Peržiūrėjęs skaidres suprasi, kaip pragaištingai yra niokojama ir teršiama aplinka, sužinosi, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išsaugoti švarią aplinką ir orą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie aplinkos taršos problemas, susipažinti su kiekviena problema atskirai ir padiskutuoti, kaip mokiniai siūlo jas išspręsti;
2) integruojant pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, parašyti rašinį tema „Kaip aš saugau gamtą (mane supančią aplinką)“;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikus įvairių paveikslėlių ir kelių paskirčių konteinerių, į kuriuos jie turėtų atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti apie tai, kaip sprendžiamos aplinkos taršos problemos;
5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, nupiešti ekologišką ir ekonomišką svajonių automobilį.
Skaičiuosi kelią, laiką ir greitį, kad ateityje galėtum geriau planuoti savo keliones.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą individualiai ir užrašyti sprendimus ant lapelių; 2) kolektyviai žiūrėti, spręsti ir analizuoti pasirinktus sprendimus; 3) pagal pavyzdį individualiai sukurti tokio tipo uždavinių (rasti laiką, kelią, greitį) ir pasiūlyti kitiems mokiniams juos išspręsti; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų.
Pasitikrinsi, ar gebi skirti, kurie gyvosios gamtos kūriniai ir geometrinės figūros yra simetriški, o kurie – ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Testu siekiama ugdyti mokinių gebėjimus grupuoti objektus, nustatyti jų skirtumus ir panašumus, įvertinti pateiktų objektų simetriją. Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją apie simetriją aplinkoje (MO „Simetrija aplinkoje“) žinioms pakartoti ir įtvirtinti atlikti testą kartu su visais mokiniais, jį demonstruojant visai klasei; taip pat galima pasiūlyti mokiniams jį atlikti ir namie;
2) pagal mokytojo pasirinkimą, prieš atliekant testą arba po to, būtų naudinga išeiti su mokiniais į lauką ir aplinkoje paieškoti simetriškų ir nesimetriškų objektų; vaikus suskirstyti į keletą grupių, jos turėtų pasivaržyti, kuri ras ir užrašys daugiau simetriškų ir nesimetriškų objektų;
3) prieš atliekant testą galima pasipraktikuoti žaidžiant žaidimus, pavyzdžiui: kreida mokyklos kieme nupiešti keletą simetriškų ir nesimetriškų objektų ir pažaisti žaidimą: kai mokytojas sako „simetriškas“, mokiniai bėga ir sustoja ant simetriško objekto, kai sako „nesimetriškas“ – ant nesimetriško. Jei oras netinkamas, galima skirtingose klasės vietose iškabinti simetriškus ir nesimetriškus objektus, mokiniai po mokytojo komandos turėtų atsistoti prie tinkamų objektų (simetriškų arba ne);
4) per matematikos pamokas, mokantis apie simetriją, simetrijos ašį, taip pat galima atlikti šį testą.
Atlikdamas testo užduotis prisiminsi, kokios medžiagos naudojamos statybose, ir pasitikrinsi, ar moki sudaryti ir spręsti matematines lygtis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti siekiant patikrinti mokinių žinias ir ar jie geba teisingai aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprastais skaitiniais reiškiniais ir lygtimis. Testą siūloma atlikti per matematikos pamoką.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“;
2) atlikti bandymą: stebėti, kaip nuo drėgmės vinis (geležį) paveikia korozija, vinys surūdija;
3) individualiai atlikti testą; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Atlikdamas testą pasitikrinsi, ar žinai, kas teršia aplinką ir ką daryti, kad ji liktų švari.
Rekomendacijos mokytojui:
Testas gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias ir išsiaiškinti, ar jie suprato, kaip teršiama gamta ir kokių priemonių reiktų imtis norint išsaugoti švarią aplinką ir orą. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Aplinkos tarša“ ir atlikti interaktyviojo pratimo „Atpažink mišriuosius dvigarsius“ užduotis;
2) duoti mokiniams atlikti šį testą savarankiškai arba porose;
3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba individualiai su mokiniais aptarti klaidas.
Su Robotuku atliksi bandymą: pasėsi žirnių ir bandysi juos užauginti lauke skirtingu metų laiku.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO tinka naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pažiūrėti demonstracinį MO „Kaip prisitaiko gyvi organizmai?“; 2) aptarti, kodėl augalams skirtingu metų laiku tokia svarbi šviesa, šiluma, drėgmė; 3) individualiai arba porose atlikti šį MO; 4) aptarti laboratorinio darbo rezultatus, toliau padiskutuoti apie augalų augimo ypatybes skirtingu metų laiku; 5) pasėti žirnius skirtingu metų laiku ir stebėti, ar tikrai viskas vyks taip, kaip parodyta MO.
Žaisdamas šį žaidimą susipažinsi su daiktais, kurie atsirado dėl naujų mokslo išradimų, ir gebėsi atpažinti, į kokias erdvines geometrines figūras jie panašūs.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ar matematikos pamoką, supažindinant mokinius su mokslo išradimų teikiama nauda ir kartojantis erdvines geometrines figūras bei atliekant įvairių objektų praktinius matavimus. Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) individualiai, grupėmis ar drauge klasėje atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) atlikus pateiktas užduotis, su mokiniais aptarti mokslo išradimų ir atradimų naudą žmogaus gyvenimui ir kitas mokinių žinomas geometrines figūras;
4) pabaigoje galima išmatuoti klasėje esančius elektroninius prietaisus – planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną – ir palyginti su erdvinėmis geometrinėmis figūromis.
Žaisdamas žaidimą, mokysiesi atpažinti, taisyklingai rašyti ir tarti mišriuosius dvigarsius. Taip pat pasitikrinsi, ar žinai, kaip rūšiuoti šiukšles ir tau nebereikalingus daiktus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per integruotas pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją „Aplinkos tarša“;
2) atlikti pratimą ir taip įtvirtinti mišriųjų dvigarsių tarimą ir rašybą;
3) užduoti mokiniams porose pasimokyti rūšiuoti atliekas, pateikti įvairių paveikslėlių ir priskirti mokinių poroms tam tikros rūšies atliekų konteinerį, į kurį reikės atrinkti atitinkamus paveikslėlius;
4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti šiukšlių rūšiavimu, t. y. ką galima ir ko negalima mesti į konteinerius, ir pagaminti plakatų, lankstinukų, kuriuos galima būtų pristatyti mokyklos bendruomenei;
5) veiklos pabaigoje parašyti rašinį tema, pavyzdžiui, „Kaip aš rūšiuoju šiukšles“;
6) per dailės ir technologijų pamokas pasigaminti drabužių iš antrinių žaliavų, surengti mokykloje parodą.
Skaitydamas tekstus apie bendruomeninius gyvūnus, atpažinsi veiksnį ir tarinį ir juos tinkamai pažymėsi sutartiniais ženklais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas, kartojantis pagrindines sakinio dalis veiksnį ir tarinį. Taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant vaikus su bendruomeniniais gyvūnais. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Gyvūnų bendruomenės“;
2) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, kiekvienam mokiniui duoti savarankiškai sugalvoti ir užrašyti neišplėstinių sakinių;
3) remiantis prezentacijoje pateikta informacija, dirbant porose užduoti mokiniams išplėsti sugalvotus sakinius;
4) skirti individualų darbą su šiuo interaktyviuoju pratimu;
5) pamokos pabaigoje mokiniams pateikti savirefleksijos klausimų veiklai apmąstyti: Ką supratau? Kas buvo suprantama ir lengva? Kas buvo neaišku? Ką turėčiau pasikartoti ar pasimokyti atidžiau?
Robotukas lankosi zoologijos sode. Šiuo žaidimo etapu drauge su Robotuku iš pradžių turėsi atpažinti ir pažymėti objektus, kurie auga, kvėpuoja, maitinasi, juda ir dauginasi, tuomet pagal visus šiuos požymius atskirti gyvus ir negyvus objektus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame MO mokiniui pateikiami gyvi ir negyvi objektai iš artimiausios aplinkos. Mokinys skatinamas pritaikyti jam žinomus gyviems organizmams būdingus požymius ir, jais vadovaudamasis, atskirti ir teisingai pasirinkti, kas yra gyva ir kas negyva. Pasitelkiant šį MO gali būti ugdomi mokinių praktiniai ir problemų sprendimo gebėjimai. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje leisti vaikams patiems sužaisti šį žaidimą ir atrasti bei įvardyti gyvų ir negyvų objektų skirtumus; 2) naudoti demonstracinę medžiagą refleksijai pamokos pabaigoje; 3) pritaikyti medžiagą grupiniam darbui: kiekviena grupė lankosi vis už kitų durų (žaidime jų penkerios) ir paskui aptaria, pasidalija žiniomis, kokius gyvus ir negyvus objektus matė; 4) pritaikyti medžiagą atminčiai lavinti: paprašyti prisiminti, kiek ir kokių objektų mokiniai matė už skirtingų durų; 5) sužaidus žaidimą, galima pateikti vaikams daugiau objektų ir paprašyti juos suskirstyti į penkias grupes. Tuomet vaikai patys atras, kad tas pats gyvas objektas tinka prie visų grupių, o negyvas – netinka niekur. Taip bus dar kartą įtvirtinta, kad daiktai gali būti gyvi ir negyvi; 6) sužaidus žaidimą, galima kelti problemą ir ieškoti atsakymų į šiuos klausimus: ar už vienų durų sutiktas objektas galėtų būti už kitų durų? Jeigu taip, tai už kurių? Atrandama, kad gyvi organizmai gali būti už visų durų. Taip bus dar kartą įtvirtinti visi penki gyviems organizmams būdingi požymiai; 7) sužaidus žaidimą, galima pratęsti veiklą – nupiešti, įvardyti, užrašyti arba suskirstyti daugiau gyvų arba negyvų žaidime nepaminėtų objektų.
Susipažinsi su drabužiams siūti naudojamais audiniais, jų savybėmis, sužinosi, kaip skaityti dažnių lentelėse pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie dažnių lenteles, arba per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kokie audiniai naudojami drabužiams siūti.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių paklausti mokinių, iš ko pagaminti jų dėvimi drabužiai, išklausyti jų samprotavimų;
2) vėliau stebėti ir aptarti prezentaciją (mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau juos galima drauge išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos skirti tiriamąją veiklą – mokiniai turėtų rinkti duomenis, iš kokių audinių pagaminti jų dėvimi drabužiai, ir pildyti mokytojo arba pačių parengtą dažnių lentelę, pateikti išvadas;
4) pamokos pabaigoje porose mokiniai gali pristatyti savo dėvimų drabužių audinius ir nusakyti jų savybes.
Kartu su Robotuku išsiaiškinsi, kaip ir kodėl gyvūnai ir augalai prisitaiko prie aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kad išgyventų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis apie gyvūnų ir augalų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.
Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijos medžiagą, padiskutuoti apie ją;
2) pažaisti komandinį žaidimą: išvardyti kuo daugiau gyvūnų, kurie plaukioja, ropoja, skraido, šliaužioja, šuoliuoja;
3) surengti grupinį darbą: surašyti arba nupiešti daiktų pavyzdžių, kuriuos žmogus sukūrė, remdamasis gyvūnų prisitaikymu prie aplinkos;
4) kartu su mokiniais padiskutuoti, kas atsitiktų, jei gyvūnai ar augalai atsidurtų neįprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, ežys – medyje, delfinas – ant kranto, strutis – po žeme ir pan.;
5) nupiešti arba aptarti, kaip prie aplinkos sąlygų prisitaiko žmonės (kaip maitinasi, rengiasi, kokius namus statosi).
Patikrinsi, ar skaičius yra paprasčiausios nelygybės sprendinys, ir sužinosi įdomių faktų apie bičių šeimas ir kaip gyvenimas šeimomis padeda išlikti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per matematikos pamokas, kartojantis nelygybių sprendimą, arba per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant, kodėl kai kuriems gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) mokytojas iš anksto turėtų sudaryti duomenų lentelių su informacija apie bendruomeninių gyvūnų gyvenimo trukmę, ūgį, svorį ir duoti mokiniams grupėse jas analizuoti: užrašyti nelygybes, formuluoti išvadas. Šiai veiklai siūlomas „PPP“ metodas: „Pagalvoju“ (savarankiškas darbas), „Pasitariu“ (darbas poroje), „Pristatau“ (darbo rezultatas pristatomas klasės draugams);
2) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą;
3) pamokos pabaigoje pasiūlyti mokiniams užpildyti atsiliepimų kortas: apibūdinti savo veiklą per pamoką, pabrėžti, kurios užduotys pavyko sėkmingai, kas nepasisekė, kodėl, ko dar reikėtų pasimokyti ar ką pasikartoti.
Klausydamasis pasakos, sužinosi apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo. Išgirsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų turėtų būti pagaminti įvairūs įrenginiai ir mašinos, kad galima būtų pjauti, kulti javus, malti grūdus, kepti duoną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją siūloma naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, mokantis nusakyti svarbiausius klausytos pasakos įvykius, pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus ir juos susieti su medžiagų savybėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją;
2) pasiūlyti vaikams išrinkti esminius žodžius, nusakančius svarbiausius duonos kelio įvykius;
3) per pasaulio pažinimo pamoką detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes, prisiminti, kokie įrenginiai ar mašinos buvo paminėti pasakoje, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios tų medžiagų savybės ir koks jų vaidmuo;
4) suskirsčius mokinius į 8 grupes, pasiūlyti kiekvienai grupei nupiešti ir aprašyti po vieną duonos kelio etapą: arimą, sėjimą, javų auginimą, pjovimą, kūlimą, malimą, tešlos minkymą, kepimą. Sukurti knygelę;
5) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, įvardijant skirtumus ir panašumus;
6) surengti popietę ar viktoriną „Patarlės ir mįslės apie duoną“.
Sužinosi, kodėl Robotuko namuose dingo elektra, skaitydamas knygutę išsiaiškinsi elektros prietaisų požymius, išklausysi patarimų, kaip taupyti elektros energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame MO mokoma pažinti elektros prietaisus, taip pat siūlomi paprasti elektros taupymo būdai. Mokiniai turi patys perskaityti sakinius ir juos suvokti. Siūloma veikla per pamoką: 1) parodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje; 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą aptarti elektros prietaisų požymius; 3) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą surengti grupinį darbą: rodyti mokiniams įvairius prietaisus ir kitus daiktus ir pagal jų požymius paprašyti įrodyti, kad tai elektros prietaisai arba ne.
