Su Robotuku pasisvečiavęs šventėje Buities muziejuje, susipažinsi su dailidės amatu, atpažinsi ir įvardysi trikampį bei kvadratą, išmoksi nubrėžti atkarpą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis trumpametražinis filmas gali būti naudojamas integruotose pasaulio pažinimo ir matematikos pamokose, nusakant žmonių gyvenimo praeityje ir dabar skirtumus, mokantis atpažinti ir įvardyti geometrines figūras (trikampį, kvadratą, atkarpą). Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti trumpametražį filmuką (prieš tai rekomenduojama būti peržiūrėjus trumpametražius filmukus „Aplankyk žvejo gryčią“, „Aplankyk žemdirbio kluoną“; 2) po trumpametražio filmuko padiskutuoti apie esminius žmonių gyvenimo seniau ir dabar pokyčius; 3) peržiūrėjus trumpametražį filmuką, gautą informaciją galima panaudoti projektinėje veikloje, skirtoje Amatų dienai; 4) klasėje eksponuoti mokinių piešinių parodėlę „Senovės Lietuvos amatai“; 5) galima bendradarbiauti su mokinių tėvais ir seneliais ir per „Ryto ratą“ surengti teminius pasakojimus „Mano profesija“.
Su Robotuku pasisvečiavęs šventėje Buities muziejuje, susipažinsi su žemdirbio darbu, atpažinsi ir įvardysi stačiakampį.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti trumpametražį filmuką (rekomenduojama prieš tai peržiūrėti trumpametražį filmuką „Aplankyk žvejo gryčią“); 2) po filmuko pateikus matematinių užduočių (braižyti geometrines figūras, jas įvardyti ir t. t.), užduoti mokiniams savarankišką darbą klasėje; 3) pamokos pabaigoje, reflektuojant, pasiūlyti savarankišką darbą namie – sukurti rašinėlį „Norėčiau išmokti […] amato“.
Su Robotuku pasisvečiavęs šventėje Buities muziejuje, sužinosi apie žvejo darbą, atpažinsi ir įvardysi skritulį.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti trumpametražį filmuką; 2) po jo peržiūros galima diskutuoti apie esminius žmonių gyvenimo praeityje ir dabartyje pokyčius; 3) peržiūrėjus trumpametražį filmuką, galima organizuoti savarankišką mokinių darbą informacinių technologijų kabinete ar mokyklos kompiuterinėje klasėje, renkant medžiagą apie senuosius verslus ar amatus (darbą siūloma individualizuoti).
Peržiūrėjęs skaidres suprasi, kaip pragaištingai yra niokojama ir teršiama aplinka, sužinosi, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išsaugoti švarią aplinką ir orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie aplinkos taršos problemas, susipažinti su kiekviena problema atskirai ir padiskutuoti, kaip mokiniai siūlo jas išspręsti;
2) integruojant pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, parašyti rašinį tema „Kaip aš saugau gamtą (mane supančią aplinką)“;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikus įvairių paveikslėlių ir kelių paskirčių konteinerių, į kuriuos jie turėtų atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti apie tai, kaip sprendžiamos aplinkos taršos problemos;
5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, nupiešti ekologišką ir ekonomišką svajonių automobilį.
Skaičiuosi kelią, laiką ir greitį, kad ateityje galėtum geriau planuoti savo keliones.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą individualiai ir užrašyti sprendimus ant lapelių; 2) kolektyviai žiūrėti, spręsti ir analizuoti pasirinktus sprendimus; 3) pagal pavyzdį individualiai sukurti tokio tipo uždavinių (rasti laiką, kelią, greitį) ir pasiūlyti kitiems mokiniams juos išspręsti; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų.
Prisimindamas sveikos mitybos taisykles su Robotuku išmoksi apskaičiuoti sveikų produktų kainą ir masę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima panaudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Pageidautina, kad prieš tai mokiniai būtų aptarę vaisių ir daržovių naudą organizmui. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstraciją „Mityba ir matavimo vienetai“; 2) paanalizuoti ir pakartoti sveiko maisto piramidę; skirti mokiniams atlikti šį interaktyvųjį pratimą individualiai arba poroje; 3) atlikus pratimo užduotis, su mokiniais aptarti, kaip sekėsi skaičiuoti produktų masę ir kainą, kokie dalykai mokiniams neaiškūs, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint išvengti klaidų; 4) per kitą pamoką atsinešti pratime matytų vaisių ir daržovių ir juos aptarti bei pasivaišinti, dar kartą pabrėžiant jų svarbą sveikai mitybai.
Pasitikrinsi, ar gebi skirti, kurie gyvosios gamtos kūriniai ir geometrinės figūros yra simetriški, o kurie – ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Testu siekiama ugdyti mokinių gebėjimus grupuoti objektus, nustatyti jų skirtumus ir panašumus, įvertinti pateiktų objektų simetriją. Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie simetriją aplinkoje (MO „Simetrija aplinkoje“) žinioms pakartoti ir įtvirtinti atlikti testą kartu su visais mokiniais, jį demonstruojant visai klasei; taip pat galima pasiūlyti mokiniams jį atlikti ir namie;
2) pagal mokytojo pasirinkimą, prieš atliekant testą arba po to, būtų naudinga išeiti su mokiniais į lauką ir aplinkoje paieškoti simetriškų ir nesimetriškų objektų; vaikus suskirstyti į keletą grupių, jos turėtų pasivaržyti, kuri ras ir užrašys daugiau simetriškų ir nesimetriškų objektų;
3) prieš atliekant testą galima pasipraktikuoti žaidžiant žaidimus, pavyzdžiui: kreida mokyklos kieme nupiešti keletą simetriškų ir nesimetriškų objektų ir pažaisti žaidimą: kai mokytojas sako „simetriškas“, mokiniai bėga ir sustoja ant simetriško objekto, kai sako „nesimetriškas“ – ant nesimetriško. Jei oras netinkamas, galima skirtingose klasės vietose iškabinti simetriškus ir nesimetriškus objektus, mokiniai po mokytojo komandos turėtų atsistoti prie tinkamų objektų (simetriškų arba ne);
4) per matematikos pamokas, mokantis apie simetriją, simetrijos ašį, taip pat galima atlikti šį testą.
Atlikdamas testo užduotis, pakartosi, kaip elgtis pavojingose situacijose, ir prisiminsi, kokių profesijų atstovai tau gali padėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą tikslinga atlikti per pamokas išsiaiškinus, kaip saugiai elgtis pavojingose situacijose, kaip jų išvengti, kaip išsikviesti pagalbą ir kokių profesijų atstovai gali suteikti reikiamą pagalbą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip elgtis kilus gaisrui?“; 2) grupėse ar individualiai atlikti interaktyviojo MO „Sužinok, kaip išvengti pavojų“ užduotis; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima būtų ateityje jų išvengti. Jei reikia, papildomai paaiškinti vietas, kur mokiniai labiausiai klydo.
Atlikdamas testo užduotis prisiminsi, kokios medžiagos naudojamos statybose, ir pasitikrinsi, ar moki sudaryti ir spręsti matematines lygtis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti siekiant patikrinti mokinių žinias ir ar jie geba teisingai aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprastais skaitiniais reiškiniais ir lygtimis. Testą siūloma atlikti per matematikos pamoką.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“;
2) atlikti bandymą: stebėti, kaip nuo drėgmės vinis (geležį) paveikia korozija, vinys surūdija;
3) individualiai atlikti testą; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atlikęs testą, pasitikrinsi, kaip moki įvardyti geometrines figūras ir skaityti kambario bei klasės plane pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie geometrines figūras, per pasaulio pažinimo pamokas, mokant braižyti kambario ar vietovės planą ir sutartinius ženklus. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirma peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip orientuotis pagal planą?“ ir aptarti, kokios geometrinės figūros naudotos planui braižyti; 2) naudojant geometrines figūras atlikti šablono „Braižau kambario planą“ užduotis; 3) pasiūlyti mokiniams patiems naudojant geometrines figūras sukurti įvairių klasėje esančių daiktų sutartinius ženklus; 4) pabaigoje mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti padarytas klaidas ir išsiaiškinti, kas mokiniams trukdė atlikti testo užduotis teisingai; 5) integruoti matematikos, pasaulio pažinimo bei dailės ir technologijų pamokas ir grupėse duoti mokiniams popieriuje pavaizduoti įvairius klasės baldus ir daiktus į juos panašiomis geometrinėmis figūromis. Vėliau šias figūras galima iškirpti ir priklijuoti klasės plano kontūre.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvą, jos kelius, miestus, upes ir ežerus.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per gamtos pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie Lietuvą, jos gyventojus, miestus, kelius, upes ir ežerus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Lietuvos žemėlapis“, atlikti interaktyviojo MO „Suskaičiuok atstumus tarp miestų“ užduotis; 2) duoti mokiniams savarankišką darbą arba darbą porose ir atlikti šį testą; 3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Esant reikalui, dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba naudoti Lietuvos atlasą.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar atpažįsti senovinius ir šiuolaikinius daiktus, moki juos sugrupuoti, suskaičiuoti, ar skiri, kas yra tikra, o kas – išgalvota.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Kas yra senoviniai daiktai?“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Suskaičiuok ir palygink daiktus“ ir „Patikrink – tikra ar išgalvota“ užduotis; 3) žinioms pasitikrinti grupėmis arba individualiai atlikti testo užduotis. Aptarti klaidas.
Atlikdamas užduotis ne tik sužinosi naujų dalykų apie brendimą, bet ir pasitikrinsi, ar gebi pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą paprastiems uždaviniams spręsti.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas įtvirtinant žinias apie amžiaus tarpsnius ir brendimo laikotarpį, kartojant aritmetinius veiksmus iki 1 000. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant testą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) atlikus testą pasiūlyti mokiniams papildomai užpildyti lentelę, kurioje reikia įrašyti dabartinį ūgį, norimą ūgį ir apskaičiuoti, kiek dar reikia augti; 3) atlikus testą kartu aptarti klaidas ir išsiaiškinti, kokius sprendimo būdus reikėjo pasirinkti; 4) vėliau pereiti prie praktinių užduočių. Pvz.: išsimatuoti savo ūgį, sudaryti visos klasės ūgio diagramą, palyginti berniukų ir mergaičių ūgį, padaryti išvadas. Prisiminti, kad matavimo rezultatus galima užrašyti skirtingais būdais (pvz.: 145 cm, 1 m 45 cm, 1,45 m).
Atlikdamas testą pasitikrinsi, ar žinai, kas teršia aplinką ir ką daryti, kad ji liktų švari.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias ir išsiaiškinti, ar jie suprato, kaip teršiama gamta ir kokių priemonių reiktų imtis norint išsaugoti švarią aplinką ir orą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Aplinkos tarša“ ir atlikti interaktyviojo pratimo „Atpažink mišriuosius dvigarsius“ užduotis;
2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose;
3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba individualiai su mokiniais aptarti klaidas.
Drauge su Robotuku sužinosi daug įdomios ir naudingos informacijos apie danties sandarą, dantų rūšis ir priežiūrą bei prisiminsi, kodėl svarbu rūpintis savo švara.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti MO per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žmogaus danties sandarą, dantų rūšis ir jų priežiūrą bei asmens higieną; 2) suskirstyti mokinius į 5–6 grupes ir kiekvienai duoti pasigilinti į vienos skirtingos skaidrės informaciją. Paskui kartu aptarti, ką mokiniai sužinojo, kokia svarbiausia informacija buvo pateikta jų skaidrėje; 3) pritaikyti MO atminčiai lavinti: parodyti paveikslėlį su vieno žodžio informacija ir paprašyti vaikų prisiminti ir papasakoti, ką apie tai žino; 4) peržiūrėjus MO, pateikti vaikams dantų modelį, dantų šepetėlį ir pasipraktikuoti taisyklingai valyti dantis; arba pasiūlyti atsinešti dantų šepetėlius ir pasimokyti taisyklingai valytis dantis; 5) atlikus užduotis galima padiskutuoti apie tai, kodėl svarbu prižiūrėti savo dantis ir paisyti higienos reikalavimų.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kodėl svarbu laikytis asmens higienos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant temas, susijusias su sveika gyvensena. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, prisiminti ir kartu su mokiniais aptarti, kokius asmens higienos įgūdžius reikia išsiugdyti kiekvienam mokiniui ir kodėl; 2) peržiūrėjus pristatymą atlikti darbą grupelėse: mokiniams pasirinkus asmens higienos įgūdžių sritį (ar mokytojui ją paskyrus), nupiešti su ja susijusį piešinį ir trumpai aprašyti; 3) naudojantis skaidrių programa padaryti pristatymą apie pasirinktą (-as) asmens higienos įgūdžių sritį (-is).
Su Robotuku atliksi bandymą: pasėsi žirnių ir bandysi juos užauginti lauke skirtingu metų laiku.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO tinka naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pažiūrėti demonstracinį MO „Kaip prisitaiko gyvi organizmai?“; 2) aptarti, kodėl augalams skirtingu metų laiku tokia svarbi šviesa, šiluma, drėgmė; 3) individualiai arba porose atlikti šį MO; 4) aptarti laboratorinio darbo rezultatus, toliau padiskutuoti apie augalų augimo ypatybes skirtingu metų laiku; 5) pasėti žirnius skirtingu metų laiku ir stebėti, ar tikrai viskas vyks taip, kaip parodyta MO.
Išklausysi senovės graikų mitą „Dedalas ir Ikaras“ ir atlikdamas užduotis pasitikrinsi, ar gerai jį supratai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per integruotą pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką: 1) pamokos pradžioje prisiminti skirtingus istorinius laikotarpius ir kas svarbaus įvyko kiekvienu iš jų. Plačiau aptarti senovės Graikiją; 2) prisiminti, kas yra sakmė, padavimas, išsiaiškinti žodžio „mitas“ reikšmę; 3) išklausyti mito įrašą, paprašyti mokinių trumpai jį atpasakoti; 4) atlikti šiame pratime esančias teksto suvokimo užduotis; 5) aptarti pasitaikiusias klaidas, kartu su mokiniais pasvarstyti, ko galima pasimokyti iš šio graikų mito; 6) pasiūlyti namie pasidomėti kitais senovės Graikijos mitais. Taip pat šį pratimą galima susieti su: a) kūno kultūros pamoka ir per ją pristatyti senovės Graikijos olimpines žaidynes, palyginti, kiek ir kokių olimpinių rungčių yra šiais laikais; b) dailės ir technologijų pamoka ir aptarti senovės graikų meną, iliustruoti vieną iš patikusių Graikijos mitų.
Žaisdamas šį žaidimą susipažinsi su daiktais, kurie atsirado dėl naujų mokslo išradimų, ir gebėsi atpažinti, į kokias erdvines geometrines figūras jie panašūs.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ar matematikos pamoką, supažindinant mokinius su mokslo išradimų teikiama nauda ir kartojantis erdvines geometrines figūras bei atliekant įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) individualiai, grupėmis ar drauge klasėje atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) atlikus pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti mokslo išradimų ir atradimų naudą žmogaus gyvenimui ir kitas mokinių žinomas geometrines figūras;
4) pabaigoje galima išmatuoti klasėje esančius elektroninius prietaisus – planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną – ir palyginti su erdvinėmis geometrinėmis figūromis.
Žaisdamas šį žaidimą sužinosi apie tolimųjų kraštų žmonių gyvenimo būdą ir tobulinsi savo skaitymo gebėjimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti kalbant apie žmonių gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų klimato ir gyvenimo sąlygų. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirmiausia peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Lietuvos kaimynės ir kelionė po tolimas šalis“, tuomet pasiūlyti mokiniams sužaisti šį žaidimą savarankiškai; 2) pamokos pradžioje vaikai galėtų pasvarstyti, kaip žmonės Lietuvoje prisitaiko prie skirtingų klimato sąlygų skirtingais metų laikais (kaip rengiasi, maitinasi žiemą ir kaip vasarą); 3) galima pakartoti termometro rodmenis (integruoti su matematika) ir juos susieti su šiltosiomis ar šaltosiomis pasaulio šalimis, pabandyti prognozuoti ten esančią temperatūrą kalbamu momentu ir aptarti, kokią įtaką tai daro žmonių gyvenimo būdui; 4) šis žaidimas puikiai tinka diferencijuojant mokinių veiklą, dirbant su skirtingų mokymosi gebėjimų vaikais: silpniau skaitantieji galėtų įveikti tik pirmąjį lygį, gerai skaitantieji – visus tris.
Žaisdamas žaidimą, mokysiesi atpažinti, taisyklingai rašyti ir tarti mišriuosius dvigarsius. Taip pat pasitikrinsi, ar žinai, kaip rūšiuoti šiukšles ir tau nebereikalingus daiktus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per integruotas pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją „Aplinkos tarša“;
2) atlikti pratimą ir taip įtvirtinti mišriųjų dvigarsių tarimą ir rašybą;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikti įvairių paveikslėlių ir priskirti mokinių poroms tam tikros rūšies atliekų konteinerį, į kurį reikės atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti šiukšlių rūšiavimu, t. y. ką galima ir ko negalima mesti į konteinerius, ir pagaminti plakatų, lankstinukų, kuriuos galima būtų pristatyti mokyklos bendruomenei;
5) veiklos pabaigoje parašyti rašinį tema, pavyzdžiui, „Kaip aš rūšiuoju šiukšles“;
6) per dailės ir technologijų pamokas pasigaminti drabužių iš antrinių žaliavų, surengti mokykloje parodą.
Skaitydamas tekstus apie bendruomeninius gyvūnus, atpažinsi veiksnį ir tarinį ir juos tinkamai pažymėsi sutartiniais ženklais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas, kartojantis pagrindines sakinio dalis veiksnį ir tarinį. Taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant vaikus su bendruomeniniais gyvūnais. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Gyvūnų bendruomenės“;
2) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, kiekvienam mokiniui duoti savarankiškai sugalvoti ir užrašyti neišplėstinių sakinių;
3) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, dirbant porose užduoti mokiniams išplėsti sugalvotus sakinius;
4) skirti individualų darbą su šiuo interaktyviuoju pratimu;
5) pamokos pabaigoje mokiniams pateikti savirefleksijos klausimų veiklai apmąstyti: Ką supratau? Kas buvo suprantama ir lengva? Kas buvo neaišku? Ką turėčiau pasikartoti ar pasimokyti atidžiau?
Robotukas lankosi zoologijos sode. Šiuo žaidimo etapu drauge su Robotuku iš pradžių turėsi atpažinti ir pažymėti objektus, kurie auga, kvėpuoja, maitinasi, juda ir dauginasi, tuomet pagal visus šiuos požymius atskirti gyvus ir negyvus objektus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame MO mokiniui pateikiami gyvi ir negyvi objektai iš artimiausios aplinkos. Mokinys skatinamas pritaikyti jam žinomus gyviems organizmams būdingus požymius ir, jais vadovaudamasis, atskirti ir teisingai pasirinkti, kas yra gyva ir kas negyva. Pasitelkiant šį MO gali būti ugdomi mokinių praktiniai ir problemų sprendimo gebėjimai. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje leisti vaikams patiems sužaisti šį žaidimą ir atrasti bei įvardyti gyvų ir negyvų objektų skirtumus; 2) naudoti demonstracinę medžiagą refleksijai pamokos pabaigoje; 3) pritaikyti medžiagą grupiniam darbui: kiekviena grupė lankosi vis už kitų durų (žaidime jų penkerios) ir paskui aptaria, pasidalija žiniomis, kokius gyvus ir negyvus objektus matė; 4) pritaikyti medžiagą atminčiai lavinti: paprašyti prisiminti, kiek ir kokių objektų mokiniai matė už skirtingų durų; 5) sužaidus žaidimą, galima pateikti vaikams daugiau objektų ir paprašyti juos suskirstyti į penkias grupes. Tuomet vaikai patys atras, kad tas pats gyvas objektas tinka prie visų grupių, o negyvas – netinka niekur. Taip bus dar kartą įtvirtinta, kad daiktai gali būti gyvi ir negyvi; 6) sužaidus žaidimą, galima kelti problemą ir ieškoti atsakymų į šiuos klausimus: ar už vienų durų sutiktas objektas galėtų būti už kitų durų? Jeigu taip, tai už kurių? Atrandama, kad gyvi organizmai gali būti už visų durų. Taip bus dar kartą įtvirtinti visi penki gyviems organizmams būdingi požymiai; 7) sužaidus žaidimą, galima pratęsti veiklą – nupiešti, įvardyti, užrašyti arba suskirstyti daugiau gyvų arba negyvų žaidime nepaminėtų objektų.
Susipažinsi su drabužiams siūti naudojamais audiniais, jų savybėmis, sužinosi, kaip skaityti dažnių lentelėse pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie dažnių lenteles, arba per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kokie audiniai naudojami drabužiams siūti.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių paklausti mokinių, iš ko pagaminti jų dėvimi drabužiai, išklausyti jų samprotavimų;
2) vėliau stebėti ir aptarti prezentaciją (mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau juos galima drauge išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos skirti tiriamąją veiklą – mokiniai turėtų rinkti duomenis, iš kokių audinių pagaminti jų dėvimi drabužiai, ir pildyti mokytojo arba pačių parengtą dažnių lentelę, pateikti išvadas;
4) pamokos pabaigoje porose mokiniai gali pristatyti savo dėvimų drabužių audinius ir nusakyti jų savybes.
Kartu su Robotuku išsiaiškinsi, kaip ir kodėl gyvūnai ir augalai prisitaiko prie aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kad išgyventų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis apie gyvūnų ir augalų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.
Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijos medžiagą, padiskutuoti apie ją;
2) pažaisti komandinį žaidimą: išvardyti kuo daugiau gyvūnų, kurie plaukioja, ropoja, skraido, šliaužioja, šuoliuoja;
3) surengti grupinį darbą: surašyti arba nupiešti daiktų pavyzdžių, kuriuos žmogus sukūrė, remdamasis gyvūnų prisitaikymu prie aplinkos;
4) kartu su mokiniais padiskutuoti, kas atsitiktų, jei gyvūnai ar augalai atsidurtų neįprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, ežys – medyje, delfinas – ant kranto, strutis – po žeme ir pan.;
5) nupiešti arba aptarti, kaip prie aplinkos sąlygų prisitaiko žmonės (kaip maitinasi, rengiasi, kokius namus statosi).
Patikrinsi, ar skaičius yra paprasčiausios nelygybės sprendinys, ir sužinosi įdomių faktų apie bičių šeimas ir kaip gyvenimas šeimomis padeda išlikti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per matematikos pamokas, kartojantis nelygybių sprendimą, arba per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant, kodėl kai kuriems gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) mokytojas iš anksto turėtų sudaryti duomenų lentelių su informacija apie bendruomeninių gyvūnų gyvenimo trukmę, ūgį, svorį ir duoti mokiniams grupėse jas analizuoti: užrašyti nelygybes, formuluoti išvadas. Šiai veiklai siūlomas „PPP“ metodas: „Pagalvoju“ (savarankiškas darbas), „Pasitariu“ (darbas poroje), „Pristatau“ (darbo rezultatas pristatomas klasės draugams);
2) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) pamokos pabaigoje pasiūlyti mokiniams užpildyti atsiliepimų kortas: apibūdinti savo veiklą per pamoką, pabrėžti, kurios užduotys pavyko sėkmingai, kas nepasisekė, kodėl, ko dar reikėtų pasimokyti ar ką pasikartoti.
Išsispausdinsi kambario planui braižyti skirtą lapą su sutartiniais ženklais. Jais naudodamasis nubraižysi savo kambario planą ir pažymėsi Robotukui skirtos dovanos vietą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie kambario ar vietovės planą bei mokantis jį nubraižyti sutartiniais ženklais. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstraciją „Kaip orientuotis pagal planą?“; 2) išsiaiškinus sutartinių ženklų reikšmę, nubraižyti savo kambario planą ir nurodyti Robotukui skirtos dovanos vietą; 3) mokiniai gali su draugais apsikeisti planais ir rasti, kur draugas padėjo Robotuko dovaną; 4) pasiūlyti nubraižyti klasės planą naudojant savo sukurtus sutartinius ženklus.
Klausydamasis pasakos, sužinosi apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo. Išgirsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų turėtų būti pagaminti įvairūs įrenginiai ir mašinos, kad galima būtų pjauti, kulti javus, malti grūdus, kepti duoną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją siūloma naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, mokantis nusakyti svarbiausius klausytos pasakos įvykius, pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus ir juos susieti su medžiagų savybėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją;
2) pasiūlyti vaikams išrinkti esminius žodžius, nusakančius svarbiausius duonos kelio įvykius;
3) per pasaulio pažinimo pamoką detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes, prisiminti, kokie įrenginiai ar mašinos buvo paminėti pasakoje, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios tų medžiagų savybės ir koks jų vaidmuo;
4) suskirsčius mokinius į 8 grupes, pasiūlyti kiekvienai grupei nupiešti ir aprašyti po vieną duonos kelio etapą: arimą, sėjimą, javų auginimą, pjovimą, kūlimą, malimą, tešlos minkymą, kepimą. Sukurti knygelę;
5) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, įvardijant skirtumus ir panašumus;
6) surengti popietę ar viktoriną „Patarlės ir mįslės apie duoną“.
Sužinosi, kodėl Robotuko namuose dingo elektra, skaitydamas knygutę išsiaiškinsi elektros prietaisų požymius, išklausysi patarimų, kaip taupyti elektros energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame MO mokoma pažinti elektros prietaisus, taip pat siūlomi paprasti elektros taupymo būdai. Mokiniai turi patys perskaityti sakinius ir juos suvokti. Siūloma veikla per pamoką: 1) parodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje; 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą aptarti elektros prietaisų požymius; 3) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą surengti grupinį darbą: rodyti mokiniams įvairius prietaisus ir kitus daiktus ir pagal jų požymius paprašyti įrodyti, kad tai elektros prietaisai arba ne.
Pažiūrėjęs šį filmuką sužinosi, kas yra energija ir kokios būna jos rūšys.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje skirti aktyvią veiklą, pavyzdžiui, vieną minutę šokinėti vietoje; 2) aptarti su vaikais, kaip jie jaučiasi, kas atsitiko ir toliau rutuliojant pokalbį išsiaiškinti, ką jie žino apie energiją, jos rūšis; 3) vėliau peržiūrėti ir aptarti šį MO, pabrėžiant, kam reikalinga energija, paprašyti vaikų pagalvoti ir pateikti daugiau pavyzdžių, kam dar naudojama energija; 4) galiausiai skirti vaikams panašią užduotį kaip ir šio MO pabaigoje.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip elektra patenka į mūsų namus, kokie yra pagrindiniai energijos perdavimo būdai ir kaip saugiai naudoti elektros prietaisus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti apie energiją, jos rūšis ir galimus pavojus gamtai ir žmogui gaminant įvairias energijos rūšis;
2) peržiūrėti prezentaciją apie energijos perdavimo grandines;
4) aptarti prezentaciją ir pasiūlyti mokiniams iš savo buities sugalvoti energijos perdavimo grandinių pavyzdžių;
5) dar kartą aptarti saugų elgesį su elektros prietaisais, elektros taupymo būdus;
6) savarankiškai arba porose atlikti laboratorinį darbą „Patyrinėk elektros grandinę“;
7) atlikus laboratorinį darbą aptarti, kaip sekėsi, ką reikėtų dar pasikartoti;
8) pamokos pabaigoje atlikti praktinių užduočių jungiant elektros grandines.
Peržiūrėjęs šią prezentaciją, sužinosi, kokią žalą mūsų Žemei daro energijos gamyba, pasimokysi taupyti elektros ir šilumos energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje padiskutuoti, kas yra energija, prisiminti jos rūšis; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) apibendrinti, kodėl Žemei reikalinga mūsų visų pagalba; 4) iš „Patarimų mokiniui“ peržiūrėti vieną pasirinktą filmuką apie visuotinį klimato atšilimą; 5) iš peržiūrėtos prezentacijos atsakyti į probleminį klausimą „Ar moki taupyti energiją?“; 6) aptarti, kokių elektros, šilumos taupymo būdų žino mokinio šeima ir kaip juos taiko; 7) pateikti dar daugiau elektros ir šilumos taupymo pavyzdžių; 8) pasirinktinai iš „Patarimų mokiniui“ pažiūrėti vieną filmuką apie energijos taupymą.
Išsispausdinęs darbo lapą ir sekdamas nurodymais, pasigaminsi kabantį kompasą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą nustatyti pasaulio šalis ir orientuotis pagal kompasą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“ ir pasigaminus kabantį kompasą praktiškai pasimokyti nustatyti pasaulio šalis;
2) atlikus laboratorinį darbą – pasigaminus plūduriuojantį kompasą, pasiūlyti mokiniams namie pasigaminti kabantį kompasą (arba atvirkščiai);
3) pasiskirsčius pamokoje, vieniems gaminti plūduriuojantį, kitiems – kabantį kompasą.
Robotukas susirūpino gamtos išteklių saugojimu. Peržiūrėk kartu su juo šią medžiagą ir sužinok, kas jam kelia nerimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gamtos išteklius, jų naudojimą ir saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti šį pristatymą. Beveik kiekvienos skaidrės pabaigoje yra pateikiamas klausimas, pvz., „Peržiūrėk savo daiktus, pagamintus iš medienos, ir pasakyk, be kurių iš jų galėtum apsieiti?“ ir kt. Siūloma sustoti prie kiekvieno klausimo ir pirmiausia leisti mokiniams pamąstyti, padiskutuoti, ieškant atsakymo. Tada įjungti kitą skaidrę, kurioje jie rastų atsakymą; 2) peržiūrėjus prezentaciją, pratęsti pokalbį apie joje nepaminėtus gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį); 3) vaikus suskirstyti grupėmis ir leisti patiems paruošti prezentacijos tęsinį: ant didelio lapo pavaizduoti ar surašyti, pateikti planą, kaip šiuos gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį) reikėtų protingai ir taupiai naudoti.
Su Robotuku sužinosi, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo ir kaip į mūsų namus atkeliauja vanduo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gamtos išteklius, jų saugojimą. Siūloma pamokos eiga: I Sudominimas. Galima rinktis keletą įtraukimo į pamoką, sudominimo būdų: 1. Jei tai miesto mokykla, mokinius galima pakviesti prie lango stebėti miesto gatvės. Mokytojas su mokiniais gali aptarti tai, ką mato pro langą, pakalbėti apie automobilius, jų išmetamus teršalus (šaltu oru vaikai tai matytų akivaizdžiai). Taip pat galima skaičiuoti, kiek mašinų pravažiuos per 1, 2 ar 3 minutes. Padaroma išvada, kad tokia daugybė mašinų į aplinką išmeta daug teršalų. Mokytojas galėtų atidaryti langą ir su mokiniais pabandyti užuosti teršalus. Tada paklausti mokinių, kas dar mieste teršia orą (gal pro langą matysis kaminų, kurie yra miesto teršėjai). 2. Jei tai kaimo mokykla, išėjus į kiemą ar tiesiog atidarius langą visi gali įkvėpti oro. Padiskutuoti su mokiniais, koks jis yra. Paklausti mokinių, ar jiems teko būti mieste? Paprašyti prisiminti, koks ten buvo oras. Diskusija linksta prie to, kad miesto oras ne toks gaivus, nes užterštas. Paklausti mokinių, kas jį teršia. 3. Pamokos pradžioje klasėje galima uždegti keletą žvakių ir jas užpūsti. Turėtų pasklisti savotiškas kvapas, vaikai pamatytų juodus dūmus. Paklausti vaikų, ką jiems primena šis kvapas. Papasakoti apie miesto orą teršiančius automobilius. Atkreipti dėmesį į tai, kad kelios nedidukės žvakės ,,užteršė orą“ tokioje didelėje erdvėje (klasėje). Daroma išvada, kad orą teršia... (vardija vaikai). II Užduotis. Vaikai suskirstomi grupėmis ir ant didelio lapo turi užrašyti, nupiešti ar kitaip pavaizduoti, ką būtų galima daryti, norint kuo mažiau teršti orą. III Darbų pristatymas. Grupės pristato savo pasiūlymus, mokytojas gali surašyti bendrą pasiūlymų sąrašą viename lape. Tai atlikus, mokytojas pasiūlo pažiūrėti demonstracinę medžiagą. IV Demonstracinės medžiagos dalies apie oro taršą peržiūra. V Pasiūlymų sąrašo papildymas išgirstais naujais, vaikų dar nepaminėtais patarimais, kaip mažiau teršti orą. VI Refleksija. Aptarus, kas sužinota naujo, naudingo, kiekvienas vaikas įvardija, kaip konkrečiai jis galėtų prisidėti prie oro taršos mažinimo. Vandens taupymui galima skirti kitą pasaulio pažinimo pamoką. Jos eiga galėtų būti tokia: I Sudominimas. Paprašyti mokinių prisiminti, kaip jie ryte (ar vakare) valėsi dantis. Keletui iš jų papasakojus, pasitikslinti, ar tuo metu vanduo bėgo iš čiaupo, ar šis buvo užsuktas. Daugiau nieko nesakyti, atsakymų nevertinti. Visų mokinių paprašyti ant lipniųjų lapelių užrašyti, ar jiems valantis dantis vanduo bėgo, ar buvo užsuktas. Lapelius surinkti. Galima mokinius ar jų grupelę pakviesti prie kriauklės su muilu nusiplauti rankų. Mokytojas šį procesą galėtų nufilmuoti (filmuojamos rankos ir kriauklė (čiaupas)), taip būtų užfiksuotas ir laikas. Turėtų būti nufilmuota įvairių pavyzdžių (kai vanduo užsuktas ir ne). Iš anksto nieko nevertinti. II Demonstracinės medžiagos peržiūra. Peržiūrėti demonstracinę medžiagą (iki tos vietos, kur pradedama kalbėti apie vandentiekį). Žiūrėdami medžiagą mokiniai supras mokytojo „kėslus“, kodėl jie rašė ant lapelių ir kodėl mokytojas prašė plautis rankas. III Diskusija. Kaip vaikai (taupiai ar ne) naudoja vandenį? Galima sudaryti diagramą – suklijuoti lapelius į du stulpelius. Jeigu buvo filmuojama, su mokiniais peržiūrėti medžiagą. Žinant, kad per 1 min. išbėga 4 litrai vandens, galima paskaičiuoti, kiek jo išbėgo plaunantis rankas. Apibendrinant ir darant išvadas, kad vaikai nesijaustų nesmagiai, reikėtų pabrėžti, kad iki šiol jie nežinojo, kaip taupyti vandenį, o dabar jau žino, ir nuo šiol tai darys. IV Minčių lietus. Paklausti mokinių: „Iš kur vanduo atsiranda čiaupe?“ V Demonstracinės medžiagos dalies apie vandentiekį peržiūra. VI Refleksija. Mokiniai išsako mintis apie tai, ar nuo šiol taupys vandenį ir kaip tai darys. VII Pasiūlyti vaikams ne tik patiems taupyti vandenį, bet patarti tai daryti ir jų šeimos nariams. Kad jų siūlymai būtų pagrįsti, svarūs, prieš tai galima stebėti, kaip šeimos nariai naudoja vandenį, ir paskui teikti siūlymus.
