines jų dalis; 3) padalyti mokinius į 8 grupes. Naudojantis enciklopedijomis ir kitais informaciniais šaltiniais pasiūlyti plačiau pasidomėti priskirtomis planetomis ir apibendrinus informaciją parengti pristatymą klasės draugams; 4) pasiūlyti mokiniams sugalvoti faktais paremtą sakinį su pasirinkta planeta ir taip įtvirtinti taisyklingą planetų pavadinimų rašybą; 5) pagal tikslias proporcijas iš modelino ar kitų medžiagų pasidaryti planetų modelius; 6) pamokos pabaigoje mokytojas galėtų apibūdinti vieną iš planetų, o mokiniai spėtų jos pavadinimą.
Turbūt visiems yra tekę grožėtis drugelių sparnų raštais. Gal pastebėjai, ar jų sparnų raštas vienodas? Tai sužinosi atlikęs stebėjimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos, dailės pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas, ruošiantis atlikti stebėjimą, peržiūrėti demonstraciją, atkreipti dėmesį į tai, kaip mergaitė ir berniukas atliko stebėjimą: numatė tikslą, suformulavo hipotezę ir t. t.;
2) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie drugių vystymosi ciklą, pratęsti temą ir apie jų sparnų raštą, peržiūrėti demonstraciją; esant galimybei, išeiti į lauką – gal pavyks pastebėti drugelio sparnų raštą tikrovėje;
3) per matematikos pamokas, kalbant apie simetriją, simetrijos ašį, simetriškus daiktus, peržiūrėti demonstracijos pradžią;
4) pamokas galima išsidėstyti taip, kad matematikos ir pasaulio pažinimo pamokos būtų viena po kitos; per matematikos pamoką peržiūrėti demonstraciją, susipažinti su simetriškais ir nesimetriškais daiktais, nusibraižyti dažnių lentelių, o per pasaulio pažinimo pamoką eiti į lauką ieškoti simetriškų ir nesimetriškų gamtos kūrinių;
5) per dailės pamoką, peržiūrėjus demonstraciją, įvairiomis technikomis sukurti drugelių su simetriškais sparnų raštais (spaudavimo, monotipijos ir kt. technikomis).
Šiame žaidime sužinosi, kad Žemės gyventojų skaičius visais laikais palaipsniui didėjo. Naudodamas pateiktus skaičius, sužinosi, kiek žmonių priklauso tam tikrai žmonių grupei arba istoriniam laikotarpiui, ir sudarysi paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamokas, mokantis perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie įvairių kraštų žmonių gyvenimo būdą. Siūloma veikla per matematikos pamoką: 1) pamokos pradžioje pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą; 2) sužaidus, remiantis keliais žaidimo teiginiais, nupiešti geometrinių figūrų (pvz., apskritimą, stačiakampį) ir nuspalvinti atitinkamą jų dalį; 3) pagal atskirų žemynų gyventojų skaičių sudaryti diagramą, tada sudėlioti nuo mažiausiai apgyvendinto iki daugiausia žmonių turinčio žemyno arba atvirkščiai; 4) nubrėžti gyventojų skaičiaus augimo kreivę, joje pažymėti gyventojų skaičiaus didėjimą ir metus; 5) apytikriai apskaičiuoti, per kiek metų mūsų Žemė pasipildys dar vienu milijardu gyventojų; 6) išsiaiškinti Žemės gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, pasvarstyti, kas dėl to Žemės gyventojų laukia ateityje; 7) siekiant apibendrinti žinias apie pagrindines Žemės gyventojų religijas ir rases, atlikti tokią užduotį: suskirstyti mokinius į grupes ir kiekvienai jų iš šio pratimo pateikti po vieną žodį: pvz., „musulmonas“, „juodaodis“ ir panašiai. Kiekviena grupė, pritaikydama turimas žinias, klasės draugams parengia trumpą pristatymą. Išklausęs visų pristatymų, mokytojas juos apibendrina.
Stebėsi orus ir pildysi orų stebėjimo kalendorių ir tam tikram orui tinkamos aprangos pasirinkimo lentelę.
Rekomendacijos mokytojui:
Mėnesio pradžioje kartu su mokiniais per pasaulio pažinimo pamoką reikėtų aptarti orų stebėjimo kalendorių: numatyti stebėjimo dienas, kartu prisiminti, ką reiškia dienos oro žymėjimo ženklai, kaip ir kada geriausia fiksuoti termometro rodmenis, kaip nustatyti vėjo kryptį ir kt. Pasitarti, kaip reikia patikslinti pasirinktus drabužius aprangos pasirinkimo lentelėje. Toliau duoti mokiniams pildyti lenteles savarankiškai. Praėjus savaitei nuo orų stebėjimo pradžios, su mokiniais reikėtų aptarti darbų eigą ir sutikrinti, kaip jiems sekasi registruoti duomenis. Šį šabloną galima pasiūlyti pildyti per vasaros atostogas ir susitikus rudenį aptarti įvairių vietovių orus ir vaikų pasirinktą aprangą tam tikrą dieną.