Pažiūrėjęs šį filmuką sužinosi, kas yra energija ir kokios būna jos rūšys.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje skirti aktyvią veiklą, pavyzdžiui, vieną minutę šokinėti vietoje; 2) aptarti su vaikais, kaip jie jaučiasi, kas atsitiko ir toliau rutuliojant pokalbį išsiaiškinti, ką jie žino apie energiją, jos rūšis; 3) vėliau peržiūrėti ir aptarti šį MO, pabrėžiant, kam reikalinga energija, paprašyti vaikų pagalvoti ir pateikti daugiau pavyzdžių, kam dar naudojama energija; 4) galiausiai skirti vaikams panašią užduotį kaip ir šio MO pabaigoje.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip elektra patenka į mūsų namus, kokie yra pagrindiniai energijos perdavimo būdai ir kaip saugiai naudoti elektros prietaisus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti apie energiją, jos rūšis ir galimus pavojus gamtai ir žmogui gaminant įvairias energijos rūšis;
2) peržiūrėti prezentaciją apie energijos perdavimo grandines;
4) aptarti prezentaciją ir pasiūlyti mokiniams iš savo buities sugalvoti energijos perdavimo grandinių pavyzdžių;
5) dar kartą aptarti saugų elgesį su elektros prietaisais, elektros taupymo būdus;
6) savarankiškai arba porose atlikti laboratorinį darbą „Patyrinėk elektros grandinę“;
7) atlikus laboratorinį darbą aptarti, kaip sekėsi, ką reikėtų dar pasikartoti;
8) pamokos pabaigoje atlikti praktinių užduočių jungiant elektros grandines.
Peržiūrėjęs šią prezentaciją, sužinosi, kokią žalą mūsų Žemei daro energijos gamyba, pasimokysi taupyti elektros ir šilumos energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje padiskutuoti, kas yra energija, prisiminti jos rūšis; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) apibendrinti, kodėl Žemei reikalinga mūsų visų pagalba; 4) iš „Patarimų mokiniui“ peržiūrėti vieną pasirinktą filmuką apie visuotinį klimato atšilimą; 5) iš peržiūrėtos prezentacijos atsakyti į probleminį klausimą „Ar moki taupyti energiją?“; 6) aptarti, kokių elektros, šilumos taupymo būdų žino mokinio šeima ir kaip juos taiko; 7) pateikti dar daugiau elektros ir šilumos taupymo pavyzdžių; 8) pasirinktinai iš „Patarimų mokiniui“ pažiūrėti vieną filmuką apie energijos taupymą.
Žemėlapyje pažymėsi maršrutą tarp miestelių ir apskaičiuosi, kaip greičiau galima įveikti tą patį atstumą keliaujant dviračiu ir einat pėsčiomis.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Kaip juda daiktai?“ ir atlikus interaktyvųjį pratimą „Suskaičiuok daiktus“; 2) rekomenduojama atlikti pratimą supažindinant mokinius su žemėlapiu ir aiškinantis maršruto sąvoką bei aptariant, kaip pasiekti kelionės tikslą keliaujant nustatytu maršrutu; 3) atlikus pratimą padiskutuoti apie dviratininko ir pėsčiojo poilsį, tam sugaištą laiką ir kiek tuomet galėtų trukti kelionė; 4) naudoti pratimą per matematikos pamoką norint pasitikrinti ir įtvirtinti gebėjimą atimti peržengiant dešimtį. Tuomet siūloma atimties veiksmus atlikti raštu.
Išsiaiškinsi, kuo gyvūnams naudinga gyventi bendruomenėmis ir kokie Lietuvos ir pasaulio gyvūnai taip gyvena.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie bendruomeninius gyvūnus.
Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje užduoti mokiniams pradėti pildyti ŽNS lentelę: Ž – ką žinau apie bendruomeninius gyvūnus? N – ką norėčiau sužinoti? S – ką sužinojau?;
2) stebėti ir aptarti prezentaciją (jei yra galimybė, mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos reikia išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos mokiniai turėtų baigti pildyti ŽNS lentelę;
4) pamokos pabaigoje mokiniai porose turėtų pristatyti užpildytas lenteles.
Su Robotuku dėliodamas patarimus, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, įjungsi žibintuvėlį ir, sutaisęs stalinės lempos laidą, ją įžiebsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame pratime mokomasi logiškai sudėti žodžius į sakinius, todėl MO galima naudoti per lietuvių kalbos pamoką, mokantis apie sakinį ir per gamtos pažinimo pamokas, nagrinėjant temas apie saugų elgesį su elektros prietaisais. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Elektros prietaisai“; 2) individualiai arba porose atlikti pratimą ir pasitikrinti rezultatus; 3) užduoti kitaip sudėlioti pratime esančius sakinius ir visiems kartu pasitikrinus išsiaiškinti, kad galimi ir keli sakinių sudėliojimo variantai.
Sužinosi, kaip įvairiuose leidiniuose skirti dalykinį tekstą nuo grožinio. Taip pat išsiaiškinsi, kas yra inercija ir kada šis reiškinys gali padaryti žalos, o kada suteikti naudos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie inerciją, taip pat per lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas peržiūrėti šią demonstraciją ir aptarti inercijos reiškinį;
2) po peržiūros mokiniai galėtų pateikti inercijos pavyzdžių iš savo patirties;
3) per lietuvių kalbos pamokas įtvirtinti dalykinio ir grožinio teksto suvokimą: skaityti tekstus ir juos skirti (dalykinis ar grožinis), bandyti grupėse sukurti trumpų dalykinių ir grožinių tekstų (apie mokyklą, miestą ir t. t.);
4) atlikti bandymų, pavyzdžiui: žaislinis vežimėlis veža kaladėles ir trenkiasi į kliūtį, stebėti, kaip kaladėlės išsibarsto, paskui pabandyti prilipinti kaladėles lipniąja juosta, netvirtai pririšti ir pan.;
5) per kūno kultūros pamokas bandyti pasižiūrėti ir pamatuoti, kaip sekasi greitai bėgant sustabdyti kūną iš anksto nežinant, kada reikia sustoti. Jeigu įmanoma, pasinaudojus gimnastikos virve įsisiūbavus peršokti nuo čiužinio ant čiužinio.
Pirmoje žaidimo dalyje iš geometrinių figūrų galėsi sudėlioti įvairius daiktus. Antroje dalyje su Robotuku pasitikrinsi, ar žinai geometrinių figūrų pavadinimus ir jų elementus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti žaidimą per matematikos pamoką, supažindinant mokinius su geometrinėmis figūromis. Jas pristačius, pateikiamas klausimas: „Ar kada pagalvojote, kad visus mus supančius daiktus galima sudėlioti iš geometrinių figūrų?“ Po vaikų pamąstymų pasiūlyti jiems tuo įsitikinti, žaidžiant šį žaidimą. Daroma išvada, kad mus supantį pasaulį tikrai galima „sudėlioti“ iš geometrinių figūrų. Kai mokiniai sužaidę atsiųs mokytojai savo sudėliotus paveikslėlius, galima pradėti kitą matematikos pamoką ir joje aptarti, kokių ir kiek figūrų reikėjo draugams telefonui, žuviai, kiškiui sudėlioti; 2) matematikos pamokos, kurioje supažindinama su geometrinėmis figūromis, pradžioje leisti vaikams sužaisti šį žaidimą ir tuomet aptarti, ką naujo jie sužinojo. Taip mokiniai patys atras, kaip vadinamos geometrinės figūros ir jų elementai. Nereikia bijoti, kad vaikams tai bus visiškai nauja medžiaga ir jie daug ko nesupras. Kadangi žaisdami jie daug kartų girdės tariamus figūrų pavadinimus ir jas matys, vaizdiniai susiformuos, dalis informacijos bus įsiminta. Galima pasiūlyti pažiūrėti kitą demonstracinį MO, kur pateikta medžiaga apie plokštumos geometrines figūras (kai jis bus sukurtas, reikės nurodyti jo numerį). Tuomet mokiniai visi kartu, vienas kitą papildydami, padedami mokytojo, turėtų aptarti kiekvieną figūrą, viską apibendrinti; 3) kai visos figūros jau žinomos, MO panaudoti temos kartojimo pamokoje, siekiant įtvirtinti žinias; 4) atsiųstus ir išspausdintus paveikslėlius siūloma panaudoti pamokos pradžioje vaikams sudominti, taip pat per pertraukėlės pasiūlyti atspėti, kokį paveikslėlį mokytojas laiko rankose. Jis sudėliotas iš dviejų stačiakampių, vieno skritulio ir t. t. Paskatinsite mokinius sužaisti šį žaidimą, jei ir jų piešinėlis bus tarp spėjamųjų. Po keleto spėjimų patys mokiniai (ne mokytojas) savo draugams turėtų išvardyti, kokios figūros sudaro spėjamą paveikslėlį; 5) iš atsiųstų paveikslėlių padaryti spalvinimo užduotėlių ir nurodyti, kokią figūrą kaip spalvinti; 6) iš susikurtų paveikslėlių pasidaryti karūnas arba emblemas ir, nubraižius klasėje ar kieme stačiakampį, trikampį, skritulį, kvadratą, žaisti duodant komandas, pavyzdžiui, „Kiškučiai – į trikampį!“, „Žuvytės – į kvadratą!“ , „Žuvytės – prie trikampio viršūnių!“, „Gyvi daiktai – prie atkarpos!“ ir panašiai. Suklydusieji galėtų duoti fantus. Norint šiuos išsipirkti, užduotys taip pat gali būti susijusios su geometrinėmis figūromis, pavyzdžiui, „Pasakyk, kiek kraštinių turi trikampis?“, „Kiek viršūnių turi kvadratas?“ ir panašiai.
Robotukas susapnavo, kad jį vejasi ragana Nevaleika. Padėsi Robotukui sapne įveikti slidžias ir neslidžias kliūtis ir taip pabėgti nuo raganos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, ugdant mokinių gebėjimus apibūdinti slydimą ir spręsti su slydimu iškilusias problemas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką pirmiausia peržiūrėti su šiuo interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie inercijos reiškinį;
2) geriausia atlikti šį pratimą individualiai, tačiau galima ir kolektyviai, kartu su mokiniais aptariant kiekvieną siūlomą pasirinkimą;
3) prieš atliekant šį interaktyvųjį pratimą, pabandyti per pasaulio pažinimo pamoką atlikti kelis bandymus ir patikrinti, kaip daiktai slysta šlapiu ar riebaluotu paviršiumi (pvz.: leisti medinę kaladėlę nuožulnia lenta, paskui ją sudrėkinti, o trečią kartą ištrinti riebalais);
4) per kūno kultūros pamoką išbandyti avalynės padų slidumą žiemą ant ledo arba sporto salėje (aptarti įvairių sportinės avalynės padų ypatumus, paskui pabandyti juos „apauti“ celofaniniais, medžiaginiais maišeliais ir t. t.);
5) rasti internete ir parodyti mokiniams, kaip žaidžiamas akmenslydis; aptarti, kas lemia žaidėjų sėkmę šiame žaidime (paviršius, inercijos jėga ir t. t.).
Atlikdamas šį pratimą, su Robotuku pasitikrinsi, ar įsiminei senovinių buities įrankių pavadinimus ir kokie elektros prietaisai juos pakeitė.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti prie šios temos pateiktą demonstracinę medžiagą; 2) surengti diskusiją ir aptarti su mokiniais žinomus senovinius buities įrankius ir juos pakeitusius elektros prietaisus; 3) duoti mokiniams savarankišką darbą su šiuo MO; 4) apibendrinant pamokos veiklą, pasiūlyti mokiniams pasikalbėti porose apie tai, kas buvo įdomu, kas dirbant su MO nustebino, kokios nesėkmės aplankė, kokių užduočių jie pasiūlytų aptariant senovinius buitinius prietaisus. Padiskutavus pasiūlyti mokiniams išsakyti savo pastabas. Mokytojas jas apibendrina ir, prireikus, patikslina.
Atlikdamas šį pratimą, naudodamasis rulete išmatuosi daiktų ilgį.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per matematikos pamokas, supažindinant mokinius su matavimo vienetu metru. Mokytojas į pamoką gali ateiti su statybininko šalmu, prie juosmens prisisegęs ruletę. Vaikai atspėja jo profesiją ir kodėl jis turi ruletę. Tuomet aptariama, ką galima išmatuoti rulete. Vaikams duodama rulečių (jei jų mažai, vaikus galima suskirstyti į grupes), ir, išėjus į kiemą (jei blogas oras – klasėje, mokykloje), atliekami matavimai. Matuoti galima viską: nuo mokyklos durų iki jos sienų ar tvoros. Po tokios laisvos arba mokytojo suplanuotos veiklos, vaikai sukviečiami ir skelbiama kontrolinė užduotis, kurią teisingai atlikę, jie galės grįžti į klasę ir sužaisti žaidimą. Vaikų prašoma išmatuoti mokytojo nurodytą objektą (mokyklos tako plotį, suolelio ilgį ir pan.). Teisingai išmatavę, vaikai pagiriami, grįžtama į klasę ir žaidžiamas šis žaidimas.
Robotukas susidomėjo šunimis ir jų veislėmis. Ar tau tai įdomu? Šiame žaidime, atlikdamas įvairias matavimo užduotis, sužinosi keleto šunų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie augintinius. Reikėtų paprašyti mokinių iš anksto atsinešti savo augintinių nuotraukų, jei turi ir tėvai leidžia, dokumentus (pvz., skiepų pasą) arba juos nupiešti. Jei mokinys neturi augintinio, tegul pasirenka ir pasiruošia pristatyti, kokio augintinio norėtų. Siūloma veikla per pamoką: 1) užduoti mokiniams grupėse pristatyti draugams savo augintinius. Sutarti, kiek laiko kiekvienas galės kalbėti, pvz., 1–2 minutes. Grupių nariai keičiasi, kol visi išgirsta apie visų augintinius; 2) surinkti augintinių nuotraukas ar piešinius. Mokytojas ima po vieną, rodo, mokiniai (išskyrus augintinio savininką) turi prisiminti ir pasakyti kuo daugiau apie rodomą gyvūną išgirstos informacijos; 3) sudaryti diagramą (stulpeliais sudedant augintinių nuotraukas), kokių augintinių mokiniai laiko daugiausia. Jei tai šunys, – puiki proga tęsti pokalbį apie šunis. Jei ne, mokytojas turėtų sugalvoti kokią nors situaciją, pvz., netyčia jo akys užkliūtų už kokios nors įdomios šuns nuotraukos ar prisimintų ryte matęs jam labai patikusį šunį, bet nežinantis jo veislės ir pan.; 4) tęsti pokalbį apie šunis, jų veisles, priežiūrą, kodėl žmonės juos augina, ką jie suteikia žmogui; 5) pateikti šiame pratime minimų šešių veislių šunų nuotraukas ir atskirai ant lapelių jų pavadinimus. Pasiūlyti mokiniams prie šuns nuotraukos padėti, jų manymu, tinkantį veislės pavadinimą. Užduotys gali būti atliekamos grupėse; 6) atlikti šį pratimą (pagal galimybes – kiekvienas prie atskiro kompiuterio, grupėse ar visi kartu); 7) grįžti prie anksčiau atliktos užduoties ir patikrinti, ar spėjimai buvo teisingi, suskaičiuoti, kiek veislių mokiniai atspėjo teisingai; 8) apibendrinti pamoką, dar kartą pasidžiaugti mokinių augintiniais.