Trumpame animaciniame filmuke su Robotuku aiškinsiesi, kokios gali būti žmonių profesijos, ir išmoksi atskirti, kurių profesijų žmonės yra prekių gamintojai, o kurių – paslaugų teikėjai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis MO supažindina su profesijų atstovų skirstymo į gamintojus ir paslaugų teikėjus teoriniais pagrindais, paaiškina, kodėl reikalinga profesijų įvairovė ir kas lemia pirminį profesijos pasirinkimą. Medžiagą galima demonstruoti visai klasei arba duoti individualų darbą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus filmuką, tęsti diskusiją apie profesijos pasirinkimą (kas tai nulemia: norai, pomėgiai, galimybės); 2) peržiūrėjus filmuką, duoti grupinį darbą – sugrupuoti dar neaptartų profesijų atstovus į paslaugų teikėjus ir prekių gamintojus arba prisiminti kuo daugiau profesijų atstovų ir juos sugrupuoti.
Prisimink, kaip taisyklingai valomi dantys, ir padėk berniukui juos išsivalyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti kalbant apie dantų priežiūrą per pasaulio pažinimo pamokas, Sveikatos ugdymo bendrąją programą integruojant su įvairiais mokomaisiais dalykais. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Asmens higiena“ ir padiskutuoti apie tai, kaip svarbu saugoti savo dantis, rūpintis asmens higiena ir kaip tai daryti; 2) atlikus laboratorinį darbą, duoti mokiniams dirbti savarankiškai arba porose: pateikti dantų modelį, dantų šepetėlį ir praktiškai išbandyti, kaip reikia taisyklingai valyti dantis; arba pasiūlyti atsinešti dantų šepetėlius ir patiems pasimokyti klasėje taisyklingai valytis dantis; 3) apibendrinant pamokos veiklą surengti susitikimą ar diskusiją su vaikų dantų gydytoju.
Žemėlapyje pažymėsi maršrutą tarp miestelių ir apskaičiuosi, kaip greičiau galima įveikti tą patį atstumą keliaujant dviračiu ir einat pėsčiomis.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Kaip juda daiktai?“ ir atlikus interaktyvųjį pratimą „Suskaičiuok daiktus“; 2) rekomenduojama atlikti pratimą supažindinant mokinius su žemėlapiu ir aiškinantis maršruto sąvoką bei aptariant, kaip pasiekti kelionės tikslą keliaujant nustatytu maršrutu; 3) atlikus pratimą padiskutuoti apie dviratininko ir pėsčiojo poilsį, tam sugaištą laiką ir kiek tuomet galėtų trukti kelionė; 4) naudoti pratimą per matematikos pamoką norint pasitikrinti ir įtvirtinti gebėjimą atimti peržengiant dešimtį. Tuomet siūloma atimties veiksmus atlikti raštu.
Išsiaiškinsi, kuo gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis ir kokie Lietuvos ir pasaulio gyvūnai taip gyvena.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie bendruomeninius gyvūnus.
Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje užduoti mokiniams pradėti pildyti ŽNS lentelę: Ž – ką žinau apie bendruomeninius gyvūnus? N – ką norėčiau sužinoti? S – ką sužinojau?;
2) stebėti ir aptarti prezentaciją (jei yra galimybė, mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos reikia išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai turėtų baigti pildyti ŽNS lentelę;
4) pamokos pabaigoje mokiniai porose turėtų pristatyti užpildytas lenteles.
Su Robotuku dėliodamas patarimus, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, įjungsi žibintuvėlį ir, sutaisęs stalinės lempos laidą, ją įžiebsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame pratime mokomasi logiškai sudėti žodžius į sakinius, todėl MO galima naudoti per lietuvių kalbos pamoką, mokantis apie sakinį ir per gamtos pažinimo pamokas, nagrinėjant temas apie saugų elgesį su elektros prietaisais. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Elektros prietaisai“; 2) individualiai arba porose atlikti pratimą ir pasitikrinti rezultatus; 3) užduoti kitaip sudėlioti pratime esančius sakinius ir visiems kartu pasitikrinus išsiaiškinti, kad galimi ir keli sakinių sudėliojimo variantai.
Sužinosi, kaip įvairiuose leidiniuose skirti dalykinį tekstą nuo grožinio. Taip pat išsiaiškinsi, kas yra inercija ir kada šis reiškinys gali padaryti žalos, o kada suteikti naudos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie inerciją, taip pat per lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas peržiūrėti šią demonstraciją ir aptarti inercijos reiškinį;
2) po peržiūros mokiniai galėtų pateikti inercijos pavyzdžių iš savo patirties;
3) per lietuvių kalbos pamokas įtvirtinti dalykinio ir grožinio teksto suvokimą: skaityti tekstus ir juos skirti (dalykinis ar grožinis), bandyti grupėse sukurti trumpų dalykinių ir grožinių tekstų (apie mokyklą, miestą ir t. t.);
4) atlikti bandymų, pavyzdžiui: žaislinis vežimėlis veža kaladėles ir trenkiasi į kliūtį, stebėti, kaip kaladėlės išsibarsto, paskui pabandyti prilipinti kaladėles lipniąja juosta, netvirtai pririšti ir pan.;
5) per kūno kultūros pamokas bandyti pasižiūrėti ir pamatuoti, kaip sekasi greitai bėgant sustabdyti kūną iš anksto nežinant, kada reikia sustoti. Jeigu įmanoma, pasinaudojus gimnastikos virve įsisiūbavus peršokti nuo čiužinio ant čiužinio.
Pirmoje žaidimo dalyje iš geometrinių figūrų galėsi sudėlioti įvairius daiktus. Antroje dalyje su Robotuku pasitikrinsi, ar žinai geometrinių figūrų pavadinimus ir jų elementus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti žaidimą per matematikos pamoką, supažindinant mokinius su geometrinėmis figūromis. Jas pristačius, pateikiamas klausimas: „Ar kada pagalvojote, kad visus mus supančius daiktus galima sudėlioti iš geometrinių figūrų?“ Po vaikų pamąstymų pasiūlyti jiems tuo įsitikinti, žaidžiant šį žaidimą. Daroma išvada, kad mus supantį pasaulį tikrai galima „sudėlioti“ iš geometrinių figūrų. Kai mokiniai sužaidę atsiųs mokytojai savo sudėliotus paveikslėlius, galima pradėti kitą matematikos pamoką ir joje aptarti, kokių ir kiek figūrų reikėjo draugams telefonui, žuviai, kiškiui sudėlioti; 2) matematikos pamokos, kurioje supažindinama su geometrinėmis figūromis, pradžioje leisti vaikams sužaisti šį žaidimą ir tuomet aptarti, ką naujo jie sužinojo. Taip mokiniai patys atras, kaip vadinamos geometrinės figūros ir jų elementai. Nereikia bijoti, kad vaikams tai bus visiškai nauja medžiaga ir jie daug ko nesupras. Kadangi žaisdami jie daug kartų girdės tariamus figūrų pavadinimus ir jas matys, vaizdiniai susiformuos, dalis informacijos bus įsiminta. Galima pasiūlyti pažiūrėti kitą demonstracinį MO, kur pateikta medžiaga apie plokštumos geometrines figūras (kai jis bus sukurtas, reikės nurodyti jo numerį). Tuomet mokiniai visi kartu, vienas kitą papildydami, padedami mokytojo, turėtų aptarti kiekvieną figūrą, viską apibendrinti; 3) kai visos figūros jau žinomos, MO panaudoti temos kartojimo pamokoje, siekiant įtvirtinti žinias; 4) atsiųstus ir išspausdintus paveikslėlius siūloma panaudoti pamokos pradžioje vaikams sudominti, taip pat per pertraukėlės pasiūlyti atspėti, kokį paveikslėlį mokytojas laiko rankose. Jis sudėliotas iš dviejų stačiakampių, vieno skritulio ir t. t. Paskatinsite mokinius sužaisti šį žaidimą, jei ir jų piešinėlis bus tarp spėjamųjų. Po keleto spėjimų patys mokiniai (ne mokytojas) savo draugams turėtų išvardyti, kokios figūros sudaro spėjamą paveikslėlį; 5) iš atsiųstų paveikslėlių padaryti spalvinimo užduotėlių ir nurodyti, kokią figūrą kaip spalvinti; 6) iš susikurtų paveikslėlių pasidaryti karūnas arba emblemas ir, nubraižius klasėje ar kieme stačiakampį, trikampį, skritulį, kvadratą, žaisti duodant komandas, pavyzdžiui, „Kiškučiai – į trikampį!“, „Žuvytės – į kvadratą!“ , „Žuvytės – prie trikampio viršūnių!“, „Gyvi daiktai – prie atkarpos!“ ir panašiai. Suklydusieji galėtų duoti fantus. Norint šiuos išsipirkti, užduotys taip pat gali būti susijusios su geometrinėmis figūromis, pavyzdžiui, „Pasakyk, kiek kraštinių turi trikampis?“, „Kiek viršūnių turi kvadratas?“ ir panašiai.
Robotukas susapnavo, kad jį vejasi ragana Nevaleika. Padėsi Robotukui sapne įveikti slidžias ir neslidžias kliūtis ir taip pabėgti nuo raganos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, ugdant mokinių gebėjimus apibūdinti slydimą ir spręsti su slydimu iškilusias problemas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką pirmiausia peržiūrėti su šiuo interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie inercijos reiškinį;
2) geriausia atlikti šį pratimą individualiai, tačiau galima ir kolektyviai, kartu su mokiniais aptariant kiekvieną siūlomą pasirinkimą;
3) prieš atliekant šį interaktyvųjį pratimą, pabandyti per pasaulio pažinimo pamoką atlikti kelis bandymus ir patikrinti, kaip daiktai slysta šlapiu ar riebaluotu paviršiumi (pvz.: leisti medinę kaladėlę nuožulnia lenta, paskui ją sudrėkinti, o trečią kartą ištrinti riebalais);
4) per kūno kultūros pamoką išbandyti avalynės padų slidumą žiemą ant ledo arba sporto salėje (aptarti įvairių sportinės avalynės padų ypatumus, paskui pabandyti juos „apauti“ celofaniniais, medžiaginiais maišeliais ir t. t.);
5) rasti internete ir parodyti mokiniams, kaip žaidžiamas akmenslydis; aptarti, kas lemia žaidėjų sėkmę šiame žaidime (paviršius, inercijos jėga ir t. t.).
Atlikdamas šį pratimą, su Robotuku pasitikrinsi, ar įsiminei senovinių buities įrankių pavadinimus ir kokie elektros prietaisai juos pakeitė.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti prie šios temos pateiktą demonstracinę medžiagą; 2) surengti diskusiją ir aptarti su mokiniais žinomus senovinius buities įrankius ir juos pakeitusius elektros prietaisus; 3) duoti mokiniams savarankišką darbą su šiuo MO; 4) apibendrinant pamokos veiklą, pasiūlyti mokiniams pasikalbėti porose apie tai, kas buvo įdomu, kas dirbant su MO nustebino, kokios nesėkmės aplankė, kokių užduočių jie pasiūlytų aptariant senovinius buitinius prietaisus. Padiskutavus pasiūlyti mokiniams išsakyti savo pastabas. Mokytojas jas apibendrina ir, prireikus, patikslina.
Atlikdamas šį pratimą, naudodamasis rulete išmatuosi daiktų ilgį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per matematikos pamokas, supažindinant mokinius su matavimo vienetu metru. Mokytojas į pamoką gali ateiti su statybininko šalmu, prie juosmens prisisegęs ruletę. Vaikai atspėja jo profesiją ir kodėl jis turi ruletę. Tuomet aptariama, ką galima išmatuoti rulete. Vaikams duodama rulečių (jei jų mažai, vaikus galima suskirstyti į grupes), ir, išėjus į kiemą (jei blogas oras – klasėje, mokykloje), atliekami matavimai. Matuoti galima viską: nuo mokyklos durų iki jos sienų ar tvoros. Po tokios laisvos arba mokytojo suplanuotos veiklos, vaikai sukviečiami ir skelbiama kontrolinė užduotis, kurią teisingai atlikę, jie galės grįžti į klasę ir sužaisti žaidimą. Vaikų prašoma išmatuoti mokytojo nurodytą objektą (mokyklos tako plotį, suolelio ilgį ir pan.). Teisingai išmatavę, vaikai pagiriami, grįžtama į klasę ir žaidžiamas šis žaidimas.
Robotukas susidomėjo šunimis ir jų veislėmis. Ar tau tai įdomu? Šiame žaidime, atlikdamas įvairias matavimo užduotis, sužinosi keleto šunų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie augintinius. Reikėtų paprašyti mokinių iš anksto atsinešti savo augintinių nuotraukų, jei turi ir tėvai leidžia, dokumentus (pvz., skiepų pasą) arba juos nupiešti. Jei mokinys neturi augintinio, tegul pasirenka ir pasiruošia pristatyti, kokio augintinio norėtų. Siūloma veikla per pamoką: 1) užduoti mokiniams grupėse pristatyti draugams savo augintinius. Sutarti, kiek laiko kiekvienas galės kalbėti, pvz., 1–2 minutes. Grupių nariai keičiasi, kol visi išgirsta apie visų augintinius; 2) surinkti augintinių nuotraukas ar piešinius. Mokytojas ima po vieną, rodo, mokiniai (išskyrus augintinio savininką) turi prisiminti ir pasakyti kuo daugiau apie rodomą gyvūną išgirstos informacijos; 3) sudaryti diagramą (stulpeliais sudedant augintinių nuotraukas), kokių augintinių mokiniai laiko daugiausia. Jei tai šunys, – puiki proga tęsti pokalbį apie šunis. Jei ne, mokytojas turėtų sugalvoti kokią nors situaciją, pvz., netyčia jo akys užkliūtų už kokios nors įdomios šuns nuotraukos ar prisimintų ryte matęs jam labai patikusį šunį, bet nežinantis jo veislės ir pan.; 4) tęsti pokalbį apie šunis, jų veisles, priežiūrą, kodėl žmonės juos augina, ką jie suteikia žmogui; 5) pateikti šiame pratime minimų šešių veislių šunų nuotraukas ir atskirai ant lapelių jų pavadinimus. Pasiūlyti mokiniams prie šuns nuotraukos padėti, jų manymu, tinkantį veislės pavadinimą. Užduotys gali būti atliekamos grupėse; 6) atlikti šį pratimą (pagal galimybes – kiekvienas prie atskiro kompiuterio, grupėse ar visi kartu); 7) grįžti prie anksčiau atliktos užduoties ir patikrinti, ar spėjimai buvo teisingi, suskaičiuoti, kiek veislių mokiniai atspėjo teisingai; 8) apibendrinti pamoką, dar kartą pasidžiaugti mokinių augintiniais.
Šiame žaidime išmatuosi medelio aukštį ir palyginsi, kiek jis paaugs per vienus, dvejus, trejus ir ketverius metus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) matematikos pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Laiko tėkmė“, duoti mokiniams porose atlikti šį interaktyvųjį pratimą ir pasikartoti, kaip liniuote matuoti aukštį; 2) atlikus interaktyvųjį pratimą per pasaulio pažinimo pamoką, padiskutuoti apie tai, kaip per metus keičiasi (paauga) ne tik žmogus, bet ir augalai, gyvūnai; 3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams paieškoti eilėraščių apie medį (ąžuolą) ir raiškiai juos perskaityti; 4) pirmoje klasėje vieną pasaulio pažinimo pamoką galima skirti pokalbiams apie augalų sodinimą ir jų priežiūrą, pabandyti pasodinti medelį (iš pradžių galima pasodinti į vazoną gilę). Per visus ketverius pradinės mokyklos metus su mokiniais matuojant ar fotografuojant, galima fiksuoti, kaip auga ir keičiasi ąžuoliukas.
Stebėdamas linksmą mergaitės ir Robotuko mankštą, kartu atliksi įvairius judesius ir išmoksi taisyklingai sportuoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) įvairioms pertraukėlėms per pamokas, norint smagiai pradėti ir baigti veiklą; 2) per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis įvardyti kūno dalis; 3) kalbant su mokiniais apie sportą, sveiką gyvenseną, nuovargį užsiimant viena veikla, diskutuojant apie poilsį ir kaip vieną veiklą galima keisti kita; 4) per kūno kultūros pamokas atliekant apšilimo pratimus.
Ar žinai, kaip išperinti viščiuką? Atlik šį laboratorinį darbą ir sužinok, kokių sąlygų tam reikia.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti: 1) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvosios gamtos atstovų gebėjimą daugintis; 2) per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gyvąją gamtą; atlikus laboratorinį darbą, galima mokiniams pasiūlyti pasidomėti, kaip reikėtų rūpintis išsiritusiu viščiuku: paklausinėti senelių, tėvų ar paieškoti informacijos knygose, internete. Paruošti rastos medžiagos pristatymą; 3) per matematikos pamoką, kalbant apie stačiakampio ilgį, plotį, galima atlikti pirmąją šio MO dalį (parinkti dėžę). Toliau galima apskaičiuoti dėžės perimetrą, iškirpti atitinkamo ilgio juostelę ir iš jos išlankstyti perinti tinkamos dėžės rėmus. Teisingai atlikusiems šią užduotį, galima pasiūlyti atlikti visą laboratorinį darbą; 4) per matematikos pamoką, mokantis laiko vienetų ir atliekant šį laboratorinį darbą, galima pasiūlyti vaikams paskaičiuoti, kiek laiko gaidį reikia laikyti su višta (4 savaitės = 1 mėnuo = 28 paros ir t. t.), per kiek laiko išsirita viščiukas (3 savaitės = 21 para = 504 val.) ir pan.; 5) per lietuvių kalbos pamoką, atlikus šį laboratorinį darbą, galima pratęsti veiklą kuriant pasakojimą, kaip viščiukams sekėsi toliau, kaip jie prisitaikė prie tam tikrų gyvenimo sąlygų, kokios pagalbos jiems reikėjo.
Atlikdamas šį pratimą, išrinksi iš ežero šiukšles ir pasitikrinsi, ar gerai moki sudėti ir atimti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie atliekų rūšiavimą ir per matematikos pamokas įtvirtinant sudėties ir atimties veiksmus. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių pažiūrėti MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“; 2) padiskutuoti, ar verta rūšiuoti atliekas ir kaip reikėtų elgtis išvydus kitus teršiant aplinką; 3) dirbant individualiai arba grupėmis, atlikti šio MO užduotis ir išrinkti iš ežero šiukšles; 4) po užduoties galima atlikti laboratorinį darbą MO „Patyrinėk, kaip irsta atliekos“.
Berniukas televizijos studijoje dalyvaus žaidime ,,Pažink istoriją!“. Pažiūrėsi, kaip jam seksis, ir išmoksi naudotis nesudėtingais istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas:
1) mokantis istorijos tarpsnius senovės Egiptas, senovės Roma ir viduramžiai, galima pasinaudoti 4, 5, 8, 9, 11 ir 12 skaidrėmis vaizdinei medžiagai pateikti;
2) apibendrinti, kai mokiniai yra aptarę visus istorijos tarpsnius. Pamokos eiga galėtų būti tokia:
I. Siekiant sudominti ir įtraukti į veiklą pamokai mokytojas, kartu su keliais mokiniais galėtų pasiruošti kokį nors akcentą iš pasirinkto istorijos tarpsnio, pvz., padaryti iš vieno mokinio ,,mumiją“, jį apsukant tualetiniu popieriumi, laišką, parašytą hieroglifais, nulipdyti iš plastilino sarkofagą ir pan. Kitų klasės mokinių tada galėtų klausti, kas tai, iš kurio laikotarpio, ką jie apie tai žino, aptarti, kokia veikla laukia šią pamoką (kartojimas, apibendrinimas).
II. Peržiūrėti ir aptarti demonstraciją.
III. Mokiniai suskirstomi į 3 grupes (trims tarpsniams: akmens amžiui, senovės Graikijai, renesansui apibūdinti. Naujausieji laikai bus skirti namų darbams). Skirstant į grupes, galima pasiūlyti mokiniams traukti korteles, kuriose pavaizduoti tam tikram laikotarpiui būdingi dalykai, daiktai, pvz., kuoka, pusnuogis pirmykštis žmogus, karoliai iš žvėries dantų, buveinė oloje ir t. t. Jei mokiniai turi galimybę pasižiūrėti į istorijos laiko juostą (kurioje nurodyta, nuo kurio iki kurio amžiaus buvo, pvz., viduramžiai, renesansas ir kt.), galima ant kelių kortelių užrašyti tik amžių. Pagal užrašytą amžių mokinys turi atsirinkti, kuriai grupei priklausys.
IV. Mokiniai turi parašyti mažiausiai keturis sakinius (kiek spės per duotą laiką) iš savo grupei tekusio laikotarpio. Mokytojas turi apgalvoti ir pasirūpinti, kokiais šaltiniais informacijos paieškai mokiniai naudosis: paruošti pakankamai enciklopedijų, publikacijų, bendradarbiauti su mokyklos istorijos mokytoja ir gal pasinaudoti vyresnių mokinių rašytų referatų ar ruoštų pristatymų medžiaga. Taip pat galima nurodyti interneto adresus ir suteikti galimybę pasinaudoti kompiuteriu (esančiu klasėje, galima susiderinti, kad keletas mokinių galės per pamoką nueiti į biblioteką ar kompiuterių klasę). Kaip informacijos šaltinį panaudoti ir tas pačias korteles, kurias mokiniai išsitraukė skirstydamiesi į grupes.
V. Kiekviena grupė turi pristatyti savo rastą informaciją. Aptarti, atkreipiant dėmesį, kokiais šaltiniais mokiniai naudojosi, apibendrinti ir leisti mokiniams įsivertinti.
VI. Namų darbų skyrimas. Pasirinktu būdu, po vieną ar susitarus grupelėje, paruošti pristatymą apie naujausiuosius laikus. Atkreipti mokinių dėmesį, kad pristatymo pabaigoje būtina nurodyti informacijos šaltinius.
Mergaitė ir Berniukas išvyko pailsėti prie jūros. Robotukas nusprendė pasirūpinti, kad jiems atostogaujant būtų geras oras. Kartu su Robotuku neleisi atslinkti lietaus debesims.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti, atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
2) atlikus pratimą, galima jį „perkelti“ į realią aplinką: išėjus į kiemą, kompasu (o gal ir kitais būdais) nustatyti pasaulio šalių kryptis. Jas pažymėti, į tas vietas turėtų atsistoti 4 mokiniai (debesys). Vienas vaikas (saulė) stovėtų centre, rankose laikydamas kamuolį. Mokytojas ar parinktas mokinys (-iai) sakytų pasaulio šalies kryptį, mokiniai debesys pradėtų judėti link centro, mokinys saulė turėtų mesti kamuolį į tą vaiką, kuris artėja iš nurodytos krypties. Žaidimą galima pritaikyti pagal mokinių gebėjimus: prie tų mokinių saulių, kuriems sunkiau atpažinti pasaulio šalių kryptis, debesys artėtų lėtu žingsniu arba pėda už pėdos (taip pat galima ilginti atstumą iki centro). Jei saulėmis tampa greičiau mąstantys ar puikiai žinantys pasaulio šalių kryptis mokiniai, debesys gali bėgti ir pan. Žaidimą galima paįvairinti: prieš pradėdami judėti, debesys laikytų rankas už nugaros, mokytojas, žinodamas, kuris vaikas bus lietaus debesis, gali apnešti ratu dubenį su vandeniu, stabtelėdamas prie kiekvieno. Būsimajam lietaus debesiui jis leistų suvilgyti pirštus vandenyje, kad, saulei neteisingai nustačius lietaus debesį, šis priartėjęs galėtų ją „aplyti“ – švelniai aptaškyti vandeniu;
3) siekiant, kad mokiniai įtvirtintų pasaulio šalių kryptis, galima žaidimą žaisti keletą savaičių (kol mokiniams pabos) per kūno kultūros pamokas. Tuomet prieš pamoką galima pasiruošti – sužaisti šį pratimą mobiliajame įrenginyje arba kompiuteriu, o per pamoką žaisti pirmiau aprašytą žaidimą.
Klausydamasis trumpų tekstų apie medžius, su Robotuku atpažinsi medžių lapus ir parašysi šių medžių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Lietuvos augalai“, galima naudoti šį interaktyvųjį pratimą individualiam ar grupiniam darbui siekiant įtvirtinti mokinių žinias apie Lietuvoje augančius medžius, jų sandarą; 2) duoti mokiniams sukurti trumpus pasakojimus, panaudojant šiame pratime minimas sąvokas. Pasiūlyti jiems surašyti pavadinimus tų medžių, kurie auga prie jų namų arba prie mokyklos; 3) siekiant įtvirtinti žinias, kaip atrodo Lietuvoje augantys medžiai, per dailės ir technologijų pamokas, naudojant įvairią techniką, galima juos (ir (arba) jų dalis) piešti ir aplikuoti; 4) atlikus interaktyvųjį pratimą, surengti išvyką į gamtą, per kurią mokiniai galėtų prisirinkti medžių lapų pavyzdžių, suklijuoti juos ant popieriaus lapų ir taisyklingai užrašyti pavadinimus, trumpus medžio, kuriam priklauso lapas, apibūdinimus.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie dantis, jų priežiūrą ir asmens higieną. Įsitikinsi, ar moki rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Asmens higiena“; 2) grupėmis arba savarankiškai atlikti interaktyviųjų MO „Sudėk žodžius apie asmens higieną“, „Skaičiuok ir sužinok apie dantis“ užduotis; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams patikrinti, tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima būtų padėti jų išvengti ateityje.
Atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ką žinai apie energiją ir kaip moki perskaityti diagramose pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti trumpametražį filmuką „Energija ir jos rūšys“; 2) peržiūrėjus filmuką atlikti interaktyvųjį pratimą „Pasidomėk energijos istorija“; 3) pamokos pabaigoje tikslinga duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą, aptarti klaidas.
Atsakydamas į klausimus prisiminsi, ką žinai apie gamtos išteklius, kaip juos galima taupiai naudoti ir prisidėti prie mus supančios aplinkos išsaugojimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimą pasakyti, kokių padarinių gali turėti besaikis ar neprotingas gamtos išteklių naudojimas, taip pat kalbant apie gamtos taršą ir jos šaltinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje rekomenduojama peržiūrėti demonstracinį MO „Gamtos ištekliai“; 2) aptarti gamtos taršos šaltinius ir padiskutuoti, kaip kiekvienas mokinys prisideda ar galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo; 3) duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą; 4) bendrai aptarti testą ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą.
Pasitikrinsi, ką žinai apie oro ir vandens svarbą žmogui ir jį supančiai aplinkai. Prisiminsi, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams susipažinus su oro ir vandens svarba žmogui ir jį supančiai aplinkai bei prisiminus, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo, kaip galima taupyti šilumą ir vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) dirbantiems poromis mokiniams duoti parašyti oro ir vandens taršos šaltinius ir oro saugojimo, vandens ir šilumos taupymo būdus;
2) surengti trumpą diskusiją, skirtą darbui poromis apibendrinti;
3) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“;
4) pagal galimybę duoti mokiniams individualiai arba porose atlikti testą ir kartu aptarti klaidas;
5) pasiūlyti mokiniams išsispausdinti ir užpildyti su šiuo testu susijusį šabloną.
Atliksi testo užduotis ir pasitikrinsi, ar gebi įvertinti istorijos šaltinių patikimumą ir prireikus jais tinkamai naudotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus ieškoti pagal tematiką ir nagrinėjamą kontekstą tinkamiausių istorijos šaltinių ir kritiškai juos vertinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Kaip rasti gerą istorijos šaltinį?“ ir atlikti su ja susijusį laboratorinį darbą „Panagrinėk istorijos šaltinius“;
2) su mokiniais aptarti patikimų ir nepatikimų istorijos šaltinių bruožus;
3) individualiai, porose ar demonstruojant visai klasei atlikti testą; atlikdami testą mokiniai turėtų žymėtis atsakymų variantus lapuose;
4) aptarti pasitaikiusias klaidas, jeigu reikia, parinkti daugiau užduočių šiems gebėjimams plėtoti.
Atlikdamas testo užduotis pasitikrinsi, ką žinai apie skirtingus žmonijos istorinius laikotarpius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Kelionė istoriniais laikotarpiais“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Atlik teksto suvokimo užduotis“; 3) pamokos pabaigoje savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie taisyklingą laikyseną ir klausos tausojimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas per pasaulio pažinimo pamokas siekiant patikrinti mokinių žinias apie taisyklingą laikyseną ir klausos tausojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmogaus klausa ir laikysena“, atlikti interaktyviojo pratimo „Prisimink, kaip tausoti klausą“ užduotis; 2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose; 3) atlikus testą bendrai aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti prezentaciją apie taisyklingą laikyseną ir klausą.
Atlikdamas testo užduotis, pakartosi, kaip vartoti laiko tėkmę nusakančius žodžius, pasitikrinsi, ar pastebi, kaip bėgant laikui kinta aplinka.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti per pamokas išsiaiškinus, kaip kinta laikas, supažindinus su laiko tėkmės kaitos sąvokomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Laiko tėkmė“; 2) grupėmis ar individualiai atlikti interaktyviuosius pratimus „Išmatuok medelio aukštį“ ir „Sudaryk metų laikų diagramas“; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima būtų mokiniams padėti ir papildomai paaiškinti tas vietas, kurių jie nesuprato.
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvos miestus, upes ir ežerus, ar prisimeni lankytinas Lietuvos vietas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) duoti mokiniams atlikti testą savarankiškai arba porose; 2) atlikus testą aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus, dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą.
Atliksi testą ir pasitikrinsi, ką žinai apie Lietuvoje paplitusius medžius, krūmus ir žolynus.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą tinka naudoti apibendrinant pasaulio pažinimo temas apie medžius, krūmus ir žolynus, jų skirtumus ir panašumus. Tai gera mokymo(si) priemonė mokinių žinioms apie Lietuvoje augančius medžius, krūmus, žoles patikrinti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Lietuvos augalai“; 2) savarankiškai ar grupėmis atlikti interaktyviųjų pratimų „Įvardyk Lietuvos medžius“ ir „Sugrupuok Lietuvos augalus“ užduotis; 3) savarankiškai arba porose atlikti testą; 4) atlikus testą padiskutuoti ir aptarti, kur mokiniai klydo ir ką dar reikėtų pasiaiškinti.