Atlikdamas šį pratimą, pasitikrinsi, ar moki sudaryti miestelio planą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis sudaryti vietovės planą naudojantis sutartiniais ženklais.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su pratimu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“;
2) mokinių grupėms pateikti didžiųjų Lietuvos miestų planų (pvz., pateikti Vilniaus miesto planą ir pasiūlyti jį pastudijuoti: rasti prezidentūrą, Vilniaus arkikatedrą baziliką ir t. t.);
3) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
4) išeiti su mokiniais į lauką ir pasiūlyti nubraižyti mokyklos kiemo planą arba miestelio ar mikrorajono, kuriame jie gyvena, planą, prieš tai galima gauti savo gyvenvietės ar jos dalies planą.
Išmoksi sudaryti skirtingų augalų ir gyvūnų mitybos grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis mitybos grandines. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Kas kuo minta?“; 2) organizuoti darbą porose su metodine priemone žaidimu „Ką žinai apie mitybos grandines?“. Užduotis skatins mokinius kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie gyvūnus ir augalus, daryti išvadas; 3) skirti individualų darbą su interaktyviuoju pratimu; 4) pamokos pabaigoje mokiniams išdalyti atsiliepimų kortas (https://iqesonline.lt) su pateiktomis sakinių pradžios formuluotėmis, kurios padės mokiniams suformuluoti atsiliepimą apie šios pamokos veiklą.
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas, kalbant apie orų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką peržiūrėti demonstraciją „Kas būdinga orams?“ ir prisiminti atmosferos reiškinių simbolius bei aptarti dažniausius atmosferos reiškinius (ypač nakties); 2) individualiai arba kolektyviai atlikti šį interaktyvųjį pratimą, aptarti, kodėl sakiniuose buvo pasirinkti vieni ar kiti žodžiai; 3) per lietuvių kalbos pamoką pasiūlyti pagal šiame pratime pateiktą orų prognozės pavyzdį užrašyti savo gyvenamosios vietovės paros orų prognozę; pasitelkus dramą galima suvaidinti (išreikšti) orų prognozę atitinkamu paros metu; 4) per dailės ir technologijų pamokas sukurti savo orų žemėlapį, o jį aprašyti per lietuvių kalbos pamoką.
Žaisdamas žaidimą, sužinosi, kurios kiekvieno žemyno valstybės yra didžiausios, kokia jų valstybinė kalba, valiuta ir vėliava.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, siekiant ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti įvairias geometrines figūras ir nustatyti jų simetriškumą. Taip pat jis gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie skirtingų žemynų ypatybes. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Pasaulio žemynai ir vandenynai“; 2) pasikartoti geometrinių figūrų pavadinimus ir atlikti interaktyvųjį pratimą; 3) pasigaminti kitų valstybių vėliavėlių, patikrinti, ar tai simetriškos figūros, ar ne; 4) dirbti grupėse: pasiūlyti grupei išsirinkti žemyną ir rasti daugiau informacijos apie didžiausias jo valstybes arba kitas mokiniams patinkančias valstybes, pagaminti jų vėliavėlių; 5) pasikabinti klasėje pasaulio politinį žemėlapį arba atlasą ir kartu su mokiniais išsiaiškinti, kur yra ir kaip atrodo vėliavos tų valstybių, kuriose vaikai yra buvę (pvz., Egipto, Turkijos, Latvijos).
Žaisdamas žaidimą, pasitikrinsi, ar žinai, kokie vandenynai skalauja pasaulio žemynus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio žemynus ir vandenynus („Pasaulio žemynai ir vandenynai“), pasiūlyti mokiniams savarankiškai pažaisti šį žaidimą ir taip įtvirtinti žinias apie žemynus skalaujančius vandenynus; 2) kartu su mokiniais aptarti pateiktus sakinius ir išsiaiškinti, kokiai teksto rūšiai jie priklauso ir kaip tinkamai suderinti šių sakinių linksnius; 3) pažaidus žaidimą, pasiūlyti grupėse arba individualiai kontūriniuose žemėlapiuose užrašyti vandenynų ir žemynų pavadinimus.
Kartu su Robotuku paklausysi rusų rašytojo Kornelijaus Čiukovskio eiliuotos pasakos ,,Baltprausys“ ištraukų, atliksi gramatines užduotis ir pagalvosi, kodėl svarbu būti švariam ir tvarkingam.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką, kalbant apie asmens higieną, ugdant mokinių gebėjimus sudaryti klausyto pasakojimo veiksmų grandinę, nusakyti svarbiausius įvykius ir veikėjus. Siūloma veikla per pamoką:
1) individualiai, grupėmis arba bendrai klasėje atlikti pratimą;
2) pasiūlyti sukurti daiktavardžius antroje užduotyje pateiktiems veiksmo žodžiams;
3) pagal sudėtą pasakojimo planą sukurti atpasakojimą;
4) integruojant su pasaulio pažinimo pamoka, padiskutuoti: prisiminti, kokias asmens higienos taisykles ,,pažeidė“ berniukas ir kaip jas ištaisyti;
5) integruojant su dailės pamoka, pasiūlyti nupiešti paveikslėlių kortelių, pagal kurias vaikai kurtų pasakojimo dalį ar visą pasakojimą.
