Skaičiuosi kelią, laiką ir greitį, kad ateityje galėtum geriau planuoti savo keliones.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą individualiai ir užrašyti sprendimus ant lapelių; 2) kolektyviai žiūrėti, spręsti ir analizuoti pasirinktus sprendimus; 3) pagal pavyzdį individualiai sukurti tokio tipo uždavinių (rasti laiką, kelią, greitį) ir pasiūlyti kitiems mokiniams juos išspręsti; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų.
Atlikdamas testo užduotis prisiminsi, kokios medžiagos naudojamos statybose, ir pasitikrinsi, ar moki sudaryti ir spręsti matematines lygtis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti siekiant patikrinti mokinių žinias ir ar jie geba teisingai aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprastais skaitiniais reiškiniais ir lygtimis. Testą siūloma atlikti per matematikos pamoką.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“;
2) atlikti bandymą: stebėti, kaip nuo drėgmės vinis (geležį) paveikia korozija, vinys surūdija;
3) individualiai atlikti testą; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Susipažinsi su drabužiams siūti naudojamais audiniais, jų savybėmis, sužinosi, kaip skaityti dažnių lentelėse pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie dažnių lenteles, arba per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kokie audiniai naudojami drabužiams siūti.
Siūloma veikla per pamoką:
1) iš pradžių paklausti mokinių, iš ko pagaminti jų dėvimi drabužiai, išklausyti jų samprotavimų;
2) vėliau stebėti ir aptarti prezentaciją (mokiniai gali nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau juos galima drauge išsiaiškinti ir aptarti);
3) po prezentacijos skirti tiriamąją veiklą – mokiniai turėtų rinkti duomenis, iš kokių audinių pagaminti jų dėvimi drabužiai, ir pildyti mokytojo arba pačių parengtą dažnių lentelę, pateikti išvadas;
4) pamokos pabaigoje porose mokiniai gali pristatyti savo dėvimų drabužių audinius ir nusakyti jų savybes.
Klausydamasis pasakos, sužinosi apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo. Išgirsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų turėtų būti pagaminti įvairūs įrenginiai ir mašinos, kad galima būtų pjauti, kulti javus, malti grūdus, kepti duoną.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją siūloma naudoti per lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamokas, mokantis nusakyti svarbiausius klausytos pasakos įvykius, pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus ir juos susieti su medžiagų savybėmis.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją;
2) pasiūlyti vaikams išrinkti esminius žodžius, nusakančius svarbiausius duonos kelio įvykius;
3) per pasaulio pažinimo pamoką detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes, prisiminti, kokie įrenginiai ar mašinos buvo paminėti pasakoje, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios tų medžiagų savybės ir koks jų vaidmuo;
4) suskirsčius mokinius į 8 grupes, pasiūlyti kiekvienai grupei nupiešti ir aprašyti po vieną duonos kelio etapą: arimą, sėjimą, javų auginimą, pjovimą, kūlimą, malimą, tešlos minkymą, kepimą. Sukurti knygelę;
5) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, įvardijant skirtumus ir panašumus;
6) surengti popietę ar viktoriną „Patarlės ir mįslės apie duoną“.
Sužinosi, kodėl Robotuko namuose dingo elektra, skaitydamas knygutę išsiaiškinsi elektros prietaisų požymius, išklausysi patarimų, kaip taupyti elektros energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame MO mokoma pažinti elektros prietaisus, taip pat siūlomi paprasti elektros taupymo būdai. Mokiniai turi patys perskaityti sakinius ir juos suvokti. Siūloma veikla per pamoką: 1) parodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje; 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą aptarti elektros prietaisų požymius; 3) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą surengti grupinį darbą: rodyti mokiniams įvairius prietaisus ir kitus daiktus ir pagal jų požymius paprašyti įrodyti, kad tai elektros prietaisai arba ne.
Pažiūrėjęs šį filmuką sužinosi, kas yra energija ir kokios būna jos rūšys.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje skirti aktyvią veiklą, pavyzdžiui, vieną minutę šokinėti vietoje; 2) aptarti su vaikais, kaip jie jaučiasi, kas atsitiko ir toliau rutuliojant pokalbį išsiaiškinti, ką jie žino apie energiją, jos rūšis; 3) vėliau peržiūrėti ir aptarti šį MO, pabrėžiant, kam reikalinga energija, paprašyti vaikų pagalvoti ir pateikti daugiau pavyzdžių, kam dar naudojama energija; 4) galiausiai skirti vaikams panašią užduotį kaip ir šio MO pabaigoje.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kaip elektra patenka į mūsų namus, kokie yra pagrindiniai energijos perdavimo būdai ir kaip saugiai naudoti elektros prietaisus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama žiūrėti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti apie energiją, jos rūšis ir galimus pavojus gamtai ir žmogui gaminant įvairias energijos rūšis;
2) peržiūrėti prezentaciją apie energijos perdavimo grandines;
4) aptarti prezentaciją ir pasiūlyti mokiniams iš savo buities sugalvoti energijos perdavimo grandinių pavyzdžių;
5) dar kartą aptarti saugų elgesį su elektros prietaisais, elektros taupymo būdus;
6) savarankiškai arba porose atlikti laboratorinį darbą „Patyrinėk elektros grandinę“;
7) atlikus laboratorinį darbą aptarti, kaip sekėsi, ką reikėtų dar pasikartoti;
8) pamokos pabaigoje atlikti praktinių užduočių jungiant elektros grandines.
Peržiūrėjęs šią prezentaciją, sužinosi, kokią žalą mūsų Žemei daro energijos gamyba, pasimokysi taupyti elektros ir šilumos energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje padiskutuoti, kas yra energija, prisiminti jos rūšis; 2) peržiūrėti prezentaciją; 3) apibendrinti, kodėl Žemei reikalinga mūsų visų pagalba; 4) iš „Patarimų mokiniui“ peržiūrėti vieną pasirinktą filmuką apie visuotinį klimato atšilimą; 5) iš peržiūrėtos prezentacijos atsakyti į probleminį klausimą „Ar moki taupyti energiją?“; 6) aptarti, kokių elektros, šilumos taupymo būdų žino mokinio šeima ir kaip juos taiko; 7) pateikti dar daugiau elektros ir šilumos taupymo pavyzdžių; 8) pasirinktinai iš „Patarimų mokiniui“ pažiūrėti vieną filmuką apie energijos taupymą.