Pasitikrinsi, ar atpažįsti grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ar moki nustatyti produktų tūrį, kai jis nurodytas stiklinėmis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su grįžtamuoju ir negrįžtamuoju medžiagų kitimu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Medžiagų kitimai“;
2) atlikti bandymus (tirpinti ledą, lydyti žvakę, deginti popierių, užvirinti vandenį) ir duoti vaikams nustatyti, koks tai kitimas (grįžtamasis ar negrįžtamasis), dar kartą padiskutuoti, kuo skiriasi grįžtamasis ir negrįžtamasis medžiagų kitimas;
3) individualiai atlikti testą; aptarti pasitaikiusias klaidas ir, jeigu reikia, skirti papildomų užduočių gebėjimams įtvirtinti.
Atlikęs testą, pasitikrink, ar atskiri, iš kokių medžiagų padaryti aplinkui esantys daiktai, ar žinai svarbiausius medžiagų požymius.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti per pasaulio pažinimo bei lietuvių kalbos pamokas, kai mokiniai jau yra susipažinę su medžiagų savybėmis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“ ir su mokiniais jį aptarti. 2) grupėse ar individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Patyrinėk gintarą“ ir „Nustatyk, iš ko padaryti daiktai“ užduotis; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, vėliau aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima mokiniams padėti.
Prisiminsi ir pasitikrinsi, ką žinai apie medžiagų savybes ir jų kaitą bei kokios yra pagrindinės pasakojimo dalys.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti tikrinant mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su kasdienėje aplinkoje esančiais taršos šaltiniais, supranta, kad perdirbamų medžiagų savybės kinta. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; 2) kartu su mokiniais prisiminti apie buitinių atliekų antrinį naudojimą ir popieriaus perdirbimo seką; 3) individualiai arba porose duoti mokiniams atlikti testą. Pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Prisimink ir pasitikrink, ką žinai apie metų laikų ypatumus.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus, mokiniams jau susipažinus su skirtingų metų laikų ypatumais, pramogomis ir tinkama apranga. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstraciją „Kas būdinga metų laikams?“ ir kartu ją aptarti; 2) prisiminti orų stebėjimo lentelėje (šablonas „Stebiu orus“) esančius ženklus ir jų reikšmes; 3) pamokos pabaigoje mažose grupelėse arba individualiai atlikti testą. Pasidžiaugti mokinių sėkme ir aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atsakydamas į testo klausimus pasitikrinsi, kaip moki naudotis sutartiniais ženklais ir ar prisimeni, kaip braižomas miesto planas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti tada, kai mokiniai jau yra susipažinę su miesto ar kitos vietovės plano sudarymu. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su šiuo testu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“;
2) organizuoti darbą grupėse: sukurti gyvenamosios vietos maketą;
3) organizuoti darbą porose: nubraižyti miesto, miesto dalies ar kitos vietovės planą;
4) atlikti testą individualiai; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Prisiminsi, ką žinai apie mitybos grandines, ir pasitikrinsi, ar gerai pažįsti paprastąsias taisyklingas trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti, mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams jau susipažinus su mitybos grandinėmis ir paprastosiomis taisyklingomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Kas kuo minta?“; 2) pakartoti paprastųjų trupmenų rašymą, palyginimą; 3) duoti darbą porose: mokiniai turėtų sukurti uždavinių apie mitybos grandines, juos pateikti išspręsti kitai mokinių porai; 4) duoti individualiai atlikti testą, pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti klaidas.
Klausydamasis neilgų tekstų, pasitikrinsi žinias apie įvairias profesijas (prekių gamintojus ir paslaugų teikėjus), nustatysi, apie ką kalbama, ir pasirinksi teisingus atsakymus į klausimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Gamyba ir paslaugos“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviojo MO „Pagydyk sergantį žodį“ užduotis; 3) žinioms pasitikrinti grupėmis arba individualiai atlikti testo užduotis. Aptarti klaidas.
Atlikęs testą, pasitikrinsi, kaip moki įvardyti geometrines figūras, ar pažįsti senovės amatininkus, pastatus ir darbo įrankius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinius MO „Aplankyk žvejo gryčią“, „Aplankyk žemdirbio kluoną“ ir „Aplankyk dailidės trobą“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Sužvejok praleistas raides“, „Papuošk trobą geometrinėmis figūromis“ užduotis; 3) siekiant patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus, tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip mokiniams galima būtų padėti jų išvengti ateityje.
Atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvos valstybines šventes ir valstybės simbolius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Šventės ir valstybės simboliai“, „Užgavėnės ir Velykos“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Pasuk švenčių ratą“; 3) pamokos pabaigoje tikslinga duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atlikdamas šį testą, prisiminsi, ką žinai apie Žemės gyventojus ir skirtingą jų gyvenimo būdą, taip pat pasitikrinsi, ar moki taisyklingai rašyti sakinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamoką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmonių gyvenimo būdas“; 2) remiantis prezentacija pasiūlyti mokiniams sugalvoti įvairių tipų sakinių su vienarūšėmis sakinio dalimis ir įvardyti sakinio rūšį (tiesioginis, klausiamasis, šaukiamasis sakinys), kartu aptarti sugalvotų sakinių skyrybą; 3) pasakyti kokį nors daiktavardį, susijusį su kitų kraštų žmonėmis, o mokiniai turėtų jį pakeisti pagal nurodytą klausimą; aptarti rašybą; 4) pamokos pabaigoje skirti mokiniams savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ką žinai apie savo organizmą ir atskirų jo sistemų veiklą.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti taikomas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie žmogaus organizmo sistemas ir jų veiklą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti pristatymą „Žmogaus organizmo funkcijos“ ir jį aptarti; 2) duoti mokiniams individualiai atlikti testo užduotis; 3) mokiniams atsakius į testo klausimus, kartu aptarti, į kuriuos klausimus atsakyti sekėsi sunkiau, ir prireikus papildomai pasiaiškinti.
Peržiūrėjęs pateiktą medžiagą, susipažinsi su pagrindinėmis asmens higienos taisyklėmis sergant ir sužinosi, kaip taisyklingai perskaityti paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentacija rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su asmens higienos priemonėmis, padedančiomis apsisaugoti nuo ligų, arba per matematikos pamokas, supažindinant su paprastosiomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją; 2) aptarti, ką mokiniai sužinojo naujo ir kokių dar žino apsisaugojimo nuo ligų priemonių ir būdų; 3) atlikti rankų plovimosi pratybas; 4) kartu su mokiniais sukurti „Švarių rankyčių šokį“ (http://www.ulac.lt/lt/kviecia-iniciatyva-svariu-ranku-sokis-13); 5) paprašyti mokinių šiai pamokai atsinešti obuolį ar kitą vaisių ir klasėje jį padalyti įvairiomis dalimis bei pakartoti, kokias vaikai išmoko paprastąsias trupmenas (1/2, ¼, 1/6, 1/3, 1/8 ar kt.), vėliau mokiniai gali pasidalyti vaisiais su klasės draugais.
Žiūrėdamas trumpą filmuką, su Robotuku pasiruoši atlikti bandymą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos ar kitas pamokas, rengiantis atlikti kokį nors bandymą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, ekrane palikti šešis Robotuko išvardytus bandymo etapus, ir, jais vadovaujantis, planuoti numatytą atlikti bandymą; 2) leisti vaikams atlikti šios MO grupės laboratorinį darbą „Surenk vabzdžių lenktynes“. Prieš pereinant prie laboratorinio darbo, galima pažaisti vabzdžių lenktynes: vaikai susikabina vorele po tris (kad būtų šešios kojos), pasirenka, kokiu vabzdžiu bus (blake, tarakonu ar auslinda), ir nuo pasirinktos starto linijos lenktyniauja; 3) peržiūrėjus demonstraciją, prieš atliekant laboratorinį darbą, galima vaikus pamokyti kelti hipotezes (paaiškinti šį terminą), daryti spėjimus, gal net statymus (gera proga ugdyti matematinius gebėjimus), kuris vabzdys bus greičiausias.
Su Robotuku sužinosi, kaip elgtis kilus gaisrui ir kaip kviesti pagalbą, mokysiesi perskaityti diagramoje pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš parodant demonstracinę medžiagą, padiskutuoti apie namie, gatvėje tykančius pavojus, kaip mokiniai elgiasi jiems iškilus; 2) peržiūrėjus medžiagą, padiskutuoti apie tai, ką mokiniai sužinojo naujo; medžiaga gali būti naudojama siekiant supažindinti mokinius su tinkamu elgesiu kilus gaisrui ir kaip kviesti pagalbą; 3) demonstracinę medžiagą galima naudoti supažindinant mokinius su stulpeline diagrama ir mokantis nagrinėti joje pateikiamus negausius duomenis; 4) peržiūrėjus medžiagą siūloma aptarti tai, ką mokiniai matė, prisiminti, kaip kilus gaisrui elgėsi Robotukas, ir pasiūlyti vaikams porose suvaidinti pokalbį telefonu (kviečiant ugniagesius gelbėtojus).
Sužinosi, kas yra judantys ir nejudantys daiktai, palyginsi judančių daiktų kelią, laiką ir greitį, susipažinsi su atkarpos sąvoka.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) demonstracinę medžiagą rodyti pamokos pradžioje (galima ir per matematikos, pasaulio pažinimo pamokas); 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, padiskutuoti apie tai, kada reikia naudotis transporto priemonėmis ir kaip tai daryti kuo ekologiškiau; 3) peržiūrėjus medžiagą atlikti ir kitus su šia tema susijusius MO (pvz., „Suskaičiuok daiktus“ – įtvirtinant žinias apie judančius ir nejudančius objektus).
Išklausysi iliustruotą padavimą, sužinosi, kaip buvo įkurtas Vilniaus miestas, ir suprasi, kaip chronologiškai išdėstyti istorinius įvykius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas naudoti prezentaciją supažindinant mokinius su padavimais. Peržiūrėję ją ir išklausę padavimą, mokiniai gali įvardyti pagrindinius veikėjus, veiksmo vietą ir laiką, tinkamai vartoti sąvokas laikui nusakyti (seniai, prieš daug šimtų metų, labai seniai ir t. t.);
2) peržiūrėjus prezentaciją užduoti mokiniams klausimų, į kuriuos jie turėtų atsakyti remdamiesi išklausytu padavimu;
3) per pasaulio pažinimo pamokas panaudoti prezentaciją kalbant apie istorijos įvykių chronologiją ir (arba) apie Lietuvos didžiuosius miestus, jų istoriją (įkūrimą), mokantis apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti Gedimino pilies maketą (darbas grupėse), piešti temomis „Gedimino medžioklė“, „Žynys Lizdeika“, „Geležinis vilkas“. Taip pat galima su mokiniais aptarti įvairių simbolių prasmę dailės ir literatūros kūriniuose;
5) padiskutuoti su mokiniais apie miestą ar miestelį, kuriame jie gyvena. Ką mokiniai žino apie jo praeitį arba kaip įsivaizduoja jo ateitį?
Išsiaiškinsi, kaip, naudodamas įvairias geometrines figūras, gali nubraižyti miesto planą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kartojantis geometrines figūras, ir per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su vietovės planu ir jo braižymu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių pasiūlyti mokiniams iš pateiktų geometrinių figūrų sudaryti aplink mokyklą esančios vietovės maketą;
2) vėliau stebėti prezentaciją ir ją aptarti (mokiniai galėtų nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos galima išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai gali šiek tiek pakoreguoti prieš tai darytą maketą, pristatyti ir įvardyti panaudotas geometrines figūras;
4) pamokos pabaigoje mokiniams galima duoti žaidimą: ridenti mokytojo pagamintą kauliuką su šiais užrašais: „Ką gerai supratai?“, „Parodyk tris erdvines geometrines figūras“; „Ko nesupratai?“, „Rask daiktą, panašų į stačiakampį gretasienį.“ Mokiniams reiktų atsakyti į šiuos klausimus.
Stebėdamas demonstracinę medžiagą, sužinosi, kas yra planas, kaip jį nubraižyti ir kaip perskaityti jame pateiktą informaciją, kad galėtum rasti reikiamus objektus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstracinę medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kas yra planas, arba mokantis naudojant sutartinius ženklus braižyti kambario ar kitos nedidelės vietovės (mokyklos kiemo, parko) planą. Per matematikos pamokas medžiagą galima taikyti kalbant apie geometrines figūras. Siūloma veikla per pamoką: 1) išklausius demonstracinę medžiagą, pasiūlyti mokiniams nubraižyti savo kambario, klasės ar kt. planą, sukurti savo sutartinių ženklų objektams vaizduoti; 2) per integruotas matematikos ir dailės bei technologijų pamokas, suskirsčius mokinius į grupes po 4–5, duoti sukurti klasėje esančių objektų sutartinius ženklus, naudojant įvairias geometrines figūras, juos iškirpti iš spalvoto popieriaus ir priklijuoti pateiktame klasės plano kontūre; 4) per matematikos pamokas galima suskaičiuoti, kiek ir kokių geometrinių figūrų yra pateikta zoologijos sodo plane.
Peržiūrėjęs skaidres ne tik sužinosi, kur ieškoti informacijos norint parengti pristatymą, bet ir susipažinsi su nykstančiu paukščiu – juoduoju gandru.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai ieškoti informacijos ir ją pateikti kitiems – papasakoti apie nykstančius gyvūnus, kurti rišlų pasakojimą ir gyvūno aprašymą arba rengti pristatymus įvairia kita tematika.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti, kaip ruošti pristatymą;
2) peržiūrėti prezentaciją;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms savarankiškai parengti pristatymo planą ir juo naudojantis paruošti pristatymą apie pasirinktą nykstančią gyvūnų rūšį;
4) pristatyti parengtą pristatymą;
5) aptarti nykstantiems gyvūnams kylančią grėsmę ir padiskutuoti, ką daryti, kad jie visiškai neišnyktų.
Susipažinsi su gyvūnų ir augalų prisitaikymu prie aplinkos ir metų laikų, sužinosi apie sakinio skyrybos ženklus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) parodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje ir supažindinti mokinius su atskirų gyvūnų ir augalų prisitaikymu prie aplinkos ir skirtingų metų laikų; 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą surengti diskusiją apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą, aptarti kitus pavyzdžius (vandens leliją, driežą, grybus, eglę, pelėdą, mėlynę, vilką ir kt.), pavyzdžių gali pateikti ir patys mokiniai; 3) peržiūrėję demonstracinę medžiagą, mokiniai gali grupelėmis rinkti informaciją apie kitų gyvūnų ir augalų prisitaikymą prie aplinkos ir metų laikų; 4) duoti mokiniams išanalizuoti jų telefonuose esančias žinutes (tik tuo atveju, jeigu visi mokiniai naudojasi telefonais). Pabandyti rasti ir ištaisyti klaidas, nusakyti žinučių sakinių pradžią ir kokie skyrybos ženklai dedami sakinio gale, kodėl.
Sužinosi, kodėl svarbu tvarkyti tave supančią aplinką, kaip tai reikia daryti ir kodėl svarbu rūšiuoti buitines šiukšles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama peržiūrėti per pasaulio pažinimo ar dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) prezentaciją galima peržiūrėti individualiai, bet būtų labai naudinga pademonstruoti ir visai klasei; kiekvieną skaidrę galima tikslingai aptarti; taip pat galima papildomai suorganizuoti praktinę mokinių veiklą per pamoką, pavyzdžiui, išsiaiškinus apie šiukšlių rūšiavimą surūšiuoti mokytojo iš anksto su mokiniais kauptas pakuotes ar paskaityti ir palyginti kelių cheminių valymo priemonių instrukciją ir t. t.;
2) per dailės ir technologijų pamoką galima dekoruoti dėžes, skirtas popieriui ir plastikui rūšiuoti klasėje, taip pat tiktų pagaminti kokį nors darbelį iš popieriaus ar plastiko atliekų;
3) per kūno kultūros pamokas darant mankštą atlikti šlavimo, grėbimo, lyginimo, skalbimo ir kt. imitacinius pratimus.
Sužinosi, kaip Robotukui ir Berniukui sekėsi nustatyti rastos monetos vertę, remiantis istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus kritiškai vertinti istorijos šaltinius ir ieškoti patikimų. Prezentaciją tinka naudoti individualiai arba dirbti demonstruojant visai klasei. Prieš peržiūrint prezentacijoje pateiktą informaciją apie konkretų istorijos šaltinį, reikėtų padiskutuoti, ką apie tai mano mokiniai.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamoką pažaisti žaidimą: bent 3 ar dar daugiau mokinių negirdėdami vienas kito turėtų perpasakoti tą patį įvykį; paskui aptarti, kaip tas pasakojimas pasikeitė, palyginti su pradiniu;
2) per dailės pamoką nupiešti peizažą, sukurti kokios nors vietovės žemėlapį ar planą, paskui lyginti, kuriam mokiniui pavyko tiksliausiai pavaizduoti vietovę; duoti individualią užduotį vieniems pavaizduoti labai tiksliai, o kitiems – pasitelkiant vaizduotę, tada kartu su mokiniais palyginti ir apibendrinti;
3) per kūno kultūros pamoką atlikti orientavimosi kieme ar mokykloje užduotis (kai nurodymai labai tikslūs ir kai nurodymai nėra tikslūs).
Robotukas susapnavo košmarą apie šiukšlėmis užterštą planetą. Taip nenutiks, jei saugosime mus supančią aplinką ir ja rūpinsimės, tad šį kartą išmoksi rūšiuoti atliekas ir sužinosi, kaip elgtis, kad aplinka išliktų švari.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) įtvirtinant naujas žinias apie atliekų rūšiavimą. Stebėdami demonstracinę medžiagą, mokiniai sužinos, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas; 2) pažiūrėjus MO, surūšiuoti atsineštas buitines, kasdienes šiukšles; 3) padiskutuoti, kodėl svarbu saugoti gamtą, paklausti mokinių, ar yra matę teršiant gamtą, kaip jie elgėsi ir panašiai.
Stebėdamas demonstracinę medžiagą, galėsi tarsi apsilankyti miške, kuriame pamatysi įvairių gyvūnų ir augalų, bei sužinosi, kuo skiriasi gyvi ir negyvi daiktai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant vaikus su gyvais ir negyvais daiktais. Siūloma veikla per pamoką: 1) pasiūlyti vaikams susiskirstyti į grupes pagal kokį nors požymį (mokytojas turėtų pasiruošti pagal klasę, pvz., gimusieji pavasarį, dėvintieji raudoną drabužį, aukštesni negu 1 m. 40 cm. (klasėje turėtų būti ūgio matuoklė) ir t. t.); 2) sudominti mokinius, iškelti problemą. Kiekvienai grupei duoti paruoštą priemonę – visų šiame MO minimų objektų paveikslėlius (boružė, pelėda, vilkas, dilgėlė, baravykas, ąžuolas, kepurė, kraitelė, akmuo). Pasiūlyti pasitariant šiuos visus daiktus suskirstyti į dvi grupes. Tuomet aptarti, kaip sekėsi, pagal kokius požymius mokiniai bandė grupuoti. Mažai tikėtina, kad jiems pavyks sugrupuoti pagal tai, ar objektas gyvas, ar negyvas; 3) pasiūlyti pasirinkti vieną iš objektų ir juo pavadinti savo grupę („Boružėlės“, „Vilkai“ ir pan.); 4) paskelbus pamokos tikslą, peržiūrėti demonstracinę medžiagą (šį MO). Kai ekrane rodomi objektai (boružė, vilkas ir kt.) su aktyvų veiksmą reiškiančiais žodžiais (juda, maitinasi...), MO galima sustabdyti (atsižvelgiant į turimą laiką) ir vaikų paklausti, ką jie jau žino apie šį objektą; tuomet išklausyti demonstracijoje pateiktą informaciją ir vėl sustabdžius paklausti, ką sužinojo naujo; 5) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, vėl paprašyti vaikų suskirstyti paveikslėlius pagal požymį – gyvas ar negyvas. Pakartoti gyvų ir negyvų daiktų požymius; 6) tarp užduočių galimi trumpi žaidimai: pakviesti vaikus prie lango ir pažaisti „Gyvas ar negyvas“, pavyzdžiui, mokytojas sako „Gyvas!“ ir skaičiuoja iki trijų. Vaikas ar jų grupė (pagal susitarimą) turi pasakyti matomą pro langą gyvą objektą. „Negyvas!“ – negyvą objektą. Žaisti žaidimą „Žemė, oras, vanduo“. Jei mokytojas pasako „Žemė!“, reikia pasakyti gyvūną arba augalą, „Oras!“ – paukštį, „Vanduo!“ – žuvį arba kitą vandens gyventoją. Atlikti žaidimą pagal šį MO, pavyzdžiui, mokytojui ištarus „Juda!“, vaikai pasako galintį judėti objektą, „Dauginasi!“ – galintį daugintis objektą ir t. t.; 7) norint įtvirtinti pamoką, duoti didelį lapą, jo viduryje priklijuoti pasirinktą kortelę pagal grupės pavadinimą (boružė, baravykas). Pasiūlyti vaikams parašyti (jei moka), pavaizduoti, nupiešti, ką prisimena apie šį objektą, atskirai įvardyti jam būdingus požymius: auga, juda, maitinasi... (jei vaikai per maži, mokytojas turėtų paruošti šablonus su užrašais „auga“, „juda“...). Darbelius pristatyti. Jei vaikai dar nėra darę tokio tipo užduoties, mokytojas turėtų parodyti paruoštą pavyzdį. Darbelius reikėtų pakabinti vaikams matomoje vietoje, kad panorėję jie galėtų papildyti vieni kitų pateiktą informaciją; 8) vertindamas arba siūlydamas įsivertinti, mokytojas gali sakyti „Noriu pagirti už aktyvų dalyvavimą pamokoje vaikučius, kurie... auga. Prašom atsistoti tuos, kurie nusipelnė šio pagyrimo (atsistos visi vaikai).“ „Noriu pagirti už atsakingai atliktas užduotėles vaikučius, kurie... juda“ ir t. t. Taip dar kartą bus pakartoti ir įtvirtinti penki gyvų organizmų požymiai.
Atlikęs užduotis įsitikinsi, ar žinai, kaip taupyti vandenį ir rūpintis oro švara.
Rekomendacijos mokytojui:
Žaidimą tinka naudoti per pamokas kalbant apie vandens taupymą ir rūpinimąsi oro švara.Siūloma veikla per pamoką: 1) pasiūlyti mokiniams sužaisti šį žaidimą pamokos pradžioje, paskui pakalbėti apie vandens taupymą ir oro švarą. Jau susipažinę su esmine medžiaga, vaikai aktyviai dalyvautų pamokoje; 2) žaidimą galima žaisti pamokos, kurioje žiūrėta demonstracinė medžiaga apie vandens taupymą ir oro švarą, pabaigoje, apibendrinant, įtvirtinant žinias. Paskui pasiūlyti mokiniams namie dar kartą jį sužaisti su šeimos nariais. Taip vaikas galės pasidalyti įgytomis žiniomis, patars šeimos nariams prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo; 3) surengti darbą grupėse: viena grupė žaidžia žaidimo dalį apie vandenį, kita – apie orą. Tuomet viena su kita dalijasi mintimis, ką sužinojo apie vandens taupymą ir oro švarą; 4) vesti pamoką paeiliui naudojant kiekvieną paveikslėlių porą. Aptarus vieną paveikslėlių porą ir mokiniams nusprendus, kuris paveikslėlis teisingas, jį spustelėti, toliau kalbėti apie kitą paveikslėlių porą; 5) žaidimo dalį apie vandenį panaudoti per matematikos pamoką ir atlikti įvairius skaičiavimus, pavyzdžiui, kiekvienas pagal savo šeimos narių skaičių apskaičiuoja, kiek vandens per dieną būtų sunaudota, jei visi nariai maudytųsi vonioje, ir kiek, jei maudytųsi po dušu. Jei vaikai geba, pagal tuo metu esančias kainas galima pabandyti apskaičiuoti, kiek reikėtų mokėti už vandenį vienu ir kitu atveju (galima naudotis skaičiavimo mašinėle, kainas apvalinti). Tokius skaičiavimus būtinai reikėtų pristatyti savo šeimai.
Spręsdamas paprastus uždavinius ne tik pasitikrinsi, ar gerai moki skaičiuoti, bet ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamoką, sprendžiant įvairius uždavinius, arba per pasaulio pažinimo pamoką, aptariant žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) peržiūrėjus prezentaciją duoti mokiniams savarankiškai išspręsti uždavinius; 3) išsprendus uždavinius ir prisiminus pagrindines žmogaus organizmo funkcijas, atlikti testą „Ką žinai apie žmogaus organizmą?“; 4) pasiūlyti internete rasti daugiau informacijos apie žmogaus organizmo funkcijas ir papildyti pateiktąją.
Aplankysi paveikslų galeriją, kurioje sužinosi, kuo skiriasi ir kuo yra ypatingas kiekvienas metų laikas, išsiaiškinsi, kas lemia orus ir kaip reikėtų rengtis kiekvienu metų laiku.
Rekomendacijos mokytojui:
Tinka naudoti kaip demonstracinę medžiagą per lietuvių kalbos pamokas, lavinant skaitymo įgūdžius, taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis pažinti metų laikus ir jiems būdingas ypatybes. Siūloma veikla per pamoką: 1) pažiūrėjus demonstracinę medžiagą padiskutuoti apie metų laikus, jų ypatybes ir aptarti, kodėl reikia vienaip ar kitaip rengtis skirtingu metų laiku; 2) mokiniai gali įvardyti įsimintiniausią vieno metų laiko ypatybę ir ją pakomentuoti; 3) nupiešti metų laikų ratą ir jame pažymėti būdingiausius kiekvieno iš metų laikų bruožus; 4) į klasę atsinešti įvairių drabužių, vaikai turėtų suskirstyti, kuriuo metų laiku ką dėvėti.
Susipažinsi su įvairiais atmosferos reiškiniais. Sužinosi vėjų pavadinimus ir kaip veikia vėjarodis. Išmoksi pildyti orų kalendorių, pastebėti sveikatai ir netgi gyvybei pavojingas orų permainas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant metų laikus su temperatūra, ir iš dalies per matematikos pamokas, nagrinėjant matinių skaičių – greičio ir temperatūros – perskaitymą. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) žiūrėti demonstracinę medžiagą su visa klase ir dar smulkiau išsiaiškinti apie atmosferos reiškinius (kuriuo metų laiku jie dažniausi, kaip nuo jų apsisaugoti ir t. t.), taip pat atidžiau paanalizuoti orų kalendorių; 2) porose padiskutuoti apie atmosferos reiškinius (aptarti jų naudą, žalą, apsisaugojimą nuo jų); 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti įvairių orų nuotraukų, bandyti nustatyti ir detaliai apibūdinti jose vaizduojamą orą; 4) duoti mokiniams atlikti savaitinius orų stebėjimus ir tyrimus, remiantis matytu orų stebėjimo lentelės pavyzdžiu. Rezultatus aptarti grupėse. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas leisti mokiniams pasirinkti norimą atlikimo techniką ir ja pavaizduoti įvairius gamtos reiškinius (šerkšną, lietų ir pan.), mokyti išgauti spalvų kontrastus (saulėta, apsiniaukę); - per kūno kultūros pamokas žaisti judriuosius žaidimus „Lietus“, „Vėjo kryptys“ ar pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti orų pristatymą, pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).
Sužinosi, kas yra mitybos grandinė, mokysiesi ją sudaryti ir nagrinėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kas yra mitybos grandinė; per lietuvių kalbos pamoką galima naudoti prezentaciją kaip dalykinį tekstą ir jį nagrinėti. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) pamokos pradžioje mokinių paklausti, kas kuo minta. Išklausyti jų samprotavimų; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) surengti darbą grupėse taikant ,,Padėkliuko“ metodą (https://iqesonline.lt). Pasiūlyti mokiniams sudaryti (nupiešti) mitybos grandines. Pirmiausia kiekvienas mokinys pats turėtų sudaryti mitybos grandinę, vėliau ją pristatyti savo grupės draugams, galiausiai grupė turėtų sudaryti bendrą mitybos grandinę ir ją pristatyti kitai grupei; 4) pamokos pabaigoje mokiniai porose vienas kitam papasakoja, ką sužinojo apie mitybos grandines, ir užrašo klausimą, ką dar norėtų sužinoti šia tema. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką: 1) apžiūrėti knygų parodėlę, kurioje eksponuojamos įvairios knygos apie gyvūnus, augalus, žuvis, paukščius (enciklopedijos, vadovai, žinynai); 2) išsiaiškinti šių knygų paskirtį, supažindinti mokinius su dalykinio teksto sąvoka; 3) peržiūrėti prezentaciją; 4) duoti mokiniams atlikti pagal šią prezentaciją parengtą testą.
Sužinosi, kodėl ir kaip atsispirti pagundoms, susijusioms su žalingais įpročiais, ir pasakyti tvirtą NE neigiamai aplinkinių įtakai. Ieškosi priimtinų, sveikatai naudingų būdų atsipalaiduoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie žalingų įpročių poveikį sveikatai. Pamoką siūloma vesti kompiuterių klasėje. Siūloma veikla per pamoką:
1) pradžioje mokiniai sugrupuoja iš anksto mokytojo parinktus ir pateiktus paveikslėlius, kuriuose pavaizduotos įvairios sveikatai naudingos ir nenaudingus situacijos (užduotis gali būti pateikiama interaktyviojoje lentoje);
2) išklausyti mokinių minčių, kodėl taip sugrupavo;
3) vėliau pasiūlyti mokiniams stebėti prezentaciją ir užsirašyti iškilusius klausimus, kuriuos paskui galima aptarti porose;
4) mokiniai individualiai „Paint“ ar kita laisvai pasirinkta kompiuterine programa gali sukurti piešinį plakatą „NE – žalingiems įpročiams“;
5) pamokos pabaigoje mokiniai gali pratęsti pasirinktą nebaigtą sakinį:
Supratau, kad...
Nesupratau, kodėl...
ir su mokytoju trumpai tai aptarti.
Pasiklydęs miške Robotukas suprato, kad nori išmokti orientuotis nežinomoje aplinkoje. Pasimokysi to kartu su Robotuku.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) įjungus titulinę skaidrę, padiskutuoti, ką daryti Robotukui, ką darytų mokiniai, atsidūrę tokioje situacijoje, gal yra turinčių tokios patirties;
2) mintims išsekus, parodyti mokiniams kompasą (geriausia turėti keletą kompasų) ir vėl leisti mokiniams pamąstyti, koks tai prietaisas ir kam jis skirtas, bandyti spėti, ką reiškia jo raidės. Paprastai mokiniai nemoka naudotis kompasu, todėl jiems tai turėtų būti įdomu;
3) peržiūrėti prezentaciją;
4) peržiūrėjus 10 skaidrę, atlikti praktines užduotis, išmokti naudotis kompasu (duoti užduotį: ant kiekvienos klasės sienos pakabinti kortelę su atitinkama raide Š, P, R, V; paprašyti vaikų įvairiai judėti (į šiaurę, pietus ir t. t.), išdėstyti įvairius daiktus nurodytose kryptyse ir t. t.);
5) peržiūrėti pabaigos (apibendrinamąją) skaidrę, leisti mokiniams pasiimti savo mobiliuosius telefonus, pažiūrėti, ar juose yra atitinkamų programų, aptarti jas su draugais;
6) pakartoti kitus sužinotus orientavimosi aplinkoje būdus ir išeiti į kiemą: stebėti aplinkos požymius, pagal kuriuos galima orientuotis saulėtą dieną, pasimokyti pagal krentantį šešėlį nustatyti pasaulio kryptis. Lauke galima leisti vaikams veikti savarankiškai arba pateikti užduočių.
Apsilankysi laboratorijoje ir patyrinėsi natūralias ir dirbtines medžiagas, sužinosi, dėl kokių savybių tam tikros medžiagos naudojamos statybose ar kitose srityse.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą skirti natūralias ir dirbtines medžiagas, nurodyti, dėl kokių savybių jos naudojamos konkrečioje srityje. Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų naudojimo galimybes;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: pasiskirsčius grupėmis pasidomėti ir paieškoti informacijos apie laisvai pasirinktą natūralią arba dirbtinę medžiagą ir jos pritaikymo sritis, iš šios medžiagos gaminamus produktus; parengti trumpą pristatymą ir apie pasirinktą medžiagą surinktą informaciją pristatyti klasėje;
3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti mįslių apie stiklą, molį, smėlį, veidrodį, plytą ir pan.