Prisiminęs, kaip skaičiuojamas kelias, greitis ir laikas, bandysi sukurti ir išspręsti tekstinius uždavinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių gebėjimus suprasti kelio, laiko ir greičio ryšį ir spręsti uždavinius, susijusius su kelio, laiko ir greičio skaičiavimais. Pratimą geriausia atlikti individualiai, bet galima ir su visa klase. Siūloma veikla per pamoką:
1) užsirašyti sudaromus uždavinius, kad suklydus būtų galima analizuoti, kodėl netiko sudarytas tekstinio uždavinio variantas;
2) demonstruodamas mokytojas gali sudaryti uždavinio pavyzdį, o mokiniai galėtų jį įvertinti ir prireikus pasiūlyti keisti;
3) mokytojas ir mokiniai gali neapsiriboti pateiktais 5 uždaviniais ir juos atlikę sukurti panašių savo užduočių;
4) per matematikos ar dailės pamoką nupiešti šių uždavinių matematines schemas;
5) per lietuvių kalbos pamoką analizuoti šių ar panašių uždavinių tekstus, atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą.
Prieš atliekant šį pratimą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kelias, laikas ir greitis“.
Spręsdamas paprastus uždavinius, sužinosi, kaip paskirstyti veiklą tomis dienomis, kai eini į mokyklą. Tai tau padės geriau planuoti savo dieną, kad ilgiau būtum darbingas ir sveikas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie sveiką gyvenseną, taip pat per matematikos pamoką, atliekant įvairius matematinius veiksmus su matais ir įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą rekomenduojama peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Asmens higiena“; 2) atlikus arba prieš atliekant šiame MO pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti dienos režimo svarbą; 3) paskui padiskutuoti, ar mokiniai turi dienotvarkę ir ar jos laikosi; 4) atlikus šio MO užduotis, kartu su mokiniais sudaryti dienotvarkę arba pasiūlyti susidaryti dienotvarkę kiekvienam individualiai; 5) sudarius dienotvarkę, kartu arba individualiai suskaičiuoti, kiek laiko per dieną, savaitę ar mėnesį tenka mokymuisi, mitybai, poilsiui ir laisvalaikiui.
Susipažinsi su pirmaisiais žmonijos rašto pavyzdžiais ir ieškosi, į kokias geometrines figūras yra panašūs šie ženklai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, kartojant geometrines figūras, nagrinėjant atkarpos, taško sąvokas. Per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, mokantis apie priešistorinius laikus, rašto atsiradimą pasaulyje. Siūloma veikla per pamoką:
1) matematikos pamokos pradžioje reikėtų pasikartoti, kokias mokiniai žino geometrines figūras, prisiminti, kaip jos atrodo, kuo skiriasi viena nuo kitos ir kuo yra panašios (kvadratas ir stačiakampis; skritulys ir apskritimas);
2) individualiai klasėje atlikti visą interaktyvųjį pratimą, sukurti ir parodyti sukurtus rašto ženklus klasės draugams, mokytojui; vėliau galima apsikeisti darbais porose ir pasiūlyti vieni kitų darbuose pažymėti geometrines figūras, suskaičiuoti, kiek daugiausia pavyko jų panaudoti kuriant savo rašto ženklus; šią užduotį mokiniai gali atlikti ir popieriaus lape ar iš plastilino padarytoje lentelėje per dailės ir technologijų pamokas;
3) per lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali užrašyti, ką reiškia kiekvienas jų sukurtas ženklas (ar ženklų grupė), o gal ir sukurti trumpą istoriją, kurią lentelėje galėjo užrašyti mūsų protėviai;
4) per integruotas pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali bandyti spėti kiekvieno ženklo ar ženklų grupės reikšmę, sukurti savo klasės užkoduotą raštą, kuriuo galėtų siųsti vieni kitiems žinutes; vertėtų mokiniams pasiūlyti pasidomėti, ar istorikams pavyko iššifruoti dantiraščiuose esančią informaciją, pasiaiškinti, ką reiškia tam tikri ženklai, kaip jie ilgainiui kito nuo piešinio iki ženklo.
Sužinosi įdomių dalykų apie kai kuriuos Lietuvos istorinius įvykius ir istorines asmenybes ir išmoksi žodžiais įvardytus skaičius užrašyti skaitmenimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą išskirti keletą ryškiausių (pasirinktinai) Lietuvos istorinių įvykių, perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais, tobulinti skaičiavimo iki 10 000 įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus istorinius faktus skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo minimo istorinio įvykio.