Ar žinai, kaip išperinti viščiuką? Atlik šį laboratorinį darbą ir sužinok, kokių sąlygų tam reikia.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti: 1) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvosios gamtos atstovų gebėjimą daugintis; 2) per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gyvąją gamtą; atlikus laboratorinį darbą, galima mokiniams pasiūlyti pasidomėti, kaip reikėtų rūpintis išsiritusiu viščiuku: paklausinėti senelių, tėvų ar paieškoti informacijos knygose, internete. Paruošti rastos medžiagos pristatymą; 3) per matematikos pamoką, kalbant apie stačiakampio ilgį, plotį, galima atlikti pirmąją šio MO dalį (parinkti dėžę). Toliau galima apskaičiuoti dėžės perimetrą, iškirpti atitinkamo ilgio juostelę ir iš jos išlankstyti perinti tinkamos dėžės rėmus. Teisingai atlikusiems šią užduotį, galima pasiūlyti atlikti visą laboratorinį darbą; 4) per matematikos pamoką, mokantis laiko vienetų ir atliekant šį laboratorinį darbą, galima pasiūlyti vaikams paskaičiuoti, kiek laiko gaidį reikia laikyti su višta (4 savaitės = 1 mėnuo = 28 paros ir t. t.), per kiek laiko išsirita viščiukas (3 savaitės = 21 para = 504 val.) ir pan.; 5) per lietuvių kalbos pamoką, atlikus šį laboratorinį darbą, galima pratęsti veiklą kuriant pasakojimą, kaip viščiukams sekėsi toliau, kaip jie prisitaikė prie tam tikrų gyvenimo sąlygų, kokios pagalbos jiems reikėjo.
Atlikdamas šį pratimą, išrinksi iš ežero šiukšles ir pasitikrinsi, ar gerai moki sudėti ir atimti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie atliekų rūšiavimą ir per matematikos pamokas įtvirtinant sudėties ir atimties veiksmus. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių pažiūrėti MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“; 2) padiskutuoti, ar verta rūšiuoti atliekas ir kaip reikėtų elgtis išvydus kitus teršiant aplinką; 3) dirbant individualiai arba grupėmis, atlikti šio MO užduotis ir išrinkti iš ežero šiukšles; 4) po užduoties galima atlikti laboratorinį darbą MO „Patyrinėk, kaip irsta atliekos“.
Klausydamasis trumpų tekstų apie medžius, su Robotuku atpažinsi medžių lapus ir parašysi šių medžių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Lietuvos augalai“, galima naudoti šį interaktyvųjį pratimą individualiam ar grupiniam darbui siekiant įtvirtinti mokinių žinias apie Lietuvoje augančius medžius, jų sandarą; 2) duoti mokiniams sukurti trumpus pasakojimus, panaudojant šiame pratime minimas sąvokas. Pasiūlyti jiems surašyti pavadinimus tų medžių, kurie auga prie jų namų arba prie mokyklos; 3) siekiant įtvirtinti žinias, kaip atrodo Lietuvoje augantys medžiai, per dailės ir technologijų pamokas, naudojant įvairią techniką, galima juos (ir (arba) jų dalis) piešti ir aplikuoti; 4) atlikus interaktyvųjį pratimą, surengti išvyką į gamtą, per kurią mokiniai galėtų prisirinkti medžių lapų pavyzdžių, suklijuoti juos ant popieriaus lapų ir taisyklingai užrašyti pavadinimus, trumpus medžio, kuriam priklauso lapas, apibūdinimus.
Atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ką žinai apie energiją ir kaip moki perskaityti diagramose pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti trumpametražį filmuką „Energija ir jos rūšys“; 2) peržiūrėjus filmuką atlikti interaktyvųjį pratimą „Pasidomėk energijos istorija“; 3) pamokos pabaigoje tikslinga duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą, aptarti klaidas.
Pasitikrinsi, ką žinai apie oro ir vandens svarbą žmogui ir jį supančiai aplinkai. Prisiminsi, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams susipažinus su oro ir vandens svarba žmogui ir jį supančiai aplinkai bei prisiminus, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo, kaip galima taupyti šilumą ir vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) dirbantiems poromis mokiniams duoti parašyti oro ir vandens taršos šaltinius ir oro saugojimo, vandens ir šilumos taupymo būdus;
2) surengti trumpą diskusiją, skirtą darbui poromis apibendrinti;
3) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“;
4) pagal galimybę duoti mokiniams individualiai arba porose atlikti testą ir kartu aptarti klaidas;
5) pasiūlyti mokiniams išsispausdinti ir užpildyti su šiuo testu susijusį šabloną.
Atliksi testą ir pasitikrinsi, ką žinai apie Lietuvoje paplitusius medžius, krūmus ir žolynus.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą tinka naudoti apibendrinant pasaulio pažinimo temas apie medžius, krūmus ir žolynus, jų skirtumus ir panašumus. Tai gera mokymo(si) priemonė mokinių žinioms apie Lietuvoje augančius medžius, krūmus, žoles patikrinti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Lietuvos augalai“; 2) savarankiškai ar grupėmis atlikti interaktyviųjų pratimų „Įvardyk Lietuvos medžius“ ir „Sugrupuok Lietuvos augalus“ užduotis; 3) savarankiškai arba porose atlikti testą; 4) atlikus testą padiskutuoti ir aptarti, kur mokiniai klydo ir ką dar reikėtų pasiaiškinti.
Pasitikrinsi, ar atpažįsti grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ar moki nustatyti produktų tūrį, kai jis nurodytas stiklinėmis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su grįžtamuoju ir negrįžtamuoju medžiagų kitimu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Medžiagų kitimai“;
2) atlikti bandymus (tirpinti ledą, lydyti žvakę, deginti popierių, užvirinti vandenį) ir duoti vaikams nustatyti, koks tai kitimas (grįžtamasis ar negrįžtamasis), dar kartą padiskutuoti, kuo skiriasi grįžtamasis ir negrįžtamasis medžiagų kitimas;
3) individualiai atlikti testą; aptarti pasitaikiusias klaidas ir, jeigu reikia, skirti papildomų užduočių gebėjimams įtvirtinti.
Atlikęs testą, pasitikrink, ar atskiri, iš kokių medžiagų padaryti aplinkui esantys daiktai, ar žinai svarbiausius medžiagų požymius.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti per pasaulio pažinimo bei lietuvių kalbos pamokas, kai mokiniai jau yra susipažinę su medžiagų savybėmis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“ ir su mokiniais jį aptarti. 2) grupėse ar individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Patyrinėk gintarą“ ir „Nustatyk, iš ko padaryti daiktai“ užduotis; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, vėliau aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima mokiniams padėti.
Prisiminsi ir pasitikrinsi, ką žinai apie medžiagų savybes ir jų kaitą bei kokios yra pagrindinės pasakojimo dalys.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti tikrinant mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su kasdienėje aplinkoje esančiais taršos šaltiniais, supranta, kad perdirbamų medžiagų savybės kinta. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; 2) kartu su mokiniais prisiminti apie buitinių atliekų antrinį naudojimą ir popieriaus perdirbimo seką; 3) individualiai arba porose duoti mokiniams atlikti testą. Pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Prisiminsi, ką žinai apie mitybos grandines, ir pasitikrinsi, ar gerai pažįsti paprastąsias taisyklingas trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti, mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams jau susipažinus su mitybos grandinėmis ir paprastosiomis taisyklingomis trupmenomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Kas kuo minta?“; 2) pakartoti paprastųjų trupmenų rašymą, palyginimą; 3) duoti darbą porose: mokiniai turėtų sukurti uždavinių apie mitybos grandines, juos pateikti išspręsti kitai mokinių porai; 4) duoti individualiai atlikti testą, pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti klaidas.
Žiūrėdamas trumpą filmuką, su Robotuku pasiruoši atlikti bandymą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos ar kitas pamokas, rengiantis atlikti kokį nors bandymą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, ekrane palikti šešis Robotuko išvardytus bandymo etapus, ir, jais vadovaujantis, planuoti numatytą atlikti bandymą; 2) leisti vaikams atlikti šios MO grupės laboratorinį darbą „Surenk vabzdžių lenktynes“. Prieš pereinant prie laboratorinio darbo, galima pažaisti vabzdžių lenktynes: vaikai susikabina vorele po tris (kad būtų šešios kojos), pasirenka, kokiu vabzdžiu bus (blake, tarakonu ar auslinda), ir nuo pasirinktos starto linijos lenktyniauja; 3) peržiūrėjus demonstraciją, prieš atliekant laboratorinį darbą, galima vaikus pamokyti kelti hipotezes (paaiškinti šį terminą), daryti spėjimus, gal net statymus (gera proga ugdyti matematinius gebėjimus), kuris vabzdys bus greičiausias.
Sužinosi, kas yra judantys ir nejudantys daiktai, palyginsi judančių daiktų kelią, laiką ir greitį, susipažinsi su atkarpos sąvoka.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) demonstracinę medžiagą rodyti pamokos pradžioje (galima ir per matematikos, pasaulio pažinimo pamokas); 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, padiskutuoti apie tai, kada reikia naudotis transporto priemonėmis ir kaip tai daryti kuo ekologiškiau; 3) peržiūrėjus medžiagą atlikti ir kitus su šia tema susijusius MO (pvz., „Suskaičiuok daiktus“ – įtvirtinant žinias apie judančius ir nejudančius objektus).
Peržiūrėjęs skaidres ne tik sužinosi, kur ieškoti informacijos norint parengti pristatymą, bet ir susipažinsi su nykstančiu paukščiu – juoduoju gandru.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai ieškoti informacijos ir ją pateikti kitiems – papasakoti apie nykstančius gyvūnus, kurti rišlų pasakojimą ir gyvūno aprašymą arba rengti pristatymus įvairia kita tematika.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti, kaip ruošti pristatymą;
2) peržiūrėti prezentaciją;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms savarankiškai parengti pristatymo planą ir juo naudojantis paruošti pristatymą apie pasirinktą nykstančią gyvūnų rūšį;
4) pristatyti parengtą pristatymą;
5) aptarti nykstantiems gyvūnams kylančią grėsmę ir padiskutuoti, ką daryti, kad jie visiškai neišnyktų.
Susipažinsi su gyvūnų ir augalų prisitaikymu prie aplinkos ir metų laikų, sužinosi apie sakinio skyrybos ženklus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) parodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje ir supažindinti mokinius su atskirų gyvūnų ir augalų prisitaikymu prie aplinkos ir skirtingų metų laikų; 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą surengti diskusiją apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą, aptarti kitus pavyzdžius (vandens leliją, driežą, grybus, eglę, pelėdą, mėlynę, vilką ir kt.), pavyzdžių gali pateikti ir patys mokiniai; 3) peržiūrėję demonstracinę medžiagą, mokiniai gali grupelėmis rinkti informaciją apie kitų gyvūnų ir augalų prisitaikymą prie aplinkos ir metų laikų; 4) duoti mokiniams išanalizuoti jų telefonuose esančias žinutes (tik tuo atveju, jeigu visi mokiniai naudojasi telefonais). Pabandyti rasti ir ištaisyti klaidas, nusakyti žinučių sakinių pradžią ir kokie skyrybos ženklai dedami sakinio gale, kodėl.
Robotukas susapnavo košmarą apie šiukšlėmis užterštą planetą. Taip nenutiks, jei saugosime mus supančią aplinką ir ja rūpinsimės, tad šį kartą išmoksi rūšiuoti atliekas ir sužinosi, kaip elgtis, kad aplinka išliktų švari.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) įtvirtinant naujas žinias apie atliekų rūšiavimą. Stebėdami demonstracinę medžiagą, mokiniai sužinos, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas; 2) pažiūrėjus MO, surūšiuoti atsineštas buitines, kasdienes šiukšles; 3) padiskutuoti, kodėl svarbu saugoti gamtą, paklausti mokinių, ar yra matę teršiant gamtą, kaip jie elgėsi ir panašiai.