Peržiūrėjęs skaidres, suprasi, kokie pokyčiai vyksta bręstančio žmogaus organizme, ir sužinosi, kaip apskaičiuoti keturkampio perimetrą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie žmogaus gyvenimo etapus: vaikystę ir paauglystę. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti keturkampio perimetrą. Siūloma veikla per pamoką: 1) aptarti ir padiskutuoti su mokiniais apie prezentacijoje pateiktą medžiagą; 2) pasiūlyti mokiniams palyginti abiejų lovelių perimetrą ir apskaičiuoti, keliais centimetrais didžiosios lovos perimetras didesnis už mažosios lovos perimetrą; 3) jei mokiniai jau moka apskaičiuoti plotą, pasiūlyti jiems apskaičiuoti, kokį plotą užima kiekviena lova, ir palyginti; 4) sudaryti klasės mokinių pomėgių ir (arba) žaidimų diagramą, palyginti ir padaryti išvadas.
Susipažinsi su senoviniais daiktais, jų paskirtimi. Su Robotuku apsilankysi Buities muziejuje, pamatysi ir sužinosi, kaip gyveno, kokiais žaislais žaidė, kokius drabužius dėvėjo ir avalynę avėjo prieš daug šimtų metų.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė demonstracinė medžiaga supažindinant mokinius su senoviniais daiktais, jų paskirtimi; 2) prieš parodant demonstracinę medžiagą, galima su mokiniais padiskutuoti, kaip jie supranta sąvokas „senas“, „senovinis“, „šiuolaikinis“. Peržiūrėjus MO, padiskutuoti, ką mokiniai sužinojo naujo; 3) peržiūrėjus MO, aptarti, ką mokiniai matė, prisiminti senovinių žaislų, baldų, drabužių ir apavo pavadinimus. Galima padiskutuoti apie senovinių daiktų išsaugojimo svarbą, jų išliekamąją vertę. Pasiūlyti mokiniams praktinių užduočių temai įtvirtinti, skatinti ieškoti papildomos informacijos apie senovinius daiktus ir per kitą pamoką ja pasidalyti su klasės draugais. Galimas ir ilgalaikis projektas šia tema.
Sužinosi, kaip pačiam apskaičiuoti kelią, laiką ir greitį ir taip niekur nevėluoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) su visa klase pažiūrėti demonstracinę medžiagą ir paskui spręsti įvairius uždavinius – apskaičiuoti kelią, laiką arba greitį; 2) per kūno kultūros pamoką pamatuoti įvairių užduočių (ypač įvairių atstumų bėgant ar einant) laiką, greitį, atstumą; 3) per lietuvių kalbos pamokas paaiškinti pasakos (ar jos dalių) greičio, atstumo ir laiko matavimo pavyzdžius (pvz.: seniai seniai, greitai skrido ant šluotos, už devynių jūrų ir t. t.), palyginti su įprastais greičio, kelio, laiko matavimo vienetais; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų; 5) užduoti mokiniams patiems sukurti panašių uždavinių ir duoti juos išspręsti klasės draugams.
Žmonijos istorija prasidėjo prieš kelis milijonus metų. Kartu su Robotuku pakeliausi istorijos laikotarpiais, sužinosi, kaip per amžius keitėsi žmonių gyvenimas, ir susipažinsi su įvairiais laiko matais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamokas: 1) peržiūrėjus pristatymą sugalvoti įvairiausių matematinių užduočių ir pamokyti mokinius suskaičiuoti, kiek metų apima tam tikras laikotarpis, arba pasikartoti romėniškus skaitmenis; 2) grupėse dirbantys mokiniai pasiskirsto po istorinį laikotarpį, gali rengti projektus ir juos pristatyti klasės draugams; 3) per pasaulio pažinimo pamoką ant ilgos popierinės juostos galima nusibraižyti laiko juostą su datomis, faktais ir iliustracijomis. Naudojant padarytas korteles su žodžiais, paprašyti priskirti žodžius atitinkamam laikotarpiui (pvz., hieroglifai – senovės Egiptas, akvedukas – senovės Roma, Kristupas Kolumbas – Atgimimas ir pan.); 4) pasiūlyti vaikams sukurti savo piešinių ar brūkšnelių raštą ir užkoduoti jais kokį nors žodį ar žinutę taip, kad draugams pavyktų perskaityti.
Nuspalvinęs paslėptą paveikslėlį, sužinosi, kokius darbus atlieka ūkininkai ir verslininkai.
Rekomendacijos mokytojui:
MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie ūkininko ir verslininko darbą. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus interaktyvųjį pratimą, padiskutuoti ir plačiau pakalbėti apie a) verslininkus paslaugų teikėjus; b) verslininkus gamintojus; c) verslininkus prekybininkus, prekybos vietų steigėjus; 2) atlikus interaktyviąją užduotį, suskirstyti mokinius į grupes ir paprašyti jų įsivaizduoti, kad yra ūkininkai, auginantys gyvulius, paukščius, augalus, bites ar kita. Mokiniai, dalydamiesi jau turima patirtimi ir naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais, gali pristatyti jų grupės ūkininko veiklos sritį; 3) surengti susitikimą su ūkininku arba verslininku, nuvykti į ūkininko ūkį, įmonę ar parduotuvę.
Kiekviena šeima didžiuojasi, turėdama savo giminės medį. Pasirinkęs tau patinkančio medžio šabloną, užauginsi savo giminės medį. Galėsi jį išsispausdinti, įklijuoti šeimos ir artimų giminaičių nuotraukas arba nupiešti jų portretus, parašyti vardus, gimimo, mirties metus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) užduoti mokiniams savarankišką darbą informacinių technologijų kabinete arba mokyklos kompiuterinėje klasėje, trumpai supažindinti su giminės medžio struktūra; 2) klasėje eksponuoti mokinių parodėlę „Mano giminės medis“; 3) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės bei technologijų pamokas ir pasirinktam giminės medžiui pagaminti rėmelius; 4) įrėmintą giminės medį mokiniai gali padovanoti per projektinę Senelių šventę savo artimiems giminaičiams (seneliui, močiutei).
Klausydamasis skaitomo teksto ir stebėdamas paros ir metų kaitą, sužinosi apie laiko tėkmę ir kaip tinkamai vartoti laiko sąvokas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos ar matematikos pamokas kalbant apie laiko tėkmę, mokantis teisingai vartoti sąvokas: „vakar“, „šiandien“, „rytoj“; „praeitis“, „dabartis“, „ateitis“; „para“, „savaitė“, „mėnuo“, „metai“. Siūloma veikla per pamoką: 1) pažiūrėti ir išklausyti demonstraciją dalimis. Pirmiausia su mokiniais aptarti sąvokas „vakar“, „šiandien“, „rytoj“ (galima naudotis ir kalendoriumi bei pateikti pavyzdžių, kas buvo vakar, kas yra šiandien ir kas bus rytoj). Vėliau pasiaiškinti sąvokas „praeitis“, „dabartis“, „ateitis“, jas susieti su sąvokomis „vakar“, „šiandien“, „rytoj“, paskiausiai aptarti paros, savaitės, mėnesio ir metų kaitą; 2) aptarti su mokiniais, kaip jų šeimose palydimi senieji ir sutinkami Naujieji metai; 3) suskirstyti mokinius į grupes po 4–5 ir duoti sugalvoti palinkėjimų draugams Naujųjų metų proga (kurti sveikinimus); 4) per dailės ir technologijų pamokas, naudojantis įvairiomis technikomis, pasiūlyti mokiniams sukurti sveikinimo atviruką arba nupiešti piešinį tema „Naujųjų metų naktį“.
Išklausysi bibliotekininkės pasakojimą apie Lietuvą ir mokysiesi naudotis gaubliu, sužinosi, kur rasti didžiausius Lietuvos miestus, ilgiausias upes, giliausius, didžiausius ir ilgiausius ežerus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant su gaubliu, Lietuvos kaimynėmis, šalies geografija, upėmis, ežerais ir miestais. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus MO įtvirtinti žinias – apžiūrėti tikrą gaublį, jame rasti vandenynus, žemynus ir Lietuvą Europoje; 2) per pasaulio pažinimo bei dailės ir technologijų pamokas nuspalvinti Lietuvos kontūrinį žemėlapį, pateikti mokiniams įvairaus sunkumo užduočių. Dirbant savarankiškai arba porose nuspalvinti Lietuvos valstybės sienas, sostinę, jūrą. Kartu su mokytoju pažymėti didžiuosius miestus, upes, ežerus.
Su Robotuku ir vaikais nukeliausi į parką, sužinosi, kuo skiriasi medžiai, krūmai ir žolės, ir kokios jų rūšys auga Lietuvoje.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš parodant demonstracinę medžiagą vertėtų prisiminti, ką mokiniai jau žino apie medžius, krūmus ir žoles. Peržiūrėjus MO, pratęsti pokalbį apie tai, ką mokiniai sužinojo naujo; 2) pasinaudojus demonstracine medžiaga, esant galimybei kitą pamoką surengti išvyką į mišką, parką arba Gamtininkų centrą, kur mokiniai galėtų pamatyti tikrą gamtą ir praktiškai pritaikyti sužinotą informaciją; 3) vėliau mokytojas gali mokiniams pasiūlyti paieškoti papildomos informacijos apie Lietuvos augalus, miškus ir supančius parkus. Galimas ir ilgalaikis projektas šia tema, nes per pasaulio pažinimo pamokas ja kalbama kelis kartus per metus; 4) plačiau pasidomėjus, surengti klasėje varžytuves, kas žino, pažįsta daugiau medžių, krūmų, augalų.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą išskirti ryškiausius Lietuvos istorinius įvykius, ją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, apie istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai; susipažįstant su kiekvienu pateiktu Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istoriniu įvykiu, paprašyti mokinių prisiminti, ką jie daugiau žino apie šį laikotarpį ar įvykį;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie istorines asmenybes ir jų nuveiktus darbus Lietuvai;
3) per lietuvių kalbos pamokas paskaityti ištraukų iš literatūrinių kūrinių (eilėraščių, padavimų, metraščių, istorinių apybraižų ir kt.), aprašančių pateiktus istorinius įvykius ar istorines asmenybes, sukurti trumpą pasakojimą ar parašyti atpasakojimą apie vieną iš šių įvykių;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti koliažą „Lietuvos istorija“ arba „Istorinės Lietuvos asmenybės“, panaudojant laikraščių, žurnalų iškarpas, istorinių šaltinių kopijas; pasiūlyti mokiniams nupiešti istorinių asmenybių portretus.
Pažiūrėjęs šią demonstracinę medžiagą, sužinosi, kaip gyvena kitų kraštų žmonės ir kokios šalys yra Lietuvos kaimynės.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje aptarti, kokiose šalyse mokiniams teko pabuvoti, kokius Lietuvos ir kitų šalių skirtumus jie pastebėjo; 2) po pokalbio peržiūrėti šią demonstracinę medžiagą, aptarti, ką mokiniai sužinojo; 3) pasiūlyti pasirinkti kokią nors šalį – Lietuvos kaimynę arba tolimąją – ir plačiau pasidomėti jos žmonių gyvenimo ypatumais, parengti pristatymą. Šį darbą galima dirbti grupėmis.
Kartu su Robotuku sužinok, kas yra Lietuvos kultūros paveldas, ir aplankyk garsiausias Lietuvos pilis, dvarus ir bažnyčias.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Lietuvos praeitį, žmonių sukurtas vertybes ir kultūros paveldą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių kartu su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą; 2) aptarti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo skirtumus; 3) porose padiskutuoti apie Lietuvos kultūros paveldo vertybes ir sukurti idėjų, kaip galima būtų geriau jį saugoti ir populiarinti; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, užduoti mokiniams informacinių technologijų kabinete ar mokyklos informaciniame centre savarankiškai rasti medžiagos apie Lietuvos kultūros paveldą (darbą siūloma individualizuoti).
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi daug įdomių faktų apie Lietuvą: pagal ką skirstomi miestų dydžiai, kokie yra keliai, kiek turime upių ir ežerų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus prezentaciją įtvirtinti žinias apie Lietuvą, išmokti žemėlapyje parodyti didžiuosius miestus, Baltijos jūrą, Kuršių neriją, ilgiausias upes, didžiausius, giliausius ir ilgiausius ežerus, magistralinius kelius ir geležinkelį; 2) peržiūrėjus prezentaciją surengti diskusiją ir aptarti, kokiose Lietuvos ar Europos vietose mokiniai yra buvę (su tėvais ir su klase), kokiais keliais važiavę, kokius vandens telkinius matę, ar jų gyvenamojoje vietovėje yra koks nors vandens telkinys; 3) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kiek gyventojų yra tam tikruose Lietuvos miestuose. Padaryti diagramą „Lietuvos miestų dydis pagal gyventojų skaičių“; 4) peržiūrėjus prezentaciją padiskutuoti, ką galima būtų keisti norint sumažinti lietuvių emigraciją į užsienį; 5) per pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, spalvinant Lietuvos kontūrinį žemėlapį, pateikti mokiniams įvairaus sunkumo užduočių. Savarankiškai ar porose nuspalvinti Lietuvos valstybės sienas, sostinę, jūrą, pažymėti didžiuosius miestus, upes, ežerus.
Su Robotuku apsilankysi įvairių prekių parduotuvėje ir susipažinsi su ilgio, laiko, masės ir temperatūros matavimo prietaisais.
Rekomendacijos mokytojui:
Norint veiksmingai panaudoti šį MO, rekomenduojama integruoti pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Iš vakaro galima paprašyti vaikų (ar jų tėvų) į klasę atsinešti laikrodžių, ilgio matavimo prietaisų, netgi svarstyklių ir termometrų. Mokytojas taip pat turėtų rasti kuo įvairesnių prietaisų (pavyzdžiui, pasiskolinti iš fizikos, matematikos kabinetų, svarstykles paprastai turi sveikatos priežiūros darbuotojas). Klasėje paruošiamos keturios stotelės: „Laiko“, „Ilgio“, „Masės“ ir „Temperatūros“. Demonstracinė medžiaga stebima dalimis, sustojant po skirtingų matavimo prietaisų pristatymo. Peržiūrėjus dalį apie laikrodžius: 1) keletą kartų sužaisti žaidimą „Taip ir Ne“. Po dėžute paslepiamas koks nors laikrodis, vaikai, užduodami klausimus, į kuriuos mokytojas atsako tik „taip“ arba „ne“, turi atspėti, koks laikrodis paslėptas. Siekiama, kad vaikai įvardytų laikrodžio rūšį: sieninis, stalinis, žadintuvas, mechaninis, elektroninis ir pan.; 2) vaizduoti įvairius veiksmus (prausimąsi, pamokų ruošą, valgymą ir t. t.) ir paprašyti vaikų atspėti, kiek galėtų būti valandų atliekant šį veiksmą; 3) pabandyti atspėti, kiek laiko trunka 1 minutė: vaikai atsitūpia, ir, kai, jų manymu, praeina viena minutė, atsistoja. Pasidžiaugiama tiksliausiai minutę atspėjusiu vaiku. Žaidimą galima kartoti keletą kartų keičiant judesius: minutę šokinėti, ploti rankomis ir panašiai. Peržiūrėjus dalį apie ilgio matavimo prietaisus: 1) pažaisti, kas tiksliau parodys, kokio ilgio yra metras. Pirmą kartą visi žengia, jų manymu, metrą atitinkantį žingsnį, ir tokioje padėtyje laukia. Mokytojas pamatuoja, pasidžiaugia tiksliausiai metro atstumą atspėjusiu vaiku. Antrą kartą tą patį atlikti išskėstus rankas. Nesvarbu, kad vaikai neišlaikys pradinės rankų padėties, o priėjus su metru tikrai pabandys „pasitaisyti“, vis tiek formuosis metro vaizdinys; 2) atkirpti metro ilgio juostelę arba tiesiog storesnio siūlo virvelę ir matuojant išsiaiškinti, kas buvo arčiausiai tiesos. Pabandyti iš metro ilgio juostelės surišti gražų dovanai tinkantį kaspiną. Peržiūrėjus dalį apie masės matavimo prietaisus: 1) pasisverti svarstyklėmis ir sužinoti, kuris vaikas klasėje sveria mažiausiai, kuris – daugiausia. Atkreipti vaikų dėmesį, kad svorį lemia ir vaiko ūgis; mokytojas turėtų apgalvoti situaciją, jei klasėje yra antsvorio turinčių vaikų; 2) tikrinant įvairių daiktų svorį, rasti kilogramą sveriantį daiktą arba surinkti tiek daiktų, kad visi kartu jie svertų kilogramą; 3) pasverti vaikų kuprines, pakalbėti apie per sunkių kuprinių daromą žalą stuburui. Peržiūrėjus dalį apie temperatūros matavimo prietaisus: 1) patikrinti, kiek laipsnių rodo lauko termometras (ruošiantis pamokai, jis turėtų būti pakabintas) ir kambario termometras (taip pat reikėtų juo pasirūpinti). Padiskutuoti, kaip skiriasi žmonių apranga esant skirtingai oro temperatūrai; 2) pamatuoti šalto ir karšto vandens temperatūrą (jei yra galimybė, mokytojas prieš pamoką turėtų pasirūpinti virduliu); 3) stebėti, kaip greitai krinta užvirinto vandens temperatūra lėkštėje (dideliu atviru paviršiumi) ir stiklinėje (mažesniu atviru paviršiumi); 4) keletui vaikų leisti pasimatuoti temperatūrą, palyginti rezultatus; 5) tam pačiam vaikui leisti pasimatuoti temperatūrą su skirtingais termometrais: termometru su gyvsidabriu (jei toks bus) ir elektroniniu. Palyginti rezultatus; 6) pažaisti žaidimą „Metų laikai“: pasakyti temperatūrą ir mesti kamuoliuką kuriam nors vaikui, šis pagal pasakytą temperatūrą spėja, koks galėtų būti metų laikas. Peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, vaikai suskirstomi į keturias grupes ir keliauja po stoteles („Laiko“, „Ilgio“, „Masės“ ir „Temperatūros“). Kiekvienoje stotelėje jie gali veikti laisvai (apžiūrėti matavimo prietaisus, pabandyti jais naudotis, matuoti ir pan.).
Sužinosi, kokių esama medžiagų pokyčių. Išmoksi nustatyti birių ir skystų daiktų tūrį, nurodytą stiklinėmis. Namie galėsi išsikepti keksą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą iš pavyzdžių paaiškinti grįžtamojo ir negrįžtamojo medžiagų kitimo skirtumus, ir per matematikos pamokas, mokantis be matavimo priemonių įvertinti skystų, birių produktų tūrį. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus šį pristatymą pasiūlyti mokiniams įvairių receptų, kuriuos jie turėtų pakeisti, naudodami stiklines produktų tūriui matuoti;
2) per pasaulio pažinimo pamoką mokiniai grupėse galėtų sugalvoti ir vizualizuoti (nupiešti, suvaidinti) dar neminėtą grįžtamąjį ir negrįžtamąjį kitimą, pristatyti jį klasės draugams;
3) per pasaulio pažinimo pamoką pasiūlyti mokiniams sukurti stalo žaidimą – domino apie įvairius medžiagų kitimus;
4) per pasaulio pažinimo pamoką padiskutuoti su mokiniais apie tai, kada ir kaip gaminant maistą praverčia žinios apie medžiagų kitimą; pakalbėti apie tai, kad žmogaus organizmas vienas maisto medžiagas sugeba suvirškinti žalias, kitas – tik virtas; kad kai kuriuos produktus būtina apdoroti, nes, pavyzdžiui, nevirto krakmolo skrandžio ir žarnyno sultys nesuvirškina, o jo daug yra miltuose ir bulvėse; baltymai, kurių yra mėsoje ir kiaušiniuose, žuvyje, taip pat lengviau virškinami, kai šie produktai yra išverdami ar iškepami.
Su Robotuku mokysies ir sužinosi, iš ko padaryti įvairūs daiktai, kokių medžiagų yra gamtoje ir kokios jų savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią mokomąją priemonę siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant apie mus supančias įvairias medžiagas bei joms būdingas savybes ar įtvirtinant mokinių žinias. Medžiaga padės ugdyti praktinius mokinių gebėjimus. Žiūrėdami pateiktą medžiagą, vaikai mokysis apibūdinti gerai pažįstamos aplinkos daiktus ir pastebėti, kokios medžiagos juos sudaro, kokie svarbiausi jų požymiai, kuo medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje supažindinti mokinius su skirtingomis medžiagomis ir jų savybėmis; 2) peržiūrėjus demonstraciją pasiūlyti mokiniams apsidairyti klasėje ir pagalvoti, kaip vadinamos medžiagos, iš kurių padaryti aplink esantys daiktai; 3) pasiūlyti mokiniams su draugais pažaisti žaidimą ir palenktyniauti, kas daugiau ir greičiau išvardys ar parašys aplink juos esančių medžiagų pavadinimų.
Su Robotuku nukeliausi į Planetariumą – pastatą, kuriame rodomi vaizdai ir pasakojama apie danguje matomą Mėnulį, Saulę, mūsų planetą Žemę.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė demonstracinė medžiaga supažindinant su dienos ir nakties bei metų laikų kaita; 2) prieš parodant demonstracinę medžiagą galima su mokiniais padiskutuoti, kaip jie supranta sąvokas „diena“, „naktis“, „para“, „metų laikai“; peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, ką mokiniai sužinojo naujo; 3) peržiūrėjus MO, siūloma prisiminti klausytą sakmę, aptarti, ką mokiniai matė, kodėl diena keičia naktį, kodėl keičiasi metų laikai ir kas lemia skirtingą temperatūrą įvairiais metų laikais. Galima padiskutuoti apie klimato atšilimą, jo įtaką metų laikų temperatūros svyravimams; 4) pasiūlyti mokiniams paieškoti papildomos informacijos apie dangaus kūnus ir ja pasidalyti su klasės draugais per kitą pamoką. Šia tema galimas ir ilgalaikis projektas.
Kartu su Robotuku sužinosi, kodėl ir kaip atsirado miestai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką. Siūloma veikla per pamoką: 1) Sudominimas. Pateikti du paveikslėlius: pirmykščio žmogaus ir dabartinio miestiečio. Paprašyti rasti 10 jų skirtumų. Tuomet mokinių paklausti, kokioje aplinkoje tiktų gyventi pirmam, kokioje – antram žmogui. Kodėl? Pamąstyti, kaip jiems sektųsi susikeitus vietom. Kodėl ir vienam, ir kitam tai būtų sudėtinga? 2) Darbas grupėse. Mokinius suskirstyti į grupes. Kiekvienai grupei duoti po didelį lapą, kurio kairėje pusėje priklijuotas pirmykščio žmogaus, o dešinėje – miestiečio paveikslėlis. Mokinių paprašyti pavaizduoti, kaip žmogus iš pirmojo „virsta“ antruoju (sudaryti tarsi laiko juostą). Pabrėžti, kad reikia vaizduoti ne tik išorinius žmogaus pokyčius, bet ir jo gyvenamąją aplinką. Pristatant darbus, mokytojas turėtų užduoti kritinį mąstymą ugdančius klausimus, pavyzdžiui, jei kuriuo nors „virsmo“ etapu žmogus pasistato namą, mokytojas klausia: „Kodėl? Iš kokių medžiagų?“; jei žmogus ima dėvėti drabužius, mokytojas klausia: „Iš kur juos gavo“; jei įsigijo automobilį, klausia: „Kam jis reikalingas, kas jį pagamino?“ ir t. t. Apibendrindamas mokytojas galėtų paklausti: „Kaip ir kodėl kartu su žmogumi keitėsi jo gyvenamoji aplinka?“ 3) Prezentacijos peržiūra ir aptarimas. 4) Žaidimas „Statome miestą“. Karuselės metodas. Mokiniams duoti po lapą, kuriame bus piešiamas miestas. Lapuose galėtų būti blankiai išspausdintas gamtovaizdis – miškas, upė, keletas laukinių gyvūnų, perintis paukštis ir panašiai. Lapo centre nupiešti žmogų. Mokiniai turėtų nupiešti po vieną žmogui reikalingą miesto objektą arba dalyką. Lapus siųsti ratu pagal laikrodžio rodyklę, kad kiekvienas mokinys papildytų piešinį. Gautus piešinius aptarti – kas ir kodėl nupiešta. Padiskutuoti, kaip pakito gamtovaizdis: kas nutiko miškui, gyvūnams ir panašiai. Galima suklijuoti visus piešinius į vieną didelį plakatą ir išeis didmiestis. 5) Pamokos refleksija. Paprašyti mokinių užbaigti sakinį: „Miestai atsirado ir plėtojosi, nes...“ Stengtis išrutulioti kuo daugiau mokinių idėjų. 6) Namų darbų skyrimas. Pasiūlyti mokiniams pasidomėti, kaip atsirado ir plėtojosi jų gimtasis ar arčiausiai esantis miestas.
Su Robotuku nukeliausi į parduotuvę, kurioje pirksi maisto, susipažinsi su sveiko maisto piramide, tinkama mityba, masės ir talpos matavimo vienetais, pinigais.
Rekomendacijos mokytojui:
Norint veiksmingai panaudoti šį MO, rekomenduojama klasėje turėti sveiko maisto piramidę, produktų (vaisių, daržovių, duonos, aliejaus, saldainių ir kt.) svarstyklių, įvairios talpos indų, pinigų (monetų ir banknotų). Per pamoką galima dirbti grupėmis po 4–6 vaikus. Demonstracinė medžiaga stebima dalimis. 1. Pirmiausia peržiūrimas sveiko maisto piramidės pristatymas. Po peržiūros siūloma tokia veikla: a) su mokiniais sudėlioti sveiko maisto piramidę; b) duoti mokiniams išsirinkti maisto pusryčiams, pietums, vakarienei; c) suskirstyti mokinius į grupes ir pasiūlyti pagaminti vaisių, daržovių mišrainių ar salotų. 2. Toliau žiūrėti demonstracinę medžiagą. Po svorio matų pristatymo mokiniai dirba grupėmis ir atlieka siūlomą veiklą: a) dvi grupės mokinių sveria daiktus, atsineštus vaisius, daržoves ir kt.; b) kitos dvi grupės gali tikrinti įvairių daiktų svorį, rasti kilogramą sveriantį daiktą arba ant svarstyklių padėti tiek produktų, kad visi kartu jie svertų kilogramą. 3. Toliau žiūrima demonstracinė medžiaga. Po talpos matų pristatymo vaikai vėl dirba grupelėmis ir atlieka siūlomą veiklą: a) grupelėms išdalijami įvairios talpos indai (0,5 l, 1 l, 2 l). Mokiniai turi atspėti talpos dydį ir jį užrašyti; b) išmatavę talpą, mokiniai pildami vandenį nustato, kiek vandens po 0,5 litro telpa į 1 litro talpos indą, 2 litrų talpos indą. 4. Toliau žiūrima demonstracinė medžiaga. Po pinigų pristatymo vaikai vėl dirba grupelėmis ir atlieka siūlomą veiklą: a) grupelėms išdalijami „pinigai“; b) dvi grupelės turi pasmulkinti turimus banknotus; c) kitos dvi grupelės turi sustambinti turimas monetas. Refleksija: apibendrinama, aptariama, ką naujo mokiniai sužinojo, kaip įsitraukė į pamokos veiklą.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip įvairūs mokslo išradimai palengvina žmogaus gyvenimo sąlygas ir leidžia sutaupyti laiko.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo atradimų pritaikymą ir naudą, gerinant žmogaus gyvenimo sąlygas ir jo sveikatą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti elektros prietaisų, transporto, informacinių priemonių, organų persodinimo ir donorystės naudą;
2) peržiūrėti prezentaciją „Mokslo išradimai“;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms surašyti prezentacijoje pateiktų išradimų galimą neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, jo organizmui;
4) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kokų dar mokiniai žino prezentacijoje nepaminėtų išradimų;
5) per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas pratęsti temos aptarimą (arba daryti integruotas pamokas) ir atlikti su šia prezentacija susijusius interaktyviuosius pratimus;
6) atlikus visas užduotis, su mokiniais apibendrinti informaciją, susijusią su mokslo laimėjimais ir jų nauda žmogui. Tada užduoti mokiniams pasirinkti po vieną išradimą ir padaryti trumpą jo aprašą: nurodyti, kas jį išrado, kada, kokia to prietaiso ar objekto nauda, koks poveikis ir (arba) žala žmogui.
Išklausysi sekamą sakmę, atsisiųsi ir išsispausdinsi užduočių lapą, atsakysi į jame pateiktus klausimus, nustatysi, apie kokį žalingą žmogaus įprotį kalbama sakmėje, ir jos veikėjams pasiūlysi kitų, prasmingesnių, sveikatai nekenksmingų būdų praleisti laisvalaikį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žalingus žmogaus įpročius, ugdant mokinių gebėjimus įvardyti svarbiausius sakmės veikėjus ir įvykius. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su pratimu susijusią prezentaciją;
2) organizuoti darbą su interaktyviuoju pratimu; mokiniai skatinami kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie žalingus žmogaus įpročius, daryti išvadas remdamiesi sakme; aukštesniųjų gebėjimų mokiniams pasiūlyti perkurti sakmę pakeičiant veikėjus, laiką, vietą, žalingą žmogaus įprotį;
3) pasiūlyti mokiniams grupėse iš laikraščių, žurnalų sukurti plakatą „Kokių žalingų įpročių reiktų vengti?“, kviečiantį nekenkti sau žalingais įpročiais;
4) pamokos pabaigoje surengti sukurtų plakatų pristatymą.
Su Robotuku sužinosi, kokius naminius gyvulius ir paukščius žmonės augina ir kam tai daro.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant mokinius su naminiais paukščiais ir gyvuliais bei jų teikiama nauda. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvulius ir paukščius vaikai yra matę; 2) padiskutuoti apie tai, kur ir kokių galima įsigyti naminių gyvulių ir paukščių produktų, pasiaiškinti, kas gaminama iš pieno, mėsos, vilnos; 3) parašyti rašinėlį apie demonstracijoje matytus naminius gyvulius ir paukščius, rašant mokyti vartoti žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus; 4) piešiant arba aplikuojant pavaizduoti, kaip atrodo naminiai gyvuliai ir paukščiai (pvz.: gaidys su skiautere, karvė su tešmeniu) ir kokio dydžio jie yra (pvz.: šuo negali būti didesnis už karvę), taip įtvirtinti mokinių žinias.
Su Robotuku sužinosi, kokius augalus ir gyvūnus galima auginti namie, kaip reikia juos prižiūrėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant su kambariniais augalais ir naminiais gyvūnais bei jų poreikiais. Siūloma veikla per pamoką: 1) demonstracinę medžiagą galima naudoti mokantis pažinti konkrečių kambarinių augalų ir naminių gyvūnų poreikius, suprasti jų auginimo ypatumus ir nusakyti gyvūnų elgseną bei įpročius (MO siūloma peržiūrėti pamokos pradžioje); 2) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvūnus ir kambarinius augalus vaikai augina ar norėtų auginti; 3) peržiūrėjus MO, parašyti rašinėlį apie mylimiausią gyvūną arba labiausiai patinkančią kambarinę gėlę; 4) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie įdomius nutikimus auginant kambarinius augalus ir naminius gyvūnus; 5) per dailės ir technologijų pamokas naudojant įvairias technikas galima nupiešti, aplikuoti mylimiausią gyvūną arba labiausiai patinkančią kambarinę gėlę.