Spręsdamas matematines užduotis ir panaudodamas įvairių matavimų rezultatus, susipažinsi su transporto istorija, sužinosi ir galėsi palyginti, kaip žmonės keliaudavo anksčiau ir kaip keliauja dabar.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas naudoti pratimą aiškinantis mokslo laimėjimus, transporto atsiradimą ir jo istoriją. Mokiniai gali plačiau pasidomėti (paieškoti informacijos) apie kiekvieną uždaviniuose paminėtą transporto priemonę;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti transporto priemonės aprašymą arba sugalvoti skelbimą laikraštyje, kuris atitiktų laikotarpį, kuriame minima transporto priemonė buvo naudojama; ieškant asociacijų, panašumų, skirtumų ar bendrumų, apibūdinant vieną ar kitą transporto priemonę galima naudoti minčių lietaus arba „Muilo burbulo“ metodus;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams grupėse sukurti traukinį (kiekviena grupė kuria savo vagoną), jį atitinkamai dekoruoti ir pristatyti, kas, kada ir kokiu tikslu keliauja tame vagone;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams paklausyti įvairių transporto priemonių garsų ir atspėti, kokia transporto priemonė skleidžia vieną ar kitą garsą; taip pat pažaisti žaidimą „Ritminis traukinys“: kiekvienas mokinys atlieka tam tikrą ritminį pratimą (suploja ar subeldžia), o šalia jo rate stovintis kitas mokinys atkartoja ir prideda savo trumpą ritminį pratimą. Taip pratimas vis ilgėja.
Spręsdamas matematinius uždavinius, sužinosi atstumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, apskaičiuojant paprastus skaitinius reiškinius ir dydžių skaitines reikšmes, taip pat įtvirtinant įvairių reiškinių sudarymo gebėjimus, atliekant sudėties, atimties, dalybos ir daugybos veiksmus, sprendžiant nesudėtingus su objektų judėjimu susijusius uždavinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus pateiktas užduotis su mokiniais padiskutuoti, ar kelionės laiką lemia važiavimo greitis ir kelio danga, kuria juda automobilis, kodėl; 2) atlikus užduotis su mokiniais aptarti saugaus elgesio keliuose ir greitkeliuose taisykles; 3) pabandyti su mokiniais patikrinti atstumus tarp pateiktų miestų su įvairiomis internetinėmis programomis. Paskui aptarti, kokiais atvejais svarbu žinoti atstumus ir mokėti apskaičiuoti kelionės laiką bei kokios dar priemonės galėtų padėti lengviau tai padaryti.
Parinksi žodžius su tinkamomis galūnėmis ir padėsi sutvarkyti kiemą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie tai, kaip tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją aplinką, ir per lietuvių kalbos pamoką kartojantis, kaip taisyklingai rašyti daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininką, daugiskaitos kilmininką, daiktavardžių vietininką. Siūloma veikla per pamoką:
1) pasaulio pažinimo pamokos pradžioje pažymėti, kad aplinką žmonės labai kruopščiai tvarko bent dukart per metus (pavasarį ir rudenį, pakalbėti šiukšlių ir žaliųjų atliekų deginimo prevencijos tema, taip pat apie tai, kam vasarą reikia pjauti veją ar pievą);
2) per lietuvių kalbos pamoką reikėtų atlikti šį interaktyvųjį pratimą ir, jei reikia dar patobulinti kai kurių linksnių rašybą, atlikti kitą panašaus tipo užduotį; mokytojui reikėtų iš anksto paruošti sakinių;
3) atlikus interaktyvųjį pratimą su mokiniais galima padiskutuoti apie tai, kaip jiems sekasi tvarkyti savo kiemą, ar jie prisideda prie visuotinių tvarkymosi akcijų, kokia tokių akcijų nauda ir pan.
Padėsi sutvarkyti klasę, sudėliosi daiktus į jų vietas ir geriau suprasi daiktų vietą nusakančių žodžių reikšmę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus tvarkyti ir prižiūrėti artimiausią aplinką ir per matematikos pamokas mokantis tiksliai apibūdinti daiktų tarpusavio padėtį. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką rekomenduojama peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją, su mokiniais padiskutuoti, kaip jie tvarko savo aplinką (kambarį, namus, kiemą, klasę ir pan.), pagal galimybes individualiai ar bendrai klasėje atlikti šį pratimą;
2) per matematikos pamokas rekomenduojama pratęsti žodžių, nusakančių daiktų vietą, vartojimą analizuojant konkrečius pavyzdžius (pvz., Sauliaus suolas yra tarp Samantos ir Žygimanto suolų ir šalia Martynos suolo; rask daiktą, esantį spintelės kairėje);
3) per lietuvių kalbos pamoką siūloma sukurti ir užrašyti trumpą klasės (kambario ar kitos vietos) tvarkymo aprašymą (instrukciją) panaudojant daiktų vietą nusakančius žodžius;
4) per dailės pamoką vaikai gali burtų keliu traukti mokytojo paruoštus lapelius su nurodymais, kaip ir ką nupiešti (pvz.: šalia vazos kairėje pusėje nupiešk kriaušę; šalia vazos dešinėje nupiešk obuolį).
Sužinosi apie dažniausiai drabužiams siūti naudojamų audinių sudėtį ir mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas kartojant daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininko, daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininko rašybą; mokantis aprašyti dėvimus drabužius. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Audinių savybės“; 2) dirbant grupėse patyrinėti savo drabužių išorines savybes ir etiketes, pasiaiškinti, iš kokio audinio pagaminti drabužiai, kokiomis savybėmis jie pasižymi; 3) atlikti šį interaktyvųjį pratimą individualiai; 4) naudojant PPP metodą („pagalvoju“ – mokinys užsirašo svarbiausias mintis, reikalingas aprašymui; „pasidaliju“ – su užrašytomis mintimis supažindina porininką; „pristatau“ – sukuria aprašymą ir pristato klasės draugams) pasiūlyti mokiniams aprašyti pasirinktą dėvimą drabužį ir jo audinių savybes; 5) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: Kas pavyko? Ką vertėtų patobulinti? Ką galiu padaryti, kad aprašymas būtų geresnis?