Stebėdamas demonstracinę medžiagą, galėsi tarsi apsilankyti miške, kuriame pamatysi įvairių gyvūnų ir augalų, bei sužinosi, kuo skiriasi gyvi ir negyvi daiktai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant vaikus su gyvais ir negyvais daiktais. Siūloma veikla per pamoką: 1) pasiūlyti vaikams susiskirstyti į grupes pagal kokį nors požymį (mokytojas turėtų pasiruošti pagal klasę, pvz., gimusieji pavasarį, dėvintieji raudoną drabužį, aukštesni negu 1 m. 40 cm. (klasėje turėtų būti ūgio matuoklė) ir t. t.); 2) sudominti mokinius, iškelti problemą. Kiekvienai grupei duoti paruoštą priemonę – visų šiame MO minimų objektų paveikslėlius (boružė, pelėda, vilkas, dilgėlė, baravykas, ąžuolas, kepurė, kraitelė, akmuo). Pasiūlyti pasitariant šiuos visus daiktus suskirstyti į dvi grupes. Tuomet aptarti, kaip sekėsi, pagal kokius požymius mokiniai bandė grupuoti. Mažai tikėtina, kad jiems pavyks sugrupuoti pagal tai, ar objektas gyvas, ar negyvas; 3) pasiūlyti pasirinkti vieną iš objektų ir juo pavadinti savo grupę („Boružėlės“, „Vilkai“ ir pan.); 4) paskelbus pamokos tikslą, peržiūrėti demonstracinę medžiagą (šį MO). Kai ekrane rodomi objektai (boružė, vilkas ir kt.) su aktyvų veiksmą reiškiančiais žodžiais (juda, maitinasi...), MO galima sustabdyti (atsižvelgiant į turimą laiką) ir vaikų paklausti, ką jie jau žino apie šį objektą; tuomet išklausyti demonstracijoje pateiktą informaciją ir vėl sustabdžius paklausti, ką sužinojo naujo; 5) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, vėl paprašyti vaikų suskirstyti paveikslėlius pagal požymį – gyvas ar negyvas. Pakartoti gyvų ir negyvų daiktų požymius; 6) tarp užduočių galimi trumpi žaidimai: pakviesti vaikus prie lango ir pažaisti „Gyvas ar negyvas“, pavyzdžiui, mokytojas sako „Gyvas!“ ir skaičiuoja iki trijų. Vaikas ar jų grupė (pagal susitarimą) turi pasakyti matomą pro langą gyvą objektą. „Negyvas!“ – negyvą objektą. Žaisti žaidimą „Žemė, oras, vanduo“. Jei mokytojas pasako „Žemė!“, reikia pasakyti gyvūną arba augalą, „Oras!“ – paukštį, „Vanduo!“ – žuvį arba kitą vandens gyventoją. Atlikti žaidimą pagal šį MO, pavyzdžiui, mokytojui ištarus „Juda!“, vaikai pasako galintį judėti objektą, „Dauginasi!“ – galintį daugintis objektą ir t. t.; 7) norint įtvirtinti pamoką, duoti didelį lapą, jo viduryje priklijuoti pasirinktą kortelę pagal grupės pavadinimą (boružė, baravykas). Pasiūlyti vaikams parašyti (jei moka), pavaizduoti, nupiešti, ką prisimena apie šį objektą, atskirai įvardyti jam būdingus požymius: auga, juda, maitinasi... (jei vaikai per maži, mokytojas turėtų paruošti šablonus su užrašais „auga“, „juda“...). Darbelius pristatyti. Jei vaikai dar nėra darę tokio tipo užduoties, mokytojas turėtų parodyti paruoštą pavyzdį. Darbelius reikėtų pakabinti vaikams matomoje vietoje, kad panorėję jie galėtų papildyti vieni kitų pateiktą informaciją; 8) vertindamas arba siūlydamas įsivertinti, mokytojas gali sakyti „Noriu pagirti už aktyvų dalyvavimą pamokoje vaikučius, kurie... auga. Prašom atsistoti tuos, kurie nusipelnė šio pagyrimo (atsistos visi vaikai).“ „Noriu pagirti už atsakingai atliktas užduotėles vaikučius, kurie... juda“ ir t. t. Taip dar kartą bus pakartoti ir įtvirtinti penki gyvų organizmų požymiai.
Sužinosi, kas yra mitybos grandinė, mokysiesi ją sudaryti ir nagrinėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kas yra mitybos grandinė; per lietuvių kalbos pamoką galima naudoti prezentaciją kaip dalykinį tekstą ir jį nagrinėti. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) pamokos pradžioje mokinių paklausti, kas kuo minta. Išklausyti jų samprotavimų; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) surengti darbą grupėse taikant ,,Padėkliuko“ metodą (https://iqesonline.lt). Pasiūlyti mokiniams sudaryti (nupiešti) mitybos grandines. Pirmiausia kiekvienas mokinys pats turėtų sudaryti mitybos grandinę, vėliau ją pristatyti savo grupės draugams, galiausiai grupė turėtų sudaryti bendrą mitybos grandinę ir ją pristatyti kitai grupei; 4) pamokos pabaigoje mokiniai porose vienas kitam papasakoja, ką sužinojo apie mitybos grandines, ir užrašo klausimą, ką dar norėtų sužinoti šia tema. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką: 1) apžiūrėti knygų parodėlę, kurioje eksponuojamos įvairios knygos apie gyvūnus, augalus, žuvis, paukščius (enciklopedijos, vadovai, žinynai); 2) išsiaiškinti šių knygų paskirtį, supažindinti mokinius su dalykinio teksto sąvoka; 3) peržiūrėti prezentaciją; 4) duoti mokiniams atlikti pagal šią prezentaciją parengtą testą.
Apsilankysi laboratorijoje ir patyrinėsi natūralias ir dirbtines medžiagas, sužinosi, dėl kokių savybių tam tikros medžiagos naudojamos statybose ar kitose srityse.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą skirti natūralias ir dirbtines medžiagas, nurodyti, dėl kokių savybių jos naudojamos konkrečioje srityje. Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų naudojimo galimybes;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: pasiskirsčius grupėmis pasidomėti ir paieškoti informacijos apie laisvai pasirinktą natūralią arba dirbtinę medžiagą ir jos pritaikymo sritis, iš šios medžiagos gaminamus produktus; parengti trumpą pristatymą ir apie pasirinktą medžiagą surinktą informaciją pristatyti klasėje;
3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti mįslių apie stiklą, molį, smėlį, veidrodį, plytą ir pan.
Sužinosi, kaip pačiam apskaičiuoti kelią, laiką ir greitį ir taip niekur nevėluoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) su visa klase pažiūrėti demonstracinę medžiagą ir paskui spręsti įvairius uždavinius – apskaičiuoti kelią, laiką arba greitį; 2) per kūno kultūros pamoką pamatuoti įvairių užduočių (ypač įvairių atstumų bėgant ar einant) laiką, greitį, atstumą; 3) per lietuvių kalbos pamokas paaiškinti pasakos (ar jos dalių) greičio, atstumo ir laiko matavimo pavyzdžius (pvz.: seniai seniai, greitai skrido ant šluotos, už devynių jūrų ir t. t.), palyginti su įprastais greičio, kelio, laiko matavimo vienetais; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų; 5) užduoti mokiniams patiems sukurti panašių uždavinių ir duoti juos išspręsti klasės draugams.
Su Robotuku ir vaikais nukeliausi į parką, sužinosi, kuo skiriasi medžiai, krūmai ir žolės, ir kokios jų rūšys auga Lietuvoje.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš parodant demonstracinę medžiagą vertėtų prisiminti, ką mokiniai jau žino apie medžius, krūmus ir žoles. Peržiūrėjus MO, pratęsti pokalbį apie tai, ką mokiniai sužinojo naujo; 2) pasinaudojus demonstracine medžiaga, esant galimybei kitą pamoką surengti išvyką į mišką, parką arba Gamtininkų centrą, kur mokiniai galėtų pamatyti tikrą gamtą ir praktiškai pritaikyti sužinotą informaciją; 3) vėliau mokytojas gali mokiniams pasiūlyti paieškoti papildomos informacijos apie Lietuvos augalus, miškus ir supančius parkus. Galimas ir ilgalaikis projektas šia tema, nes per pasaulio pažinimo pamokas ja kalbama kelis kartus per metus; 4) plačiau pasidomėjus, surengti klasėje varžytuves, kas žino, pažįsta daugiau medžių, krūmų, augalų.
Su Robotuku apsilankysi įvairių prekių parduotuvėje ir susipažinsi su ilgio, laiko, masės ir temperatūros matavimo prietaisais.
Rekomendacijos mokytojui:
Norint veiksmingai panaudoti šį MO, rekomenduojama integruoti pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Iš vakaro galima paprašyti vaikų (ar jų tėvų) į klasę atsinešti laikrodžių, ilgio matavimo prietaisų, netgi svarstyklių ir termometrų. Mokytojas taip pat turėtų rasti kuo įvairesnių prietaisų (pavyzdžiui, pasiskolinti iš fizikos, matematikos kabinetų, svarstykles paprastai turi sveikatos priežiūros darbuotojas). Klasėje paruošiamos keturios stotelės: „Laiko“, „Ilgio“, „Masės“ ir „Temperatūros“. Demonstracinė medžiaga stebima dalimis, sustojant po skirtingų matavimo prietaisų pristatymo. Peržiūrėjus dalį apie laikrodžius: 1) keletą kartų sužaisti žaidimą „Taip ir Ne“. Po dėžute paslepiamas koks nors laikrodis, vaikai, užduodami klausimus, į kuriuos mokytojas atsako tik „taip“ arba „ne“, turi atspėti, koks laikrodis paslėptas. Siekiama, kad vaikai įvardytų laikrodžio rūšį: sieninis, stalinis, žadintuvas, mechaninis, elektroninis ir pan.; 2) vaizduoti įvairius veiksmus (prausimąsi, pamokų ruošą, valgymą ir t. t.) ir paprašyti vaikų atspėti, kiek galėtų būti valandų atliekant šį veiksmą; 3) pabandyti atspėti, kiek laiko trunka 1 minutė: vaikai atsitūpia, ir, kai, jų manymu, praeina viena minutė, atsistoja. Pasidžiaugiama tiksliausiai minutę atspėjusiu vaiku. Žaidimą galima kartoti keletą kartų keičiant judesius: minutę šokinėti, ploti rankomis ir panašiai. Peržiūrėjus dalį apie ilgio matavimo prietaisus: 1) pažaisti, kas tiksliau parodys, kokio ilgio yra metras. Pirmą kartą visi žengia, jų manymu, metrą atitinkantį žingsnį, ir tokioje padėtyje laukia. Mokytojas pamatuoja, pasidžiaugia tiksliausiai metro atstumą atspėjusiu vaiku. Antrą kartą tą patį atlikti išskėstus rankas. Nesvarbu, kad vaikai neišlaikys pradinės rankų padėties, o priėjus su metru tikrai pabandys „pasitaisyti“, vis tiek formuosis metro vaizdinys; 2) atkirpti metro ilgio juostelę arba tiesiog storesnio siūlo virvelę ir matuojant išsiaiškinti, kas buvo arčiausiai tiesos. Pabandyti iš metro ilgio juostelės surišti gražų dovanai tinkantį kaspiną. Peržiūrėjus dalį apie masės matavimo prietaisus: 1) pasisverti svarstyklėmis ir sužinoti, kuris vaikas klasėje sveria mažiausiai, kuris – daugiausia. Atkreipti vaikų dėmesį, kad svorį lemia ir vaiko ūgis; mokytojas turėtų apgalvoti situaciją, jei klasėje yra antsvorio turinčių vaikų; 2) tikrinant įvairių daiktų svorį, rasti kilogramą sveriantį daiktą arba surinkti tiek daiktų, kad visi kartu jie svertų kilogramą; 3) pasverti vaikų kuprines, pakalbėti apie per sunkių kuprinių daromą žalą stuburui. Peržiūrėjus dalį apie temperatūros matavimo prietaisus: 1) patikrinti, kiek laipsnių rodo lauko termometras (ruošiantis pamokai, jis turėtų būti pakabintas) ir kambario termometras (taip pat reikėtų juo pasirūpinti). Padiskutuoti, kaip skiriasi žmonių apranga esant skirtingai oro temperatūrai; 2) pamatuoti šalto ir karšto vandens temperatūrą (jei yra galimybė, mokytojas prieš pamoką turėtų pasirūpinti virduliu); 3) stebėti, kaip greitai krinta užvirinto vandens temperatūra lėkštėje (dideliu atviru paviršiumi) ir stiklinėje (mažesniu atviru paviršiumi); 4) keletui vaikų leisti pasimatuoti temperatūrą, palyginti rezultatus; 5) tam pačiam vaikui leisti pasimatuoti temperatūrą su skirtingais termometrais: termometru su gyvsidabriu (jei toks bus) ir elektroniniu. Palyginti rezultatus; 6) pažaisti žaidimą „Metų laikai“: pasakyti temperatūrą ir mesti kamuoliuką kuriam nors vaikui, šis pagal pasakytą temperatūrą spėja, koks galėtų būti metų laikas. Peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, vaikai suskirstomi į keturias grupes ir keliauja po stoteles („Laiko“, „Ilgio“, „Masės“ ir „Temperatūros“). Kiekvienoje stotelėje jie gali veikti laisvai (apžiūrėti matavimo prietaisus, pabandyti jais naudotis, matuoti ir pan.).
Sužinosi, kokių esama medžiagų pokyčių. Išmoksi nustatyti birių ir skystų daiktų tūrį, nurodytą stiklinėmis. Namie galėsi išsikepti keksą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą iš pavyzdžių paaiškinti grįžtamojo ir negrįžtamojo medžiagų kitimo skirtumus, ir per matematikos pamokas, mokantis be matavimo priemonių įvertinti skystų, birių produktų tūrį. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus šį pristatymą pasiūlyti mokiniams įvairių receptų, kuriuos jie turėtų pakeisti, naudodami stiklines produktų tūriui matuoti;
2) per pasaulio pažinimo pamoką mokiniai grupėse galėtų sugalvoti ir vizualizuoti (nupiešti, suvaidinti) dar neminėtą grįžtamąjį ir negrįžtamąjį kitimą, pristatyti jį klasės draugams;
3) per pasaulio pažinimo pamoką pasiūlyti mokiniams sukurti stalo žaidimą – domino apie įvairius medžiagų kitimus;
4) per pasaulio pažinimo pamoką padiskutuoti su mokiniais apie tai, kada ir kaip gaminant maistą praverčia žinios apie medžiagų kitimą; pakalbėti apie tai, kad žmogaus organizmas vienas maisto medžiagas sugeba suvirškinti žalias, kitas – tik virtas; kad kai kuriuos produktus būtina apdoroti, nes, pavyzdžiui, nevirto krakmolo skrandžio ir žarnyno sultys nesuvirškina, o jo daug yra miltuose ir bulvėse; baltymai, kurių yra mėsoje ir kiaušiniuose, žuvyje, taip pat lengviau virškinami, kai šie produktai yra išverdami ar iškepami.
Su Robotuku mokysies ir sužinosi, iš ko padaryti įvairūs daiktai, kokių medžiagų yra gamtoje ir kokios jų savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią mokomąją priemonę siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant apie mus supančias įvairias medžiagas bei joms būdingas savybes ar įtvirtinant mokinių žinias. Medžiaga padės ugdyti praktinius mokinių gebėjimus. Žiūrėdami pateiktą medžiagą, vaikai mokysis apibūdinti gerai pažįstamos aplinkos daiktus ir pastebėti, kokios medžiagos juos sudaro, kokie svarbiausi jų požymiai, kuo medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje supažindinti mokinius su skirtingomis medžiagomis ir jų savybėmis; 2) peržiūrėjus demonstraciją pasiūlyti mokiniams apsidairyti klasėje ir pagalvoti, kaip vadinamos medžiagos, iš kurių padaryti aplink esantys daiktai; 3) pasiūlyti mokiniams su draugais pažaisti žaidimą ir palenktyniauti, kas daugiau ir greičiau išvardys ar parašys aplink juos esančių medžiagų pavadinimų.