Šiame žaidime prisiminsi, kaip naudotis mechaniniu laikrodžiu, ir atliksi įvairias užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima panaudoti per matematikos pamoką. Patartina prieš tai per pasaulio pažinimo pamoką supažindinti vaikus su demonstracine medžiaga apie matus ir matavimus („Matavimo prietaisai“). Į klasę galėtų „atkeliauti“ du personažai ir vaikams prisistatyti vardais Mechaninukas ir Elektroninukas. Tai gali būti du bet kokie žaisliukai: minkšti žaislai, pirštukinės ar pieštos lėlės. Svarbu, kad vienas iš jų būtų su mechaniniu laikrodžiu (užsegtu ant riešo arba nupieštu), o kitas – su elektroniniu. Vaikams jie pasiūlo atspėti, kodėl jų vardai būtent tokie. Elektroninukas vaikams atneša dėžutę elektroninių laikrodžių modelių (stačiakampio formos lapas su keturiais langeliais, į kuriuos vaikai dėtų skaitmenų korteles, taip „nustatydami“ norimą laiką), o Mechaninukas – mechaninių laikrodžių modelių (tokių daugelis mokytojų turi klasėje). Jei modelių per mažai, galima vaikus skirstyti į dvi grupes, vieni gautų elektroninių laikrodžių modelių, kiti – mechaninių, paskui galėtų susikeisti. Tuomet žaisdami abu personažai vaikams pateikia užduočių, pavyzdžiui: „Šiandien aš atsikėliau 8 valandą. Ką mačiau savo laikrodžio ekrane / ciferblate?“ Taip pat duoda užduočių, skirtų laikrodžiams pažinti (pagal šio pratimo pirmą lygį). Paskui – kitų užduočių (pagal šio pratimo antrą lygį), pavyzdžiui, Elektroninukas sako: „Šiandien aš pusryčiavau 9 valandą. Ką tuomet mačiau savo laikrodžio ekrane?“ Kai vaikai nustato laiką, Mechaninukas sako: „O aš pusryčiavau valanda vėliau. Ką rodė mano laikrodis?“ ir panašiai. Galiausiai pateikia užduočių pagal šio pratimo trečią lygį, pavyzdžiui, Mechaninukas sako: „Šiandien grįžau iš mokyklos antrą valandą. Ką rodė mano laikrodis?“ Kai vaikai nustato laiką, klausia Elektroninukas: „O ką rodė mano laikrodis?“ Jei vaikams sunku, abu personažai gali paaiškinti, kaip suprati elektroninio laikrodžio rodomą dienos ir nakties laiką. Atlikus pateiktas užduotis, personažai pagiria vaikus ir pasako, kad turi jiems staigmeną. Iš dėžutės galima ištraukti kortelę su užrašu „Žaidimas“ ir pasiūlyti vaikams sužaisti šį žaidimą.
Šiame žaidime prisiminsi senovės, dabarties ir ateities skiriamuosius požymius ir pasimokysi skirstyti pateiktus daiktus į tris grupes pagal jų pagaminimo arba naudojimo laiką.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas skirti mokiniams atlikti pratimą savarankiškai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie geba atskirti daiktus pagal laikmetį, ar moka tinkamai juos sugrupuoti pagal pateiktus senovinių ir šiuolaikinių daiktų požymius. Atlikus užduotį padiskutuoti, kam priskirti Robotuką – dabarčiai ar ateičiai. Mokiniai, vartodami laiką nusakančius žodžius, galėtų pagrįsti savo sprendimus;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti sugrupuotų senovinių daiktų istorijų ar aprašymų. Šį darbą mokiniai galėtų atlikti individualiai. Taip pat galima pasiūlyti pafantazuoti apie ateitį ir sukurti fantastinį pasakojimą apie ateities daiktus, kaip jie galėtų atrodyti, kokie būtų;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams piešti senovinius daiktus, mokantis juos komponuoti ar išgauti jų formas (natiurmorto, ąsočio piešimas ir pan.); pasiūlyti sukurti kompozicijų tema „Fantastinis miestas“, „Mano namai po 100 metų“ ir pan.;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams pasiklausyti senovinės muzikos (lietuvių liaudies dainų, senųjų madrigalų ar pan.), šiuolaikinės muzikos (galima paprašyti vaikų atsinešti įrašų, kurių klausosi jie ar jų tėveliai) ir pafantazuoti, kokia galėtų būti ateities muzika, kokiais instrumentais ją galima būtų atlikti.
Su Robotuku pasiruoši atostogoms ir susikrausi lagaminą. Reikės pastebėti, iš ko padaryti įvairūs aplinkoje esantys daiktai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas įtvirtinant praktinius gebėjimus ir mokinių žinias apie mus supančius aplinkos daiktus. Atlikdami pratimą mokiniai mokysis pastebėti, iš kokių medžiagų padaryti gerai pažįstamos aplinkos daiktai, kuo medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, rekomenduojama peržiūrėti demonstraciją „Medžiagų savybės“ ir ją aptarti; 2) atlikus pratimą, pasiūlyti mokiniams apsidairyti klasėje ir išvardyti, iš ko padaryti aplink esantys daiktai; 3) pasiūlyti mokiniams su draugais pažaisti žaidimą ir nustatyti, išvardyti arba užrašyti, iš ko padaryti aplink juos esantys daiktai.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi paaiškinti, kodėl svarbus grynas oras ir švarus vanduo ir kaip juos galima švarinti. Suvoksi, kaip ir kodėl reikia taupyti vandenį ir šilumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) pasiūlyti mokiniams pateikti daugiau būdų (aptarti, kokių dar žino), kaip namie taupyti šilumą ir vandenį;
3) grupelėse atlikti trumpalaikį projektinį darbą „Aplinkos saugojimo būdai“;
4) naudojantis skaidrių pateikties programa, padaryti pristatymą apie oro ir vandens svarbą gyvūnams ir augalams;
5) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
6) išsispausdinti ir užpildyti su šia prezentacija susijusį šabloną „Tiriu, kaip namiškiai saugo gamtą“, atlikti jame pateiktas užduotis.
Sužinosi, kokie drabužiai yra tinkamiausi dėvėti įvairiomis oro sąlygomis ir skirtingu paros metu.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant žmogaus aprangą su oro sąlygomis, ir per lietuvių kalbos pamokas, mokant vienarūšių (bejungtukių) sakinio dalių skyrybos. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą ir išsamiai aptarti aprangos pasirinkimą skirtingomis oro sąlygomis, paieškoti įvairių alternatyvų; 2) sumodeliuoti oro sąlygas ir duoti mokiniams porose padiskutuoti, kaip rengtis esant tokiam orui, pvz.: vasara, lauke 15 laipsnių šilumos, nesmarkus vėjas, debesuota. Kaip rengsitės?; 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti ir atsinešti į klasę įvairių žmogaus aprangos nuotraukų ir padiskutuoti, kokiomis oro sąlygomis tiktų tam tikra apranga; 4) patyrinėti drabužių etiketes ir nustatyti, iš kokios medžiagos jie pagaminti ir kokiomis sąlygomis yra tinkamiausi dėvėti. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas sukurti įvairių drabužių modelių, pritaikytų tam tikroms oro sąlygoms; - per lietuvių kalbos pamokas sukurti aprašomuosius pasakojimus apie aprangą ir išeigą į lauką.
Atlikdamas dėliones, pasitikrinsi, ar žinai, kaip gyvi organizmai prisitaiko prie aplinkos.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Kaip prisitaiko gyvi organizmai?“ ir aptarti gyvūnų (pvz., varlės, žuvies, juodojo gandro, baltojo kiškio, musės, kregždutės) prisitaikymą prie gamtos; 2) individualiai pagal gebėjimus skirti mokiniams sudėlioti tam tikrą skaičių dėlionių arba per projektorių demonstruoti jas lentoje, o mokiniai lapeliuose turėtų žymėtis teisingus atsakymus; 3) pamokos pabaigoje pasiūlyti mokiniams, suskirstytiems į grupes, sugalvoti panašių klausimų ir atsakymų apie kitus pasirinktus gyvūnus ir užduoti juos kitoms grupėms.
Šiame žaidime pabūsi orų ekspertu ir žiūrėdamas į paveikslėlį tiksliai parinksi žodžius, apibūdinančius pavaizduotą orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, įtvirtinant žinias apie orus ir jų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pratimą atlikti individualiai, kad mokytojas matytų, kaip mokiniams sekėsi įsiminti atmosferos reiškinius apibūdinančius ženklus; 2) žiūrėti pratimą kaip demonstracinę medžiagą kartu su visa klase, smulkiau aptarti (darant pauzes) atskirus atmosferos reiškinius: ką kas pasirinktų, kodėl, kodėl (ne)tiktų ir panašiai. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas įvairia technika pavaizduoti kelių atmosferos reiškinių derinį (lietus su perkūnija, šerkšnas ir giedra ir t. t.); - per kūno kultūros pamokas kūno judesiais perteikti atmosferos reiškinius: lietų, vėją, uraganą ir pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti visą orų pristatymą (taip pat temperatūrą, vėjo stiprumą), pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).
Padėsi gyviems organizmams pasiruošti žiemai, parinkdamas jiems tinkamus patarimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Patariama MO naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie Lietuvos gamtos keitimąsi žiemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirma aptarti gyvų organizmų (pvz., klevo, juodojo gandro, žmogaus, voro, baltojo kiškio, žuvų) priklausomybę nuo besikeičiančių metų laikų arba peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip prisitaiko gyvi organizmai?“; 2) vėliau padiskutuoti, kodėl žiemą turi keistis daugelio gyvų organizmų gyvenimo būdas; 3) skirti mokiniams individualiai arba grupėmis atlikti MO užduotis; 4) mokiniams atlikus užduotis, trumpai aptarti, su kokiais sunkumais jie susidūrė, kodėl buvo sunku teisingai atsakyti, kas juos klaidino ir panašiai.
Šiame pratime atliksi matematinius veiksmus ir padėsi perdirbti popieriaus atliekas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis interaktyvusis pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamokas mokantis sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki šimto; per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie popieriaus perdirbimą ir gamtos saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; atlikus interaktyvųjį pratimą, padiskutuoti apie popieriaus atliekų perdirbimą; 2) mokiniai gali atlikti interaktyvųjį pratimą savarankiškai namie ir taip įtvirtinti vienaženklių ir dviženklių skaičių iki šimto sudėtį ir atimtį;papildomai galima būtų rinkti makulatūrą, vėliau ją sverti ir gautus duomenis naudoti kuriant probleminius uždavinius, pavyzdžiui, kiek makulatūros reiks vienam kilogramui popieriaus pagaminti ir pan. (dirbti galima grupėse).
Ieškosi klaidingai parašytų žodžių, susijusių su įvairiomis profesijomis, paskirsi vaistų – teisingų raidžių – ir taip pagydysi žodžius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) mokiniams susipažinus su balsių rašybos taisyklėmis, žaidimas tinka siekiant žaismingai įtvirtinti įgytas žinias; 2) integruoti pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas – kalbant apie profesijas aptarti balsių rašybą su konkrečia profesija susijusiuose žodžiuose; taip bus siejama teorinė medžiaga ir praktinė veikla; 3) surengti diskusiją ir aptarti, kaip duoti žodžiai yra susiję su konkrečia profesija. Grupėmis arba porose aptarti ir kitoms profesijoms būdingus įrankius bei pamėginti juos surašyti ant lapų ir aptarti.
Keliaudamas laiko mašina, prisiminsi žmogaus amžiaus tarpsnius ir pokyčius, susijusius su laiko tėkme, parinksi jiems tinkančius žodžius ir paveikslėlius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant interaktyvųjį pratimą, peržiūrėti demonstracinę medžiagą; 2) interaktyvųjį pratimą mokiniai gali atlikti savarankiškai, porose arba su mokytoju per projektorių; 3) suskirstyti mokinius į grupes, kiekvienai iš jų užduoti į lentoje esančią lentelę surašyti kuo daugiau daiktų, tinkančių atskiram amžiaus tarpsniui; 4) galima pratęsti temą, paprašius mokinių iš namų atsinešti nuotraukų, vaizduojančių senelį arba močiutę visais amžiaus tarpsniais, mokiniai gali 3–4 sakiniais aprašyti senelio arba močiutės išvaizdos pokyčius skirtingais amžiaus tarpsniais.
Būdamas išmanus dėliodamas geometrines figūras, galėsi pamaitinti pasirinktą naminį gyvūną.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) supažindinant mokinius su geometrinėmis figūromis per matematikos pamoką, žinioms įtvirtinti galima duoti žaisti žaidimą individualiai arba su visa klase interaktyviojoje lentoje; 2) sužaidus žaidimą, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvūnus vaikai augina ir kaip juos prižiūri bei maitina; 3) per dailės ir technologijų pamokas, naudojant įvairias geometrines figūras, spalvas ir technikas, sukurti mylimiausio gyvūno paveikslėlį.
Kai kurios žmogaus kūno dalys yra panašaus dydžio. Šiame laboratoriniame darbe išmatuosi pagrindinių roboto detalių ilgį ir palyginsi, ar jos taip pat yra panašaus dydžio kaip ir žmogaus kūno dalys.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per matematikos pamoką MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė medžiaga mokantis matuoti liniuote pagrindines robotuko detales ir palyginti lentelėje užrašytus rezultatus; 2) per dailės ir technologijų pamoką galima sukurti robotuką, atkreipiant dėmesį į jau išmatuotą kūno dalių ilgį ir nustatytas proporcijas; 3) mokiniams dirbant individualiai arba porose, pasiūlyti išmatuoti savo kūno dalis, jas palyginti ir taip įtvirtinti įgytas žinias.
Atlikdamas šį laboratorinį darbą analizuosi įvairių istorijos šaltinių patikimumą. Taip pat pasitikrinsi, ar gerai pažįsti ir moki paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti mokiniams peržiūrėjus su juo susijusią prezentaciją. Laboratorinį darbą galima atlikti individualiai arba demonstruoti klasėje, žymintis kiekvienos užduoties pasirinktus atsakymus. Tuomet, iš karto atliekant laboratorinio darbo užduotis, reikėtų analizuoti ir teisingus, ir neteisingus pasirinkimus.
Per matematikos pamoką atlikus užduotis galima pateikti atvirkščią užduotį, t. y. pagal duotą trupmeną nupiešti ją vaizduojantį paveiksliuką.
Siūloma veikla per kitas pamokas:
1) per dailės pamoką paanalizuoti kokios nors istorinės asmenybės piešinį (-ius) ir nuotrauką (-as) ieškant skirtumų ir aiškinantis, kodėl nuotrauka – patikimesnis istorijos šaltinis už piešinį;
2) per lietuvių kalbos pamoką mokiniai pagal senovinio daikto paveiksliuką gali sukurti senovinio daikto istoriją, aprašydami jo paskirtį, gamybą, naudojimą ir pan.
Atliksi bandymus ir atskirsi, kurio tyrinėjamo daikto medžiagų kitimas yra grįžtamasis, o kurio – ne, taip pat nustatysi, ar šie daiktai yra simetriški, ar ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ir per matematikos pamoką, ugdant mokinių gebėjimus nustatyti, ar daiktas yra simetriškas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su laboratoriniu darbu susijusią prezentaciją „Medžiagų kitimai“ ir ją aptarti;
2) atlikti laboratorinį darbą;
3) integruoti su matematikos pamoka, tyrinėjant simetriškus daiktus; per matematikos pamoką pasiūlyti mokiniams pavaizduoti grįžtamąjį kitimą su simetriškais daiktais (juos nubrėžti, nupiešti);
4) iliustruoti negrįžtamąjį medžiagų kitimą, kaip simetriškas daiktas tampa nesimetriškas;
5) veiklai apibendrinti pasiūlyti parašyti SMS žinutę draugui, atsakant į klausimą Kur galėsiu pritaikyti tai, ką išmokau šioje pamokoje?
Šiame žaidime su Robotuku išklausysi sakmę apie Saulę ir Mėnulį ir suskirstysi sakmės žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per lietuvių kalbos pamokas: a) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Mėnulis, Saulė ir Žemė“, atlikti šį interaktyvųjį pratimą grupėse, kiekvienai iš jų suteikus tokius pavadinimus: 1 grupė „kas?“, 2 grupė „koks?“, 3 grupė „kokia?“, 4 grupė „ką veikė?“. Kiekviena grupė turėtų atskirti ir rasti daiktų, požymių ir veiksmų pavadinimus reiškiančius žodžius ir vėliau juos pristatyti kitoms grupėms; b) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti pasakų arba eilėraščių apie Saulę ir Mėnulį, apie dieną ir naktį; 2) per pasaulio pažinimo pamokas: a) baigiamojoje pamokos dalyje, prisimenant, kaip diena keičia naktį, mokytojas gali naudoti šį pratimą individualiam arba kolektyviniam apibendrinimui, refleksijai ir mokinių įsivertinimui; b) padiskutuoti apie dienos ir nakties kaitą, ar sakmės pasakojimas gali būti tikroviškas, taip pat prisiminti, kas lemia dienos ir nakties kaitą; 3) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės bei technologijų pamokas ir padaryti lankstinį „Diena ir naktis“ arba kitaip iliustruoti klausomą sakmę. Taip pat per pasaulio pažinimo ar dailės ir technologijų pamokas mokiniai gali patys stebėti, kaip atrodo dangus dieną ir naktį, rytą ir vakarą, ir visa tai užfiksuoti nuotraukose.
Pagal dailidės darbų sąrašą baik įrengti trobą, parinkdamas tinkamos geometrinės formos detales.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš naudojant MO, siūloma per matematikos pamoką pakartoti geometrinių figūrų pavadinimus; 2) vėliau individualiai arba naudojant projektorių su visa klase atlikti interaktyvųjį pratimą ir įtvirtinti geometrinių figūrų pavadinimus; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą ir trumpai su mokiniais aptarus, kas jiems puikiai sekėsi, o kur iškilo sunkumų ir kodėl, galima atlikti savarankišką darbą: sąsiuvinyje nupiešti arba nubraižyti klasėje esančius daiktus, kurių forma primena geometrines figūras. Šį darbą vertėtų aptarti; 4) pamokos pabaigoje skirti individualią kūrybinę veiklą – sugalvoti ir iš geometrinių figūrų nupiešti gyvūną, namą ir panašiai.
Robotukas rado labai įdomią knygą „Pasaulio rekordai“. Pavartyk ją kartu ir sužinok, kokie ilgio, temperatūros, masės ir laiko vienetai naudojami šiems rekordams aprašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti, integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Tai galėtų būti matavimo vienetų kartojimo ar įtvirtinimo pamoka, susieta su įvairiais gyvosios gamtos pasaulio rekordais. Siūloma veikla per pamoką:
1) pranešti mokiniams, kad šiandien vyks „rekordų“ pamoka. Paklausti, ką reiškia „rekordas“? Kokių rekordų mokiniai žino? Kur galima rasti paskaityti apie rekordus? Pasiūlyti kartu su Robotuku pavartyti „Pasaulio rekordų“ knygą;
2) pažiūrėti prezentacijos 1 ir 2 skaidres. Atsakyti į Robotuko klausimą „Ką reiškia mm ir m?“ Prisiminti, kad tai ilgio matai. Paprašyti mokinių (dirbančių grupėse) per skirtą laiką surašyti visus žinomus ilgio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 3 skaidrę, pasitikrinti, aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotį;
3) atlikti praktinę užduotį: pasiūlyti mokiniams pademonstruoti dviejų žuvų ilgį: vieni pamatuoja ir iškerpa 8 mm ilgio juostelę žuvelę, kiti pamatuoja 20 metrų ilgio juostelę arba storą siūlą. Ištiesus 20 m juostelę (tikriausiai reikės išeiti net į koridorių), šalia pridėti 8 mm „žuvelę“. Pasidalyti įspūdžiais. Būtų dar vaizdžiau, jei mokytojas ar mokiniai iš anksto iškirptų ryklio galvą ir uodegą, kurias prijungtų prie mokinių pamatuotos 20 m juostelės pradžios ir pabaigos.
4) pažiūrėti 4 skaidrę, vėl atsakyti į Robotuko klausimą „t ir g – kas tai?“. Prisiminti, kad tai svorio (masės) matai. Padiskutuoti, kas gali sverti gramą, kilogramą, toną?
5) atlikti analogišką užduotį kaip ir su matavimo vienetais: paprašyti mokinių surašyti visus žinomus svorio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 5 skaidrę pasitikrinti;
6) atlikti praktinę užduotį: mokytojas gali atsinešti į klasę svarstykles, sveriančias kilogramus ir gramus. Su mokiniais rasti daiktų, sveriančių 2 gramus, – kaip kad kamaninis kiaulianosis šikšnosparnis. 2 gramus sveriantį daiktą palaikyti rankose, bandant įsivaizduoti šikšnosparnio svorį. Tuomet galima pasverti kurį nors mokinį ir pabandyti apskaičiuoti, kiek tokio pat dydžio vaikų sudarytų banginio svorį, pvz., jei vienas vaikas sveria 40 kg, tai 25 tokie vaikai svertų 1 000 kg, arba 1 toną, 250 vaikų svertų 10 tonų, 2 500 vaikų – 100 tonų. O banginis vis tiek sveria daugiau! Jei, mokytojo nuomone, tokie skaičiavimai mokiniams per daug sudėtingi ar painūs, galima imti aukšto, tvirto vyro svorį – apie 100 kg (gal kurio nors vaiko tėtis tiek sveria?) – ir skaičiuoti, kiek tokių vyrų svertų 1, 10 ar 100 tonų;
7) pažiūrėti 6 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, kaip suprasti ir perskaityti dešimtaines trupmenas. Įjungus 7 skaidrę pasitikrinti;
8) atlikti praktinę užduotį: mokytojas išdalija vaikams įvairaus ilgio juostelių, paprašo jas išmatuoti ir užrašyti jų ilgį dešimtaine trupmena (darbas grupėse). Paskui, sukdami ratu (karusele), visi patikrina vieni kitų atliktas užduotis. Aptarti, kaip sekėsi;
9) pažiūrėti 8 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, pasitikrinti įjungus 9 skaidrę;
10) atlikti praktinę užduotį: pažiūrėti internete orų prognozę su pranešėju, pvz., vakar dienos žinių. Pasiūlyti mokiniams pabūti orų pranešėjais. Pakabinti Lietuvos ar pasaulio žemėlapį ir norintieji gali pranešti orus. Nesvarbu, kokią temperatūrą praneš mokiniai, reikėtų sutelkti dėmesį į temperatūros matų įvardijimą: ,,... laipsnių Celsijaus šilumos“, ,,… laipsnių Celsijaus šalčio“. Kiti mokiniai pagal pasakytą temperatūrą gali imituoti tam tikrus judesius, pvz., jei pasakoma minusinė temperatūra, vaizduoja, kad jiems šalta, dreba, jei pliusinė, kad vėdinasi vėduokle, braukia prakaitą ir pan.;
11) pažiūrėti 10 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, vėl paprašyti mokinių surašyti visus jiems žinomus laiko matus ir nurodyti jų sąryšius. Pasitikrinti įjungus 11 skaidrę;
12) atlikti praktinę užduotį: paprašyti mokinių išbūti užsimerkus, tylint ar pan. 1 min. Išrinkti tiksliausiai atspėjusįjį, kiek laiko trunka minutė. Galima 1 min. šokinėti, daryti pritūpimus ir pan. Galima pažaisti žaidimą „Diena-naktis“, tik sakyti ne „diena“, „naktis“, o laiką valandomis, pvz., 2 valandos (naktis), 15 valandų (diena) ir t. t.;
13) pažiūrėti 13 skaidrę, va
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kokie pasaulyje yra žemynai ir vandenynai, kuo jie įdomūs, išskirtiniai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio vandenynus ir žemynus. Susipažįstant su kiekvienu žemynu galima mokinių paprašyti prisiminti, ką jie žino apie šį žemyną daugiau. 2) peržiūrėjus prezentaciją pasiūlyti kontūriniuose žemėlapiuose nuspalvinti vandenynus, žemynus ir didžiausias žemynų valstybes. Taip pat galima pasigaminti didžiausių valstybių vėliavėlių ir jas prisegti prie nuspalvinto žemėlapio; 3) užduoti mokiniams porose pasimokyti parodyti, kur yra pateikti žemynai ir kaip jie vadinami; 4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie atskirų žemynų augaliją ir gyvūniją; 5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, naudojant paplūdimio kamuolį ir papjė mašė techniką, pasigaminti gaublį.
Žaisdamas šį žaidimą, sužinosi apie energijos naudojimą nuo senovės iki šių dienų ir tobulinsi savo skaitymo įgūdžius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti trumpametražį filmuką „Energija ir jos rūšys“, tuomet mokiniams pasiūlyti pažaisti šį žaidimą savarankiškai; 2) pažaidę žaidimą, padedami mokytojo, jie galėtų mokytis kiekvienam sakiniui iškelti klausimą: vienas vaikas klausia, o draugas atsako. Taip dar kartą įtvirtintų tai, ką perskaitė. Pavyzdžiui, kas dega lėčiau ir ilgiau nei medis ir teikia daugiau šilumos? Anglys (atsakymą galima būtų prašyti ir visu sakiniu); 3) šis žaidimas puikiai tinka diferencijuojant darbą skirtingų gebėjimų mokiniams: silpniau skaitantieji galėtų įveikti tik pirmąjį lygį, gerai skaitantieji – visus tris.
Trumpai susipažinsi su kai kurių Lietuvos kunigaikščių valdymo laikotarpiu ir veikla ir gebėsi suskirstyti nesudėtingus žodžius reikšminėmis dalimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus išskirti keletą svarbių Lietuvos istorijos įvykių, susijusių su kunigaikščių valdymu, ir nagrinėti žodžius reikšminėmis dalimis. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, tobulinti žodžių darybos įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktą medžiagą kitomis užduotimis, pavyzdžiui, sudaryti kunigaikščių giminės medį (Gediminaičių dinastijos), pakartoti tikrinių daiktavardžių rašybą (kunigaikščių vardų, valstybių pavadinimų ir kt.).
Atlikdamas užduotis susipažinsi su kai kuriais daiktais, atsiradusiais dėl naujų mokslo išradimų, ir pasikartosi rašybos taisykles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą taisyklingai rašyti daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnes, taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo išradimus ir atradimus, jų įtaką žmogaus gyvenimui.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) grupelėse atlikti pirmą užduotį ir kartu prisiminti, kokių dar mokiniai žino daiktų, kuriems išrasti ar patobulinti reikėjo naujų mokslo išradimų;
3) kitas užduotis mokiniams siūloma atlikti savarankiškai;
4) namie, naudojantis internetu ir kitais informacijos šaltiniais, pasirinkti kokį nors naują mokslo išradimą ir jį trumpai aprašyti (nusakyti jo naudą ir poveikį žmogaus gyvenimui) arba padaryti pristatymą naudojantis pateikčių programa;
5) atlikus visas užduotis, dar kartą prisiminti ir pasikartoti taisyklingą daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Atliksi rašymo užduotis ir prisiminsi pagrindines žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimus taisyklingai rašyti daiktavardžių ir veiksmažodžių galūnes, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pagrindines žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, rekomenduojama peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Žmogaus organizmo funkcijos“; 2) grupelėse atlikti pirmą užduotį, su mokiniais prisiminti ir pakartoti pagrindines organizmo funkcijas; 3) paskui visas tris užduotis mokiniai gali atlikti savarankiškai; 4) atlikus visas užduotis, jeigu yra spragų, dar kartą prisiminti ir pakartoti taisyklingą daiktavardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Robotukas įsigijo kambarinę gėlę – begoniją. Ją reikia auginti ant palangės, esančios rytinėje kambario pusėje. Padėsi Robotukui pasigaminti kompasą ir parinkti begonijai tinkamą palangę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“, pasiūlyti mokiniams atlikti šį laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks kompasui gaminti. Mokiniai turėtų patys pasigaminti kompasų ir jais naudodamiesi atlikti mokytojo pateiktas užduotis;
3) paskirti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis šiuo laboratoriniu darbu, paprašyti pasigaminti kompasą ir pasimokyti juo naudotis bei atsinešti į klasę (tik, norint juo naudotis ir klasėje, reikėtų vėl įmagnetinti adatą).
Žaisdamas šį žaidimą pasikartosi, iš kur gaunamas maistas, drabužiai, kiti įvairūs daiktai.
Rekomendacijos mokytojui:
MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie ūkininko ir verslininko darbą, aiškinantis, iš kur gaunamas maistas, drabužiai. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus MO užduotis, aptarti, kokius ūkininkų ūkius vaikai yra matę, kas juose yra auginama ir kodėl; 2) padiskutuoti apie tai, kur ir kokius gaminius ar produktus gamina verslininkai iš ūkininkų užaugintų gyvulių, paukščių, augalų, kur jų galima įsigyti; 3) veiklai apibendrinti per dailės pamoką naudojant įvairias technikas užduoti mokiniams nupiešti, kaip jie įsivaizduoja ūkininko ar verslininko darbą; 4) naudojant senų laikraščių ar žurnalų iliustracijas, nuotraukas, pasiūlyti vaikams sukurti koliažą ir jame pavaizduoti, iš kur gaunamas maistas, drabužiai.
Skaitysi tekstus ir susipažinsi su priešistorinių žmonių gyvenimu bei pasitikrinsi, ar gebi atidžiai skaityti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pirmykščių žmonių gyvenimą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant interaktyvųjį pratimą rekomenduojama prisiminti, ką vaikai žino apie akmens amžių, to meto žmonių gyvenimo būdą ir sąlygas; prisiminti šiam laikotarpiui būdingas sąvokas ir dar kartą išsiaiškinti jų reikšmę, pateikiant paveikslėlių, nuotraukų ar vaizdų, vaikams suprantamų apibūdinimų ar pavyzdžių;
2) vėliau savarankiškai ar porose duoti mokiniams atlikti interaktyvųjį pratimą; atlikus užduotį svarbu su mokiniais aptarti, kas ir kodėl buvo sunku, ir esant galimybei kartu ar individualiai atlikti daugiau panašių užduočių; taip pat svarbu aptarti savarankiško, sklandaus skaitymo ir skaitomo teksto suvokimo svarbą įsimenant informaciją, mokantis ir kitų mokomųjų dalykų;
3) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams sukurti komiksą – nupiešti mūsų protėvių gyvenimą iliustruojančių stilizuotų paveikslėlių iš tuometinio gyvenimo ir sukurti kokio nors to meto įvykio ar nuotykio dialogų;
4) naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis, internetu ir t. t.) daliai mokinių (pvz., pusei) pasiūlyti namie ar klasėje trumpai aprašyti arba rasti ir išrašyti informaciją apie pirmykščių žmonių gyvenimo būdą bei sugalvoti klausimų, susijusių su išrašytuose tekstuose pateikta informacija; kitą pamoką mokiniai parengtus tekstus duotų skaityti kitiems bendraklasiams, o vėliau pateiktų iš anksto pasiruoštus klausimus, kurių atsakymus mokiniai turėtų rasti pateiktuose tekstuose.
Padėsi pastatyti namą, prisiminsi, kokios medžiagų savybės svarbios statybose, teisingai užrašysi paprastąsias ir dešimtaines trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus nurodyti, dėl kokių savybių įvairios medžiagos naudojamos konkrečioje srityje, ir per matematikos pamokas mokant užrašyti paprastąsias taisyklingąsias trupmenas, sieti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų panaudojimo galimybes;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus faktus apie statybines medžiagas papildomomis skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, duoti suskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų prireiks kambario, buto remontui.
Pasitikrinsi, ar žinai, kokios yra Lietuvos valstybinės šventės. Metų laikų rate galėsi pasirinkti norimas šventes ar valstybės simbolius ir parinkti tinkamas korteles.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje išklausyti demonstracinius MO „Šventės ir valstybės simboliai“ ir „Užgavėnės ir Velykos“ apie Lietuvos valstybines šventes ir valstybės simbolius; 2) po aptarimo vaikai galėtų pažaisti pirmą žaidimą – atrinkti Lietuvos valstybines šventes; 3) suskirstyti mokinius grupėmis, kiekvienai grupei užduoti atrinkti šventes pagal pateiktą požymį (viena grupė iš mokytojo pateiktų kortelių su užrašais ar paveikslėliais atrenka kalendorines šventes, kita – vasaros šventes ir t. t.); 4) aptarus darbą duot antrą žaidimą, siekiant įtvirtinti žinias; 5) skirti pasidomėti kitose šalyse švenčiamomis šventėmis, kurių pavadinimus vaikai rado pirmame žaidime (šv. Patriko diena, Bastilijos diena ir t. t.); 6) aptarti, kokiai šventei ar šventėms tiktų kitos kortelės: pavyzdžiui, paparčio lapas, snaigė. Kodėl?
Prisiminsi Buities muziejuje matytus senovinius daiktus ir molinėje lentelėje bei papiruse atliksi lietuvių kalbos užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Kas yra senoviniai daiktai?“, pamokos pradžioje naudoti šį interaktyvųjį pratimą individualiam arba grupiniam darbui. Pirma atlikti pratimą su visa klase, siekiant prisiminti ir pakartoti ankstesnę pamoką ir įtvirtinti išmoktą medžiagą. Paskui pasiūlyti mokiniams klasėje arba namie sukurti fantastinę (arba papasakoti tikrą) istoriją apie 1-oje užduotyje pateiktą kurį nors senovinį daiktą.
Atlikęs šį laboratorinį darbą išsiaiškinsi, kaip augalai ir gyvūnai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) aptarti, kodėl augalams ir gyvūnams yra svarbu prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo sąlygų;
3) individualiai ar poromis atlikti šį laboratorinį darbą;
4) aptarti laboratorinio darbo rezultatus, sugalvoti daugiau augalų ir gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų pavyzdžių;
5) su mokiniais išėjus į mokyklos kiemą, iškasti saulėtoje vietoje ir pavėsyje augančias kiaulpienes. Apžiūrėti abu augalus ir palyginti jų šaknis ir lapus.