Jau nuo senų senovės žmonės domėjosi gamta, jos reiškiniais. Tačiau Robotukas nežinojo, kad vėjus jie įsivaizdavo kaip gyvas būtybes ir net vadino juos vardais. Kartu su Robotuku sužinosi vėjų vardus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie pasaulio šalių kryptis, pasiūlyti mokiniams atlikti šį pratimą;
2) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės pamokas. Susipažinus su pasaulio šalių kryptimis, atlikti šį pratimą ir duoti mokiniams savarankiškai nupiešti, kaip jie įsivaizduoja sakmės vėją (-us);
4) veiklą galima pratęsti per lietuvių kalbos pamoką: perskaityti pasirinktą sakmę, ją analizuoti, iliustruoti, panaudoti vaidybinius elementus ir pan.
Teisingai atlikęs užduotis ir įrašęs kalbos dalis, laiko, ilgio ir masės matavimo rezultatus, sužinosi žirgų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas kartojant, įtvirtinant daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį;
2) per lietuvių kalbos pamokas mokantis žodžių, nusakančių žirgų spalvą. Mokiniai arba mokytojas galėtų paruošti tokių žodžių sąrašą. Atliekant užduotis galima pasiaiškinti, kokia tai žirgo spalva;
3) per matematikos pamokas palyginti pratime minėtų žirgų aukštį (ties gogu), apskaičiuoti jo skirtumą, palyginti žirgų aukštį ir vaikų ūgį;
4) per matematikos pamokas, remiantis šių trijų žirgų aukščiu ir surinkus papildomos medžiagos apie kitų žirgų veislių aukštį, sudaryti diagramą (nuo žemiausio iki aukščiausio). Norint pasunkinti užduotį, žirgų aukštį pateikti užrašytą vieniniais ir sudėtiniais matiniais skaičiais;
5) per matematikos pamokas atlikti įvairius skaičiavimus, naudojant pateiktus masės duomenis: rasti vidutinį svorį, pvz., jei svoris 380–420 kg, tai vidutinis svoris – 400 kg; galima skaičiuoti, kiek vaikų sudarytų žirgo svorį ir pan.;
6) surengti mokinių išvyką į žirgyną. Ruošiantis išvykai, pasiūlyti atlikti šias užduotis, surinkti daugiau medžiagos apie žirgų veisles. Galima atlikti šias užduotis ir grįžus iš žirgyno, siekiant įtvirtinti įgytas žinias.
Ar žinai, kad miestai atsirado dėl vis augančių žmogaus poreikių? Įsitikink tuo, žaisdamas šį žaidimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką, siekiant įtvirtinti įgytas žinias apie miestų atsiradimą ir plėtrą. Mokiniams reikėtų paaiškinti žodžio „poreikis“ reikšmę – tai būtinybė, reikmė, noras, siekiamybė, gyvenimo variklis; neturėdamas poreikių, žmogus netobulėtų; 2) peržiūrėti pristatymą apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“), paskui duoti mokiniams atlikti šį pratimą; 3) atlikus pirmas dvi užduotis ir jas aptarus, pasiūlyti mokiniams pagalvoti ir spėti, kas buvo toliau. Atlikti kitą užduotį ir vėl spėti ir t. t. Taip mokiniai, remdamiesi turimomis žiniomis ir vaizduote, patys nusakys, kaip atsirado miestai; 4) integruoti su lietuvių kalbos pamoka – kiekvienam objektui, kurį reikia nutempti, parinkti tinkamų būdvardžių, pvz., urvas – didelis, šaltas, nejaukus, drėgnas; pilis – aukšta, graži, didinga ir pan.; 5) integruoti su lietuvių kalbos pamoka mokantis veiksmažodžių bendraties – iš kiekvieno objekto apibūdinimo atrinkti ir užrašyti veiksmažodžių bendratis: „pavalgyti“, „pasislėpti“, „gyventi“ ir panašiai.
Išklausysi lokio pagalbos prašymą ir sužinojęs, kodėl baltiesiems lokiams gresia išnykimas, parinksi pateiktiems sakiniams tinkamas pabaigas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kada, kas ir kodėl dažniausiai prašo pagalbos;
2) pristatyti pamokos herojų – baltąjį lokį. Trumpai aptarti, ką mokiniai jau žino apie jį, išklausyti tekstą apie baltąjį lokį, savarankiškai atlikti užduotis;
3) mokiniams atlikus užduotis aptarti rezultatus;
4) mokytojas galėtų sugalvoti ir pateikti mokiniams papildomų su baltojo lokio prašymu susijusių klausimų, reikalaujančių platesnio atsakymo, skatinančių mokinius samprotauti.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką:
1) pamokos pradžioje paklausti mokinių, ką jie žino apie energiją, energijos gamybos žalą gamtai;
2) peržiūrėti prezentaciją „Kaip turiu taupyti energiją ir kodėl?“
3) aptarti prezentaciją, padiskutuoti, kaip galima saugoti gamtą;
4) duoti mokiniams savarankiškai atlikti pratimą, paskui jį kartu aptarti;
5) pasidomėti, kokiems dar gyvūnams dėl visuotinio atšilimo gresia išnykimas.