Su Robotuku nukeliausi į Planetariumą – pastatą, kuriame rodomi vaizdai ir pasakojama apie danguje matomą Mėnulį, Saulę, mūsų planetą Žemę.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė demonstracinė medžiaga supažindinant su dienos ir nakties bei metų laikų kaita; 2) prieš parodant demonstracinę medžiagą galima su mokiniais padiskutuoti, kaip jie supranta sąvokas „diena“, „naktis“, „para“, „metų laikai“; peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, ką mokiniai sužinojo naujo; 3) peržiūrėjus MO, siūloma prisiminti klausytą sakmę, aptarti, ką mokiniai matė, kodėl diena keičia naktį, kodėl keičiasi metų laikai ir kas lemia skirtingą temperatūrą įvairiais metų laikais. Galima padiskutuoti apie klimato atšilimą, jo įtaką metų laikų temperatūros svyravimams; 4) pasiūlyti mokiniams paieškoti papildomos informacijos apie dangaus kūnus ir ja pasidalyti su klasės draugais per kitą pamoką. Šia tema galimas ir ilgalaikis projektas.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip įvairūs mokslo išradimai palengvina žmogaus gyvenimo sąlygas ir leidžia sutaupyti laiko.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo atradimų pritaikymą ir naudą, gerinant žmogaus gyvenimo sąlygas ir jo sveikatą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) trumpai su mokiniais aptarti elektros prietaisų, transporto, informacinių priemonių, organų persodinimo ir donorystės naudą;
2) peržiūrėti prezentaciją „Mokslo išradimai“;
3) suskirstyti mokinius į 4–5 grupeles, duoti grupelėms surašyti prezentacijoje pateiktų išradimų galimą neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, jo organizmui;
4) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kokų dar mokiniai žino prezentacijoje nepaminėtų išradimų;
5) per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas pratęsti temos aptarimą (arba daryti integruotas pamokas) ir atlikti su šia prezentacija susijusius interaktyviuosius pratimus;
6) atlikus visas užduotis, su mokiniais apibendrinti informaciją, susijusią su mokslo laimėjimais ir jų nauda žmogui. Tada užduoti mokiniams pasirinkti po vieną išradimą ir padaryti trumpą jo aprašą: nurodyti, kas jį išrado, kada, kokia to prietaiso ar objekto nauda, koks poveikis ir (arba) žala žmogui.
Su Robotuku sužinosi, kokius naminius gyvulius ir paukščius žmonės augina ir kam tai daro.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant mokinius su naminiais paukščiais ir gyvuliais bei jų teikiama nauda. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvulius ir paukščius vaikai yra matę; 2) padiskutuoti apie tai, kur ir kokių galima įsigyti naminių gyvulių ir paukščių produktų, pasiaiškinti, kas gaminama iš pieno, mėsos, vilnos; 3) parašyti rašinėlį apie demonstracijoje matytus naminius gyvulius ir paukščius, rašant mokyti vartoti žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus; 4) piešiant arba aplikuojant pavaizduoti, kaip atrodo naminiai gyvuliai ir paukščiai (pvz.: gaidys su skiautere, karvė su tešmeniu) ir kokio dydžio jie yra (pvz.: šuo negali būti didesnis už karvę), taip įtvirtinti mokinių žinias.
Su Robotuku sužinosi, kokius augalus ir gyvūnus galima auginti namie, kaip reikia juos prižiūrėti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant su kambariniais augalais ir naminiais gyvūnais bei jų poreikiais. Siūloma veikla per pamoką: 1) demonstracinę medžiagą galima naudoti mokantis pažinti konkrečių kambarinių augalų ir naminių gyvūnų poreikius, suprasti jų auginimo ypatumus ir nusakyti gyvūnų elgseną bei įpročius (MO siūloma peržiūrėti pamokos pradžioje); 2) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvūnus ir kambarinius augalus vaikai augina ar norėtų auginti; 3) peržiūrėjus MO, parašyti rašinėlį apie mylimiausią gyvūną arba labiausiai patinkančią kambarinę gėlę; 4) peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie įdomius nutikimus auginant kambarinius augalus ir naminius gyvūnus; 5) per dailės ir technologijų pamokas naudojant įvairias technikas galima nupiešti, aplikuoti mylimiausią gyvūną arba labiausiai patinkančią kambarinę gėlę.
Šiame žaidime prisiminsi, kaip naudotis mechaniniu laikrodžiu, ir atliksi įvairias užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima panaudoti per matematikos pamoką. Patartina prieš tai per pasaulio pažinimo pamoką supažindinti vaikus su demonstracine medžiaga apie matus ir matavimus („Matavimo prietaisai“). Į klasę galėtų „atkeliauti“ du personažai ir vaikams prisistatyti vardais Mechaninukas ir Elektroninukas. Tai gali būti du bet kokie žaisliukai: minkšti žaislai, pirštukinės ar pieštos lėlės. Svarbu, kad vienas iš jų būtų su mechaniniu laikrodžiu (užsegtu ant riešo arba nupieštu), o kitas – su elektroniniu. Vaikams jie pasiūlo atspėti, kodėl jų vardai būtent tokie. Elektroninukas vaikams atneša dėžutę elektroninių laikrodžių modelių (stačiakampio formos lapas su keturiais langeliais, į kuriuos vaikai dėtų skaitmenų korteles, taip „nustatydami“ norimą laiką), o Mechaninukas – mechaninių laikrodžių modelių (tokių daugelis mokytojų turi klasėje). Jei modelių per mažai, galima vaikus skirstyti į dvi grupes, vieni gautų elektroninių laikrodžių modelių, kiti – mechaninių, paskui galėtų susikeisti. Tuomet žaisdami abu personažai vaikams pateikia užduočių, pavyzdžiui: „Šiandien aš atsikėliau 8 valandą. Ką mačiau savo laikrodžio ekrane / ciferblate?“ Taip pat duoda užduočių, skirtų laikrodžiams pažinti (pagal šio pratimo pirmą lygį). Paskui – kitų užduočių (pagal šio pratimo antrą lygį), pavyzdžiui, Elektroninukas sako: „Šiandien aš pusryčiavau 9 valandą. Ką tuomet mačiau savo laikrodžio ekrane?“ Kai vaikai nustato laiką, Mechaninukas sako: „O aš pusryčiavau valanda vėliau. Ką rodė mano laikrodis?“ ir panašiai. Galiausiai pateikia užduočių pagal šio pratimo trečią lygį, pavyzdžiui, Mechaninukas sako: „Šiandien grįžau iš mokyklos antrą valandą. Ką rodė mano laikrodis?“ Kai vaikai nustato laiką, klausia Elektroninukas: „O ką rodė mano laikrodis?“ Jei vaikams sunku, abu personažai gali paaiškinti, kaip suprati elektroninio laikrodžio rodomą dienos ir nakties laiką. Atlikus pateiktas užduotis, personažai pagiria vaikus ir pasako, kad turi jiems staigmeną. Iš dėžutės galima ištraukti kortelę su užrašu „Žaidimas“ ir pasiūlyti vaikams sužaisti šį žaidimą.
Su Robotuku pasiruoši atostogoms ir susikrausi lagaminą. Reikės pastebėti, iš ko padaryti įvairūs aplinkoje esantys daiktai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas įtvirtinant praktinius gebėjimus ir mokinių žinias apie mus supančius aplinkos daiktus. Atlikdami pratimą mokiniai mokysis pastebėti, iš kokių medžiagų padaryti gerai pažįstamos aplinkos daiktai, kuo medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, rekomenduojama peržiūrėti demonstraciją „Medžiagų savybės“ ir ją aptarti; 2) atlikus pratimą, pasiūlyti mokiniams apsidairyti klasėje ir išvardyti, iš ko padaryti aplink esantys daiktai; 3) pasiūlyti mokiniams su draugais pažaisti žaidimą ir nustatyti, išvardyti arba užrašyti, iš ko padaryti aplink juos esantys daiktai.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi paaiškinti, kodėl svarbus grynas oras ir švarus vanduo ir kaip juos galima švarinti. Suvoksi, kaip ir kodėl reikia taupyti vandenį ir šilumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) pasiūlyti mokiniams pateikti daugiau būdų (aptarti, kokių dar žino), kaip namie taupyti šilumą ir vandenį;
3) grupelėse atlikti trumpalaikį projektinį darbą „Aplinkos saugojimo būdai“;
4) naudojantis skaidrių pateikties programa, padaryti pristatymą apie oro ir vandens svarbą gyvūnams ir augalams;
5) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
6) išsispausdinti ir užpildyti su šia prezentacija susijusį šabloną „Tiriu, kaip namiškiai saugo gamtą“, atlikti jame pateiktas užduotis.
Atlikdamas dėliones, pasitikrinsi, ar žinai, kaip gyvi organizmai prisitaiko prie aplinkos.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Kaip prisitaiko gyvi organizmai?“ ir aptarti gyvūnų (pvz., varlės, žuvies, juodojo gandro, baltojo kiškio, musės, kregždutės) prisitaikymą prie gamtos; 2) individualiai pagal gebėjimus skirti mokiniams sudėlioti tam tikrą skaičių dėlionių arba per projektorių demonstruoti jas lentoje, o mokiniai lapeliuose turėtų žymėtis teisingus atsakymus; 3) pamokos pabaigoje pasiūlyti mokiniams, suskirstytiems į grupes, sugalvoti panašių klausimų ir atsakymų apie kitus pasirinktus gyvūnus ir užduoti juos kitoms grupėms.
Padėsi gyviems organizmams pasiruošti žiemai, parinkdamas jiems tinkamus patarimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Patariama MO naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie Lietuvos gamtos keitimąsi žiemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirma aptarti gyvų organizmų (pvz., klevo, juodojo gandro, žmogaus, voro, baltojo kiškio, žuvų) priklausomybę nuo besikeičiančių metų laikų arba peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip prisitaiko gyvi organizmai?“; 2) vėliau padiskutuoti, kodėl žiemą turi keistis daugelio gyvų organizmų gyvenimo būdas; 3) skirti mokiniams individualiai arba grupėmis atlikti MO užduotis; 4) mokiniams atlikus užduotis, trumpai aptarti, su kokiais sunkumais jie susidūrė, kodėl buvo sunku teisingai atsakyti, kas juos klaidino ir panašiai.
Šiame pratime atliksi matematinius veiksmus ir padėsi perdirbti popieriaus atliekas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis interaktyvusis pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamokas mokantis sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki šimto; per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie popieriaus perdirbimą ir gamtos saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; atlikus interaktyvųjį pratimą, padiskutuoti apie popieriaus atliekų perdirbimą; 2) mokiniai gali atlikti interaktyvųjį pratimą savarankiškai namie ir taip įtvirtinti vienaženklių ir dviženklių skaičių iki šimto sudėtį ir atimtį;papildomai galima būtų rinkti makulatūrą, vėliau ją sverti ir gautus duomenis naudoti kuriant probleminius uždavinius, pavyzdžiui, kiek makulatūros reiks vienam kilogramui popieriaus pagaminti ir pan. (dirbti galima grupėse).
Būdamas išmanus dėliodamas geometrines figūras, galėsi pamaitinti pasirinktą naminį gyvūną.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) supažindinant mokinius su geometrinėmis figūromis per matematikos pamoką, žinioms įtvirtinti galima duoti žaisti žaidimą individualiai arba su visa klase interaktyviojoje lentoje; 2) sužaidus žaidimą, padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvūnus vaikai augina ir kaip juos prižiūri bei maitina; 3) per dailės ir technologijų pamokas, naudojant įvairias geometrines figūras, spalvas ir technikas, sukurti mylimiausio gyvūno paveikslėlį.
Atliksi bandymus ir atskirsi, kurio tyrinėjamo daikto medžiagų kitimas yra grįžtamasis, o kurio – ne, taip pat nustatysi, ar šie daiktai yra simetriški, ar ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ir per matematikos pamoką, ugdant mokinių gebėjimus nustatyti, ar daiktas yra simetriškas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su laboratoriniu darbu susijusią prezentaciją „Medžiagų kitimai“ ir ją aptarti;
2) atlikti laboratorinį darbą;
3) integruoti su matematikos pamoka, tyrinėjant simetriškus daiktus; per matematikos pamoką pasiūlyti mokiniams pavaizduoti grįžtamąjį kitimą su simetriškais daiktais (juos nubrėžti, nupiešti);
4) iliustruoti negrįžtamąjį medžiagų kitimą, kaip simetriškas daiktas tampa nesimetriškas;
5) veiklai apibendrinti pasiūlyti parašyti SMS žinutę draugui, atsakant į klausimą Kur galėsiu pritaikyti tai, ką išmokau šioje pamokoje?
Šiame žaidime su Robotuku išklausysi sakmę apie Saulę ir Mėnulį ir suskirstysi sakmės žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per lietuvių kalbos pamokas: a) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Mėnulis, Saulė ir Žemė“, atlikti šį interaktyvųjį pratimą grupėse, kiekvienai iš jų suteikus tokius pavadinimus: 1 grupė „kas?“, 2 grupė „koks?“, 3 grupė „kokia?“, 4 grupė „ką veikė?“. Kiekviena grupė turėtų atskirti ir rasti daiktų, požymių ir veiksmų pavadinimus reiškiančius žodžius ir vėliau juos pristatyti kitoms grupėms; b) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti pasakų arba eilėraščių apie Saulę ir Mėnulį, apie dieną ir naktį; 2) per pasaulio pažinimo pamokas: a) baigiamojoje pamokos dalyje, prisimenant, kaip diena keičia naktį, mokytojas gali naudoti šį pratimą individualiam arba kolektyviniam apibendrinimui, refleksijai ir mokinių įsivertinimui; b) padiskutuoti apie dienos ir nakties kaitą, ar sakmės pasakojimas gali būti tikroviškas, taip pat prisiminti, kas lemia dienos ir nakties kaitą; 3) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės bei technologijų pamokas ir padaryti lankstinį „Diena ir naktis“ arba kitaip iliustruoti klausomą sakmę. Taip pat per pasaulio pažinimo ar dailės ir technologijų pamokas mokiniai gali patys stebėti, kaip atrodo dangus dieną ir naktį, rytą ir vakarą, ir visa tai užfiksuoti nuotraukose.