Žemėlapyje pažymėsi maršrutą tarp miestelių ir apskaičiuosi, kaip greičiau galima įveikti tą patį atstumą keliaujant dviračiu ir einat pėsčiomis.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikti pratimą peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Kaip juda daiktai?“ ir atlikus interaktyvųjį pratimą „Suskaičiuok daiktus“; 2) rekomenduojama atlikti pratimą supažindinant mokinius su žemėlapiu ir aiškinantis maršruto sąvoką bei aptariant, kaip pasiekti kelionės tikslą keliaujant nustatytu maršrutu; 3) atlikus pratimą padiskutuoti apie dviratininko ir pėsčiojo poilsį, tam sugaištą laiką ir kiek tuomet galėtų trukti kelionė; 4) naudoti pratimą per matematikos pamoką norint pasitikrinti ir įtvirtinti gebėjimą atimti peržengiant dešimtį. Tuomet siūloma atimties veiksmus atlikti raštu.
Su Robotuku dėliodamas patarimus, kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, įjungsi žibintuvėlį ir, sutaisęs stalinės lempos laidą, ją įžiebsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Šiame pratime mokomasi logiškai sudėti žodžius į sakinius, todėl MO galima naudoti per lietuvių kalbos pamoką, mokantis apie sakinį ir per gamtos pažinimo pamokas, nagrinėjant temas apie saugų elgesį su elektros prietaisais. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Elektros prietaisai“; 2) individualiai arba porose atlikti pratimą ir pasitikrinti rezultatus; 3) užduoti kitaip sudėlioti pratime esančius sakinius ir visiems kartu pasitikrinus išsiaiškinti, kad galimi ir keli sakinių sudėliojimo variantai.
Sužinosi, kaip įvairiuose leidiniuose skirti dalykinį tekstą nuo grožinio. Taip pat išsiaiškinsi, kas yra inercija ir kada šis reiškinys gali padaryti žalos, o kada suteikti naudos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie inerciją, taip pat per lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas peržiūrėti šią demonstraciją ir aptarti inercijos reiškinį;
2) po peržiūros mokiniai galėtų pateikti inercijos pavyzdžių iš savo patirties;
3) per lietuvių kalbos pamokas įtvirtinti dalykinio ir grožinio teksto suvokimą: skaityti tekstus ir juos skirti (dalykinis ar grožinis), bandyti grupėse sukurti trumpų dalykinių ir grožinių tekstų (apie mokyklą, miestą ir t. t.);
4) atlikti bandymų, pavyzdžiui: žaislinis vežimėlis veža kaladėles ir trenkiasi į kliūtį, stebėti, kaip kaladėlės išsibarsto, paskui pabandyti prilipinti kaladėles lipniąja juosta, netvirtai pririšti ir pan.;
5) per kūno kultūros pamokas bandyti pasižiūrėti ir pamatuoti, kaip sekasi greitai bėgant sustabdyti kūną iš anksto nežinant, kada reikia sustoti. Jeigu įmanoma, pasinaudojus gimnastikos virve įsisiūbavus peršokti nuo čiužinio ant čiužinio.
Robotukas susapnavo, kad jį vejasi ragana Nevaleika. Padėsi Robotukui sapne įveikti slidžias ir neslidžias kliūtis ir taip pabėgti nuo raganos.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, ugdant mokinių gebėjimus apibūdinti slydimą ir spręsti su slydimu iškilusias problemas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamoką pirmiausia peržiūrėti su šiuo interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie inercijos reiškinį;
2) geriausia atlikti šį pratimą individualiai, tačiau galima ir kolektyviai, kartu su mokiniais aptariant kiekvieną siūlomą pasirinkimą;
3) prieš atliekant šį interaktyvųjį pratimą, pabandyti per pasaulio pažinimo pamoką atlikti kelis bandymus ir patikrinti, kaip daiktai slysta šlapiu ar riebaluotu paviršiumi (pvz.: leisti medinę kaladėlę nuožulnia lenta, paskui ją sudrėkinti, o trečią kartą ištrinti riebalais);
4) per kūno kultūros pamoką išbandyti avalynės padų slidumą žiemą ant ledo arba sporto salėje (aptarti įvairių sportinės avalynės padų ypatumus, paskui pabandyti juos „apauti“ celofaniniais, medžiaginiais maišeliais ir t. t.);
5) rasti internete ir parodyti mokiniams, kaip žaidžiamas akmenslydis; aptarti, kas lemia žaidėjų sėkmę šiame žaidime (paviršius, inercijos jėga ir t. t.).
Atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ką žinai apie energiją ir kaip moki perskaityti diagramose pateiktą informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti trumpametražį filmuką „Energija ir jos rūšys“; 2) peržiūrėjus filmuką atlikti interaktyvųjį pratimą „Pasidomėk energijos istorija“; 3) pamokos pabaigoje tikslinga duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą, aptarti klaidas.
Pasitikrinsi, ką žinai apie oro ir vandens svarbą žmogui ir jį supančiai aplinkai. Prisiminsi, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti mokiniams susipažinus su oro ir vandens svarba žmogui ir jį supančiai aplinkai bei prisiminus, kokiais būdais valomas nešvarus vanduo, kaip galima taupyti šilumą ir vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) dirbantiems poromis mokiniams duoti parašyti oro ir vandens taršos šaltinius ir oro saugojimo, vandens ir šilumos taupymo būdus;
2) surengti trumpą diskusiją, skirtą darbui poromis apibendrinti;
3) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“;
4) pagal galimybę duoti mokiniams individualiai arba porose atlikti testą ir kartu aptarti klaidas;
5) pasiūlyti mokiniams išsispausdinti ir užpildyti su šiuo testu susijusį šabloną.