Pabūsi tyrinėtoju ir sužinosi, kas nutinka, kai buityje naudojamos cheminės medžiagos patenka į vandenį. Apskaičiuosi skysčių kiekį mililitrais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie vandens savybes (vandeniui tirpinant kitas medžiagas, gaunamas tirpalas), vandens apytakos ratą ir (arba) vandens taršą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Gamtos ištekliai“ ir kalbant apie gyventojų buityje naudojamas chemines priemones atlikti šį laboratorinį darbą; 2) integruoti su matematikos pamoka mokantis apie mililitrą. Per matematikos pamoką pateiktas užduotis reikėtų spręsti kaip tekstinius uždavinius. Ekrane palikti klausimą, palaukti, kol visi mokiniai suskaičiuos, tuomet spustelėti teisingą atsakymą ir pasitikrinti. Tą pačią užduotį galima atlikti ir praktiškai, pvz., pateikti uždavinį: „Kiek mililitrų indų ploviklio įpylei į kolbą, jei prieš tai joje buvo 200 ml vandens? Spustelėk teisingą atsakymą“, tada į indą, kuriame yra 200 ml vandens, pilti vandens, kol jo bus 250 ml, pasakyti, kiek įpilta. Arba iš indo, kuriame yra 250 ml vandens, į kitą indą pilti tol, kol jo liks 200 ml. Bus matyti, kad nupilta 50 ml vandens, ir pan.
Prisiminęs, kaip teka elektra, iš pateiktų daiktų sudarysi energijos perdavimo grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų elektros energijos perdavimo pavyzdžių, arba per lietuvių kalbos pamokas, lavinant mokinių gebėjimus sklandžiai ir sąmoningai skaityti. Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje su mokiniais pakalbėti apie elektros energiją, jos perdavimo būdus kasdieniame gyvenime;
2) pasiūlyti mokiniams perskaityti dalykinių tekstų šia tema (pagal galimybes duoti mokiniams poromis panaršyti internete ar individualiai paieškoti informacijos apie energijos perdavimo būdus);
3) peržiūrėti prezentaciją „Energijos perdavimo būdai“;
4) atlikti laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams prisiminti ir patikrinti, kurios pateiktos medžiagos yra laidininkai, o kurios gali būti naudojamos kaip izoliatoriai (mokiniams pateikiami keli daiktai ir viena iš elektros grandinių);
6) atlikus bandymą aptarti rezultatus ir pakartoti, kurios medžiagos praleidžia elektros srovę, o kurios yra nelaidžios; taip pat aptarti elektros srovės mirtiną pavojų žmogaus gyvybei ir kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip teikti pagalbą žmogui, kurį nutrenkė elektros srovė.
Robotukas Baltijos pajūryje prisirinko gintaro gabalėlių, bet jų nepažino. Atlikdamas įvairias užduotis, padėsi jam sužinoti, kokios savybės būdingos gintarui.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis MO padės sužinoti gintaro savybes ir ugdys praktinius gebėjimus skaičiuoti objektus, sudėti ir atimti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“; 2) naudoti šį laboratorinį darbą kaip demonstracinę medžiagą aptariant svarbiausius medžiagų požymius; 3) siūloma pratęsti bandymus gyvai pamokoje tyrinėjant artimiausios aplinkos daiktus, juos apibūdinant (skystas ar kietas, sunkus ar lengvas, kietas ar minkštas, šiurkštus ar švelnus). Per bandymą taip pat galima tyrinėti ir tikrą gintarą atliekant visus veiksmus, kurie parodyti laboratoriniame darbe.
Atlikdamas laboratorinį bandymą su riedančiu kamuoliukų pilnu vežimėliu, stebėsi, kaip iš inercijos juda kamuoliukai staigiai sustabdžius vežimėlį. Bandymas padės tau suvokti, kodėl važiuojant automobiliu būtina prisisegti saugos diržus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą geriausia atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, išklausius teorinę medžiagą apie inerciją ir atlikus interaktyvųjį pratimą, susijusį su šiuo laboratoriniu darbu.
Geriausia laboratorinį darbą atlikti individualiai (galima skaičiuoti bandymus) arba kolektyviai po kiekvieno bandymo teikiant pasiūlymų, kaip greičiau surinkti kamuoliukus į gaudyklę.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per kūno kultūros pamoką ridenti kamuolius ir bandyti kurti kliūtis (pvz., gimnastikos lazda); stebėti, kaip keičiasi bandymo rezultatai nuo ridenimo stiprumo, kamuolio didumo, sunkumo;
2) per integruotas civilinės saugos pamokas aptarti inercijos reiškinį transporto priemonėse (saugos diržų būtinybę, saugų greitį, nepritvirtintus daiktus transporto priemonėse ir kt.) ir pėsčiomis (bėgdamas per kelią žmogus negali staigiai sustoti, nereikia bėgioti šalia važiuojamosios kelio dalies ir kt.).
Ar kada susimąstei, kiek daug informacijos mums gali suteikti paprasčiausi daiktai, pavyzdžiui, pašto ženklai? Tereikia išmokti perskaityti šią informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kalbant apie istorijos šaltinius, aptarti, kokių jų gali būti ir kokios informacijos jie mums gali suteikti, tada atlikti šį laboratorinį darbą; mokytojas turi atkreipti mokinių dėmesį, kad pašto ženkle parašyta „Naujorkas“, o dabar tai yra Niujorkas, ir pasiūlyti padiskutuoti, kodėl parašytas kitoks miesto pavadinimas;
2) kalbant apie pasaulio žemynus ir vandenynus, atlikus laboratorinį darbą atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad lakūnai iš vieno žemyno į kitą, iš Šiaurės Amerikos į Europą skrido per Atlanto vandenyną; pagal šią analogiją galima sukurti kitų skrydžių maršrutų, pavyzdžiui, per kokį vandenyną reikėtų skristi, norint patekti iš Azijos į Australiją ir pan., – tai padėtų įsiminti žemynų ir vandenynų pavadinimus;
3) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams sukurti savo pašto ženklą (ar kitą pasirinktą daiktą) ir jame paslėpti kokią nors informaciją; sukurtą darbelį galima „pasendinti“ (suglamžyti, dalį nuplėšti ir pan.); savo kūrinius galima pristatyti draugams – šie taptų istorikais ir ieškotų paslėptos informacijos.
Stebėsi, kiek laiko užtrunka įveikti tą patį maršrutą, pasirinkus skirtingus keliavimo būdus, ir įsitikinsi, kad automobiliu kelionės tikslas pasiekiamas ne visada greičiausiai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti nagrinėjant per pamokas judančių objektų kelią, greitį ir judėjimo laiką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip juda daiktai?“ ir atlikti interaktyviuosius pratimus (žaidimus) „Suskaičiuok daiktus“, „Greičiau įveik atstumą“, nes atliekant laboratorinį stebėjimą reikės žinių apie judančius objektus; 2) atliekant laboratorinį darbą ne tik stebėti pėsčiojo, dviratininko ir automobilio greitį, bet prieš peržiūrą mokiniams pasiūlyti atspėti, kaip viskas vyks, kiek galėtų užtrukti kiekvienas judantis objektas. 3) Atlikus laboratorinį darbą siūloma surengti diskusiją ir neapsiriboti vien laboratoriniame darbe esančiais klausimais ir išvadomis, o išnagrinėti ir kitas situacijas, pavyzdžiui, kiek kuris judantis objektas kurį lenkia, kiek sutaupoma laiko, kada kokį keliavimo būdą rinktis ir panašiai; 4) peržiūrėjus šį laboratorinį darbą sporto salėje (arba lauke) galima palyginti paprastą ėjimą, bėgimą, važiavimą riedučiais ar kitą judėjimo būdą.
Atlikdamas laboratorinį darbą patyrinėsi, kokiais pojūčiais remiantis nustatomos kintamos vandens savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje su mokiniais pakalbėti apie 5 pagrindinius žmogaus pojūčius; 2) peržiūrėti demonstraciją „Penki pagrindiniai pojūčiai“; 3) vėliau atlikti laboratorinį darbą; 4) atlikus laboratorinį darbą, su mokiniais aptarti 4 skonio receptorius, padedančius atpažinti saldų, sūrų, rūgštų, kartų maistą. Pateikus kelis produktus pasiūlyti mokiniams pabandyti liežuviu išskirti minėtus skonius. Galima apibendrinti, kuria liežuvio dalimi kokį skonį mokiniai pajuto, pasiūlyti nubraižyti liežuvio žemėlapį, trumpai priminti apie kvapo pojūtį; 5) pamokos pabaigoje pasiūlyti namie užuosti ir įvardyti žolelių arbatos (esančios namuose) kvapą; 6) laboratoriniame darbe pateiktą bandymą galima atlikti klasėje ir taip patyrinėti vandens savybes tikrovėje.
Ar žinai, kuo skiriasi paukštis nuo žinduolio? O varliagyvis nuo roplio ar žuvies? Ar moki sudaryti ir skaityti diagramos duomenis? Šiame laboratoriniame darbe gali tai pasitikrinti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas:
1) per pasaulio pažinimo pamoką, apibendrinant žinias apie stuburinius gyvūnus ir jų skirstymą į grupes, tiktų atlikti šį laboratorinį darbą. Pamokos pradžioje mokytojo pasirinktu būdu reikėtų pakartoti žinomą medžiagą apie gyvūnų grupes, po to skirti apie 20 min šiam laboratoriniam darbui atlikti, nes jis nėra lengvas net ketvirtosios klasės mokiniams;
2) šio darbo pradžioje pateiktą lentelę su gyvūnų nuotraukomis panaudoti kaip vaizdinę priemonę, kalbant apie stuburinių gyvūnų grupes;
3) per matematikos pamokas, mokantis statistikos, sudaryti ir skaityti diagramas, taip pat būtų naudinga atlikti šį laboratorinį darbą.
Įminsi mįsles ir sužinosi, kokius senovinius žemės ūkio darbų įrankius ar padargus dabar pakeitė šiuolaikinė technika. Prisiminsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų gaminami įrankiai ar padargai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie senovinius darbo įrankius ir žemės ūkio padargus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti prezentaciją „Duonos kelias“; 2) duoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose; 3) atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) įminus visas mįsles, nupiešti darbo įrankių poras – senovinį ir dabartinį, taip mokiniai įsimins jų pavadinimus ir atliekamas funkcijas; 5) skirti grupinį darbą detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes ir tinkamai pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus, susiejant pasirinkimą su medžiagų savybėmis; 6) per lietuvių kalbos pamokas mokytis kurti rišlų pasakojimą apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo; 7) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, vėliau apibendrinti ir įvardyti skirtumus ir panašumus.
Atlikdamas laboratorinį darbą tyrinėsi, per kiek laiko suyra įvairios atliekos, prisiminsi, kad jas reikia rūšiuoti ir neteršti aplinkos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią priemonę galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie aplinkos taršą ir šiukšlių rūšiavimą. Taip pat su šia mokymo priemone galima susipažinti per klasės valandėlę prieš rengiant mokinių talką. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių padiskutuoti, ar verta rūšiuoti atliekas ir kaip reikėtų elgtis išvydus kitus teršiant aplinką, peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“; 2) atlikus laboratorinį darbą surengti grupinę veiklą: pagal laboratoriniame darbe pateiktas kategorijas: popierius, metalas, stiklas ir pan., duoti mokiniams surūšiuoti pateiktus paveikslėlius su buitinių atliekų pavyzdžiais, arba paprašyti jų atsinešti iš namų kuo įvairesnių tuščių pakuočių ir jas surūšiuoti. Veiklos pabaigoje aptarti kiekvienos grupės surūšiuotas atliekas; 3) individualiai arba grupėmis pateikti užduočių apie atliekų rūšis, jų antrinį naudojimą (pvz., burtų keliu grupės išsitraukia buitinės atliekos pavadinimą ir kitai pamokai parengia iki 2 min. pranešimą apie tai, kur naudojama perdirbta atlieka); 4) prieš dailės ir technologijų pamoką, kurioje bus gaminami darbeliai iš antrinių žaliavų, papasakoti mokiniams, per kiek laiko suyra atliekos; galima grupei duoti buitinių atliekų ir kitų medžiagų ir padaryti darbelį: žaidimą, puošybos detalę arba praktinės paskirties daiktą.
Atliksi laboratorinį darbą ir stebėsi, kaip kinta įvairių deginamų ar kaitinamų medžiagų savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią priemonę galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant medžiagų savybes ir jų kaitą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių leisti mokiniams apžiūrėti iš anksto mokytojo atneštas įvairias medžiagas, paklausti, ką apie jas žino, kam yra tekę su jomis dirbti; 2) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; 3) padiskutuoti apie medžiagų savybes ir medžiagų perdirbimą; 4) individualiai ar grupėse atlikti šį laboratorinį darbą; 5) duoti grupinį darbą, skirtą pamokos veiklai apibendrinti. Pasiūlyti mokiniams pagal tam tikras savybes sudaryti medžiagų sąrašą (pvz.: kietos, skystos, birios).
Atliksi bandymą ir stebėsi reiškinį, vadinamą korozija. Sužinosi, kaip ir kodėl keičiasi geležies savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie natūralias ir dirbtines medžiagas, aiškinantis, kodėl keičiasi medžiagų savybės. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“, pasiūlyti mokiniams atlikti laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks bandymui atlikti;
3) pasiūlyti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis laboratoriniu darbu, pabandyti stebėti drėgmės poveikį įvairiems metalams (variui, aliuminiui, sidabrui ir kt.), savo stebėjimais pasidalyti su klasės draugais, pristatant stebėjimo išvadas.
Susipažinsi su Lietuvos bažnyčiomis ir pavaizduosi bažnyčių ar jų bokštų aukštį stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokinių gyvenamosios vietovės praeities liudininkus, per matematikos pamokas, mokant pavaizduoti duomenis stulpeline diagrama. Siūloma veikla per pamoką: 1) integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, pakartoti medžiagą apie žinomiausias Lietuvos regionų bažnyčias, kolektyviai pažymėti bažnyčių ir jų bokštų aukštį stulpelinėje diagramoje; 2) per matematikos pamoką dirbant savarankiškai įtvirtinti stulpelinės diagramos žymėjimą pagal pateiktus kitų bažnyčių ir jų bokštų aukščio duomenis; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą, informacinių technologijų kabinete ar mokyklos kompiuterinėje klasėje duoti mokiniams savarankiškai rasti medžiagos apie aukščiausias jų etnografinio regiono bažnyčias (darbą siūloma individualizuoti).
Žaisdamas šį žaidimą, įtvirtinsi žinias, kur rasti didžiausius Lietuvos miestus, ilgiausias upes, giliausius, didžiausius ir ilgiausius ežerus, kur pamatyti daug gražių Lietuvos gamtovaizdžių, paminklų ir kitų lankytinų vietų.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prie temos pateiktą demonstracinę medžiagą („Lietuvos kaimynės ir kitos šalys“); 2) užduoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose. Galima veikla kartu su visa klase, kai mokytojas interaktyviojoje lentoje arba naudodamas projektorių lentoje kartu su mokiniais atlieka užduotis; 3) porose arba visi kartu mokiniai gali aptarti, kokiose lankytinose vietose yra buvę (su tėvais ir su klase), kokius objektus dar norėtų pamatyti; 4) pabaigoje apibendrinti pamokos veiklą ir su mokiniais aptarti, kurias užduotis jiems buvo sunku atlikti, kas buvo įdomu, kas sekėsi sunkiau.
Su Robotuku sužinosi apie penkis pagrindinius žmogaus pojūčius ir jų svarbą žmogaus sveikatai.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą ir kartu su mokiniais aptarti atskiras jos dalis; 2) surengti akių mankštą ir aptarti rekomendacijas, kaip saugoti regėjimą; 3) mokinių grupelėms paskirstyti po vieną pojūtį (jų iš viso 5) ir pagal jį duoti sugrupuoti pateiktus objektus (daiktus su lygiu, šiurkščiu paviršiumi, prieskonius ir pan.). Arba suskirstyti mokinius į grupes ir duoti kiekvienam pojūčiui įvardyti kuo daugiau aplinkos objektų.
Susidarysi dienotvarkę ir pasitikrinsi, ar pakankamai laiko skiri sportui, mitybai, miegui, mokslui ir laisvalaikiui.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie dienos režimą ir mokantis susidaryti dienotvarkę. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Asmens higiena“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Suplanuok savo dieną“; 3) aptarti pratimą, atsisiųsti dienotvarkės šabloną ir išsispausdinus susidaryti dienotvarkę; 4) susidarius dienotvarkę aptarti tam tikrai veiklai skiriamą laiką (ar pakankamai laiko skiriama miegui, mitybai, laisvalaikiui, mokslui, sportui) ir padaryti išvadas.
Su Robotuku sužinosi, kaip gaminamas popierius ir kaip keičiasi medžiagų savybės su jomis dirbant, išmoksi sukurti trumpą pasakojimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją tinka naudoti supažindinant mokinius su kasdienėje aplinkoje esančiais taršos šaltiniais, aptariant popieriaus gamybos ir jo perdirbimo eigą, aiškinant, kaip keičiasi perdirbamų medžiagų savybės, bei mokant mokinius kurti pasakojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš rodant demonstraciją, padiskutuoti su mokiniais, kas yra tarša, ką mokiniai žino apie šiukšlių rūšiavimą (tinka naudoti demonstracinį MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“, laboratorinį darbą „Patyrinėk, kaip irsta atliekos“); 2) su mokiniais aptarti ir palyginti abu popieriaus gamybos būdus; 3) peržiūrėjus demonstraciją pabandyti patiems perdirbti popierių; 4) sukurti rišlų pasakojimą „Kaip aš gaminau popierių“.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip žmonės gyveno priešistoriniais laikais, palyginsi priešistorinių ir šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdą, išmoksi apskaičiuoti metus iki ir po Kristaus gimimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie priešistorinius laikus per pasaulio pažinimo pamoką. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti laiką. Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijoje pateiktą medžiagą ir padiskutuoti apie ją, palyginti, kaip žmogus gyveno seniau ir dabar;
2) per pasaulio pažinimo ar dailės pamoką mokiniai gali sukurti pirmykščio žmogaus naudotų įrankių ir ginklų eskizų, piešinių arba iš akmenukų, pagaliukų ir siūlų pagaminti ginklų, įrankių modelių;
3) per matematikos pamoką siūloma sukurti tekstinių uždavinių laikui skaičiuoti, panaudojant konkrečią šioje prezentacijoje pateiktą informaciją;
4) surengti išvyką į Vytauto Didžiojo karo muziejų ir su mokiniais atidžiau panagrinėti ekspoziciją „Karyba priešistorinėje Lietuvoje“, kuri supažindina lankytojus su Lietuvos priešistorės karybos raida nuo seniausių laikų iki Lietuvos valstybės susikūrimo.
Šiame žaidime prisiminsi planetų vietą Saulės sistemoje ir jas apibūdinsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Saulės sistema“; 2) vėliau 8 mokiniai gali išsitraukti mokytojo paruoštas korteles su planetų pavadinimais, sustoti iš eilės nuo Saulės ir prisistatyti, pvz.: „Aš – Merkurijus. Esu mažiausia Saulės sistemos planeta“; 3) užduoti mokiniams daugiau pasidomėti kortelėje tekusia planeta ir surinktą informaciją pristatyti klasės draugams (korteles galima būtų leisti traukti visiems vaikams); 4) pamokos pabaigoje tikslinga pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą kiekvienam individualiai.
Ar žinai, kas vyksta bręstant? Atlikdamas šį interaktyvųjį pratimą, pritaikysi turimas žinias apie mergaičių ir berniukų brendimo laikotarpį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie mergaičių ir berniukų brendimą, paauglystę. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus užduotį individualiai ar porose, grįžti prie jos ir pasitikrinti, kur buvo padaryta klaidų. Su mokiniais aptarti klaidas ir išsiaiškinti jų priežastis, jeigu reikia, pateikti mokiniams papildomos informacijos arba dar kartą peržiūrėti prezentaciją „Kas vyksta žmogui bręstant?“; 2) naudojant minčių lietaus metodą surašyti mergaičių ir berniukų panašumus ir skirtumus. Kartu su mokiniais išsiaiškinti, ką reiškia sąvokos „vyriškumas“ ir „moteriškumas“; 3) atlikti paauglystės laikotarpio interesų ir pomėgių tyrimą ir mergaitėms, ir berniukams pateikiant vienodų klausimų, pvz.: „Ar norėtum būti modeliu?“, „Ar domiesi futbolu?“, „Ar tau svarbi tavo išvaizda?“ ir pan. Rezultatus palyginti ir aptarti.
Perskaitęs po vabzdžiais besislepiančią informaciją, sužinosi apie juos keletą įdomių dalykų ir prisiminsi, kaip reikia atlikti bandymą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą apie bandymo eigą, skirti mokiniams sužaisti šį žaidimą; 2) panaudoti žaidimą per pasaulio pažinimo pamokas, kuriose kalbama apie vabzdžius, nes jame yra pateikiama trumpa informacija apie blakės, tarakono ir auslindos gyvenamąją vietą, mitybą; 3) sužaisti žaidimą prieš rengiantis atlikti kokį nors bandymą, siekiant pasikartoti jo eigą.
Pabūk fotografu, padaryk dykumos augalų ir gyvūnų nuotraukų, pasitikrink, ar žinai, kaip jie prisitaiko prie aplinkos, ir atlik su jais susijusias skaičiavimo užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) individualiai arba poromis atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
3) su mokiniais aptarti ir lentoje surašyti kuo daugiau gyvūnų, kuriuos nuo pavojų gelbsti spalva, kūno forma, vikrios kojos ir t. t.;
4) pažaisti komandinį žaidimą: viena komanda pasitarusi pamėgdžioja, kaip juda įvairūs gyvūnai. Kita komanda turi atspėti, kokio gyvūno judesius rodo pirmoji. Vėliau komandos apsikeičia vaidmenimis. Baigus žaisti suskaičiuojami teisingi spėjimai;
5) vaikai gali pasirinkti kurį nors jutimą, pavyzdžiui, regą, klausą ar uoslę, rasti daugiau medžiagos apie gyvūnus, kurių tos rūšies juslė yra labai išlavėjusi, ir per kitą pamoką juos pristatyti.
Peržiūrėjęs skaidres ir atlikęs užduotis sužinosi, kada žmogus suvokia garsą, įtvirtinsi žinias apie pagrindines žmogaus ausies dalis, prisiminsi, kaip reikia tausoti klausą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie klausos organą ausį ir mokantis pažinti pagrindines ausies dalis bei tausoti klausą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą rekomenduojama aptarti 5 žmogaus pojūčius, daugiau dėmesio skirti klausai ir klausos organui ausiai; 2) vėliau grupelėse duoti mokiniams perskaityti pirmas 4 skaidres (informacinius tekstus) ir kartu aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus klausos organą ausį ir klausos tausojimą; 3) pateiktas užduotis mokiniai gali atlikti savarankiškai arba porose; atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams nuspalvinti ausies trafaretą ir kartu prisiminti pagrindines ausies dalis ir jų atliekamas funkcijas; 5) duoti grupinį darbą – pagaminti plakatų, atspindinčių klausos tausojimo taisykles.
Išsispausdinęs pranešimo planą, ieškosi informacijos apie pasirinktą nykstantį gyvūną, savarankiškai ją apibendrinsi ir pateiksi kitiems. Šį planą galėsi naudoti ir rengdamas kitus pranešimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai rinkti informaciją apie pasirinktą nykstantį gyvūną, rengti pranešimus, apibendrinamąsias išvadas pristatyti bendraklasiams, mokytojams, tėveliams.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kaip parengti pristatymą?“;
2) pavartyti Lietuvos raudonąją knygą, aptarti nykstančių gyvūnų rūšis, suskirsčius mokinius į grupeles po 3–5, pasirinkti vieną rūšį, išsispausdinti darbo lapą, kuriame yra pranešimo apie pasirinktą nykstantį gyvūną planas, ir atlikti pateiktas užduotis;
3) klasėje pristatyti ir aptarti atskirų mokinių grupelių surinktą apibendrinamąją informaciją apie pasirinktas nykstančių gyvūnų rūšis.
Sužinosi apie Saulės sistemą ir jos planetas, Paukščių Tako galaktiką, kurioje esame. Išmoksi sudaryti giminiškus žodžius ir taisyklingai parašyti planetų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos pamokas, mokantis skirstyti žodžius reikšminėmis dalimis; per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Žemę ir Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją; 2) pasiūlyti vaikams pasirinkti iš šios prezentacijos žodžių (žvaigždė, mėnulis ir pan.) ir iš jų sudaryti kuo daugiau giminiškų žodžių bei pažymėti reikšmines jų dalis; 3) padalyti mokinius į 8 grupes. Naudojantis enciklopedijomis ir kitais informaciniais šaltiniais pasiūlyti plačiau pasidomėti priskirtomis planetomis ir apibendrinus informaciją parengti pristatymą klasės draugams; 4) pasiūlyti mokiniams sugalvoti faktais paremtą sakinį su pasirinkta planeta ir taip įtvirtinti taisyklingą planetų pavadinimų rašybą; 5) pagal tikslias proporcijas iš modelino ar kitų medžiagų pasidaryti planetų modelius; 6) pamokos pabaigoje mokytojas galėtų apibūdinti vieną iš planetų, o mokiniai spėtų jos pavadinimą.
Su Robotuku ir Berniuku pasisvečiavęs palėpėje, sužinosi, kokios ten saugomos šeimos relikvijos, kaip švenčiamos šeimos šventės. Rasi daug atsakymų, nuo ko reikėtų pradėti kurti savo giminės medį, kodėl reikia domėtis savo šeimos ir giminės praeitimi.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti demonstracinę medžiagą; 2) po demonstracijos padiskutuoti apie mokinių šeimos tradicijas ir šventes; 3) peržiūrėjus medžiagą, duoti mokiniams savarankišką darbą informacinių technologijų kabinete arba mokyklos kompiuterinėje klasėje, trumpai supažindinti su programa, skirta šeimos medžiui kurti; 4) duoti savarankišką darbą klasėje, naudojant šeimos medžio šablonų kopijas; 5) surengti grupinį darbą, mokiniams pasiskirsčius po temą. Vėliau apklausti ir sužinoti, kokias šventes būdinga švęsti mokinių šeimose, kokios relikvijos saugomos ir branginamos kiekvieno mokinio namuose. Gautus grupės rezultatus pavaizduoti bendrose diagramose „Mūsų relikvijos“, „Mūsų šventės“ ir pan.; 6) pamokos pabaigoje, reflektuojant, pasiūlyti mokiniams savarankišką darbą namie – pasirinktu būdu sukurti savo šeimos medį; 7) galima klasėje eksponuoti mokinių parodėles „Mano šeimos medis“ ir (arba) „Šeimoje branginamos relikvijos“; 8) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, gautą informaciją galima panaudoti projektinėje veikloje, skirtoje Senelių šventei.
Turbūt visiems yra tekę grožėtis drugelių sparnų raštais. Gal pastebėjai, ar jų sparnų raštas vienodas? Tai sužinosi atlikęs stebėjimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos, dailės pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas, ruošiantis atlikti stebėjimą, peržiūrėti demonstraciją, atkreipti dėmesį į tai, kaip mergaitė ir berniukas atliko stebėjimą: numatė tikslą, suformulavo hipotezę ir t. t.;
2) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie drugių vystymosi ciklą, pratęsti temą ir apie jų sparnų raštą, peržiūrėti demonstraciją; esant galimybei, išeiti į lauką – gal pavyks pastebėti drugelio sparnų raštą tikrovėje;
3) per matematikos pamokas, kalbant apie simetriją, simetrijos ašį, simetriškus daiktus, peržiūrėti demonstracijos pradžią;
4) pamokas galima išsidėstyti taip, kad matematikos ir pasaulio pažinimo pamokos būtų viena po kitos; per matematikos pamoką peržiūrėti demonstraciją, susipažinti su simetriškais ir nesimetriškais daiktais, nusibraižyti dažnių lentelių, o per pasaulio pažinimo pamoką eiti į lauką ieškoti simetriškų ir nesimetriškų gamtos kūrinių;
5) per dailės pamoką, peržiūrėjus demonstraciją, įvairiomis technikomis sukurti drugelių su simetriškais sparnų raštais (spaudavimo, monotipijos ir kt. technikomis).
Teisingai išsprendęs įvairaus sudėtingumo matematinius veiksmus, įveiksi labirintus ir pasitikrinsi, ką jau žinai apie dantukus ir jų priežiūrą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką, kartojant arba įtvirtinant medžiagą apie dantis; 2) per matematikos pamoką, kartojant arba įtvirtinant medžiagą apie skaičių eiliškumą, vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėtį ir atimtį; 3) žinioms įtvirtinti, siekiant patobulinti mokinių gebėjimus savarankiškai sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki šimto; 4) atlikus užduotis galima padiskutuoti apie tai, kaip svarbu saugoti savo dantis, rūpintis asmens higiena ir kokiais būdais tai daryti; 5) užduodant probleminius klausimus pamokos pradžioje ir apibendrinant bei įsivertinant darbus pamokos pabaigoje gali būti ugdomi gebėjimai spręsti problemas. Galima pasiūlyti mokiniams patiems sukurti panašių labirintų.
Šiame žaidime sužinosi, kad Žemės gyventojų skaičius visais laikais palaipsniui didėjo. Naudodamas pateiktus skaičius, sužinosi, kiek žmonių priklauso tam tikrai žmonių grupei arba istoriniam laikotarpiui, ir sudarysi paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamokas, mokantis perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie įvairių kraštų žmonių gyvenimo būdą. Siūloma veikla per matematikos pamoką: 1) pamokos pradžioje pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą; 2) sužaidus, remiantis keliais žaidimo teiginiais, nupiešti geometrinių figūrų (pvz., apskritimą, stačiakampį) ir nuspalvinti atitinkamą jų dalį; 3) pagal atskirų žemynų gyventojų skaičių sudaryti diagramą, tada sudėlioti nuo mažiausiai apgyvendinto iki daugiausia žmonių turinčio žemyno arba atvirkščiai; 4) nubrėžti gyventojų skaičiaus augimo kreivę, joje pažymėti gyventojų skaičiaus didėjimą ir metus; 5) apytikriai apskaičiuoti, per kiek metų mūsų Žemė pasipildys dar vienu milijardu gyventojų; 6) išsiaiškinti Žemės gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, pasvarstyti, kas dėl to Žemės gyventojų laukia ateityje; 7) siekiant apibendrinti žinias apie pagrindines Žemės gyventojų religijas ir rases, atlikti tokią užduotį: suskirstyti mokinius į grupes ir kiekvienai jų iš šio pratimo pateikti po vieną žodį: pvz., „musulmonas“, „juodaodis“ ir panašiai. Kiekviena grupė, pritaikydama turimas žinias, klasės draugams parengia trumpą pristatymą. Išklausęs visų pristatymų, mokytojas juos apibendrina.
Stebėsi orus ir pildysi orų stebėjimo kalendorių ir tam tikram orui tinkamos aprangos pasirinkimo lentelę.
Rekomendacijos mokytojui:
Mėnesio pradžioje kartu su mokiniais per pasaulio pažinimo pamoką reikėtų aptarti orų stebėjimo kalendorių: numatyti stebėjimo dienas, kartu prisiminti, ką reiškia dienos oro žymėjimo ženklai, kaip ir kada geriausia fiksuoti termometro rodmenis, kaip nustatyti vėjo kryptį ir kt. Pasitarti, kaip reikia patikslinti pasirinktus drabužius aprangos pasirinkimo lentelėje. Toliau duoti mokiniams pildyti lenteles savarankiškai. Praėjus savaitei nuo orų stebėjimo pradžios, su mokiniais reikėtų aptarti darbų eigą ir sutikrinti, kaip jiems sekasi registruoti duomenis. Šį šabloną galima pasiūlyti pildyti per vasaros atostogas ir susitikus rudenį aptarti įvairių vietovių orus ir vaikų pasirinktą aprangą tam tikrą dieną.
Išsirinksi ir išsispausdinsi bet kurio mėnesio orų stebėjimo kalendorių. Stebėdamas orus jį užpildysi ir atliksi užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Numatyto stebėti mėnesio pradžioje kartu su mokiniais aptarkite orų stebėjimo kalendorių: kartu prisiminkite, ką reiškia legendos žodžiai, susitarkite, kelintą valandą fiksuosite termometro parodymus, kaip pildysite diagramą. Mokytojas gali pildyti orų stebėjimo kalendorių jame žymėdamas daugiau duomenų (pvz.: vėjo kryptį ir stiprumą), taip, aptardamas užpildytas lenteles, jis galės papildyti mokinių išvadas. Praėjus savaitei nuo orų stebėjimo pradžios, su mokiniais reikėtų aptarti rūpimus klausimus ir sutikrinti, kaip jiems sekasi registruoti duomenis. Orų stebėjimo kalendorių galima pasiūlyti pildyti per vasaros atostogas ir susitikus rudenį aptarti įvairių vietovių orus tam tikrą dieną.