Užduočių lape nubraižysi vandens apytakos rato gamtoje schemą ir pažymėsi vandens kelią, o atsakydamas į klausimus mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Ši šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimus, leidžiančius suvokti vandens apytaką gamtoje, ir siekiant pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“, aptarti gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus;
2) atlikti laboratorinį darbą „Tyrinėk vandens apytaką namuose“;
3) pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles: kaip kelti žodžius į kitą eilutę, kokius skyrybos ženklus rašyti sakinio gale, kaip kableliais atskirti neišplėstines vienarūšes sakinio dalis, kaip rašyti kablelį prieš o, bet, tačiau, kad, pirmąjį sakinį atitraukti nuo krašto ir kt.;
4) išsispausdinti ir užpildyti šabloną, aptarti mokinių nubraižytas schemas ir apibendrinti išvadas bei pa(si)tikrinti, ar šablono lape mokiniai taisyklingai užrašė mintis apie vandens apytaką.
Išsispausdinęs apklausos lapą, galėsi apklausti šeimos narius ir artimus aplinkinius žmones ir išsiaiškinti, kaip jie tausoja aplinką, kad ji būtų mažiau užteršta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus suvokti švarios, neužterštos aplinkos svarbą žmogui ir pateikti pavyzdžių, kaip tausoti aplinką, orą, vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
3) išsispausdinti ir užpildyti šabloną „Ar saugai ir tausoji aplinką?“, aptarti mokinių surinktus apklausos rezultatus ir apibendrinti išvadas.
Dažnai girdime sakant „Dabar, XXI amžiuje...“ Ar moki perskaityti datas, užrašytas romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui, I, V, X? Atlikdamas užduotis mokysies užrašyti amžių romėniškais skaitmenimis ir sužinosi keletą įdomių istorinių įvykių.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie istoriją. Reikėtų mokiniams padėti suprasti romėniškais skaitmenimis užrašytus skaičius, nes per pasaulio pažinimo pamokas ir įvairiuose istorijos šaltiniuose amžiai, laikmečiai rašomi romėniškais skaitmenimis. Šis gebėjimas mokiniams svarbus ieškant reikiamos informacijos ir ją naudojant, pavyzdžiui, kuriant projektus: kai mokiniai pasiskirstę grupėmis ieško ir kaupia reikalingą medžiagą tam tikra tema. Ieškodami informacijos, kaupdami reikalingą medžiagą, mokiniai tikrai susidurs su romėniškais skaitmenimis. Jei mokiniai domisi istorija ir savarankiškai skaito papildomą literatūrą, šis gebėjimas jiems tikrai bus naudingas.
Šis laboratorinis darbas gali būti įvadas pradedant mokytis istorijos tarpsnių, tuomet gebėjimas suprasti ir perskaityti amžių būtų geriau įtvirtintas per visą pamokų ciklą. Siūloma veikla per pamoką:
1) Siekdamas sudominti ir įtraukti į veiklą, mokytojas pasako, kad šiandien bus kalbama apie istoriją, ir lentoje užrašo sakinį, pavyzdžiui, „Pirmoji mokykla Lietuvoje pradėjo veikti XIV a.“ arba kokį nors kitą pasirinktą (jei mokytojas sakinį rašys čia ir dabar, mokiniai natūraliai jį garsiai skaitys ir tikriausiai nutils prie užrašo „XIV a.“, nes nemokės jo perskaityti). Mokytojas „nustemba“ ir labai „susirūpina“, kad mokiniai nežino, kaip perskaityti amžių. Nusprendžia, kad tiesiog negalima pradėti mokytis istorijos nežinant, kaip perskaityti ir užrašyti amžių, nes istorijoje laikas dažniausiai skaičiuojamas amžiais.
2) Mokiniai supažindinami su romėniškais skaitmenimis (I, V, X, L, C, D, M), pasimokoma iš jų sudėti dviženklius, triženklius skaičius. Svarbu, kad mokiniai suprastų skaičių sudarymo principą. Mokytojas paruošia kortelių (taupydamas pamokos laiką), mokiniai užsirašo ant jų romėniškus skaitmenis ir mokosi sudėti iš jų skaičius.
3) Mokiniams pasiūloma atlikti laboratorinį darbą. Baigusieji anksčiau galėtų padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi. Baigus aptariama, kaip sekėsi, kas mokiniams labiausiai įsiminė, prisimenama, kuriais amžiais įvyko įsimintiniausi istoriniai įvykiai. Mokiniai gali dar kartą juos užrašyti lentoje ir perskaityti bei kartu su mokytoju pasidžiaugti, kad dabar jau moka perskaityti skaičius ir galės pradėti mokytis istorinius tarpsnius ir kitas istorines temas.