Pasitikrinsi, ar atpažįsti grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ar moki nustatyti produktų tūrį, kai jis nurodytas stiklinėmis.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su grįžtamuoju ir negrįžtamuoju medžiagų kitimu.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su testu susijusią demonstracinę medžiagą „Medžiagų kitimai“;
2) atlikti bandymus (tirpinti ledą, lydyti žvakę, deginti popierių, užvirinti vandenį) ir duoti vaikams nustatyti, koks tai kitimas (grįžtamasis ar negrįžtamasis), dar kartą padiskutuoti, kuo skiriasi grįžtamasis ir negrįžtamasis medžiagų kitimas;
3) individualiai atlikti testą; aptarti pasitaikiusias klaidas ir, jeigu reikia, skirti papildomų užduočių gebėjimams įtvirtinti.
Atlikęs testą, pasitikrink, ar atskiri, iš kokių medžiagų padaryti aplinkui esantys daiktai, ar žinai svarbiausius medžiagų požymius.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti per pasaulio pažinimo bei lietuvių kalbos pamokas, kai mokiniai jau yra susipažinę su medžiagų savybėmis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“ ir su mokiniais jį aptarti. 2) grupėse ar individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Patyrinėk gintarą“ ir „Nustatyk, iš ko padaryti daiktai“ užduotis; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, vėliau aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima mokiniams padėti.
Prisiminsi ir pasitikrinsi, ką žinai apie medžiagų savybes ir jų kaitą bei kokios yra pagrindinės pasakojimo dalys.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti tikrinant mokinių žinias ir gebėjimus tada, kai jie jau yra susipažinę su kasdienėje aplinkoje esančiais taršos šaltiniais, supranta, kad perdirbamų medžiagų savybės kinta. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; 2) kartu su mokiniais prisiminti apie buitinių atliekų antrinį naudojimą ir popieriaus perdirbimo seką; 3) individualiai arba porose duoti mokiniams atlikti testą. Pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Sužinosi, kas yra judantys ir nejudantys daiktai, palyginsi judančių daiktų kelią, laiką ir greitį, susipažinsi su atkarpos sąvoka.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) demonstracinę medžiagą rodyti pamokos pradžioje (galima ir per matematikos, pasaulio pažinimo pamokas); 2) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, padiskutuoti apie tai, kada reikia naudotis transporto priemonėmis ir kaip tai daryti kuo ekologiškiau; 3) peržiūrėjus medžiagą atlikti ir kitus su šia tema susijusius MO (pvz., „Suskaičiuok daiktus“ – įtvirtinant žinias apie judančius ir nejudančius objektus).
Apsilankysi laboratorijoje ir patyrinėsi natūralias ir dirbtines medžiagas, sužinosi, dėl kokių savybių tam tikros medžiagos naudojamos statybose ar kitose srityse.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą skirti natūralias ir dirbtines medžiagas, nurodyti, dėl kokių savybių jos naudojamos konkrečioje srityje. Prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų naudojimo galimybes;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: pasiskirsčius grupėmis pasidomėti ir paieškoti informacijos apie laisvai pasirinktą natūralią arba dirbtinę medžiagą ir jos pritaikymo sritis, iš šios medžiagos gaminamus produktus; parengti trumpą pristatymą ir apie pasirinktą medžiagą surinktą informaciją pristatyti klasėje;
3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti mįslių apie stiklą, molį, smėlį, veidrodį, plytą ir pan.
Sužinosi, kaip pačiam apskaičiuoti kelią, laiką ir greitį ir taip niekur nevėluoti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, kalbant apie kelio, laiko ir greičio skaičiavimą arba vidutinį greitį. Siūloma veikla per pamoką: 1) su visa klase pažiūrėti demonstracinę medžiagą ir paskui spręsti įvairius uždavinius – apskaičiuoti kelią, laiką arba greitį; 2) per kūno kultūros pamoką pamatuoti įvairių užduočių (ypač įvairių atstumų bėgant ar einant) laiką, greitį, atstumą; 3) per lietuvių kalbos pamokas paaiškinti pasakos (ar jos dalių) greičio, atstumo ir laiko matavimo pavyzdžius (pvz.: seniai seniai, greitai skrido ant šluotos, už devynių jūrų ir t. t.), palyginti su įprastais greičio, kelio, laiko matavimo vienetais; 4) atlikti praktines kelio, laiko ar greičio matavimo užduotis einant ar važiuojant namo po pamokų; 5) užduoti mokiniams patiems sukurti panašių uždavinių ir duoti juos išspręsti klasės draugams.
Sužinosi, kokių esama medžiagų pokyčių. Išmoksi nustatyti birių ir skystų daiktų tūrį, nurodytą stiklinėmis. Namie galėsi išsikepti keksą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą iš pavyzdžių paaiškinti grįžtamojo ir negrįžtamojo medžiagų kitimo skirtumus, ir per matematikos pamokas, mokantis be matavimo priemonių įvertinti skystų, birių produktų tūrį. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus šį pristatymą pasiūlyti mokiniams įvairių receptų, kuriuos jie turėtų pakeisti, naudodami stiklines produktų tūriui matuoti;
2) per pasaulio pažinimo pamoką mokiniai grupėse galėtų sugalvoti ir vizualizuoti (nupiešti, suvaidinti) dar neminėtą grįžtamąjį ir negrįžtamąjį kitimą, pristatyti jį klasės draugams;
3) per pasaulio pažinimo pamoką pasiūlyti mokiniams sukurti stalo žaidimą – domino apie įvairius medžiagų kitimus;
4) per pasaulio pažinimo pamoką padiskutuoti su mokiniais apie tai, kada ir kaip gaminant maistą praverčia žinios apie medžiagų kitimą; pakalbėti apie tai, kad žmogaus organizmas vienas maisto medžiagas sugeba suvirškinti žalias, kitas – tik virtas; kad kai kuriuos produktus būtina apdoroti, nes, pavyzdžiui, nevirto krakmolo skrandžio ir žarnyno sultys nesuvirškina, o jo daug yra miltuose ir bulvėse; baltymai, kurių yra mėsoje ir kiaušiniuose, žuvyje, taip pat lengviau virškinami, kai šie produktai yra išverdami ar iškepami.