Šiame žaidime su Robotuku suskaičiuosi, kiek medžių nuotraukų įvairiais metų laikais yra fotolaboratorijoje.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) matematikos pamokos pradžioje naudoti šį interaktyvųjį pratimą mokantis sudaryti stulpelinę diagramą, ja remiantis, atsakyti į paprasčiausius klausimus; 2) pasaulio pažinimo pamokos baigiamojoje dalyje mokytojas gali naudoti šį pratimą pamokai apibendrinti, refleksijai ir mokinių įsivertinimui; 3) atlikus pratimą per pasaulio pažinimo pamokas galima padiskutuoti apie metų laikų kaitą, įtaką augalams, jų išvaizdai; 4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams įvairia technika piešti temomis: „Medis rudenį“, „Medis pavasarį“, „Metų laikai ir medžiai“; 5) per lietuvių kalbos pamokas mokiai galėtų paieškoti eilėraščių apie medžius įvairiu metų laiku ir juos perskaityti arba iliustruoti; 6) integruoti pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas ir mokiniams pasiūlyti patiems fotografuoti pasirinktą medį įvairiais metų laikais. Į šią veiklą gali būti įtraukti ir šeimos nariai.
Atlikdamas šį pratimą, pasitikrinsi, ar moki sudaryti miestelio planą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis sudaryti vietovės planą naudojantis sutartiniais ženklais.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su pratimu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“;
2) mokinių grupėms pateikti didžiųjų Lietuvos miestų planų (pvz., pateikti Vilniaus miesto planą ir pasiūlyti jį pastudijuoti: rasti prezidentūrą, Vilniaus arkikatedrą baziliką ir t. t.);
3) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
4) išeiti su mokiniais į lauką ir pasiūlyti nubraižyti mokyklos kiemo planą arba miestelio ar mikrorajono, kuriame jie gyvena, planą, prieš tai galima gauti savo gyvenvietės ar jos dalies planą.
Išmoksi sudaryti skirtingų augalų ir gyvūnų mitybos grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis mitybos grandines. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Kas kuo minta?“; 2) organizuoti darbą porose su metodine priemone žaidimu „Ką žinai apie mitybos grandines?“. Užduotis skatins mokinius kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie gyvūnus ir augalus, daryti išvadas; 3) skirti individualų darbą su interaktyviuoju pratimu; 4) pamokos pabaigoje mokiniams išdalyti atsiliepimų kortas (https://iqesonline.lt) su pateiktomis sakinių pradžios formuluotėmis, kurios padės mokiniams suformuluoti atsiliepimą apie šios pamokos veiklą.
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas, kalbant apie orų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką peržiūrėti demonstraciją „Kas būdinga orams?“ ir prisiminti atmosferos reiškinių simbolius bei aptarti dažniausius atmosferos reiškinius (ypač nakties); 2) individualiai arba kolektyviai atlikti šį interaktyvųjį pratimą, aptarti, kodėl sakiniuose buvo pasirinkti vieni ar kiti žodžiai; 3) per lietuvių kalbos pamoką pasiūlyti pagal šiame pratime pateiktą orų prognozės pavyzdį užrašyti savo gyvenamosios vietovės paros orų prognozę; pasitelkus dramą galima suvaidinti (išreikšti) orų prognozę atitinkamu paros metu; 4) per dailės ir technologijų pamokas sukurti savo orų žemėlapį, o jį aprašyti per lietuvių kalbos pamoką.
Prisiminęs sveikos mitybos taisykles, išmoksi sudaryti dienos valgiaraštį.
Rekomendacijos mokytojui:
MO galima naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) naudojant MO „Mityba ir matavimo vienetai“ supažindinti mokinius su sveiko maisto piramide; 2) aptarti sveiko maisto piramidę, prisiminti, kokie produktai priskiriami prie šių maisto grupių: grūdiniai produktai, bulvės; vaisiai, daržovės; pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai; saldumynai, riebalai; 3) individualiai arba poroje atlikti šį MO; 4) atlikus interaktyvųjį pratimą, aptarti, kaip sekėsi žaidžiant atsižvelgti į taisyklingos mitybos rekomendacijas; 5) per pamoką galima patiems pasigaminti keletą patiekalų.
Žaisdamas šį žaidimą, iš raidžių sudėsi žodžius ir taip pasitikrinsi, ką jau žinai apie dantukus ir asmens higienos įgūdžius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti žaidimą per pasaulio pažinimo arba lietuvių kalbos pamokas, kartojant arba įtvirtinant medžiagą apie dantis, asmens higienos įgūdžius; 2) duoti mokiniams atlikti užduotį individualiai, siekiant įtvirtinti žinias, patobulinti gebėjimus sudaryti žodžius, vartoti žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus; 3) atlikus užduotis galima padiskutuoti, kaip duoti žodžiai ar jų junginiai yra susiję su dantų priežiūra, asmens higiena, pasiaiškinti jų reikšmę; 4) grupėmis arba porose aptarti, ką dar vaikai žino apie dantis, jų priežiūrą, asmens higieną, ir pasiūlyti sudaryti „Minčių žemėlapį“.
Šiame pratime su Robotuku pasitikrinsi, ar įsiminei, kaip veikia senoviniai ir šiuolaikiniai buities įrankiai.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Žmonių buitis seniau ir dabar“; 2) su mokiniais aptarti, kaip veikia turimi senoviniai buities įrankiai ir juos pakeitę elektros prietaisai, arba juos išbandyti (pvz., atsinešti į mokyklą); 3) mokiniai savarankiškai, porose arba grupėmis atlieka šį interaktyvųjį pratimą, skirtą pamokos veiklai apibendrinti.
Su Robotuku pagal daiktų vietą nusakančius žodžius sudėsi žaislus į jiems skirtas vietas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš naudojant MO, matematikos pamokoje pakartoti daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje, virš, už, po, prieš, vidury, šalia); 2) naudojant informacines technologijas, kartu su visa klase atlikti interaktyvųjį pratimą ir įtvirtinti daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos žodžius; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą ir trumpai aptarus su mokiniais darbo rezultatus, pasiūlyti ant stalo esančius daiktus sudėti pagal pateiktus daiktų vietą nusakančius žodžius; 4) pasiūlyti mokiniams su draugais namie pažaisti tokį žaidimą: pagal vienas kitam pateiktas objektų padėtis sutvarkyti žaislus.
Išklausęs močiutės Adelės dienoraščio ištrauką, į skryneles sudėliosi žodžius, kurie žymi daikto vardą, požymį ir veiksmą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš naudojant MO, siūloma per lietuvių kalbos pamoką pakartoti veiksmo žodžius, daikto požymius ir pavadinimus. Naudojant minčių lietaus metodą, duoti mokiniams prisiminti relikvijos sąvoką ir pateikti kitų jos pavyzdžių; 2) individualiai arba naudojant projektorių visa klase atlikti interaktyvųjį pratimą ir įtvirtinti kalbos dalis (nevartojant šio termino); 3) atlikus interaktyvųjį pratimą ir trumpai su mokiniais aptarus, kas jiems sekėsi, kas buvo sunku ir kodėl, atlikti perskaitytos ištraukos teksto suvokimo analizę (žodžiu arba raštu); 4) pabaigoje skirti individualią kūrybinę veiklą – parašyti dienoraščio fragmentą, priminti pagrindines sakinio rašymo taisykles. Mokiniai pagal gebėjimus turėtų 3–4 trumpais sakiniais aprašyti savo dieną.
Planetariume su Robotuku iš geometrinių figūrų sudėliosi Saulės, Mėnulio arba žvaigždės mozaikas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per matematikos pamoką, individualiai atlikdami kūrybines užduotis, mokiniai gali įtvirtinti geometrinių figūrų pavadinimus ir pakartoti daiktų vietą nusakančių kasdienės kalbos žodžių reikšmes; 2) pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamoką mokant apskaičiuoti statistinius duomenis ir braižyti diagramas. Mokiniams galima duoti suskaičiuoti, kiek ir kokios spalvos geometrinių figūrų panaudota vienai ar kitai mozaikai sukurti; 3) per dailės ir technologijų pamokas šį pratimą siūloma naudoti mokinius supažindinant su mozaikos technika ir geometrinėmis formomis. Naudodamiesi pratimu, vaikai gali mokytis komponuoti geometrines figūras tam tikroje erdvėje ir derinti jų spalvas; 4) per lietuvių kalbos pamokas, perskaičiuos kūrinius (sakmes) apie Mėnulį, Saulę ir žvaigždes, pasiūlyti šiuos objektus sudėlioti; 5) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulę arba apie Mėnulį, sudėlioti jų mozaikas.
Žaisdamas išklausysi naminio gyvulio ar paukščio spalvos apibūdinimą, išgirsi jo skleidžiamą garsą ir sudėliosi to gyvūno jauniklio pavadinimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti žaidimą supažindinant mokinius su naminių gyvulių ir paukščių skleidžiamais garsais bei jų spalvų pavadinimais. Taip pat siekiant įvirtinti mokinių gebėjimą rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo; 2) sužaidus žaidimą, galima su mokiniais aptarti, kokius naminius gyvulius ir paukščius jie yra matę ir ar jau žinojo matytų naminių gyvulių ir paukščių jauniklių pavadinimus; 3) pasiūlyti mokiniams parašyti rašinėlį apie žaidime matytus naminius gyvulius ir paukščius, jų jauniklius, rašant atkreipti dėmesį į žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus; 4) siekiant geriau įsiminti naminių gyvulių ir paukščių spalvas, naudojant įvairią techniką juos nupiešti ir (arba) aplikuoti.
Apskaičiuodamas paprastus skaitinius reiškinius, sudėliosi keturias skirtingas dėliones ir prisiminsi, kaip yra susiję seneliai, tėvai ir vaikai.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) integruoti pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas: pakartoti medžiagą apie šeimą ir artimus giminaičius ir kolektyviai atlikti vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėtį ir atimtį; 2) per matematikos pamoką dirbant savarankiškai įtvirtinti vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėtį ir atimtį; 3) per matematikos pamoką, atlikus praktines dėlionės užduotis, surengti grupinį mokinių darbą – sukurti matematines dėliones „Dukterėlė“, „Sūnužėlis“, „Tėvužėlis“, „Motinytė“; 4) pamokos pabaigoje, reflektuojant, pasiūlyti mokiniams savarankišką darbą namuose – sukurti matematinę dėlionę, užšifruojant savo šeimos nario maloninį vardą, turintį ne mažiau kaip 5 raides; 5) matematikos pamokos pradžioje, mintinai skaičiuojant, atlikti užduotį „Išspręsk draugo dėlionę“ (pasikeisti dėlionėmis su suolo draugu); 6) per lietuvių kalbos pamoką aptarti, pakartoti ir įtvirtinti maloninius žodžius. Dirbti galima savarankiškai arba grupėmis. Užduotis: „Sudaryk kuo daugiau maloninių žodžio „sūnus“ pavyzdžių“, ir panašiai.
Padėsi išpainioti susivijusius siūlus ir iš pabirusių skiemenų teisingai sudėsi šeimos švenčių ir relikvijų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinį MO „Šeimos tradicijos ir relikvijos“, per lietuvių kalbos pamoką pakartoti ir įtvirtinti relikvijų ir šeimos švenčių pavadinimus; 2) peržiūrėję MO, dirbdami savarankiškai, mokiniai gali sukurti ir užrašyti sakinius su išvyniotais kamuoliuko žodžiais; 3) pasiūlyti mokiniams savarankiškai namie sukurti pabėgusių skiemenų kamuoliuką, vartojant šeimos švenčių arba relikvijų pavadinimus. Žodžių turi būti ne mažiau kaip 5; 4) kitos pamokos pradžioje dirbti porose – pasikeisti su draugu „siūlų kamuoliukais“ ir išpainioti draugo skiemenų kamuoliuką bei į sąsiuvinį dailiai užrašyti „iškoduotus“ žodžius.
Žaisdamas žaidimą, sužinosi, kurios kiekvieno žemyno valstybės yra didžiausios, kokia jų valstybinė kalba, valiuta ir vėliava.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, siekiant ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti įvairias geometrines figūras ir nustatyti jų simetriškumą. Taip pat jis gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie skirtingų žemynų ypatybes. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Pasaulio žemynai ir vandenynai“; 2) pasikartoti geometrinių figūrų pavadinimus ir atlikti interaktyvųjį pratimą; 3) pasigaminti kitų valstybių vėliavėlių, patikrinti, ar tai simetriškos figūros, ar ne; 4) dirbti grupėse: pasiūlyti grupei išsirinkti žemyną ir rasti daugiau informacijos apie didžiausias jo valstybes arba kitas mokiniams patinkančias valstybes, pagaminti jų vėliavėlių; 5) pasikabinti klasėje pasaulio politinį žemėlapį arba atlasą ir kartu su mokiniais išsiaiškinti, kur yra ir kaip atrodo vėliavos tų valstybių, kuriose vaikai yra buvę (pvz., Egipto, Turkijos, Latvijos).
Žaisdamas žaidimą, pasitikrinsi, ar žinai, kokie vandenynai skalauja pasaulio žemynus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio žemynus ir vandenynus („Pasaulio žemynai ir vandenynai“), pasiūlyti mokiniams savarankiškai pažaisti šį žaidimą ir taip įtvirtinti žinias apie žemynus skalaujančius vandenynus; 2) kartu su mokiniais aptarti pateiktus sakinius ir išsiaiškinti, kokiai teksto rūšiai jie priklauso ir kaip tinkamai suderinti šių sakinių linksnius; 3) pažaidus žaidimą, pasiūlyti grupėse arba individualiai kontūriniuose žemėlapiuose užrašyti vandenynų ir žemynų pavadinimus.
Kartu su Robotuku paklausysi rusų rašytojo Kornelijaus Čiukovskio eiliuotos pasakos ,,Baltprausys“ ištraukų, atliksi gramatines užduotis ir pagalvosi, kodėl svarbu būti švariam ir tvarkingam.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką, kalbant apie asmens higieną, ugdant mokinių gebėjimus sudaryti klausyto pasakojimo veiksmų grandinę, nusakyti svarbiausius įvykius ir veikėjus. Siūloma veikla per pamoką:
1) individualiai, grupėmis arba bendrai klasėje atlikti pratimą;
2) pasiūlyti sukurti daiktavardžius antroje užduotyje pateiktiems veiksmo žodžiams;
3) pagal sudėtą pasakojimo planą sukurti atpasakojimą;
4) integruojant su pasaulio pažinimo pamoka, padiskutuoti: prisiminti, kokias asmens higienos taisykles ,,pažeidė“ berniukas ir kaip jas ištaisyti;
5) integruojant su dailės pamoka, pasiūlyti nupiešti paveikslėlių kortelių, pagal kurias vaikai kurtų pasakojimo dalį ar visą pasakojimą.
Žaisdamas žaidimą pagal nurodytą požymį sugrupuosi dažniausiai Lietuvoje sutinkamus medžius, krūmus, žoles.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Lietuvos augalai“, naudoti šį interaktyvųjį pratimą mokantis skirti medžius, krūmus, žoles; 2) dirbdami grupėmis arba porose mokiniai gali varžytis, kam pavyks teisingiau, mažiau kartų suklydus atlikti šią užduotį ir paaiškinti, kuo skiriasi medžiai, krūmai ir žolės; 3) įtvirtinant mokinių žinias apie medžius, krūmus, žoles, per dailės ar technologijų pamokas sukurti augalų kortelių, kurios vėliau bus naudojamos stalo žaidimui apie būdingiausius Lietuvos augalus. Žaidimo taisykles gali kurti patys vaikai, padedami mokytojo. Mokiniai galėtų pasigaminti kortelių ir apie MO nepaminėtus augalus, taip jie pagilintų žinias.
Prisiminęs, kaip skaičiuojamas kelias, greitis ir laikas, bandysi sukurti ir išspręsti tekstinius uždavinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių gebėjimus suprasti kelio, laiko ir greičio ryšį ir spręsti uždavinius, susijusius su kelio, laiko ir greičio skaičiavimais. Pratimą geriausia atlikti individualiai, bet galima ir su visa klase. Siūloma veikla per pamoką:
1) užsirašyti sudaromus uždavinius, kad suklydus būtų galima analizuoti, kodėl netiko sudarytas tekstinio uždavinio variantas;
2) demonstruodamas mokytojas gali sudaryti uždavinio pavyzdį, o mokiniai galėtų jį įvertinti ir prireikus pasiūlyti keisti;
3) mokytojas ir mokiniai gali neapsiriboti pateiktais 5 uždaviniais ir juos atlikę sukurti panašių savo užduočių;
4) per matematikos ar dailės pamoką nupiešti šių uždavinių matematines schemas;
5) per lietuvių kalbos pamoką analizuoti šių ar panašių uždavinių tekstus, atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą.
Prieš atliekant šį pratimą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kelias, laikas ir greitis“.
Spręsdamas paprastus uždavinius, sužinosi, kaip paskirstyti veiklą tomis dienomis, kai eini į mokyklą. Tai tau padės geriau planuoti savo dieną, kad ilgiau būtum darbingas ir sveikas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie sveiką gyvenseną, taip pat per matematikos pamoką, atliekant įvairius matematinius veiksmus su matais ir įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą rekomenduojama peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Asmens higiena“; 2) atlikus arba prieš atliekant šiame MO pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti dienos režimo svarbą; 3) paskui padiskutuoti, ar mokiniai turi dienotvarkę ir ar jos laikosi; 4) atlikus šio MO užduotis, kartu su mokiniais sudaryti dienotvarkę arba pasiūlyti susidaryti dienotvarkę kiekvienam individualiai; 5) sudarius dienotvarkę, kartu arba individualiai suskaičiuoti, kiek laiko per dieną, savaitę ar mėnesį tenka mokymuisi, mitybai, poilsiui ir laisvalaikiui.
Susipažinsi su pirmaisiais žmonijos rašto pavyzdžiais ir ieškosi, į kokias geometrines figūras yra panašūs šie ženklai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, kartojant geometrines figūras, nagrinėjant atkarpos, taško sąvokas. Per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, mokantis apie priešistorinius laikus, rašto atsiradimą pasaulyje. Siūloma veikla per pamoką:
1) matematikos pamokos pradžioje reikėtų pasikartoti, kokias mokiniai žino geometrines figūras, prisiminti, kaip jos atrodo, kuo skiriasi viena nuo kitos ir kuo yra panašios (kvadratas ir stačiakampis; skritulys ir apskritimas);
2) individualiai klasėje atlikti visą interaktyvųjį pratimą, sukurti ir parodyti sukurtus rašto ženklus klasės draugams, mokytojui; vėliau galima apsikeisti darbais porose ir pasiūlyti vieni kitų darbuose pažymėti geometrines figūras, suskaičiuoti, kiek daugiausia pavyko jų panaudoti kuriant savo rašto ženklus; šią užduotį mokiniai gali atlikti ir popieriaus lape ar iš plastilino padarytoje lentelėje per dailės ir technologijų pamokas;
3) per lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali užrašyti, ką reiškia kiekvienas jų sukurtas ženklas (ar ženklų grupė), o gal ir sukurti trumpą istoriją, kurią lentelėje galėjo užrašyti mūsų protėviai;
4) per integruotas pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali bandyti spėti kiekvieno ženklo ar ženklų grupės reikšmę, sukurti savo klasės užkoduotą raštą, kuriuo galėtų siųsti vieni kitiems žinutes; vertėtų mokiniams pasiūlyti pasidomėti, ar istorikams pavyko iššifruoti dantiraščiuose esančią informaciją, pasiaiškinti, ką reiškia tam tikri ženklai, kaip jie ilgainiui kito nuo piešinio iki ženklo.
Surengęs vabzdžių bėgimo varžybas sužinosi, kas greičiausiai bėga: blakė, tarakonas ar auslinda.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstraciją „Kaip atlikti bandymą?“ ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie vabzdžius arba apie gyvų organizmų gebėjimą judėti, pasiūlyti vaikams atlikti šį laboratorinį darbą; 2) per matematikos pamokas mokantis statistikos pradmenų, panaudoti laboratorinio darbo dalį apie vabzdžių bėgimą ir užpildyti iš anksto pasiruoštas lenteles; 3) per kūno kultūros pamokas surengti panašias vaikų bėgimo varžybas (bėgant paprastai ir ropojant kaip vabzdžiai), rezultatus fiksuoti lentelėje, daryti išvadas; 4) atlikus laboratorinį darbą, per pasaulio pažinimo arba dailės pamoką individualiai arba grupėmis paruošti pristatymus klasės draugams, tėvams, mokytojui.
Sužinosi įdomių dalykų apie kai kuriuos Lietuvos istorinius įvykius ir istorines asmenybes ir išmoksi žodžiais įvardytus skaičius užrašyti skaitmenimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą išskirti keletą ryškiausių (pasirinktinai) Lietuvos istorinių įvykių, perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais, tobulinti skaičiavimo iki 10 000 įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus istorinius faktus skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo minimo istorinio įvykio.
Spręsdamas matematines užduotis ir panaudodamas įvairių matavimų rezultatus, susipažinsi su transporto istorija, sužinosi ir galėsi palyginti, kaip žmonės keliaudavo anksčiau ir kaip keliauja dabar.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas naudoti pratimą aiškinantis mokslo laimėjimus, transporto atsiradimą ir jo istoriją. Mokiniai gali plačiau pasidomėti (paieškoti informacijos) apie kiekvieną uždaviniuose paminėtą transporto priemonę;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti transporto priemonės aprašymą arba sugalvoti skelbimą laikraštyje, kuris atitiktų laikotarpį, kuriame minima transporto priemonė buvo naudojama; ieškant asociacijų, panašumų, skirtumų ar bendrumų, apibūdinant vieną ar kitą transporto priemonę galima naudoti minčių lietaus arba „Muilo burbulo“ metodus;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams grupėse sukurti traukinį (kiekviena grupė kuria savo vagoną), jį atitinkamai dekoruoti ir pristatyti, kas, kada ir kokiu tikslu keliauja tame vagone;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams paklausyti įvairių transporto priemonių garsų ir atspėti, kokia transporto priemonė skleidžia vieną ar kitą garsą; taip pat pažaisti žaidimą „Ritminis traukinys“: kiekvienas mokinys atlieka tam tikrą ritminį pratimą (suploja ar subeldžia), o šalia jo rate stovintis kitas mokinys atkartoja ir prideda savo trumpą ritminį pratimą. Taip pratimas vis ilgėja.
Spręsdamas matematinius uždavinius, sužinosi atstumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, apskaičiuojant paprastus skaitinius reiškinius ir dydžių skaitines reikšmes, taip pat įtvirtinant įvairių reiškinių sudarymo gebėjimus, atliekant sudėties, atimties, dalybos ir daugybos veiksmus, sprendžiant nesudėtingus su objektų judėjimu susijusius uždavinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus pateiktas užduotis su mokiniais padiskutuoti, ar kelionės laiką lemia važiavimo greitis ir kelio danga, kuria juda automobilis, kodėl; 2) atlikus užduotis su mokiniais aptarti saugaus elgesio keliuose ir greitkeliuose taisykles; 3) pabandyti su mokiniais patikrinti atstumus tarp pateiktų miestų su įvairiomis internetinėmis programomis. Paskui aptarti, kokiais atvejais svarbu žinoti atstumus ir mokėti apskaičiuoti kelionės laiką bei kokios dar priemonės galėtų padėti lengviau tai padaryti.
Atlikdamas šį pratimą, atpažinsi judančius ir nejudančius daiktus bei apskaičiuosi jų sumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip juda daiktai?“; 2) MO atlikti individualiai, grupėmis arba visa klase. Jį demonstruojant, visi mokiniai žymisi savo atsakymus, o vėliau kuris nors vienas pristato visai klasei; 3) per matematikos pamoką, kai mokantis sudėtį, veiksmui atlikti naudojamas konkretus daiktų kiekis ir tikrinantis jie suskaičiuojami paeiliui (pvz. 3 + 2 = 1 + 1 + 1 + 1 + 1 = 5); 4) šis MO tinka tiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kurie sunkiau supranta sudėties veiksmą.
Visi daiktai turi savo istoriją ir praeitį. Robotukas taip pat turi savo istoriją, nors ir dar labai trumpą. Šis pratimas supažindins su senoviniais daiktais, jų paskirtimi. Su Robotuku apsilankysi Buities muziejuje, pamatysi ir sužinosi, kaip gyveno, kokiais žaislais žaidė, kokius drabužius dėvėjo ir avalynę avėjo žmonės prieš daug šimtų metų. Drauge mokysitės suskaičiuoti ir palyginti šiuolaikinius ir senovinius daiktus.
Rekomendacijos mokytojui:
MO skirtas mokytis grupuoti daiktus, juos suskaičiuoti ir palyginti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas 1 klasėje. Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti MO kaip pagalbinę demonstracinę medžiagą mokantis skaičiuoti ir palyginti; 2) naudoti MO įtvirtinant mokinių žinias, siekiant patobulinti jų gebėjimus grupuoti ir palyginti dirbant individualiai; 3) atlikus užduotis galima surengti diskusiją ir paklausti mokinių, kas jiems labiau patinka – šiuolaikiniai daiktai ar senoviniai, kodėl? Ar mokiniai norėtų pažaisti su senoviniais žaislais?
Šiame MO su Robotuku apsilankysi mokyklos sporto šventėje ir padėsi sportininkams jai pasiruošti, sudarysi skaitinius reiškinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) įtvirtinant įvairių reiškinių sudarymo gebėjimus, atliekant sudėties ir atimties veiksmus, mokantis dauginti ir dalyti iš 2, dauginti iš 4, daugybos veiksmą keisti sudėties veiksmu; 2) atlikus užduotis galima padiskutuoti apie tai, kaip svarbu saugoti savo kūną ir paisyti taisyklingų padėčių – taisyklingai sportuoti, sėdėti ir stovėti, ir kokiais būdais visa tai daryti. Aptarti, kokias sporto šakas vaikai žino; 3) per pasaulio pažinimo pamoką, įtvirtinant žinias apie sportininkų veiklą, aprangą, inventorių (dviratininkų, krepšininkų ir šachmatininkų), padiskutuoti, kuri kūno dalis kokią svarbią funkciją atlieka; 4) užduoti probleminių klausimų, taip gali būti ugdomi gebėjimai spręsti problemas (saugaus sporto, sporto naudos).
Parinksi žodžius su tinkamomis galūnėmis ir padėsi sutvarkyti kiemą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie tai, kaip tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją aplinką, ir per lietuvių kalbos pamoką kartojantis, kaip taisyklingai rašyti daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininką, daugiskaitos kilmininką, daiktavardžių vietininką. Siūloma veikla per pamoką:
1) pasaulio pažinimo pamokos pradžioje pažymėti, kad aplinką žmonės labai kruopščiai tvarko bent dukart per metus (pavasarį ir rudenį, pakalbėti šiukšlių ir žaliųjų atliekų deginimo prevencijos tema, taip pat apie tai, kam vasarą reikia pjauti veją ar pievą);
2) per lietuvių kalbos pamoką reikėtų atlikti šį interaktyvųjį pratimą ir, jei reikia dar patobulinti kai kurių linksnių rašybą, atlikti kitą panašaus tipo užduotį; mokytojui reikėtų iš anksto paruošti sakinių;
3) atlikus interaktyvųjį pratimą su mokiniais galima padiskutuoti apie tai, kaip jiems sekasi tvarkyti savo kiemą, ar jie prisideda prie visuotinių tvarkymosi akcijų, kokia tokių akcijų nauda ir pan.
Padėsi sutvarkyti klasę, sudėliosi daiktus į jų vietas ir geriau suprasi daiktų vietą nusakančių žodžių reikšmę.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus tvarkyti ir prižiūrėti artimiausią aplinką ir per matematikos pamokas mokantis tiksliai apibūdinti daiktų tarpusavio padėtį. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką rekomenduojama peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją, su mokiniais padiskutuoti, kaip jie tvarko savo aplinką (kambarį, namus, kiemą, klasę ir pan.), pagal galimybes individualiai ar bendrai klasėje atlikti šį pratimą;
2) per matematikos pamokas rekomenduojama pratęsti žodžių, nusakančių daiktų vietą, vartojimą analizuojant konkrečius pavyzdžius (pvz., Sauliaus suolas yra tarp Samantos ir Žygimanto suolų ir šalia Martynos suolo; rask daiktą, esantį spintelės kairėje);
3) per lietuvių kalbos pamoką siūloma sukurti ir užrašyti trumpą klasės (kambario ar kitos vietos) tvarkymo aprašymą (instrukciją) panaudojant daiktų vietą nusakančius žodžius;
4) per dailės pamoką vaikai gali burtų keliu traukti mokytojo paruoštus lapelius su nurodymais, kaip ir ką nupiešti (pvz.: šalia vazos kairėje pusėje nupiešk kriaušę; šalia vazos dešinėje nupiešk obuolį).
Sužinosi apie dažniausiai drabužiams siūti naudojamų audinių sudėtį ir mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas kartojant daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininko, daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininko rašybą; mokantis aprašyti dėvimus drabužius. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Audinių savybės“; 2) dirbant grupėse patyrinėti savo drabužių išorines savybes ir etiketes, pasiaiškinti, iš kokio audinio pagaminti drabužiai, kokiomis savybėmis jie pasižymi; 3) atlikti šį interaktyvųjį pratimą individualiai; 4) naudojant PPP metodą („pagalvoju“ – mokinys užsirašo svarbiausias mintis, reikalingas aprašymui; „pasidaliju“ – su užrašytomis mintimis supažindina porininką; „pristatau“ – sukuria aprašymą ir pristato klasės draugams) pasiūlyti mokiniams aprašyti pasirinktą dėvimą drabužį ir jo audinių savybes; 5) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: Kas pavyko? Ką vertėtų patobulinti? Ką galiu padaryti, kad aprašymas būtų geresnis?
Atlikdamas šį pratimą, išmoksi taisyklingai parašyti kūno dalių pavadinimus ir palyginsi, kokias kūno dalis turi Robotukas ir žmogus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) mokiniams dirbant individualiai, MO galima naudoti siekiant įtvirtinti žmogaus kūno dalių pavadinimus ir praktikuojantis rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo; 2) suskaičiuoti ir palyginti, kiek kūno dalių sudaro robotuką, kuo jis skiriasi nuo žmogaus.
Jau nuo senų senovės žmonės domėjosi gamta, jos reiškiniais. Tačiau Robotukas nežinojo, kad vėjus jie įsivaizdavo kaip gyvas būtybes ir net vadino juos vardais. Kartu su Robotuku sužinosi vėjų vardus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie pasaulio šalių kryptis, pasiūlyti mokiniams atlikti šį pratimą;
2) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės pamokas. Susipažinus su pasaulio šalių kryptimis, atlikti šį pratimą ir duoti mokiniams savarankiškai nupiešti, kaip jie įsivaizduoja sakmės vėją (-us);
4) veiklą galima pratęsti per lietuvių kalbos pamoką: perskaityti pasirinktą sakmę, ją analizuoti, iliustruoti, panaudoti vaidybinius elementus ir pan.
Teisingai atlikęs užduotis ir įrašęs kalbos dalis, laiko, ilgio ir masės matavimo rezultatus, sužinosi žirgų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas kartojant, įtvirtinant daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį;
2) per lietuvių kalbos pamokas mokantis žodžių, nusakančių žirgų spalvą. Mokiniai arba mokytojas galėtų paruošti tokių žodžių sąrašą. Atliekant užduotis galima pasiaiškinti, kokia tai žirgo spalva;
3) per matematikos pamokas palyginti pratime minėtų žirgų aukštį (ties gogu), apskaičiuoti jo skirtumą, palyginti žirgų aukštį ir vaikų ūgį;
4) per matematikos pamokas, remiantis šių trijų žirgų aukščiu ir surinkus papildomos medžiagos apie kitų žirgų veislių aukštį, sudaryti diagramą (nuo žemiausio iki aukščiausio). Norint pasunkinti užduotį, žirgų aukštį pateikti užrašytą vieniniais ir sudėtiniais matiniais skaičiais;
5) per matematikos pamokas atlikti įvairius skaičiavimus, naudojant pateiktus masės duomenis: rasti vidutinį svorį, pvz., jei svoris 380–420 kg, tai vidutinis svoris – 400 kg; galima skaičiuoti, kiek vaikų sudarytų žirgo svorį ir pan.;
6) surengti mokinių išvyką į žirgyną. Ruošiantis išvykai, pasiūlyti atlikti šias užduotis, surinkti daugiau medžiagos apie žirgų veisles. Galima atlikti šias užduotis ir grįžus iš žirgyno, siekiant įtvirtinti įgytas žinias.