Sužinosi, kaip galima įdomiai praleisti laisvalaikį po pamokų, ir atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ar gerai moki naudotis stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, nagrinėjant temas apie sveikatą, ir per matematikos pamokas, nagrinėjant statistikos temas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją;
2) mokiniai gali pasiūlyti vieni kitiems savo išbandytų laisvalaikio praleidimo ir atsipalaidavimo būdų;
3) suskirstyti mokinius grupėmis (pagal lankomus būrelius) ir užduoti jiems parengti būrelio pristatymą reklamą;
4) užduoti mokiniams individualiai atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
5) suskirstyti mokinius poromis ir pasiūlyti pagal pateiktą diagramą sugalvoti ir užrašyti klausimus, juos pateikti kitai porai atsakyti, padaryti išvadas;
6) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: „Ką supratau?“, „Kas buvo neaišku?“
Mikrobų yra visur, kur tik yra gyvybė. Išsiaiškinsi, kodėl svarbu plautis rankas, ypač tada, kai aplink yra čiaudėjančių ar kosėjančių žmonių. Suprasi, kodėl susirgus reikia vengti žmonių susibūrimo vietų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, integruojant sveikatos ugdymo programą ir kitus mokomuosius dalykus, pavyzdžiui, per lietuvių kalbos pamokas nagrinėjant tekstus apie sveikatą, tokius kaip lietuvių pasaka ,,Geroji žynė ir mergaitė“. Galima aptarti, į kokį klausimą atsako 1 užduotyje pabirę veiksmo žodžiai.
Laboratorinis darbas gali būti atliekamas per gripo epidemijas kaip profilaktinė mokomoji priemonė, atkreipianti vaikų dėmesį į asmens higieną.
Galima pasiūlyti atlikti eksperimentą ir stebėti, kiek seilių dalelių, kuriose gausu bakterijų, mums čiaudint ar net kalbant pasklinda iš burnos. Pasiūlyti vaikams kalbant prie burnos (3–5 cm atstumu) kelias minutes palaikyti veidrodėlį. Vėliau aptarti eksperimento rezultatus.
Atlikęs šį laboratorinį darbą, įsitikinsi, kad kai kuriuos gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus galima stebėti ir namie.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų vandens apytakos gamtoje pavyzdžių.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamokas:
1) pamokos pradžioje su mokiniais aptarti vandens apytaką gamtoje;
2) pasiūlyti mokiniams poromis arba individualiai panaršyti internete ir rasti informacijos apie vandens apytakos ratą gamtoje;
3) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“;
4) atlikti šį laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, aptarti, kaip sekėsi atspėti vandens procesus ir kas naujo sužinota apie vandens procesus gamtoje;
6) su mokiniais padiskutuoti apie kitus galimus vandens apytakos pavyzdžius artimoje aplinkoje;
7) pasiūlyti išsispausdinti ir užpildyti su šiuo laboratoriniu darbu susijusį šabloną „Tiriu vandens procesus gamtoje“.
Robotukas nori sužinoti, kaip bėgant metams keitėsi gyventojų skaičius miestuose iš R raidės. Padėsi jam užpildyti duomenų lenteles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, pamokos pabaigoje atlikti šį pratimą; 2) atlikti pratimą peržiūrėjus prezentaciją apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“); 3) per matematikos pamokas, mokantis perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 10 000, integruoti veiklą su pasaulio pažinimo tema apie miestus ir gyvenvietes. Pirmoje pamokos dalyje kalbėti apie miestų atsiradimą, antroje – užpildyti šias lenteles; 4) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, užpildžius šias lenteles, paprašyti mokinių sudaryti analogiškų lentelių apie kitus miestus. Kad miestai nesikartotų, reikėtų juos pasiskirstyti (pagal mokinio vardo pirmą raidę, traukiant burtus ir pan.); 5) pamoką, kurioje bus naudojamas šis pratimas, pradėti vaidybine situacija: mokytojas atsineša į klasę ant didelio popieriaus lapo nubraižytą panašią lentelę ir iškirptų kortelių, kurias reikia įklijuoti tinkamoje vietoje (kaip žaidime, kur reikia nutempti). Lapą su lentele reikėtų susukti, viduje palikti nepriklijuotas korteles. Tuomet mokytojas praneša mokiniams paruošęs vieną įdomią lentelę, ją išvyniojant, iškrenta visos kortelės. Mokiniams teks padėti mokytojui viską sudėlioti į vietas, taip jiems paaiškės, kaip reikia pildyti žaidimo lenteles ar braižyti savąsias. Mokytojo lentelę tvarkantiems vaikams greičiausiai kils klausimas, kur dėti korteles su užrašais „Kaimas“, „Miestelis“, „Miestas“. Mokytojas gali jiems pasiūlyti atlikti šį pratimą ir sužinoti. Sužinoję mokiniai gali baigti pildyti ir ,,išbyrėjusią“ mokytojo lentelę; 6) atlikus pratimą pratęsti darbą su lentelėmis per matematikos pamoką, atlikti įvairius skaičiavimus pagal turimus duomenis: apskaičiuoti, kiek padaugėjo gyventojų nuo vienų iki kitų surašymo metų ir panašiai.