Su Robotuku mokysies ir sužinosi, iš ko padaryti įvairūs daiktai, kokių medžiagų yra gamtoje ir kokios jų savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią mokomąją priemonę siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant apie mus supančias įvairias medžiagas bei joms būdingas savybes ar įtvirtinant mokinių žinias. Medžiaga padės ugdyti praktinius mokinių gebėjimus. Žiūrėdami pateiktą medžiagą, vaikai mokysis apibūdinti gerai pažįstamos aplinkos daiktus ir pastebėti, kokios medžiagos juos sudaro, kokie svarbiausi jų požymiai, kuo medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje supažindinti mokinius su skirtingomis medžiagomis ir jų savybėmis; 2) peržiūrėjus demonstraciją pasiūlyti mokiniams apsidairyti klasėje ir pagalvoti, kaip vadinamos medžiagos, iš kurių padaryti aplink esantys daiktai; 3) pasiūlyti mokiniams su draugais pažaisti žaidimą ir palenktyniauti, kas daugiau ir greičiau išvardys ar parašys aplink juos esančių medžiagų pavadinimų.
Su Robotuku nukeliausi į Planetariumą – pastatą, kuriame rodomi vaizdai ir pasakojama apie danguje matomą Mėnulį, Saulę, mūsų planetą Žemę.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė demonstracinė medžiaga supažindinant su dienos ir nakties bei metų laikų kaita; 2) prieš parodant demonstracinę medžiagą galima su mokiniais padiskutuoti, kaip jie supranta sąvokas „diena“, „naktis“, „para“, „metų laikai“; peržiūrėjus MO, padiskutuoti apie tai, ką mokiniai sužinojo naujo; 3) peržiūrėjus MO, siūloma prisiminti klausytą sakmę, aptarti, ką mokiniai matė, kodėl diena keičia naktį, kodėl keičiasi metų laikai ir kas lemia skirtingą temperatūrą įvairiais metų laikais. Galima padiskutuoti apie klimato atšilimą, jo įtaką metų laikų temperatūros svyravimams; 4) pasiūlyti mokiniams paieškoti papildomos informacijos apie dangaus kūnus ir ja pasidalyti su klasės draugais per kitą pamoką. Šia tema galimas ir ilgalaikis projektas.
Su Robotuku pasiruoši atostogoms ir susikrausi lagaminą. Reikės pastebėti, iš ko padaryti įvairūs aplinkoje esantys daiktai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas įtvirtinant praktinius gebėjimus ir mokinių žinias apie mus supančius aplinkos daiktus. Atlikdami pratimą mokiniai mokysis pastebėti, iš kokių medžiagų padaryti gerai pažįstamos aplinkos daiktai, kuo medžiagos skiriasi viena nuo kitos. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, rekomenduojama peržiūrėti demonstraciją „Medžiagų savybės“ ir ją aptarti; 2) atlikus pratimą, pasiūlyti mokiniams apsidairyti klasėje ir išvardyti, iš ko padaryti aplink esantys daiktai; 3) pasiūlyti mokiniams su draugais pažaisti žaidimą ir nustatyti, išvardyti arba užrašyti, iš ko padaryti aplink juos esantys daiktai.
Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi ir savais žodžiais mokėsi paaiškinti, kodėl svarbus grynas oras ir švarus vanduo ir kaip juos galima švarinti. Suvoksi, kaip ir kodėl reikia taupyti vandenį ir šilumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama rodyti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) pasiūlyti mokiniams pateikti daugiau būdų (aptarti, kokių dar žino), kaip namie taupyti šilumą ir vandenį;
3) grupelėse atlikti trumpalaikį projektinį darbą „Aplinkos saugojimo būdai“;
4) naudojantis skaidrių pateikties programa, padaryti pristatymą apie oro ir vandens svarbą gyvūnams ir augalams;
5) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
6) išsispausdinti ir užpildyti su šia prezentacija susijusį šabloną „Tiriu, kaip namiškiai saugo gamtą“, atlikti jame pateiktas užduotis.
Šiame pratime atliksi matematinius veiksmus ir padėsi perdirbti popieriaus atliekas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis interaktyvusis pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamokas mokantis sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki šimto; per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie popieriaus perdirbimą ir gamtos saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; atlikus interaktyvųjį pratimą, padiskutuoti apie popieriaus atliekų perdirbimą; 2) mokiniai gali atlikti interaktyvųjį pratimą savarankiškai namie ir taip įtvirtinti vienaženklių ir dviženklių skaičių iki šimto sudėtį ir atimtį;papildomai galima būtų rinkti makulatūrą, vėliau ją sverti ir gautus duomenis naudoti kuriant probleminius uždavinius, pavyzdžiui, kiek makulatūros reiks vienam kilogramui popieriaus pagaminti ir pan. (dirbti galima grupėse).
Atliksi bandymus ir atskirsi, kurio tyrinėjamo daikto medžiagų kitimas yra grįžtamasis, o kurio – ne, taip pat nustatysi, ar šie daiktai yra simetriški, ar ne.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie grįžtamąjį ir negrįžtamąjį medžiagų kitimą, ir per matematikos pamoką, ugdant mokinių gebėjimus nustatyti, ar daiktas yra simetriškas.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su laboratoriniu darbu susijusią prezentaciją „Medžiagų kitimai“ ir ją aptarti;
2) atlikti laboratorinį darbą;
3) integruoti su matematikos pamoka, tyrinėjant simetriškus daiktus; per matematikos pamoką pasiūlyti mokiniams pavaizduoti grįžtamąjį kitimą su simetriškais daiktais (juos nubrėžti, nupiešti);
4) iliustruoti negrįžtamąjį medžiagų kitimą, kaip simetriškas daiktas tampa nesimetriškas;
5) veiklai apibendrinti pasiūlyti parašyti SMS žinutę draugui, atsakant į klausimą Kur galėsiu pritaikyti tai, ką išmokau šioje pamokoje?