Robotukas rado labai įdomią knygą „Pasaulio rekordai“. Pavartyk ją kartu ir sužinok, kokie ilgio, temperatūros, masės ir laiko vienetai naudojami šiems rekordams aprašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti, integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Tai galėtų būti matavimo vienetų kartojimo ar įtvirtinimo pamoka, susieta su įvairiais gyvosios gamtos pasaulio rekordais. Siūloma veikla per pamoką:
1) pranešti mokiniams, kad šiandien vyks „rekordų“ pamoka. Paklausti, ką reiškia „rekordas“? Kokių rekordų mokiniai žino? Kur galima rasti paskaityti apie rekordus? Pasiūlyti kartu su Robotuku pavartyti „Pasaulio rekordų“ knygą;
2) pažiūrėti prezentacijos 1 ir 2 skaidres. Atsakyti į Robotuko klausimą „Ką reiškia mm ir m?“ Prisiminti, kad tai ilgio matai. Paprašyti mokinių (dirbančių grupėse) per skirtą laiką surašyti visus žinomus ilgio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 3 skaidrę, pasitikrinti, aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotį;
3) atlikti praktinę užduotį: pasiūlyti mokiniams pademonstruoti dviejų žuvų ilgį: vieni pamatuoja ir iškerpa 8 mm ilgio juostelę žuvelę, kiti pamatuoja 20 metrų ilgio juostelę arba storą siūlą. Ištiesus 20 m juostelę (tikriausiai reikės išeiti net į koridorių), šalia pridėti 8 mm „žuvelę“. Pasidalyti įspūdžiais. Būtų dar vaizdžiau, jei mokytojas ar mokiniai iš anksto iškirptų ryklio galvą ir uodegą, kurias prijungtų prie mokinių pamatuotos 20 m juostelės pradžios ir pabaigos.
4) pažiūrėti 4 skaidrę, vėl atsakyti į Robotuko klausimą „t ir g – kas tai?“. Prisiminti, kad tai svorio (masės) matai. Padiskutuoti, kas gali sverti gramą, kilogramą, toną?
5) atlikti analogišką užduotį kaip ir su matavimo vienetais: paprašyti mokinių surašyti visus žinomus svorio matus, nurodyti jų sąryšius. Įjungus 5 skaidrę pasitikrinti;
6) atlikti praktinę užduotį: mokytojas gali atsinešti į klasę svarstykles, sveriančias kilogramus ir gramus. Su mokiniais rasti daiktų, sveriančių 2 gramus, – kaip kad kamaninis kiaulianosis šikšnosparnis. 2 gramus sveriantį daiktą palaikyti rankose, bandant įsivaizduoti šikšnosparnio svorį. Tuomet galima pasverti kurį nors mokinį ir pabandyti apskaičiuoti, kiek tokio pat dydžio vaikų sudarytų banginio svorį, pvz., jei vienas vaikas sveria 40 kg, tai 25 tokie vaikai svertų 1 000 kg, arba 1 toną, 250 vaikų svertų 10 tonų, 2 500 vaikų – 100 tonų. O banginis vis tiek sveria daugiau! Jei, mokytojo nuomone, tokie skaičiavimai mokiniams per daug sudėtingi ar painūs, galima imti aukšto, tvirto vyro svorį – apie 100 kg (gal kurio nors vaiko tėtis tiek sveria?) – ir skaičiuoti, kiek tokių vyrų svertų 1, 10 ar 100 tonų;
7) pažiūrėti 6 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, kaip suprasti ir perskaityti dešimtaines trupmenas. Įjungus 7 skaidrę pasitikrinti;
8) atlikti praktinę užduotį: mokytojas išdalija vaikams įvairaus ilgio juostelių, paprašo jas išmatuoti ir užrašyti jų ilgį dešimtaine trupmena (darbas grupėse). Paskui, sukdami ratu (karusele), visi patikrina vieni kitų atliktas užduotis. Aptarti, kaip sekėsi;
9) pažiūrėti 8 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, pasitikrinti įjungus 9 skaidrę;
10) atlikti praktinę užduotį: pažiūrėti internete orų prognozę su pranešėju, pvz., vakar dienos žinių. Pasiūlyti mokiniams pabūti orų pranešėjais. Pakabinti Lietuvos ar pasaulio žemėlapį ir norintieji gali pranešti orus. Nesvarbu, kokią temperatūrą praneš mokiniai, reikėtų sutelkti dėmesį į temperatūros matų įvardijimą: ,,... laipsnių Celsijaus šilumos“, ,,… laipsnių Celsijaus šalčio“. Kiti mokiniai pagal pasakytą temperatūrą gali imituoti tam tikrus judesius, pvz., jei pasakoma minusinė temperatūra, vaizduoja, kad jiems šalta, dreba, jei pliusinė, kad vėdinasi vėduokle, braukia prakaitą ir pan.;
11) pažiūrėti 10 skaidrę, atsakyti į Robotuko klausimą, vėl paprašyti mokinių surašyti visus jiems žinomus laiko matus ir nurodyti jų sąryšius. Pasitikrinti įjungus 11 skaidrę;
12) atlikti praktinę užduotį: paprašyti mokinių išbūti užsimerkus, tylint ar pan. 1 min. Išrinkti tiksliausiai atspėjusįjį, kiek laiko trunka minutė. Galima 1 min. šokinėti, daryti pritūpimus ir pan. Galima pažaisti žaidimą „Diena-naktis“, tik sakyti ne „diena“, „naktis“, o laiką valandomis, pvz., 2 valandos (naktis), 15 valandų (diena) ir t. t.;
13) pažiūrėti 13 skaidrę, va
Žaisdamas šį žaidimą, sužinosi apie energijos naudojimą nuo senovės iki šių dienų ir tobulinsi savo skaitymo įgūdžius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti trumpametražį filmuką „Energija ir jos rūšys“, tuomet mokiniams pasiūlyti pažaisti šį žaidimą savarankiškai; 2) pažaidę žaidimą, padedami mokytojo, jie galėtų mokytis kiekvienam sakiniui iškelti klausimą: vienas vaikas klausia, o draugas atsako. Taip dar kartą įtvirtintų tai, ką perskaitė. Pavyzdžiui, kas dega lėčiau ir ilgiau nei medis ir teikia daugiau šilumos? Anglys (atsakymą galima būtų prašyti ir visu sakiniu); 3) šis žaidimas puikiai tinka diferencijuojant darbą skirtingų gebėjimų mokiniams: silpniau skaitantieji galėtų įveikti tik pirmąjį lygį, gerai skaitantieji – visus tris.
Atlikdamas užduotis susipažinsi su kai kuriais daiktais, atsiradusiais dėl naujų mokslo išradimų, ir pasikartosi rašybos taisykles.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą taisyklingai rašyti daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnes, taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokslo išradimus ir atradimus, jų įtaką žmogaus gyvenimui.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Mokslo išradimai“;
2) grupelėse atlikti pirmą užduotį ir kartu prisiminti, kokių dar mokiniai žino daiktų, kuriems išrasti ar patobulinti reikėjo naujų mokslo išradimų;
3) kitas užduotis mokiniams siūloma atlikti savarankiškai;
4) namie, naudojantis internetu ir kitais informacijos šaltiniais, pasirinkti kokį nors naują mokslo išradimą ir jį trumpai aprašyti (nusakyti jo naudą ir poveikį žmogaus gyvenimui) arba padaryti pristatymą naudojantis pateikčių programa;
5) atlikus visas užduotis, dar kartą prisiminti ir pasikartoti taisyklingą daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių galūnių rašybą.
Padėsi pastatyti namą, prisiminsi, kokios medžiagų savybės svarbios statybose, teisingai užrašysi paprastąsias ir dešimtaines trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus nurodyti, dėl kokių savybių įvairios medžiagos naudojamos konkrečioje srityje, ir per matematikos pamokas mokant užrašyti paprastąsias taisyklingąsias trupmenas, sieti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų panaudojimo galimybes;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus faktus apie statybines medžiagas papildomomis skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, duoti suskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų prireiks kambario, buto remontui.
Atlikęs šį laboratorinį darbą išsiaiškinsi, kaip augalai ir gyvūnai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją apie augalų ir gyvūnų prisitaikymą „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) aptarti, kodėl augalams ir gyvūnams yra svarbu prisitaikyti prie skirtingų gyvenimo sąlygų;
3) individualiai ar poromis atlikti šį laboratorinį darbą;
4) aptarti laboratorinio darbo rezultatus, sugalvoti daugiau augalų ir gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų pavyzdžių;
5) su mokiniais išėjus į mokyklos kiemą, iškasti saulėtoje vietoje ir pavėsyje augančias kiaulpienes. Apžiūrėti abu augalus ir palyginti jų šaknis ir lapus.
Prisiminęs, kaip teka elektra, iš pateiktų daiktų sudarysi energijos perdavimo grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų elektros energijos perdavimo pavyzdžių, arba per lietuvių kalbos pamokas, lavinant mokinių gebėjimus sklandžiai ir sąmoningai skaityti. Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje su mokiniais pakalbėti apie elektros energiją, jos perdavimo būdus kasdieniame gyvenime;
2) pasiūlyti mokiniams perskaityti dalykinių tekstų šia tema (pagal galimybes duoti mokiniams poromis panaršyti internete ar individualiai paieškoti informacijos apie energijos perdavimo būdus);
3) peržiūrėti prezentaciją „Energijos perdavimo būdai“;
4) atlikti laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams prisiminti ir patikrinti, kurios pateiktos medžiagos yra laidininkai, o kurios gali būti naudojamos kaip izoliatoriai (mokiniams pateikiami keli daiktai ir viena iš elektros grandinių);
6) atlikus bandymą aptarti rezultatus ir pakartoti, kurios medžiagos praleidžia elektros srovę, o kurios yra nelaidžios; taip pat aptarti elektros srovės mirtiną pavojų žmogaus gyvybei ir kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip teikti pagalbą žmogui, kurį nutrenkė elektros srovė.
Robotukas Baltijos pajūryje prisirinko gintaro gabalėlių, bet jų nepažino. Atlikdamas įvairias užduotis, padėsi jam sužinoti, kokios savybės būdingos gintarui.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis MO padės sužinoti gintaro savybes ir ugdys praktinius gebėjimus skaičiuoti objektus, sudėti ir atimti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“; 2) naudoti šį laboratorinį darbą kaip demonstracinę medžiagą aptariant svarbiausius medžiagų požymius; 3) siūloma pratęsti bandymus gyvai pamokoje tyrinėjant artimiausios aplinkos daiktus, juos apibūdinant (skystas ar kietas, sunkus ar lengvas, kietas ar minkštas, šiurkštus ar švelnus). Per bandymą taip pat galima tyrinėti ir tikrą gintarą atliekant visus veiksmus, kurie parodyti laboratoriniame darbe.
Atlikdamas laboratorinį bandymą su riedančiu kamuoliukų pilnu vežimėliu, stebėsi, kaip iš inercijos juda kamuoliukai staigiai sustabdžius vežimėlį. Bandymas padės tau suvokti, kodėl važiuojant automobiliu būtina prisisegti saugos diržus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą geriausia atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, išklausius teorinę medžiagą apie inerciją ir atlikus interaktyvųjį pratimą, susijusį su šiuo laboratoriniu darbu.
Geriausia laboratorinį darbą atlikti individualiai (galima skaičiuoti bandymus) arba kolektyviai po kiekvieno bandymo teikiant pasiūlymų, kaip greičiau surinkti kamuoliukus į gaudyklę.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per kūno kultūros pamoką ridenti kamuolius ir bandyti kurti kliūtis (pvz., gimnastikos lazda); stebėti, kaip keičiasi bandymo rezultatai nuo ridenimo stiprumo, kamuolio didumo, sunkumo;
2) per integruotas civilinės saugos pamokas aptarti inercijos reiškinį transporto priemonėse (saugos diržų būtinybę, saugų greitį, nepritvirtintus daiktus transporto priemonėse ir kt.) ir pėsčiomis (bėgdamas per kelią žmogus negali staigiai sustoti, nereikia bėgioti šalia važiuojamosios kelio dalies ir kt.).
Stebėsi, kiek laiko užtrunka įveikti tą patį maršrutą, pasirinkus skirtingus keliavimo būdus, ir įsitikinsi, kad automobiliu kelionės tikslas pasiekiamas ne visada greičiausiai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti nagrinėjant per pamokas judančių objektų kelią, greitį ir judėjimo laiką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip juda daiktai?“ ir atlikti interaktyviuosius pratimus (žaidimus) „Suskaičiuok daiktus“, „Greičiau įveik atstumą“, nes atliekant laboratorinį stebėjimą reikės žinių apie judančius objektus; 2) atliekant laboratorinį darbą ne tik stebėti pėsčiojo, dviratininko ir automobilio greitį, bet prieš peržiūrą mokiniams pasiūlyti atspėti, kaip viskas vyks, kiek galėtų užtrukti kiekvienas judantis objektas. 3) Atlikus laboratorinį darbą siūloma surengti diskusiją ir neapsiriboti vien laboratoriniame darbe esančiais klausimais ir išvadomis, o išnagrinėti ir kitas situacijas, pavyzdžiui, kiek kuris judantis objektas kurį lenkia, kiek sutaupoma laiko, kada kokį keliavimo būdą rinktis ir panašiai; 4) peržiūrėjus šį laboratorinį darbą sporto salėje (arba lauke) galima palyginti paprastą ėjimą, bėgimą, važiavimą riedučiais ar kitą judėjimo būdą.
Ar žinai, kuo skiriasi paukštis nuo žinduolio? O varliagyvis nuo roplio ar žuvies? Ar moki sudaryti ir skaityti diagramos duomenis? Šiame laboratoriniame darbe gali tai pasitikrinti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas:
1) per pasaulio pažinimo pamoką, apibendrinant žinias apie stuburinius gyvūnus ir jų skirstymą į grupes, tiktų atlikti šį laboratorinį darbą. Pamokos pradžioje mokytojo pasirinktu būdu reikėtų pakartoti žinomą medžiagą apie gyvūnų grupes, po to skirti apie 20 min šiam laboratoriniam darbui atlikti, nes jis nėra lengvas net ketvirtosios klasės mokiniams;
2) šio darbo pradžioje pateiktą lentelę su gyvūnų nuotraukomis panaudoti kaip vaizdinę priemonę, kalbant apie stuburinių gyvūnų grupes;
3) per matematikos pamokas, mokantis statistikos, sudaryti ir skaityti diagramas, taip pat būtų naudinga atlikti šį laboratorinį darbą.