Prisiminsi, kaip keičiasi žmogus, jo poreikiai ir pomėgiai nuo gimimo iki senatvės, perskaitysi ir parinksi duotiems paveikslėliams tinkančius sakinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus MO, surengti darbą grupėse. Kiekvienai grupei duoti užduotį: sugalvoti ir parašyti veiksmo žodžių, ką moka ir gali veikti žmogus tam tikru amžiaus tarpsniu (paauglystėje, kūdikystėje ir t. t.); 2) sugalvotus žodžius suskirstyti į amžiaus tarpsnių lentelę ir surašyti juos lentoje; 3) dirbant savarankiškai, su pasirinktais veiksmo žodžiais sugalvoti ir užrašyti po 3–5 sakinius; 4) namie užduoti praktinį darbą – tyrimą: išsiaiškinti kuo daugiau šeimos narių pomėgių; 5) kitoje pamokoje apibendrinti tyrimo rezultatus, surašyti juos į diagramą, kurioje matytųsi klasės mokinių šeimų narių pomėgiai. Kartu su mokiniais apibendrinti diagramą ir padaryti išvadas.
Žaisdamas šį žaidimą, sužinosi, kaip elgtis pavojingose situacijose, kaip jų išvengti ir kaip tau gali padėti gydytojas, ugniagesys gelbėtojas, policininkas ir skęstančiųjų gelbėtojas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Kaip elgtis kilus gaisrui?“, naudoti šį interaktyvųjį pratimą individualiam arba grupiniam darbui, supažindinant su pagalbą teikiančių profesijų atstovais ir jų veikla, saugaus elgesio taisyklėmis; 2) pamokos baigiamojoje dalyje, kai prisimenama, kaip reikia saugiai elgtis pavojingose situacijose ir kaip jų išvengti, naudoti šį MO individualiam arba kolektyviniam apibendrinimui, refleksijai ir įsivertinimui; 3) padiskutuoti apie ugniagesio gelbėtojo, policininko, gydytojo profesijų svarbą ir kokiomis savybėmis turi pasižymėti šių profesijų atstovai; 4) pasiūlyti per dailės ir technologijų pamokas surengti piešinių konkursą ir nupiešti profesijų atstovų (ugniagesio gelbėtojo, gydytojo, policininko) atvaizdus bei įvairias gelbėjimo situacijas; 5) pasiūlyti mokiniams suvaidinti tam tikras gelbėjimo situacijas.
Ar žinai, kad miestai atsirado dėl vis augančių žmogaus poreikių? Įsitikink tuo, žaisdamas šį žaidimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką, siekiant įtvirtinti įgytas žinias apie miestų atsiradimą ir plėtrą. Mokiniams reikėtų paaiškinti žodžio „poreikis“ reikšmę – tai būtinybė, reikmė, noras, siekiamybė, gyvenimo variklis; neturėdamas poreikių, žmogus netobulėtų; 2) peržiūrėti pristatymą apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“), paskui duoti mokiniams atlikti šį pratimą; 3) atlikus pirmas dvi užduotis ir jas aptarus, pasiūlyti mokiniams pagalvoti ir spėti, kas buvo toliau. Atlikti kitą užduotį ir vėl spėti ir t. t. Taip mokiniai, remdamiesi turimomis žiniomis ir vaizduote, patys nusakys, kaip atsirado miestai; 4) integruoti su lietuvių kalbos pamoka – kiekvienam objektui, kurį reikia nutempti, parinkti tinkamų būdvardžių, pvz., urvas – didelis, šaltas, nejaukus, drėgnas; pilis – aukšta, graži, didinga ir pan.; 5) integruoti su lietuvių kalbos pamoka mokantis veiksmažodžių bendraties – iš kiekvieno objekto apibūdinimo atrinkti ir užrašyti veiksmažodžių bendratis: „pavalgyti“, „pasislėpti“, „gyventi“ ir panašiai.
Išklausysi lokio pagalbos prašymą ir sužinojęs, kodėl baltiesiems lokiams gresia išnykimas, parinksi pateiktiems sakiniams tinkamas pabaigas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kada, kas ir kodėl dažniausiai prašo pagalbos;
2) pristatyti pamokos herojų – baltąjį lokį. Trumpai aptarti, ką mokiniai jau žino apie jį, išklausyti tekstą apie baltąjį lokį, savarankiškai atlikti užduotis;
3) mokiniams atlikus užduotis aptarti rezultatus;
4) mokytojas galėtų sugalvoti ir pateikti mokiniams papildomų su baltojo lokio prašymu susijusių klausimų, reikalaujančių platesnio atsakymo, skatinančių mokinius samprotauti.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką:
1) pamokos pradžioje paklausti mokinių, ką jie žino apie energiją, energijos gamybos žalą gamtai;
2) peržiūrėti prezentaciją „Kaip turiu taupyti energiją ir kodėl?“
3) aptarti prezentaciją, padiskutuoti, kaip galima saugoti gamtą;
4) duoti mokiniams savarankiškai atlikti pratimą, paskui jį kartu aptarti;
5) pasidomėti, kokiems dar gyvūnams dėl visuotinio atšilimo gresia išnykimas.
Apsilankęs pas žveją, žemdirbį ir dailidę, sužvejosi žodžius, susijusius su darbo įrankiais, ir įrašysi juose praleistas raides.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą per pasaulio pažinimo pamoką, užduoti mokiniams savarankišką darbą su šiuo MO ir tai susieti su trumpųjų ir ilgųjų balsių rašyba per lietuvių kalbos pamokas; 2) per matematikos pamoką paprašyti mokinių suskaičiuoti, kiek ilgųjų ir trumpųjų balsių yra tam tikrų įrankių pavadinimuose; 3) pamokų pabaigoje porose aptarti, kas buvo įdomu, kas nustebino, kokių nesėkmių būta žiūrint ir atliekant šios dienos užduotį. Galima padiskutuoti, kokie dar žaidimai galėtų padėti daugiau sužinoti apie senovinius darbo įrankius ir išmokti rašyti trumpąsias ir ilgąsias balses.
Sužinosi apie Lietuvos šventes ir jų šventimo tradicijas, išsiaiškinsi Lietuvos valstybės simbolių reikšmę.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie valstybines, tautines ir kalendorines šventes, dalimis (skiltimis) peržiūrėti, išklausyti ir aptarti visą arba dalį šio MO; 2) aptarti, kokias valstybines ir kalendorines šventes mokiniai švenčia šeimose, kokių nešvenčia ir, jų manymu, kodėl; 3) pasiūlyti mokiniams pasirinkti mėgstamiausią šventę ir, daugiau apie ją sužinojus, papasakoti apie ją klasės draugams ir Robotukui (virtualiam klasės svečiui); 4) pasiūlyti mokiniui pasidomėti ta švente, kurios jo šeima nešvenčia, ir papasakoti apie ją namiškiams; 5) sugrupuoti šventes pagal nurodytus požymius (sezoniškumą, valstybines ir kalendorines šventes, nuolatinę ir kintamą datą); 6) ruošiantis Užgavėnių šventei ir padarius kaukių, surengti Užgavėnių kaukių pristatymą; 7) 1-oje klasėje per lietuvių kalbos pamoką, kalbant apie valstybės simbolius, pasiklausyti pasakojimo apie himną, herbą ir vėliavą.
Išsispausdinęs stebėjimo lapą, visą savaitę namie stebėsi elektros prietaisų veikimą. Žymėsi, kurie prietaisai naudojami be reikalo, ir juos išjungdamas mokysies taupyti elektros energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO reikėtų atlikti baigus pažinties su elektros prietaisais ir elektros taupymo temas. Pageidautina prieš tai padirbėti su kitais susijusiais MO – peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Elektros prietaisai“, atlikti interaktyviojo pratimo „Įjunk elektros prietaisą saugiai!“ užduotis. Prieš pildant stebėjimo lapą, reikėtų mokiniams paaiškinti, kaip pildyti lentelę, t. y. aptarti kiekvieną instrukcijos punktą, ir atliekant stebėjimą būtinai tartis su suaugusiais šeimos nariais. Aptariant užpildytą lentelę daugiau dėmesio atkreipti į 4-ą klausimą ir su mokiniais aptarti: kaip pavyko namie taupyti elektros energiją, ar po šio stebėjimo namie įvyko kokių nors pokyčių? Pasiūlyti pakartoti stebėjimą po mėnesio.
Išsispausdinęs stebėjimo lapą, visą savaitę su šeimos nariais stebėsi ir lentelėje žymėsi, kaip, valantis dantis, tavo namuose naudojamas vanduo. Išnagrinėjęs sukauptus duomenis, padarysi išvadas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį stebėjimą reikėtų atlikti apibendrinant medžiagą apie vandens taupymą. Prieš tai per pamoką siūloma peržiūrėti demonstracinę medžiagą apie vandens taupymą ir išsispausdinti stebėjimo šablonus. Iš pradžių su mokiniais reikėtų aptarti stebėjimo eigą, išsiaiškinti stebėjimo instrukciją, paaiškinti, kaip pildyti lentelę. Atlikus stebėjimą, su mokiniais jį aptarti, didžiausią dėmesį skiriant 3 klausimui.
Užduočių lape nubraižysi vandens apytakos rato gamtoje schemą ir pažymėsi vandens kelią, o atsakydamas į klausimus mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Ši šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimus, leidžiančius suvokti vandens apytaką gamtoje, ir siekiant pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“, aptarti gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus;
2) atlikti laboratorinį darbą „Tyrinėk vandens apytaką namuose“;
3) pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles: kaip kelti žodžius į kitą eilutę, kokius skyrybos ženklus rašyti sakinio gale, kaip kableliais atskirti neišplėstines vienarūšes sakinio dalis, kaip rašyti kablelį prieš o, bet, tačiau, kad, pirmąjį sakinį atitraukti nuo krašto ir kt.;
4) išsispausdinti ir užpildyti šabloną, aptarti mokinių nubraižytas schemas ir apibendrinti išvadas bei pa(si)tikrinti, ar šablono lape mokiniai taisyklingai užrašė mintis apie vandens apytaką.
Išsispausdinęs apklausos lapą, galėsi apklausti šeimos narius ir artimus aplinkinius žmones ir išsiaiškinti, kaip jie tausoja aplinką, kad ji būtų mažiau užteršta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus suvokti švarios, neužterštos aplinkos svarbą žmogui ir pateikti pavyzdžių, kaip tausoti aplinką, orą, vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
3) išsispausdinti ir užpildyti šabloną „Ar saugai ir tausoji aplinką?“, aptarti mokinių surinktus apklausos rezultatus ir apibendrinti išvadas.
Dažnai girdime sakant „Dabar, XXI amžiuje...“ Ar moki perskaityti datas, užrašytas romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui, I, V, X? Atlikdamas užduotis mokysies užrašyti amžių romėniškais skaitmenimis ir sužinosi keletą įdomių istorinių įvykių.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie istoriją. Reikėtų mokiniams padėti suprasti romėniškais skaitmenimis užrašytus skaičius, nes per pasaulio pažinimo pamokas ir įvairiuose istorijos šaltiniuose amžiai, laikmečiai rašomi romėniškais skaitmenimis. Šis gebėjimas mokiniams svarbus ieškant reikiamos informacijos ir ją naudojant, pavyzdžiui, kuriant projektus: kai mokiniai pasiskirstę grupėmis ieško ir kaupia reikalingą medžiagą tam tikra tema. Ieškodami informacijos, kaupdami reikalingą medžiagą, mokiniai tikrai susidurs su romėniškais skaitmenimis. Jei mokiniai domisi istorija ir savarankiškai skaito papildomą literatūrą, šis gebėjimas jiems tikrai bus naudingas.
Šis laboratorinis darbas gali būti įvadas pradedant mokytis istorijos tarpsnių, tuomet gebėjimas suprasti ir perskaityti amžių būtų geriau įtvirtintas per visą pamokų ciklą. Siūloma veikla per pamoką:
1) Siekdamas sudominti ir įtraukti į veiklą, mokytojas pasako, kad šiandien bus kalbama apie istoriją, ir lentoje užrašo sakinį, pavyzdžiui, „Pirmoji mokykla Lietuvoje pradėjo veikti XIV a.“ arba kokį nors kitą pasirinktą (jei mokytojas sakinį rašys čia ir dabar, mokiniai natūraliai jį garsiai skaitys ir tikriausiai nutils prie užrašo „XIV a.“, nes nemokės jo perskaityti). Mokytojas „nustemba“ ir labai „susirūpina“, kad mokiniai nežino, kaip perskaityti amžių. Nusprendžia, kad tiesiog negalima pradėti mokytis istorijos nežinant, kaip perskaityti ir užrašyti amžių, nes istorijoje laikas dažniausiai skaičiuojamas amžiais.
2) Mokiniai supažindinami su romėniškais skaitmenimis (I, V, X, L, C, D, M), pasimokoma iš jų sudėti dviženklius, triženklius skaičius. Svarbu, kad mokiniai suprastų skaičių sudarymo principą. Mokytojas paruošia kortelių (taupydamas pamokos laiką), mokiniai užsirašo ant jų romėniškus skaitmenis ir mokosi sudėti iš jų skaičius.
3) Mokiniams pasiūloma atlikti laboratorinį darbą. Baigusieji anksčiau galėtų padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi. Baigus aptariama, kaip sekėsi, kas mokiniams labiausiai įsiminė, prisimenama, kuriais amžiais įvyko įsimintiniausi istoriniai įvykiai. Mokiniai gali dar kartą juos užrašyti lentoje ir perskaityti bei kartu su mokytoju pasidžiaugti, kad dabar jau moka perskaityti skaičius ir galės pradėti mokytis istorinius tarpsnius ir kitas istorines temas.
Sužinosi, kaip galima įdomiai praleisti laisvalaikį po pamokų, ir atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ar gerai moki naudotis stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, nagrinėjant temas apie sveikatą, ir per matematikos pamokas, nagrinėjant statistikos temas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją;
2) mokiniai gali pasiūlyti vieni kitiems savo išbandytų laisvalaikio praleidimo ir atsipalaidavimo būdų;
3) suskirstyti mokinius grupėmis (pagal lankomus būrelius) ir užduoti jiems parengti būrelio pristatymą reklamą;
4) užduoti mokiniams individualiai atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
5) suskirstyti mokinius poromis ir pasiūlyti pagal pateiktą diagramą sugalvoti ir užrašyti klausimus, juos pateikti kitai porai atsakyti, padaryti išvadas;
6) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: „Ką supratau?“, „Kas buvo neaišku?“
Mikrobų yra visur, kur tik yra gyvybė. Išsiaiškinsi, kodėl svarbu plautis rankas, ypač tada, kai aplink yra čiaudėjančių ar kosėjančių žmonių. Suprasi, kodėl susirgus reikia vengti žmonių susibūrimo vietų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, integruojant sveikatos ugdymo programą ir kitus mokomuosius dalykus, pavyzdžiui, per lietuvių kalbos pamokas nagrinėjant tekstus apie sveikatą, tokius kaip lietuvių pasaka ,,Geroji žynė ir mergaitė“. Galima aptarti, į kokį klausimą atsako 1 užduotyje pabirę veiksmo žodžiai.
Laboratorinis darbas gali būti atliekamas per gripo epidemijas kaip profilaktinė mokomoji priemonė, atkreipianti vaikų dėmesį į asmens higieną.
Galima pasiūlyti atlikti eksperimentą ir stebėti, kiek seilių dalelių, kuriose gausu bakterijų, mums čiaudint ar net kalbant pasklinda iš burnos. Pasiūlyti vaikams kalbant prie burnos (3–5 cm atstumu) kelias minutes palaikyti veidrodėlį. Vėliau aptarti eksperimento rezultatus.
Pateikiama lentelė apie naminių gyvūnų (augintinių) priežiūrą, kurią gali atsisiųsti ir užpildyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Mokiniams kartu su mokytoju peržiūrėjus ir aptarus visus grupės MO, šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas įtvirtinant mokinių žinias apie naminių gyvūnų išvaizdą, mitybą, priežiūrą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Naminiai gyvūnai ir augalai“; 2) mokiniams savarankiškai arba porose pasiūlyti užpildyti lentelę ir paskui padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvūnus jie augina ar norėtų auginti, kokie yra jų priežiūros ypatumai; 3) taip pat galima padiskutuoti apie įdomius nutikimus auginant naminius gyvūnus.
Tyrinėdamas Lietuvos žemėlapį sužinosi, kur pamatyti daug gražių Lietuvos gamtovaizdžių, paminklų ir kitų lankytinų vietų, prisiminsi vietas, kuriose esi buvęs. Išmoksi sudaryti kelionės maršrutą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) savarankiškas darbas arba darbas porose, siekiant plačiau supažindinti mokinius su informacija apie lankytinas Lietuvos vietas; 2) peržiūrėjus MO padiskutuoti ir aptarti, kokiose lankytinose vietose mokiniai yra buvę (su tėvais ir su klase), kokius objektus dar norėtų pamatyti; 3) apibendrinant pamoką aptarti, kaip reikėtų planuoti kelionę ir pasirinkti trumpiausią ir vaizdingiausią maršrutą.
Atlikdamas laboratorinį darbą, rasi tikslią Lietuvos ir jos kaimynių vietą žemėlapyje. Diagramoje pavaizduosi, su keliomis valstybėmis ribojasi kiekviena Lietuvos kaimynė.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie Lietuvos kaimynes ir per matematikos pamokas analizuojant ir aiškinantis diagramas. Siūloma veikla per pamoką: 1) per matematikos pamoką, mokantis sudaryti stulpelinę diagramą, šiuo laboratoriniu darbu galima pailiustruoti ir praktiškai išsiaiškinti, kaip sudaryti diagramą; 2) atlikus užduotis padiskutuoti, su kuriomis valstybėmis ribojasi Lietuvos kaimynės, palyginti gautus duomenis: kuri valstybė turi daugiausia kaimynų, kuri mažiausia ir pan.; 3) galima sujunti matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas, kalbėti apie Lietuvos kaimynes ir kartu analizuoti diagramą.
Atlikęs šį laboratorinį darbą, įsitikinsi, kad kai kuriuos gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus galima stebėti ir namie.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų vandens apytakos gamtoje pavyzdžių.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamokas:
1) pamokos pradžioje su mokiniais aptarti vandens apytaką gamtoje;
2) pasiūlyti mokiniams poromis arba individualiai panaršyti internete ir rasti informacijos apie vandens apytakos ratą gamtoje;
3) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“;
4) atlikti šį laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, aptarti, kaip sekėsi atspėti vandens procesus ir kas naujo sužinota apie vandens procesus gamtoje;
6) su mokiniais padiskutuoti apie kitus galimus vandens apytakos pavyzdžius artimoje aplinkoje;
7) pasiūlyti išsispausdinti ir užpildyti su šiuo laboratoriniu darbu susijusį šabloną „Tiriu vandens procesus gamtoje“.
Susipažinsi su ūkininko ir verslininko darbu, išsiaiškinsi, iš kur gaunamas maistas, drabužiai. Mokysies perskaityti prekių kainas ir suskaičiuoti, kiek už jas sumokėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstracinę medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) rodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje, supažindinant mokinius su ūkininko ir verslininko darbu, aiškinantis, iš kur gaunamas maistas, drabužiai; 2) siekiant skaitinių reiškinių praktinio įsisavinimo, galima panaudoti antrą demonstracijos dalį; 3) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, su mokiniais aptarti, kokius ūkininkų ūkius vaikai yra matę, kas juose auginama ir kodėl; 4) padiskutuoti apie skirtinga veikla užsiimančius verslininkus: prekybininkus, gamybininkus, paslaugų teikėjus. Plačiau paanalizuoti jų darbo skirtumus; 5) pasiūlyti žaidimą: per technologijų pamoką pasigaminti darbelių, pavyzdžiui, nertų servetėlių, žaislų ir kt., o per matematikos pamoką žaisti parduotuvę ir mokytis savo „prekę“ parduoti.
Sužinosi apie Užgavėnių ir Velykų šventimo tradicijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie valstybines, tautines ir kalendorines šventes, dalimis (skiltimis) pažiūrėti, išklausyti ir aptarti visą arba dalį šios medžiagos; 2) aptarti, kokias valstybines ir kalendorines šventes mokiniai švenčia šeimose, kokių nešvenčia ir, jų manymu, kodėl; 3) pasiūlyti mokiniams pasirinkti mėgstamiausią šventę ir, daugiau apie ją sužinojus, papasakoti klasės draugams ir Robotukui (virtualiam klasės svečiui); 4) pasiūlyti mokiniui pasidomėti ta švente, kurios jo šeima nešvenčia, ir papasakoti apie ją namiškiams; 5) ruošiantis Užgavėnių šventei ir padarius kaukių, parengti Užgavėnių kaukių pristatymą.
Robotukas nori sužinoti, kaip bėgant metams keitėsi gyventojų skaičius miestuose iš R raidės. Padėsi jam užpildyti duomenų lenteles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, pamokos pabaigoje atlikti šį pratimą; 2) atlikti pratimą peržiūrėjus prezentaciją apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“); 3) per matematikos pamokas, mokantis perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 10 000, integruoti veiklą su pasaulio pažinimo tema apie miestus ir gyvenvietes. Pirmoje pamokos dalyje kalbėti apie miestų atsiradimą, antroje – užpildyti šias lenteles; 4) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, užpildžius šias lenteles, paprašyti mokinių sudaryti analogiškų lentelių apie kitus miestus. Kad miestai nesikartotų, reikėtų juos pasiskirstyti (pagal mokinio vardo pirmą raidę, traukiant burtus ir pan.); 5) pamoką, kurioje bus naudojamas šis pratimas, pradėti vaidybine situacija: mokytojas atsineša į klasę ant didelio popieriaus lapo nubraižytą panašią lentelę ir iškirptų kortelių, kurias reikia įklijuoti tinkamoje vietoje (kaip žaidime, kur reikia nutempti). Lapą su lentele reikėtų susukti, viduje palikti nepriklijuotas korteles. Tuomet mokytojas praneša mokiniams paruošęs vieną įdomią lentelę, ją išvyniojant, iškrenta visos kortelės. Mokiniams teks padėti mokytojui viską sudėlioti į vietas, taip jiems paaiškės, kaip reikia pildyti žaidimo lenteles ar braižyti savąsias. Mokytojo lentelę tvarkantiems vaikams greičiausiai kils klausimas, kur dėti korteles su užrašais „Kaimas“, „Miestelis“, „Miestas“. Mokytojas gali jiems pasiūlyti atlikti šį pratimą ir sužinoti. Sužinoję mokiniai gali baigti pildyti ir ,,išbyrėjusią“ mokytojo lentelę; 6) atlikus pratimą pratęsti darbą su lentelėmis per matematikos pamoką, atlikti įvairius skaičiavimus pagal turimus duomenis: apskaičiuoti, kiek padaugėjo gyventojų nuo vienų iki kitų surašymo metų ir panašiai.
Peržiūrėjęs skaidres ir animaciją, suprasi, kaip gamtoje vyksta vandens apytaka.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kaip vanduo atsiranda įvairiuose vandens telkiniuose (šaltiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose);
2) peržiūrėti prezentacija apie vandens apytaką;
3) pasiūlyti grupelėse ar porose atlikti su šia prezentacija susijusį laboratorinį darbą;
4) atlikus laboratorinį darbą ir aptarus rezultatus, galima su mokiniais patiems nubraižyti vandens apytakos rato schemas ir jose sužymėti vandens kelią;
5) išsispausdinti su šia prezentacija susijusį šabloną ir jį užpildyti;
6) aptarti, kas pavyko, ką dar reikėtų prisiminti ir patikslinti. Kartu galima aptarti klimato reiškinius, kurie sutrikdo vandens apytakos ratą, pavyzdžiui, kokį poveikį turi staiga užėjusi sausra.
Pasikartojęs svarbiausias gramatikos taisykles, teisingai parinksi žodžių junginius ir išbaidysi pilyje gyvenančias klastingas šmėklas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių individualiai arba grupėse atlikti šį pratimą; 2) atlikus pratimą surengti grupinį darbą: suskirstyti mokinius į keturias grupes, judėdamos pagal laikrodžio rodyklę jos turėtų aplankyti keturias skirtingas stoteles ir jose pasikartoti po vieną gramatikos taisyklę iš pateiktų interaktyviame pratime ir atlikti užduotis bei įtvirtinti vietovardžių, asmenvardžių ir žodžių junginių galūnių rašybą; 3) po interaktyvaus pratimo duoti mokiniams kūrybinį darbą – parašyti rašinį „Šmėklų pilies istorija“ ir jame pavartoti bent 5 taisyklingus žodžių junginius iš šio MO.
Sužinosi, kaip užsimezga žmogaus gyvybė, kaip vaisius vystosi ir auga mamos organizme, kaip augant vaikui keičiasi jo poreikiai, pomėgiai ir išvaizda.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą ir supažindinti mokinius su žmogaus gyvenimo tarpsniais, vėliau galima surengti įvairių diskusijų; 2) pasiūlyti mokiniams iš namų atsinešti savo nuotraukų, kuriose jie dar kūdikiai. Padiskutuoti apie tai, kuo vieni vaikai į kitus panašūs, kuo skiriasi; 3) duoti kūrybinę užduotį: paprašyti mokinių atsinešti įvairių žurnalų ir per pamoką išrinkti įvairių amžiaus tarpsnių žmonių nuotraukas ir jas suklijuoti ant popieriaus lapo; 4) atlikti nedidelį tyrimą: vaikai, namie bendraudami su tėvais, turi išsiaiškinti, kokie žaislai kūdikystėje ir vaikystėje buvo jų mėgstamiausi. Klasėje kartu su mokytoju nupiešti diagramą, ją išanalizuoti, padaryti išvadas; 5) surengti grupinį darbą: į grupes suskirstyti mokiniai ant popieriaus lapų turi nupiešti daiktus, kurie asocijuojasi su tam tikrais žmogaus amžiaus tarpsniais (kūdikyste, paauglyste, senatve). Vėliau surengti diskusiją tema „Kokia priežiūra reikalinga kūdikiui arba senam žmogui?“.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip tausoti klausą, stebėti ir kontroliuoti savo laikyseną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie sveikatą ir taisyklingą žmogaus laikyseną, per matematikos pamoką, atliekant įvairius matematinius veiksmus su matais ir objektų matavimais, sprendžiant paprastus uždavinius, kuriuose reikia naudoti matavimų rezultatus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, su mokiniais aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus klausos tausojimą, taisyklingą laikyseną; 2) dirbant porose išmatuoti savo stalo ir kėdės sėdynės aukštį; 3) dirbant porose pasverti savo kuprinę su visais daiktais, paskui – tuščią. Apskaičiuoti skirtumą. Įvertinti, kokie daiktai kuprinėje yra nebūtini; 4) pasiūlyti mokiniams atlikti namie tyrimą: išmatuoti savo naudojamo stalo ir kėdės aukštį ir padaryti išvadas; 5) pasiūlyti grupėse sukurti atmintinę pirmokui „Mano kuprinė“, kurioje būtų pateikta informacija (nupiešta), kokia turėtų būti kuprinė, kaip reikia ją nešti, kokie daiktai joje turi būti.
Su Robotuku nagrinėsi pagrindines žmogaus kūno dalis ir jas sudarančius stambiausius kaulus bei susipažinsi su jų pavadinimais. Sužinosi, kaip galima palyginti žmogaus kūno dalis.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė demonstracinė medžiaga mokantis įvardyti pagrindines žmogaus kūno dalis ir kiekvienos iš jų atliekamą funkciją; 2) atlikus užduotis padiskutuoti apie tai, kaip svarbu saugoti savo kūną ir paisyti taisyklingų padėčių – taisyklingai sėdėti ir stovėti, atkreipti dėmesį į savo sėdėseną ir stovėseną, ir kokiais būdais visa tai daryti; 3) per technologijų pamoką galima sukurti proporcingą žmogaus maketą, atkreipiant dėmesį į jau išmatuotą kaulų ilgį ir nustatytas proporcijas; 4) dirbant individualiai arba porose, pasiūlyti mokiniams išmatuoti savo kūno dalis, jas palyginti ir taip įtvirtinti žinias; 5) peržiūrėjus dalį (po pagrindinių kūno dalių išvardijimo) arba visą MO, padiskutuoti, kuri kūno dalis kokį svarbų vaidmenį atlieka.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi apibūdinti žmogaus organizmo funkcijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pagrindines žmogaus organizmo funkcijas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus pristatymą, su mokiniais aptarti, ką naujo jie sužinojo apie žmogaus organizmo funkcijas; 2) paskui poroje, pasirinktinai arba mokytojai pasiūlius, išvardyti ir (arba) surašyti kurios nors organizmo sistemos organų (ar kaulų) pavadinimus ir aprašyti (nusakyti) šios sistemos veiklą; 3) atlikti trumpą projektinį darbą grupelėse: pasirinkti žmogaus organizmo sistemą (ar mokytojui pasiūlius), nupiešti ją ir sužymėti joje vykstančius procesus; 4) naudojantis skaidrių pateikties programa padaryti pristatymą apie pasirinktą (-ų) organizmo sistemos (-ų) veiklą; 5) padiskutuoti su mokiniais apie organų donorystę.
Sužinosi, kokius įrankius žmonės naudojo buityje anksčiau ir kokie mokslo atradimai padėjo pagaminti šiuolaikinius prietaisus ir mašinas. Sužinosi pagrindines elektros prietaisų naudojimo taisykles.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) padiskutuoti, kas yra buitis, kokius mokiniai žino mokslo išradimus, kokiais prietaisais ir įrenginiais naudojasi kasdien. Peržiūrėjus demonstraciją, diskusiją galima pratęsti; 2) peržiūrėti demonstraciją ir padiskutuoti apie mokiniams svarbius mokslo išradimus ir kasdien naudojamus elektros įrenginius. Su mokiniais paieškoti pavyzdžių artimiausioje aplinkoje ir aptarti kuo daugiau pažangių pokyčių, įvykusių dėl mokslo atradimų; 3) peržiūrėjus demonstraciją aptarti ir palyginti rankinio ir mechaninio darbo pranašumus ir trūkumus; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą siūloma apsilankyti kraštotyros muziejuje ir ten rasti bei atpažinti (jeigu tokių yra) demonstracijoje stebėtus prietaisus, įrankius; 5) praktiškai išbandyti (atlikti bandymą) kurį nors senovinį ir šiuolaikinį prietaisą ir nusakyti jų skirtumus, pranašumus ir (arba) trūkumus, pvz.: sumalti kavos pupeles rankine ir elektrine kavamale.
Peržiūrėjęs šį pristatymą, sužinosi, kokie skirtingi žmonės gyvena mūsų Žemėje, kaip jie prisitaiko prie įvairių gamtos sąlygų, kas lemia jų gyvenimo būdą, kokią religiją jie išpažįsta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą galima naudoti per etikos pamokas, kalbant apie skirtingas tautybes, rases, religijas. Taip pat tikslinga naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie kitus žemynus, tolimus kraštus. Siūloma veikla per pamoką: 1) tiek etikos, tiek pasaulio pažinimo pamokų pradžioje kartu su mokiniais galima aptarti mokinių ir mokytojo išorės bruožus: aprangą, pomėgius, ir padaryti išvadas, kad visi esame skirtingi; 2) šį pristatymą būtų tikslinga žiūrėti per pamoką, kai kalbama apie žmonių gyvenimo būdą, tačiau galima skaidyti dalimis ir naudoti kalbant apie skirtingas rases, įvairius tikėjimus, toleranciją kitaip atrodantiems ar gyvenantiems žmonėms, minint Tolerancijos dieną; 3) pakalbėti apie Lietuvoje gyvenančių žmonių prisitaikymą prie gamtos sąlygų, išsiaiškinti, kokius tikėjimus išpažįstantys žmonės gyvena mūsų šalyje; 4) mokiniams galima išdalyti paveikslėlių (ar žodžių) korteles su įvairių religijų simboliais, maldos namais ir paprašyti sugrupuoti tuos paveikslėlius pagal religijas; 5) kalbant apie tolimus kraštus mokiniams pasiūlyti pasirinkti patikusią šalį, žemyną ir parengti pristatymą apie skirtingas rases, tų žmonių gyvenimo būdą.