Šiame žaidime su Robotuku išklausysi sakmę apie Saulę ir Mėnulį ir suskirstysi sakmės žodžius, reiškiančius veiksmų, daiktų ir požymių pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per lietuvių kalbos pamokas: a) pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Mėnulis, Saulė ir Žemė“, atlikti šį interaktyvųjį pratimą grupėse, kiekvienai iš jų suteikus tokius pavadinimus: 1 grupė „kas?“, 2 grupė „koks?“, 3 grupė „kokia?“, 4 grupė „ką veikė?“. Kiekviena grupė turėtų atskirti ir rasti daiktų, požymių ir veiksmų pavadinimus reiškiančius žodžius ir vėliau juos pristatyti kitoms grupėms; b) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti pasakų arba eilėraščių apie Saulę ir Mėnulį, apie dieną ir naktį; 2) per pasaulio pažinimo pamokas: a) baigiamojoje pamokos dalyje, prisimenant, kaip diena keičia naktį, mokytojas gali naudoti šį pratimą individualiam arba kolektyviniam apibendrinimui, refleksijai ir mokinių įsivertinimui; b) padiskutuoti apie dienos ir nakties kaitą, ar sakmės pasakojimas gali būti tikroviškas, taip pat prisiminti, kas lemia dienos ir nakties kaitą; 3) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės bei technologijų pamokas ir padaryti lankstinį „Diena ir naktis“ arba kitaip iliustruoti klausomą sakmę. Taip pat per pasaulio pažinimo ar dailės ir technologijų pamokas mokiniai gali patys stebėti, kaip atrodo dangus dieną ir naktį, rytą ir vakarą, ir visa tai užfiksuoti nuotraukose.
Žaisdamas šį žaidimą, sužinosi apie energijos naudojimą nuo senovės iki šių dienų ir tobulinsi savo skaitymo įgūdžius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti trumpametražį filmuką „Energija ir jos rūšys“, tuomet mokiniams pasiūlyti pažaisti šį žaidimą savarankiškai; 2) pažaidę žaidimą, padedami mokytojo, jie galėtų mokytis kiekvienam sakiniui iškelti klausimą: vienas vaikas klausia, o draugas atsako. Taip dar kartą įtvirtintų tai, ką perskaitė. Pavyzdžiui, kas dega lėčiau ir ilgiau nei medis ir teikia daugiau šilumos? Anglys (atsakymą galima būtų prašyti ir visu sakiniu); 3) šis žaidimas puikiai tinka diferencijuojant darbą skirtingų gebėjimų mokiniams: silpniau skaitantieji galėtų įveikti tik pirmąjį lygį, gerai skaitantieji – visus tris.
Padėsi pastatyti namą, prisiminsi, kokios medžiagų savybės svarbios statybose, teisingai užrašysi paprastąsias ir dešimtaines trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimus nurodyti, dėl kokių savybių įvairios medžiagos naudojamos konkrečioje srityje, ir per matematikos pamokas mokant užrašyti paprastąsias taisyklingąsias trupmenas, sieti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją apie natūralias ir dirbtines medžiagas, jų panaudojimo galimybes;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus faktus apie statybines medžiagas papildomomis skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, duoti suskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų prireiks kambario, buto remontui.
Prisiminęs, kaip teka elektra, iš pateiktų daiktų sudarysi energijos perdavimo grandines.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų elektros energijos perdavimo pavyzdžių, arba per lietuvių kalbos pamokas, lavinant mokinių gebėjimus sklandžiai ir sąmoningai skaityti. Siūloma veikla per pamoką:
1) pamokos pradžioje su mokiniais pakalbėti apie elektros energiją, jos perdavimo būdus kasdieniame gyvenime;
2) pasiūlyti mokiniams perskaityti dalykinių tekstų šia tema (pagal galimybes duoti mokiniams poromis panaršyti internete ar individualiai paieškoti informacijos apie energijos perdavimo būdus);
3) peržiūrėti prezentaciją „Energijos perdavimo būdai“;
4) atlikti laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams prisiminti ir patikrinti, kurios pateiktos medžiagos yra laidininkai, o kurios gali būti naudojamos kaip izoliatoriai (mokiniams pateikiami keli daiktai ir viena iš elektros grandinių);
6) atlikus bandymą aptarti rezultatus ir pakartoti, kurios medžiagos praleidžia elektros srovę, o kurios yra nelaidžios; taip pat aptarti elektros srovės mirtiną pavojų žmogaus gyvybei ir kaip saugiai elgtis su elektros prietaisais, kaip teikti pagalbą žmogui, kurį nutrenkė elektros srovė.
Robotukas Baltijos pajūryje prisirinko gintaro gabalėlių, bet jų nepažino. Atlikdamas įvairias užduotis, padėsi jam sužinoti, kokios savybės būdingos gintarui.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis MO padės sužinoti gintaro savybes ir ugdys praktinius gebėjimus skaičiuoti objektus, sudėti ir atimti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Medžiagų savybės“; 2) naudoti šį laboratorinį darbą kaip demonstracinę medžiagą aptariant svarbiausius medžiagų požymius; 3) siūloma pratęsti bandymus gyvai pamokoje tyrinėjant artimiausios aplinkos daiktus, juos apibūdinant (skystas ar kietas, sunkus ar lengvas, kietas ar minkštas, šiurkštus ar švelnus). Per bandymą taip pat galima tyrinėti ir tikrą gintarą atliekant visus veiksmus, kurie parodyti laboratoriniame darbe.
Atlikdamas laboratorinį bandymą su riedančiu kamuoliukų pilnu vežimėliu, stebėsi, kaip iš inercijos juda kamuoliukai staigiai sustabdžius vežimėlį. Bandymas padės tau suvokti, kodėl važiuojant automobiliu būtina prisisegti saugos diržus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą geriausia atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, išklausius teorinę medžiagą apie inerciją ir atlikus interaktyvųjį pratimą, susijusį su šiuo laboratoriniu darbu.