Peržiūrėjęs skaidres ir animaciją, suprasi, kaip gamtoje vyksta vandens apytaka.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kaip vanduo atsiranda įvairiuose vandens telkiniuose (šaltiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose);
2) peržiūrėti prezentacija apie vandens apytaką;
3) pasiūlyti grupelėse ar porose atlikti su šia prezentacija susijusį laboratorinį darbą;
4) atlikus laboratorinį darbą ir aptarus rezultatus, galima su mokiniais patiems nubraižyti vandens apytakos rato schemas ir jose sužymėti vandens kelią;
5) išsispausdinti su šia prezentacija susijusį šabloną ir jį užpildyti;
6) aptarti, kas pavyko, ką dar reikėtų prisiminti ir patikslinti. Kartu galima aptarti klimato reiškinius, kurie sutrikdo vandens apytakos ratą, pavyzdžiui, kokį poveikį turi staiga užėjusi sausra.
Pasikartojęs svarbiausias gramatikos taisykles, teisingai parinksi žodžių junginius ir išbaidysi pilyje gyvenančias klastingas šmėklas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių individualiai arba grupėse atlikti šį pratimą; 2) atlikus pratimą surengti grupinį darbą: suskirstyti mokinius į keturias grupes, judėdamos pagal laikrodžio rodyklę jos turėtų aplankyti keturias skirtingas stoteles ir jose pasikartoti po vieną gramatikos taisyklę iš pateiktų interaktyviame pratime ir atlikti užduotis bei įtvirtinti vietovardžių, asmenvardžių ir žodžių junginių galūnių rašybą; 3) po interaktyvaus pratimo duoti mokiniams kūrybinį darbą – parašyti rašinį „Šmėklų pilies istorija“ ir jame pavartoti bent 5 taisyklingus žodžių junginius iš šio MO.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip tausoti klausą, stebėti ir kontroliuoti savo laikyseną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie sveikatą ir taisyklingą žmogaus laikyseną, per matematikos pamoką, atliekant įvairius matematinius veiksmus su matais ir objektų matavimais, sprendžiant paprastus uždavinius, kuriuose reikia naudoti matavimų rezultatus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, su mokiniais aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus klausos tausojimą, taisyklingą laikyseną; 2) dirbant porose išmatuoti savo stalo ir kėdės sėdynės aukštį; 3) dirbant porose pasverti savo kuprinę su visais daiktais, paskui – tuščią. Apskaičiuoti skirtumą. Įvertinti, kokie daiktai kuprinėje yra nebūtini; 4) pasiūlyti mokiniams atlikti namie tyrimą: išmatuoti savo naudojamo stalo ir kėdės aukštį ir padaryti išvadas; 5) pasiūlyti grupėse sukurti atmintinę pirmokui „Mano kuprinė“, kurioje būtų pateikta informacija (nupiešta), kokia turėtų būti kuprinė, kaip reikia ją nešti, kokie daiktai joje turi būti.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi apibūdinti žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pagrindines žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, su mokiniais aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus organizmo funkcijas; 2) paskui poroje, pasirinktinai arba mokytojai pasiūlius, išvardyti ir (arba) surašyti kurios nors organizmo sistemos organų (ar kaulų) pavadinimus ir aprašyti (nusakyti) šios sistemos veiklą; 3) atlikti trumpą projektinį darbą grupelėse: pasirinkti žmogaus organizmo sistemą (ar mokytojui pasiūlius), nupiešti ją ir sužymėti joje vykstančius procesus; 4) naudojantis skaidrių pateikties programa padaryti pristatymą apie pasirinktą (-ų) organizmo sistemos (-ų) veiklą; 5) padiskutuoti su mokiniais apie organų donorystę.
Peržiūrėjęs šį pristatymą, sužinosi, kokie skirtingi žmonės gyvena mūsų Žemėje, kaip jie prisitaiko prie įvairių gamtos sąlygų, kas lemia jų gyvenimo būdą, kokią religiją jie išpažįsta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą galima naudoti per etikos pamokas, kalbant apie skirtingas tautybes, rases, religijas. Taip pat tikslinga naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie kitus žemynus, tolimus kraštus. Siūloma veikla per pamoką: 1) tiek etikos, tiek pasaulio pažinimo pamokų pradžioje kartu su mokiniais galima aptarti mokinių ir mokytojo išorės bruožus: aprangą, pomėgius, ir padaryti išvadas, kad visi esame skirtingi; 2) šį pristatymą būtų tikslinga žiūrėti per pamoką, kai kalbama apie žmonių gyvenimo būdą, tačiau galima skaidyti dalimis ir naudoti kalbant apie skirtingas rases, įvairius tikėjimus, toleranciją kitaip atrodantiems ar gyvenantiems žmonėms, minint Tolerancijos dieną; 3) pakalbėti apie Lietuvoje gyvenančių žmonių prisitaikymą prie gamtos sąlygų, išsiaiškinti, kokius tikėjimus išpažįstantys žmonės gyvena mūsų šalyje; 4) mokiniams galima išdalyti paveikslėlių (ar žodžių) korteles su įvairių religijų simboliais, maldos namais ir paprašyti sugrupuoti tuos paveikslėlius pagal religijas; 5) kalbant apie tolimus kraštus mokiniams pasiūlyti pasirinkti patikusią šalį, žemyną ir parengti pristatymą apie skirtingas rases, tų žmonių gyvenimo būdą.