Įminsi mįsles ir sužinosi, kokius senovinius žemės ūkio darbų įrankius ar padargus dabar pakeitė šiuolaikinė technika. Prisiminsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų gaminami įrankiai ar padargai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie senovinius darbo įrankius ir žemės ūkio padargus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti prezentaciją „Duonos kelias“; 2) duoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose; 3) atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) įminus visas mįsles, nupiešti darbo įrankių poras – senovinį ir dabartinį, taip mokiniai įsimins jų pavadinimus ir atliekamas funkcijas; 5) skirti grupinį darbą detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes ir tinkamai pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus, susiejant pasirinkimą su medžiagų savybėmis; 6) per lietuvių kalbos pamokas mokytis kurti rišlų pasakojimą apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo; 7) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, vėliau apibendrinti ir įvardyti skirtumus ir panašumus.
Atlikdamas laboratorinį darbą tyrinėsi, per kiek laiko suyra įvairios atliekos, prisiminsi, kad jas reikia rūšiuoti ir neteršti aplinkos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią priemonę galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie aplinkos taršą ir šiukšlių rūšiavimą. Taip pat su šia mokymo priemone galima susipažinti per klasės valandėlę prieš rengiant mokinių talką. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių padiskutuoti, ar verta rūšiuoti atliekas ir kaip reikėtų elgtis išvydus kitus teršiant aplinką, peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“; 2) atlikus laboratorinį darbą surengti grupinę veiklą: pagal laboratoriniame darbe pateiktas kategorijas: popierius, metalas, stiklas ir pan., duoti mokiniams surūšiuoti pateiktus paveikslėlius su buitinių atliekų pavyzdžiais, arba paprašyti jų atsinešti iš namų kuo įvairesnių tuščių pakuočių ir jas surūšiuoti. Veiklos pabaigoje aptarti kiekvienos grupės surūšiuotas atliekas; 3) individualiai arba grupėmis pateikti užduočių apie atliekų rūšis, jų antrinį naudojimą (pvz., burtų keliu grupės išsitraukia buitinės atliekos pavadinimą ir kitai pamokai parengia iki 2 min. pranešimą apie tai, kur naudojama perdirbta atlieka); 4) prieš dailės ir technologijų pamoką, kurioje bus gaminami darbeliai iš antrinių žaliavų, papasakoti mokiniams, per kiek laiko suyra atliekos; galima grupei duoti buitinių atliekų ir kitų medžiagų ir padaryti darbelį: žaidimą, puošybos detalę arba praktinės paskirties daiktą.
Atliksi laboratorinį darbą ir stebėsi, kaip kinta įvairių deginamų ar kaitinamų medžiagų savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią priemonę galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant medžiagų savybes ir jų kaitą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių leisti mokiniams apžiūrėti iš anksto mokytojo atneštas įvairias medžiagas, paklausti, ką apie jas žino, kam yra tekę su jomis dirbti; 2) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; 3) padiskutuoti apie medžiagų savybes ir medžiagų perdirbimą; 4) individualiai ar grupėse atlikti šį laboratorinį darbą; 5) duoti grupinį darbą, skirtą pamokos veiklai apibendrinti. Pasiūlyti mokiniams pagal tam tikras savybes sudaryti medžiagų sąrašą (pvz.: kietos, skystos, birios).
Atliksi bandymą ir stebėsi reiškinį, vadinamą korozija. Sužinosi, kaip ir kodėl keičiasi geležies savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie natūralias ir dirbtines medžiagas, aiškinantis, kodėl keičiasi medžiagų savybės. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“, pasiūlyti mokiniams atlikti laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks bandymui atlikti;
3) pasiūlyti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis laboratoriniu darbu, pabandyti stebėti drėgmės poveikį įvairiems metalams (variui, aliuminiui, sidabrui ir kt.), savo stebėjimais pasidalyti su klasės draugais, pristatant stebėjimo išvadas.
Su Robotuku sužinosi, kaip gaminamas popierius ir kaip keičiasi medžiagų savybės su jomis dirbant, išmoksi sukurti trumpą pasakojimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją tinka naudoti supažindinant mokinius su kasdienėje aplinkoje esančiais taršos šaltiniais, aptariant popieriaus gamybos ir jo perdirbimo eigą, aiškinant, kaip keičiasi perdirbamų medžiagų savybės, bei mokant mokinius kurti pasakojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš rodant demonstraciją, padiskutuoti su mokiniais, kas yra tarša, ką mokiniai žino apie šiukšlių rūšiavimą (tinka naudoti demonstracinį MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“, laboratorinį darbą „Patyrinėk, kaip irsta atliekos“); 2) su mokiniais aptarti ir palyginti abu popieriaus gamybos būdus; 3) peržiūrėjus demonstraciją pabandyti patiems perdirbti popierių; 4) sukurti rišlų pasakojimą „Kaip aš gaminau popierių“.
Šiame žaidime prisiminsi planetų vietą Saulės sistemoje ir jas apibūdinsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Saulės sistema“; 2) vėliau 8 mokiniai gali išsitraukti mokytojo paruoštas korteles su planetų pavadinimais, sustoti iš eilės nuo Saulės ir prisistatyti, pvz.: „Aš – Merkurijus. Esu mažiausia Saulės sistemos planeta“; 3) užduoti mokiniams daugiau pasidomėti kortelėje tekusia planeta ir surinktą informaciją pristatyti klasės draugams (korteles galima būtų leisti traukti visiems vaikams); 4) pamokos pabaigoje tikslinga pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą kiekvienam individualiai.
Perskaitęs po vabzdžiais besislepiančią informaciją, sužinosi apie juos keletą įdomių dalykų ir prisiminsi, kaip reikia atlikti bandymą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą apie bandymo eigą, skirti mokiniams sužaisti šį žaidimą; 2) panaudoti žaidimą per pasaulio pažinimo pamokas, kuriose kalbama apie vabzdžius, nes jame yra pateikiama trumpa informacija apie blakės, tarakono ir auslindos gyvenamąją vietą, mitybą; 3) sužaisti žaidimą prieš rengiantis atlikti kokį nors bandymą, siekiant pasikartoti jo eigą.
Pabūk fotografu, padaryk dykumos augalų ir gyvūnų nuotraukų, pasitikrink, ar žinai, kaip jie prisitaiko prie aplinkos, ir atlik su jais susijusias skaičiavimo užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gyvų organizmų prisitaikymą prie aplinkos. Siūloma veikla per pamoką:
1) stebėti demonstraciją „Augalų ir gyvūnų prisitaikymas“;
2) individualiai arba poromis atlikti šį interaktyvųjį pratimą;
3) su mokiniais aptarti ir lentoje surašyti kuo daugiau gyvūnų, kuriuos nuo pavojų gelbsti spalva, kūno forma, vikrios kojos ir t. t.;
4) pažaisti komandinį žaidimą: viena komanda pasitarusi pamėgdžioja, kaip juda įvairūs gyvūnai. Kita komanda turi atspėti, kokio gyvūno judesius rodo pirmoji. Vėliau komandos apsikeičia vaidmenimis. Baigus žaisti suskaičiuojami teisingi spėjimai;
5) vaikai gali pasirinkti kurį nors jutimą, pavyzdžiui, regą, klausą ar uoslę, rasti daugiau medžiagos apie gyvūnus, kurių tos rūšies juslė yra labai išlavėjusi, ir per kitą pamoką juos pristatyti.
Išsispausdinęs pranešimo planą, ieškosi informacijos apie pasirinktą nykstantį gyvūną, savarankiškai ją apibendrinsi ir pateiksi kitiems. Šį planą galėsi naudoti ir rengdamas kitus pranešimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą savarankiškai rinkti informaciją apie pasirinktą nykstantį gyvūną, rengti pranešimus, apibendrinamąsias išvadas pristatyti bendraklasiams, mokytojams, tėveliams.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Kaip parengti pristatymą?“;
2) pavartyti Lietuvos raudonąją knygą, aptarti nykstančių gyvūnų rūšis, suskirsčius mokinius į grupeles po 3–5, pasirinkti vieną rūšį, išsispausdinti darbo lapą, kuriame yra pranešimo apie pasirinktą nykstantį gyvūną planas, ir atlikti pateiktas užduotis;
3) klasėje pristatyti ir aptarti atskirų mokinių grupelių surinktą apibendrinamąją informaciją apie pasirinktas nykstančių gyvūnų rūšis.
Sužinosi apie Saulės sistemą ir jos planetas, Paukščių Tako galaktiką, kurioje esame. Išmoksi sudaryti giminiškus žodžius ir taisyklingai parašyti planetų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos pamokas, mokantis skirstyti žodžius reikšminėmis dalimis; per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Žemę ir Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją; 2) pasiūlyti vaikams pasirinkti iš šios prezentacijos žodžių (žvaigždė, mėnulis ir pan.) ir iš jų sudaryti kuo daugiau giminiškų žodžių bei pažymėti reikšmines jų dalis; 3) padalyti mokinius į 8 grupes. Naudojantis enciklopedijomis ir kitais informaciniais šaltiniais pasiūlyti plačiau pasidomėti priskirtomis planetomis ir apibendrinus informaciją parengti pristatymą klasės draugams; 4) pasiūlyti mokiniams sugalvoti faktais paremtą sakinį su pasirinkta planeta ir taip įtvirtinti taisyklingą planetų pavadinimų rašybą; 5) pagal tikslias proporcijas iš modelino ar kitų medžiagų pasidaryti planetų modelius; 6) pamokos pabaigoje mokytojas galėtų apibūdinti vieną iš planetų, o mokiniai spėtų jos pavadinimą.
Turbūt visiems yra tekę grožėtis drugelių sparnų raštais. Gal pastebėjai, ar jų sparnų raštas vienodas? Tai sužinosi atlikęs stebėjimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos, dailės pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas, ruošiantis atlikti stebėjimą, peržiūrėti demonstraciją, atkreipti dėmesį į tai, kaip mergaitė ir berniukas atliko stebėjimą: numatė tikslą, suformulavo hipotezę ir t. t.;
2) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie drugių vystymosi ciklą, pratęsti temą ir apie jų sparnų raštą, peržiūrėti demonstraciją; esant galimybei, išeiti į lauką – gal pavyks pastebėti drugelio sparnų raštą tikrovėje;
3) per matematikos pamokas, kalbant apie simetriją, simetrijos ašį, simetriškus daiktus, peržiūrėti demonstracijos pradžią;
4) pamokas galima išsidėstyti taip, kad matematikos ir pasaulio pažinimo pamokos būtų viena po kitos; per matematikos pamoką peržiūrėti demonstraciją, susipažinti su simetriškais ir nesimetriškais daiktais, nusibraižyti dažnių lentelių, o per pasaulio pažinimo pamoką eiti į lauką ieškoti simetriškų ir nesimetriškų gamtos kūrinių;
5) per dailės pamoką, peržiūrėjus demonstraciją, įvairiomis technikomis sukurti drugelių su simetriškais sparnų raštais (spaudavimo, monotipijos ir kt. technikomis).
Išmoksi sudaryti skirtingų augalų ir gyvūnų mitybos grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis mitybos grandines. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Kas kuo minta?“; 2) organizuoti darbą porose su metodine priemone žaidimu „Ką žinai apie mitybos grandines?“. Užduotis skatins mokinius kritiškai mąstyti, sieti turimas žinias apie gyvūnus ir augalus, daryti išvadas; 3) skirti individualų darbą su interaktyviuoju pratimu; 4) pamokos pabaigoje mokiniams išdalyti atsiliepimų kortas (https://iqesonline.lt) su pateiktomis sakinių pradžios formuluotėmis, kurios padės mokiniams suformuluoti atsiliepimą apie šios pamokos veiklą.
Šiame pratime su Robotuku pasitikrinsi, ar įsiminei, kaip veikia senoviniai ir šiuolaikiniai buities įrankiai.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Žmonių buitis seniau ir dabar“; 2) su mokiniais aptarti, kaip veikia turimi senoviniai buities įrankiai ir juos pakeitę elektros prietaisai, arba juos išbandyti (pvz., atsinešti į mokyklą); 3) mokiniai savarankiškai, porose arba grupėmis atlieka šį interaktyvųjį pratimą, skirtą pamokos veiklai apibendrinti.
Planetariume su Robotuku iš geometrinių figūrų sudėliosi Saulės, Mėnulio arba žvaigždės mozaikas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per matematikos pamoką, individualiai atlikdami kūrybines užduotis, mokiniai gali įtvirtinti geometrinių figūrų pavadinimus ir pakartoti daiktų vietą nusakančių kasdienės kalbos žodžių reikšmes; 2) pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamoką mokant apskaičiuoti statistinius duomenis ir braižyti diagramas. Mokiniams galima duoti suskaičiuoti, kiek ir kokios spalvos geometrinių figūrų panaudota vienai ar kitai mozaikai sukurti; 3) per dailės ir technologijų pamokas šį pratimą siūloma naudoti mokinius supažindinant su mozaikos technika ir geometrinėmis formomis. Naudodamiesi pratimu, vaikai gali mokytis komponuoti geometrines figūras tam tikroje erdvėje ir derinti jų spalvas; 4) per lietuvių kalbos pamokas, perskaičiuos kūrinius (sakmes) apie Mėnulį, Saulę ir žvaigždes, pasiūlyti šiuos objektus sudėlioti; 5) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulę arba apie Mėnulį, sudėlioti jų mozaikas.
Žaisdamas išklausysi naminio gyvulio ar paukščio spalvos apibūdinimą, išgirsi jo skleidžiamą garsą ir sudėliosi to gyvūno jauniklio pavadinimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti žaidimą supažindinant mokinius su naminių gyvulių ir paukščių skleidžiamais garsais bei jų spalvų pavadinimais. Taip pat siekiant įvirtinti mokinių gebėjimą rašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo; 2) sužaidus žaidimą, galima su mokiniais aptarti, kokius naminius gyvulius ir paukščius jie yra matę ir ar jau žinojo matytų naminių gyvulių ir paukščių jauniklių pavadinimus; 3) pasiūlyti mokiniams parašyti rašinėlį apie žaidime matytus naminius gyvulius ir paukščius, jų jauniklius, rašant atkreipti dėmesį į žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus; 4) siekiant geriau įsiminti naminių gyvulių ir paukščių spalvas, naudojant įvairią techniką juos nupiešti ir (arba) aplikuoti.