Geriausia laboratorinį darbą atlikti individualiai (galima skaičiuoti bandymus) arba kolektyviai po kiekvieno bandymo teikiant pasiūlymų, kaip greičiau surinkti kamuoliukus į gaudyklę.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per kūno kultūros pamoką ridenti kamuolius ir bandyti kurti kliūtis (pvz., gimnastikos lazda); stebėti, kaip keičiasi bandymo rezultatai nuo ridenimo stiprumo, kamuolio didumo, sunkumo;
2) per integruotas civilinės saugos pamokas aptarti inercijos reiškinį transporto priemonėse (saugos diržų būtinybę, saugų greitį, nepritvirtintus daiktus transporto priemonėse ir kt.) ir pėsčiomis (bėgdamas per kelią žmogus negali staigiai sustoti, nereikia bėgioti šalia važiuojamosios kelio dalies ir kt.).
Stebėsi, kiek laiko užtrunka įveikti tą patį maršrutą, pasirinkus skirtingus keliavimo būdus, ir įsitikinsi, kad automobiliu kelionės tikslas pasiekiamas ne visada greičiausiai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą siūloma atlikti nagrinėjant per pamokas judančių objektų kelią, greitį ir judėjimo laiką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip juda daiktai?“ ir atlikti interaktyviuosius pratimus (žaidimus) „Suskaičiuok daiktus“, „Greičiau įveik atstumą“, nes atliekant laboratorinį stebėjimą reikės žinių apie judančius objektus; 2) atliekant laboratorinį darbą ne tik stebėti pėsčiojo, dviratininko ir automobilio greitį, bet prieš peržiūrą mokiniams pasiūlyti atspėti, kaip viskas vyks, kiek galėtų užtrukti kiekvienas judantis objektas. 3) Atlikus laboratorinį darbą siūloma surengti diskusiją ir neapsiriboti vien laboratoriniame darbe esančiais klausimais ir išvadomis, o išnagrinėti ir kitas situacijas, pavyzdžiui, kiek kuris judantis objektas kurį lenkia, kiek sutaupoma laiko, kada kokį keliavimo būdą rinktis ir panašiai; 4) peržiūrėjus šį laboratorinį darbą sporto salėje (arba lauke) galima palyginti paprastą ėjimą, bėgimą, važiavimą riedučiais ar kitą judėjimo būdą.
Įminsi mįsles ir sužinosi, kokius senovinius žemės ūkio darbų įrankius ar padargus dabar pakeitė šiuolaikinė technika. Prisiminsi, iš kokiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų gaminami įrankiai ar padargai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie senovinius darbo įrankius ir žemės ūkio padargus. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš atliekant pratimą, peržiūrėti prezentaciją „Duonos kelias“; 2) duoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose; 3) atlikus pratimą, aptarti, kas mokiniams buvo sunkiausia; 4) įminus visas mįsles, nupiešti darbo įrankių poras – senovinį ir dabartinį, taip mokiniai įsimins jų pavadinimus ir atliekamas funkcijas; 5) skirti grupinį darbą detaliau panagrinėti daiktų iš įvairių medžiagų (molio, metalo, medžio, akmens) savybes ir tinkamai pasirinkti kasdienėje aplinkoje esančius daiktus, susiejant pasirinkimą su medžiagų savybėmis; 6) per lietuvių kalbos pamokas mokytis kurti rišlų pasakojimą apie duonos kelią nuo grūdo iki kepalo; 7) pasiūlyti mokiniams susiskirstyti į grupes ir parengti projektinį darbą apie duonos kelią seniau ir dabar, vėliau apibendrinti ir įvardyti skirtumus ir panašumus.
Atliksi laboratorinį darbą ir stebėsi, kaip kinta įvairių deginamų ar kaitinamų medžiagų savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią priemonę galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, nagrinėjant medžiagų savybes ir jų kaitą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių leisti mokiniams apžiūrėti iš anksto mokytojo atneštas įvairias medžiagas, paklausti, ką apie jas žino, kam yra tekę su jomis dirbti; 2) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Popieriaus gamyba“; 3) padiskutuoti apie medžiagų savybes ir medžiagų perdirbimą; 4) individualiai ar grupėse atlikti šį laboratorinį darbą; 5) duoti grupinį darbą, skirtą pamokos veiklai apibendrinti. Pasiūlyti mokiniams pagal tam tikras savybes sudaryti medžiagų sąrašą (pvz.: kietos, skystos, birios).
Atliksi bandymą ir stebėsi reiškinį, vadinamą korozija. Sužinosi, kaip ir kodėl keičiasi geležies savybės.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie natūralias ir dirbtines medžiagas, aiškinantis, kodėl keičiasi medžiagų savybės. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas tyrinėjama laboratorijoje?“, pasiūlyti mokiniams atlikti laboratorinį darbą;
2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks bandymui atlikti;
3) pasiūlyti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą);
4) namie, vadovaujantis laboratoriniu darbu, pabandyti stebėti drėgmės poveikį įvairiems metalams (variui, aliuminiui, sidabrui ir kt.), savo stebėjimais pasidalyti su klasės draugais, pristatant stebėjimo išvadas.
Su Robotuku sužinosi, kaip gaminamas popierius ir kaip keičiasi medžiagų savybės su jomis dirbant, išmoksi sukurti trumpą pasakojimą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją tinka naudoti supažindinant mokinius su kasdienėje aplinkoje esančiais taršos šaltiniais, aptariant popieriaus gamybos ir jo perdirbimo eigą, aiškinant, kaip keičiasi perdirbamų medžiagų savybės, bei mokant mokinius kurti pasakojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš rodant demonstraciją, padiskutuoti su mokiniais, kas yra tarša, ką mokiniai žino apie šiukšlių rūšiavimą (tinka naudoti demonstracinį MO „Kaip rūšiuoti atliekas?“, laboratorinį darbą „Patyrinėk, kaip irsta atliekos“); 2) su mokiniais aptarti ir palyginti abu popieriaus gamybos būdus; 3) peržiūrėjus demonstraciją pabandyti patiems perdirbti popierių; 4) sukurti rišlų pasakojimą „Kaip aš gaminau popierių“.
Šiame žaidime prisiminsi planetų vietą Saulės sistemoje ir jas apibūdinsi.
Rekomendacijos mokytojui:
Rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją „Saulės sistema“; 2) vėliau 8 mokiniai gali išsitraukti mokytojo paruoštas korteles su planetų pavadinimais, sustoti iš eilės nuo Saulės ir prisistatyti, pvz.: „Aš – Merkurijus. Esu mažiausia Saulės sistemos planeta“; 3) užduoti mokiniams daugiau pasidomėti kortelėje tekusia planeta ir surinktą informaciją pristatyti klasės draugams (korteles galima būtų leisti traukti visiems vaikams); 4) pamokos pabaigoje tikslinga pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą kiekvienam individualiai.
Sužinosi apie Saulės sistemą ir jos planetas, Paukščių Tako galaktiką, kurioje esame. Išmoksi sudaryti giminiškus žodžius ir taisyklingai parašyti planetų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos pamokas, mokantis skirstyti žodžius reikšminėmis dalimis; per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Žemę ir Saulės sistemą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti prezentaciją; 2) pasiūlyti vaikams pasirinkti iš šios prezentacijos žodžių (žvaigždė, mėnulis ir pan.) ir iš jų sudaryti kuo daugiau giminiškų žodžių bei pažymėti reikšmines jų dalis; 3) padalyti mokinius į 8 grupes. Naudojantis enciklopedijomis ir kitais informaciniais šaltiniais pasiūlyti plačiau pasidomėti priskirtomis planetomis ir apibendrinus informaciją parengti pristatymą klasės draugams; 4) pasiūlyti mokiniams sugalvoti faktais paremtą sakinį su pasirinkta planeta ir taip įtvirtinti taisyklingą planetų pavadinimų rašybą; 5) pagal tikslias proporcijas iš modelino ar kitų medžiagų pasidaryti planetų modelius; 6) pamokos pabaigoje mokytojas galėtų apibūdinti vieną iš planetų, o mokiniai spėtų jos pavadinimą.
Planetariume su Robotuku iš geometrinių figūrų sudėliosi Saulės, Mėnulio arba žvaigždės mozaikas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) per matematikos pamoką, individualiai atlikdami kūrybines užduotis, mokiniai gali įtvirtinti geometrinių figūrų pavadinimus ir pakartoti daiktų vietą nusakančių kasdienės kalbos žodžių reikšmes; 2) pratimas gali būti naudojamas per matematikos pamoką mokant apskaičiuoti statistinius duomenis ir braižyti diagramas. Mokiniams galima duoti suskaičiuoti, kiek ir kokios spalvos geometrinių figūrų panaudota vienai ar kitai mozaikai sukurti; 3) per dailės ir technologijų pamokas šį pratimą siūloma naudoti mokinius supažindinant su mozaikos technika ir geometrinėmis formomis. Naudodamiesi pratimu, vaikai gali mokytis komponuoti geometrines figūras tam tikroje erdvėje ir derinti jų spalvas; 4) per lietuvių kalbos pamokas, perskaičiuos kūrinius (sakmes) apie Mėnulį, Saulę ir žvaigždes, pasiūlyti šiuos objektus sudėlioti; 5) per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Saulę arba apie Mėnulį, sudėlioti jų mozaikas.
Prisiminęs, kaip skaičiuojamas kelias, greitis ir laikas, bandysi sukurti ir išspręsti tekstinius uždavinius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių gebėjimus suprasti kelio, laiko ir greičio ryšį ir spręsti uždavinius, susijusius su kelio, laiko ir greičio skaičiavimais. Pratimą geriausia atlikti individualiai, bet galima ir su visa klase. Siūloma veikla per pamoką:
1) užsirašyti sudaromus uždavinius, kad suklydus būtų galima analizuoti, kodėl netiko sudarytas tekstinio uždavinio variantas;
2) demonstruodamas mokytojas gali sudaryti uždavinio pavyzdį, o mokiniai galėtų jį įvertinti ir prireikus pasiūlyti keisti;
3) mokytojas ir mokiniai gali neapsiriboti pateiktais 5 uždaviniais ir juos atlikę sukurti panašių savo užduočių;
4) per matematikos ar dailės pamoką nupiešti šių uždavinių matematines schemas;
5) per lietuvių kalbos pamoką analizuoti šių ar panašių uždavinių tekstus, atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą.
Prieš atliekant šį pratimą, rekomenduojama peržiūrėti prezentaciją „Kelias, laikas ir greitis“.
Atlikdamas šį pratimą, atpažinsi judančius ir nejudančius daiktus bei apskaičiuosi jų sumą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip juda daiktai?“; 2) MO atlikti individualiai, grupėmis arba visa klase. Jį demonstruojant, visi mokiniai žymisi savo atsakymus, o vėliau kuris nors vienas pristato visai klasei; 3) per matematikos pamoką, kai mokantis sudėtį, veiksmui atlikti naudojamas konkretus daiktų kiekis ir tikrinantis jie suskaičiuojami paeiliui (pvz. 3 + 2 = 1 + 1 + 1 + 1 + 1 = 5); 4) šis MO tinka tiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, kurie sunkiau supranta sudėties veiksmą.
Sužinosi apie dažniausiai drabužiams siūti naudojamų audinių sudėtį ir mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos pamokas kartojant daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininko, daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininko rašybą; mokantis aprašyti dėvimus drabužius. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Audinių savybės“; 2) dirbant grupėse patyrinėti savo drabužių išorines savybes ir etiketes, pasiaiškinti, iš kokio audinio pagaminti drabužiai, kokiomis savybėmis jie pasižymi; 3) atlikti šį interaktyvųjį pratimą individualiai; 4) naudojant PPP metodą („pagalvoju“ – mokinys užsirašo svarbiausias mintis, reikalingas aprašymui; „pasidaliju“ – su užrašytomis mintimis supažindina porininką; „pristatau“ – sukuria aprašymą ir pristato klasės draugams) pasiūlyti mokiniams aprašyti pasirinktą dėvimą drabužį ir jo audinių savybes; 5) pamokos pabaigoje pateikti mokiniams klausimų veiklai aptarti: Kas pavyko? Ką vertėtų patobulinti? Ką galiu padaryti, kad aprašymas būtų geresnis?