Žaisdamas žaidimą pagal nurodytą požymį sugrupuosi dažniausiai Lietuvoje sutinkamus medžius, krūmus, žoles.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Lietuvos augalai“, naudoti šį interaktyvųjį pratimą mokantis skirti medžius, krūmus, žoles; 2) dirbdami grupėmis arba porose mokiniai gali varžytis, kam pavyks teisingiau, mažiau kartų suklydus atlikti šią užduotį ir paaiškinti, kuo skiriasi medžiai, krūmai ir žolės; 3) įtvirtinant mokinių žinias apie medžius, krūmus, žoles, per dailės ar technologijų pamokas sukurti augalų kortelių, kurios vėliau bus naudojamos stalo žaidimui apie būdingiausius Lietuvos augalus. Žaidimo taisykles gali kurti patys vaikai, padedami mokytojo. Mokiniai galėtų pasigaminti kortelių ir apie MO nepaminėtus augalus, taip jie pagilintų žinias.
Prisiminęs, kaip skaičiuojamas kelias, greitis ir laikas, bandysi sukurti ir išspręsti tekstinius uždavinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių gebėjimus suprasti kelio, laiko ir greičio ryšį ir spręsti uždavinius, susijusius su kelio, laiko ir greičio skaičiavimais. Pratimą geriausia atlikti individualiai, bet galima ir su visa klase. Siūloma veikla per pamoką:
1) užsirašyti sudaromus uždavinius, kad suklydus būtų galima analizuoti, kodėl netiko sudarytas tekstinio uždavinio variantas;
2) demonstruodamas mokytojas gali sudaryti uždavinio pavyzdį, o mokiniai galėtų jį įvertinti ir prireikus pasiūlyti keisti;
3) mokytojas ir mokiniai gali neapsiriboti pateiktais 5 uždaviniais ir juos atlikę sukurti panašių savo užduočių;
4) per matematikos ar dailės pamoką nupiešti šių uždavinių matematines schemas;
5) per lietuvių kalbos pamoką analizuoti šių ar panašių uždavinių tekstus, atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą.
Prieš atliekant šį pratimą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kelias, laikas ir greitis“.
Surengęs vabzdžių bėgimo varžybas sužinosi, kas greičiausiai bėga: blakė, tarakonas ar auslinda.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstraciją „Kaip atlikti bandymą?“ ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie vabzdžius arba apie gyvų organizmų gebėjimą judėti, pasiūlyti vaikams atlikti šį laboratorinį darbą; 2) per matematikos pamokas mokantis statistikos pradmenų, panaudoti laboratorinio darbo dalį apie vabzdžių bėgimą ir užpildyti iš anksto pasiruoštas lenteles; 3) per kūno kultūros pamokas surengti panašias vaikų bėgimo varžybas (bėgant paprastai ir ropojant kaip vabzdžiai), rezultatus fiksuoti lentelėje, daryti išvadas; 4) atlikus laboratorinį darbą, per pasaulio pažinimo arba dailės pamoką individualiai arba grupėmis paruošti pristatymus klasės draugams, tėvams, mokytojui.
Atlikdamas šį pratimą, atpažinsi judančius ir nejudančius daiktus bei apskaičiuosi jų sumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip juda daiktai?“; 2) MO atlikti individualiai, grupėmis arba visa klase. Jį demonstruojant, visi mokiniai žymisi savo atsakymus, o vėliau kuris nors vienas pristato visai klasei; 3) per matematikos pamoką, kai mokantis sudėtį, veiksmui atlikti naudojamas konkretus daiktų kiekis ir tikrinantis jie suskaičiuojami paeiliui (pvz. 3 + 2 = 1 + 1 + 1 + 1 + 1 = 5); 4) šis MO tinka tiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kurie sunkiau supranta sudėties veiksmą.
Sužinosi apie dažniausiai drabužiams siūti naudojamų audinių sudėtį ir mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas kartojant daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininko, daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininko rašybą; mokantis aprašyti dėvimus drabužius. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Audinių savybės“; 2) dirbant grupėse patyrinėti savo drabužių išorines savybes ir etiketes, pasiaiškinti, iš kokio audinio pagaminti drabužiai, kokiomis savybėmis jie pasižymi; 3) atlikti šį interaktyvųjį pratimą individualiai; 4) naudojant PPP metodą („pagalvoju“ – mokinys užsirašo svarbiausias mintis, reikalingas aprašymui; „pasidaliju“ – su užrašytomis mintimis supažindina porininką; „pristatau“ – sukuria aprašymą ir pristato klasės draugams) pasiūlyti mokiniams aprašyti pasirinktą dėvimą drabužį ir jo audinių savybes; 5) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: Kas pavyko? Ką vertėtų patobulinti? Ką galiu padaryti, kad aprašymas būtų geresnis?
Teisingai atlikęs užduotis ir įrašęs kalbos dalis, laiko, ilgio ir masės matavimo rezultatus, sužinosi žirgų veislių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas kartojant, įtvirtinant daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį;
2) per lietuvių kalbos pamokas mokantis žodžių, nusakančių žirgų spalvą. Mokiniai arba mokytojas galėtų paruošti tokių žodžių sąrašą. Atliekant užduotis galima pasiaiškinti, kokia tai žirgo spalva;
3) per matematikos pamokas palyginti pratime minėtų žirgų aukštį (ties gogu), apskaičiuoti jo skirtumą, palyginti žirgų aukštį ir vaikų ūgį;
4) per matematikos pamokas, remiantis šių trijų žirgų aukščiu ir surinkus papildomos medžiagos apie kitų žirgų veislių aukštį, sudaryti diagramą (nuo žemiausio iki aukščiausio). Norint pasunkinti užduotį, žirgų aukštį pateikti užrašytą vieniniais ir sudėtiniais matiniais skaičiais;
5) per matematikos pamokas atlikti įvairius skaičiavimus, naudojant pateiktus masės duomenis: rasti vidutinį svorį, pvz., jei svoris 380–420 kg, tai vidutinis svoris – 400 kg; galima skaičiuoti, kiek vaikų sudarytų žirgo svorį ir pan.;
6) surengti mokinių išvyką į žirgyną. Ruošiantis išvykai, pasiūlyti atlikti šias užduotis, surinkti daugiau medžiagos apie žirgų veisles. Galima atlikti šias užduotis ir grįžus iš žirgyno, siekiant įtvirtinti įgytas žinias.
Išklausysi lokio pagalbos prašymą ir sužinojęs, kodėl baltiesiems lokiams gresia išnykimas, parinksi pateiktiems sakiniams tinkamas pabaigas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kada, kas ir kodėl dažniausiai prašo pagalbos;
2) pristatyti pamokos herojų – baltąjį lokį. Trumpai aptarti, ką mokiniai jau žino apie jį, išklausyti tekstą apie baltąjį lokį, savarankiškai atlikti užduotis;
3) mokiniams atlikus užduotis aptarti rezultatus;
4) mokytojas galėtų sugalvoti ir pateikti mokiniams papildomų su baltojo lokio prašymu susijusių klausimų, reikalaujančių platesnio atsakymo, skatinančių mokinius samprotauti.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką:
1) pamokos pradžioje paklausti mokinių, ką jie žino apie energiją, energijos gamybos žalą gamtai;
2) peržiūrėti prezentaciją „Kaip turiu taupyti energiją ir kodėl?“
3) aptarti prezentaciją, padiskutuoti, kaip galima saugoti gamtą;
4) duoti mokiniams savarankiškai atlikti pratimą, paskui jį kartu aptarti;
5) pasidomėti, kokiems dar gyvūnams dėl visuotinio atšilimo gresia išnykimas.
Išsispausdinęs stebėjimo lapą, visą savaitę namie stebėsi elektros prietaisų veikimą. Žymėsi, kurie prietaisai naudojami be reikalo, ir juos išjungdamas mokysies taupyti elektros energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO reikėtų atlikti baigus pažinties su elektros prietaisais ir elektros taupymo temas. Pageidautina prieš tai padirbėti su kitais susijusiais MO – peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Elektros prietaisai“, atlikti interaktyviojo pratimo „Įjunk elektros prietaisą saugiai!“ užduotis. Prieš pildant stebėjimo lapą, reikėtų mokiniams paaiškinti, kaip pildyti lentelę, t. y. aptarti kiekvieną instrukcijos punktą, ir atliekant stebėjimą būtinai tartis su suaugusiais šeimos nariais. Aptariant užpildytą lentelę daugiau dėmesio atkreipti į 4-ą klausimą ir su mokiniais aptarti: kaip pavyko namie taupyti elektros energiją, ar po šio stebėjimo namie įvyko kokių nors pokyčių? Pasiūlyti pakartoti stebėjimą po mėnesio.
Užduočių lape nubraižysi vandens apytakos rato gamtoje schemą ir pažymėsi vandens kelią, o atsakydamas į klausimus mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Ši šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimus, leidžiančius suvokti vandens apytaką gamtoje, ir siekiant pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“, aptarti gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus;
2) atlikti laboratorinį darbą „Tyrinėk vandens apytaką namuose“;
3) pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles: kaip kelti žodžius į kitą eilutę, kokius skyrybos ženklus rašyti sakinio gale, kaip kableliais atskirti neišplėstines vienarūšes sakinio dalis, kaip rašyti kablelį prieš o, bet, tačiau, kad, pirmąjį sakinį atitraukti nuo krašto ir kt.;
4) išsispausdinti ir užpildyti šabloną, aptarti mokinių nubraižytas schemas ir apibendrinti išvadas bei pa(si)tikrinti, ar šablono lape mokiniai taisyklingai užrašė mintis apie vandens apytaką.
Išsispausdinęs apklausos lapą, galėsi apklausti šeimos narius ir artimus aplinkinius žmones ir išsiaiškinti, kaip jie tausoja aplinką, kad ji būtų mažiau užteršta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus suvokti švarios, neužterštos aplinkos svarbą žmogui ir pateikti pavyzdžių, kaip tausoti aplinką, orą, vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
3) išsispausdinti ir užpildyti šabloną „Ar saugai ir tausoji aplinką?“, aptarti mokinių surinktus apklausos rezultatus ir apibendrinti išvadas.
Pateikiama lentelė apie naminių gyvūnų (augintinių) priežiūrą, kurią gali atsisiųsti ir užpildyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Mokiniams kartu su mokytoju peržiūrėjus ir aptarus visus grupės MO, šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas įtvirtinant mokinių žinias apie naminių gyvūnų išvaizdą, mitybą, priežiūrą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Naminiai gyvūnai ir augalai“; 2) mokiniams savarankiškai arba porose pasiūlyti užpildyti lentelę ir paskui padiskutuoti apie tai, kokius naminius gyvūnus jie augina ar norėtų auginti, kokie yra jų priežiūros ypatumai; 3) taip pat galima padiskutuoti apie įdomius nutikimus auginant naminius gyvūnus.
Atlikęs šį laboratorinį darbą, įsitikinsi, kad kai kuriuos gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus galima stebėti ir namie.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų vandens apytakos gamtoje pavyzdžių.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamokas:
1) pamokos pradžioje su mokiniais aptarti vandens apytaką gamtoje;
2) pasiūlyti mokiniams poromis arba individualiai panaršyti internete ir rasti informacijos apie vandens apytakos ratą gamtoje;
3) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“;
4) atlikti šį laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, aptarti, kaip sekėsi atspėti vandens procesus ir kas naujo sužinota apie vandens procesus gamtoje;
6) su mokiniais padiskutuoti apie kitus galimus vandens apytakos pavyzdžius artimoje aplinkoje;
7) pasiūlyti išsispausdinti ir užpildyti su šiuo laboratoriniu darbu susijusį šabloną „Tiriu vandens procesus gamtoje“.
Peržiūrėjęs skaidres ir animaciją, suprasi, kaip gamtoje vyksta vandens apytaka.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kaip vanduo atsiranda įvairiuose vandens telkiniuose (šaltiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose);
2) peržiūrėti prezentacija apie vandens apytaką;
3) pasiūlyti grupelėse ar porose atlikti su šia prezentacija susijusį laboratorinį darbą;
4) atlikus laboratorinį darbą ir aptarus rezultatus, galima su mokiniais patiems nubraižyti vandens apytakos rato schemas ir jose sužymėti vandens kelią;
5) išsispausdinti su šia prezentacija susijusį šabloną ir jį užpildyti;
6) aptarti, kas pavyko, ką dar reikėtų prisiminti ir patikslinti. Kartu galima aptarti klimato reiškinius, kurie sutrikdo vandens apytakos ratą, pavyzdžiui, kokį poveikį turi staiga užėjusi sausra.
Sužinosi, kokius įrankius žmonės naudojo buityje anksčiau ir kokie mokslo atradimai padėjo pagaminti šiuolaikinius prietaisus ir mašinas. Sužinosi pagrindines elektros prietaisų naudojimo taisykles.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) padiskutuoti, kas yra buitis, kokius mokiniai žino mokslo išradimus, kokiais prietaisais ir įrenginiais naudojasi kasdien. Peržiūrėjus demonstraciją, diskusiją galima pratęsti; 2) peržiūrėti demonstraciją ir padiskutuoti apie mokiniams svarbius mokslo išradimus ir kasdien naudojamus elektros įrenginius. Su mokiniais paieškoti pavyzdžių artimiausioje aplinkoje ir aptarti kuo daugiau pažangių pokyčių, įvykusių dėl mokslo atradimų; 3) peržiūrėjus demonstraciją aptarti ir palyginti rankinio ir mechaninio darbo pranašumus ir trūkumus; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą siūloma apsilankyti kraštotyros muziejuje ir ten rasti bei atpažinti (jeigu tokių yra) demonstracijoje stebėtus prietaisus, įrankius; 5) praktiškai išbandyti (atlikti bandymą) kurį nors senovinį ir šiuolaikinį prietaisą ir nusakyti jų skirtumus, pranašumus ir (arba) trūkumus, pvz.: sumalti kavos pupeles rankine ir elektrine kavamale.