Išklausysi lokio pagalbos prašymą ir sužinojęs, kodėl baltiesiems lokiams gresia išnykimas, parinksi pateiktiems sakiniams tinkamas pabaigas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per lietuvių kalbos pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kada, kas ir kodėl dažniausiai prašo pagalbos;
2) pristatyti pamokos herojų – baltąjį lokį. Trumpai aptarti, ką mokiniai jau žino apie jį, išklausyti tekstą apie baltąjį lokį, savarankiškai atlikti užduotis;
3) mokiniams atlikus užduotis aptarti rezultatus;
4) mokytojas galėtų sugalvoti ir pateikti mokiniams papildomų su baltojo lokio prašymu susijusių klausimų, reikalaujančių platesnio atsakymo, skatinančių mokinius samprotauti.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką:
1) pamokos pradžioje paklausti mokinių, ką jie žino apie energiją, energijos gamybos žalą gamtai;
2) peržiūrėti prezentaciją „Kaip turiu taupyti energiją ir kodėl?“
3) aptarti prezentaciją, padiskutuoti, kaip galima saugoti gamtą;
4) duoti mokiniams savarankiškai atlikti pratimą, paskui jį kartu aptarti;
5) pasidomėti, kokiems dar gyvūnams dėl visuotinio atšilimo gresia išnykimas.
Išsispausdinęs stebėjimo lapą, visą savaitę namie stebėsi elektros prietaisų veikimą. Žymėsi, kurie prietaisai naudojami be reikalo, ir juos išjungdamas mokysies taupyti elektros energiją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO reikėtų atlikti baigus pažinties su elektros prietaisais ir elektros taupymo temas. Pageidautina prieš tai padirbėti su kitais susijusiais MO – peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Elektros prietaisai“, atlikti interaktyviojo pratimo „Įjunk elektros prietaisą saugiai!“ užduotis. Prieš pildant stebėjimo lapą, reikėtų mokiniams paaiškinti, kaip pildyti lentelę, t. y. aptarti kiekvieną instrukcijos punktą, ir atliekant stebėjimą būtinai tartis su suaugusiais šeimos nariais. Aptariant užpildytą lentelę daugiau dėmesio atkreipti į 4-ą klausimą ir su mokiniais aptarti: kaip pavyko namie taupyti elektros energiją, ar po šio stebėjimo namie įvyko kokių nors pokyčių? Pasiūlyti pakartoti stebėjimą po mėnesio.
Užduočių lape nubraižysi vandens apytakos rato gamtoje schemą ir pažymėsi vandens kelią, o atsakydamas į klausimus mokysiesi taisyklingai rašyti.
Rekomendacijos mokytojui:
Ši šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, ugdant mokinių gebėjimus, leidžiančius suvokti vandens apytaką gamtoje, ir siekiant pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“, aptarti gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus;
2) atlikti laboratorinį darbą „Tyrinėk vandens apytaką namuose“;
3) pasikartoti lietuvių kalbos rašybos taisykles: kaip kelti žodžius į kitą eilutę, kokius skyrybos ženklus rašyti sakinio gale, kaip kableliais atskirti neišplėstines vienarūšes sakinio dalis, kaip rašyti kablelį prieš o, bet, tačiau, kad, pirmąjį sakinį atitraukti nuo krašto ir kt.;
4) išsispausdinti ir užpildyti šabloną, aptarti mokinių nubraižytas schemas ir apibendrinti išvadas bei pa(si)tikrinti, ar šablono lape mokiniai taisyklingai užrašė mintis apie vandens apytaką.
Išsispausdinęs apklausos lapą, galėsi apklausti šeimos narius ir artimus aplinkinius žmones ir išsiaiškinti, kaip jie tausoja aplinką, kad ji būtų mažiau užteršta.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį šabloną rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus suvokti švarios, neužterštos aplinkos svarbą žmogui ir pateikti pavyzdžių, kaip tausoti aplinką, orą, vandenį.
Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti prezentaciją „Oro ir vandens svarba“, aptarti oro ir vandens svarbą, taršos problemas ir jų sprendimo būdus;
2) atlikti testą „Ką žinai apie gamtos taršą?“;
3) išsispausdinti ir užpildyti šabloną „Ar saugai ir tausoji aplinką?“, aptarti mokinių surinktus apklausos rezultatus ir apibendrinti išvadas.
Atlikęs šį laboratorinį darbą, įsitikinsi, kad kai kuriuos gamtoje vykstančius vandens apytakos procesus galima stebėti ir namie.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus parinkti paprastų vandens apytakos gamtoje pavyzdžių.
Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamokas:
1) pamokos pradžioje su mokiniais aptarti vandens apytaką gamtoje;
2) pasiūlyti mokiniams poromis arba individualiai panaršyti internete ir rasti informacijos apie vandens apytakos ratą gamtoje;
3) peržiūrėti prezentaciją „Vandens apytaka“;
4) atlikti šį laboratorinį darbą;
5) atlikus laboratorinį darbą, aptarti, kaip sekėsi atspėti vandens procesus ir kas naujo sužinota apie vandens procesus gamtoje;
6) su mokiniais padiskutuoti apie kitus galimus vandens apytakos pavyzdžius artimoje aplinkoje;
7) pasiūlyti išsispausdinti ir užpildyti su šiuo laboratoriniu darbu susijusį šabloną „Tiriu vandens procesus gamtoje“.
Peržiūrėjęs skaidres ir animaciją, suprasi, kaip gamtoje vyksta vandens apytaka.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) padiskutuoti su mokiniais, kaip vanduo atsiranda įvairiuose vandens telkiniuose (šaltiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose);
2) peržiūrėti prezentacija apie vandens apytaką;
3) pasiūlyti grupelėse ar porose atlikti su šia prezentacija susijusį laboratorinį darbą;
4) atlikus laboratorinį darbą ir aptarus rezultatus, galima su mokiniais patiems nubraižyti vandens apytakos rato schemas ir jose sužymėti vandens kelią;
5) išsispausdinti su šia prezentacija susijusį šabloną ir jį užpildyti;
6) aptarti, kas pavyko, ką dar reikėtų prisiminti ir patikslinti. Kartu galima aptarti klimato reiškinius, kurie sutrikdo vandens apytakos ratą, pavyzdžiui, kokį poveikį turi staiga užėjusi sausra.
