MO paieška

Aprašymas:

Atlikęs testą, pasitikrinsi, kaip moki įvardyti geometrines figūras ir skaityti kambario bei klasės plane pateiktą informaciją.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį testą rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kalbant apie geometrines figūras, per pasaulio pažinimo pamokas, mokant braižyti kambario ar vietovės planą ir sutartinius ženklus. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirma peržiūrėti demonstracinį MO „Kaip orientuotis pagal planą?“ ir aptarti, kokios geometrinės figūros naudotos planui braižyti; 2) naudojant geometrines figūras atlikti šablono „Braižau kambario planą“ užduotis; 3) pasiūlyti mokiniams patiems naudojant geometrines figūras sukurti įvairių klasėje esančių daiktų sutartinius ženklus; 4) pabaigoje mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti padarytas klaidas ir išsiaiškinti, kas mokiniams trukdė atlikti testo užduotis teisingai; 5) integruoti matematikos, pasaulio pažinimo bei dailės ir technologijų pamokas ir grupėse duoti mokiniams popieriuje pavaizduoti įvairius klasės baldus ir daiktus į juos panašiomis geometrinėmis figūromis. Vėliau šias figūras galima iškirpti ir priklijuoti klasės plano kontūre.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Geometrija

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvą, jos kelius, miestus, upes ir ežerus.

Rekomendacijos mokytojui:

Testas gali būti naudojamas per gamtos pažinimo pamokas, siekiant patikrinti mokinių žinias apie Lietuvą, jos gyventojus, miestus, kelius, upes ir ežerus. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Lietuvos žemėlapis“, atlikti interaktyviojo MO „Suskaičiuok atstumus tarp miestų“ užduotis; 2) duoti mokiniams savarankišką darbą arba darbą porose ir atlikti šį testą; 3) atlikus testą kartu aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Esant reikalui, dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą arba naudoti Lietuvos atlasą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Žaisdamas šį žaidimą sužinosi apie tolimųjų kraštų žmonių gyvenimo būdą ir tobulinsi savo skaitymo gebėjimus.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO galima naudoti kalbant apie žmonių gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų klimato ir gyvenimo sąlygų. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirmiausia peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Lietuvos kaimynės ir kelionė po tolimas šalis“, tuomet pasiūlyti mokiniams sužaisti šį žaidimą savarankiškai; 2) pamokos pradžioje vaikai galėtų pasvarstyti, kaip žmonės Lietuvoje prisitaiko prie skirtingų klimato sąlygų skirtingais metų laikais (kaip rengiasi, maitinasi žiemą ir kaip vasarą); 3) galima pakartoti termometro rodmenis (integruoti su matematika) ir juos susieti su šiltosiomis ar šaltosiomis pasaulio šalimis, pabandyti prognozuoti ten esančią temperatūrą kalbamu momentu ir aptarti, kokią įtaką tai daro žmonių gyvenimo būdui; 4) šis žaidimas puikiai tinka diferencijuojant mokinių veiklą, dirbant su skirtingų mokymosi gebėjimų vaikais: silpniau skaitantieji galėtų įveikti tik pirmąjį lygį, gerai skaitantieji – visus tris.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Išsispausdinsi kambario planui braižyti skirtą lapą su sutartiniais ženklais. Jais naudodamasis nubraižysi savo kambario planą ir pažymėsi Robotukui skirtos dovanos vietą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamoką kalbant apie kambario ar vietovės planą bei mokantis jį nubraižyti sutartiniais ženklais. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti demonstraciją „Kaip orientuotis pagal planą?“; 2) išsiaiškinus sutartinių ženklų reikšmę, nubraižyti savo kambario planą ir nurodyti Robotukui skirtos dovanos vietą; 3) mokiniai gali su draugais apsikeisti planais ir rasti, kur draugas padėjo Robotuko dovaną; 4) pasiūlyti nubraižyti klasės planą naudojant savo sukurtus sutartinius ženklus.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Išsispausdinęs darbo lapą ir sekdamas nurodymais, pasigaminsi kabantį kompasą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį darbo lapą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimą nustatyti pasaulio šalis ir orientuotis pagal kompasą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“ ir pasigaminus kabantį kompasą praktiškai pasimokyti nustatyti pasaulio šalis; 2) atlikus laboratorinį darbą – pasigaminus plūduriuojantį kompasą, pasiūlyti mokiniams namie pasigaminti kabantį kompasą (arba atvirkščiai); 3) pasiskirsčius pamokoje, vieniems gaminti plūduriuojantį, kitiems – kabantį kompasą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmognių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Robotukas susirūpino gamtos išteklių saugojimu. Peržiūrėk kartu su juo šią medžiagą ir sužinok, kas jam kelia nerimą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, kalbant apie gamtos išteklius, jų naudojimą ir saugojimą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti šį pristatymą. Beveik kiekvienos skaidrės pabaigoje yra pateikiamas klausimas, pvz., „Peržiūrėk savo daiktus, pagamintus iš medienos, ir pasakyk, be kurių iš jų galėtum apsieiti?“ ir kt. Siūloma sustoti prie kiekvieno klausimo ir pirmiausia leisti mokiniams pamąstyti, padiskutuoti, ieškant atsakymo. Tada įjungti kitą skaidrę, kurioje jie rastų atsakymą; 2) peržiūrėjus prezentaciją, pratęsti pokalbį apie joje nepaminėtus gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį); 3) vaikus suskirstyti grupėmis ir leisti patiems paruošti prezentacijos tęsinį: ant didelio lapo pavaizduoti ar surašyti, pateikti planą, kaip šiuos gamtos išteklius (saulės energiją, gamtines dujas, metalo rūdą, akmens anglį) reikėtų protingai ir taupiai naudoti.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Su Robotuku sužinosi, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo ir kaip į mūsų namus atkeliauja vanduo.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie gamtos išteklius, jų saugojimą. Siūloma pamokos eiga: I Sudominimas. Galima rinktis keletą įtraukimo į pamoką, sudominimo būdų: 1. Jei tai miesto mokykla, mokinius galima pakviesti prie lango stebėti miesto gatvės. Mokytojas su mokiniais gali aptarti tai, ką mato pro langą, pakalbėti apie automobilius, jų išmetamus teršalus (šaltu oru vaikai tai matytų akivaizdžiai). Taip pat galima skaičiuoti, kiek mašinų pravažiuos per 1, 2 ar 3 minutes. Padaroma išvada, kad tokia daugybė mašinų į aplinką išmeta daug teršalų. Mokytojas galėtų atidaryti langą ir su mokiniais pabandyti užuosti teršalus. Tada paklausti mokinių, kas dar mieste teršia orą (gal pro langą matysis kaminų, kurie yra miesto teršėjai). 2. Jei tai kaimo mokykla, išėjus į kiemą ar tiesiog atidarius langą visi gali įkvėpti oro. Padiskutuoti su mokiniais, koks jis yra. Paklausti mokinių, ar jiems teko būti mieste? Paprašyti prisiminti, koks ten buvo oras. Diskusija linksta prie to, kad miesto oras ne toks gaivus, nes užterštas. Paklausti mokinių, kas jį teršia. 3. Pamokos pradžioje klasėje galima uždegti keletą žvakių ir jas užpūsti. Turėtų pasklisti savotiškas kvapas, vaikai pamatytų juodus dūmus. Paklausti vaikų, ką jiems primena šis kvapas. Papasakoti apie miesto orą teršiančius automobilius. Atkreipti dėmesį į tai, kad kelios nedidukės žvakės ,,užteršė orą“ tokioje didelėje erdvėje (klasėje). Daroma išvada, kad orą teršia... (vardija vaikai). II Užduotis. Vaikai suskirstomi grupėmis ir ant didelio lapo turi užrašyti, nupiešti ar kitaip pavaizduoti, ką būtų galima daryti, norint kuo mažiau teršti orą. III Darbų pristatymas. Grupės pristato savo pasiūlymus, mokytojas gali surašyti bendrą pasiūlymų sąrašą viename lape. Tai atlikus, mokytojas pasiūlo pažiūrėti demonstracinę medžiagą. IV Demonstracinės medžiagos dalies apie oro taršą peržiūra. V Pasiūlymų sąrašo papildymas išgirstais naujais, vaikų dar nepaminėtais patarimais, kaip mažiau teršti orą. VI Refleksija. Aptarus, kas sužinota naujo, naudingo, kiekvienas vaikas įvardija, kaip konkrečiai jis galėtų prisidėti prie oro taršos mažinimo. Vandens taupymui galima skirti kitą pasaulio pažinimo pamoką. Jos eiga galėtų būti tokia: I Sudominimas. Paprašyti mokinių prisiminti, kaip jie ryte (ar vakare) valėsi dantis. Keletui iš jų papasakojus, pasitikslinti, ar tuo metu vanduo bėgo iš čiaupo, ar šis buvo užsuktas. Daugiau nieko nesakyti, atsakymų nevertinti. Visų mokinių paprašyti ant lipniųjų lapelių užrašyti, ar jiems valantis dantis vanduo bėgo, ar buvo užsuktas. Lapelius surinkti. Galima mokinius ar jų grupelę pakviesti prie kriauklės su muilu nusiplauti rankų. Mokytojas šį procesą galėtų nufilmuoti (filmuojamos rankos ir kriauklė (čiaupas)), taip būtų užfiksuotas ir laikas. Turėtų būti nufilmuota įvairių pavyzdžių (kai vanduo užsuktas ir ne). Iš anksto nieko nevertinti. II Demonstracinės medžiagos peržiūra. Peržiūrėti demonstracinę medžiagą (iki tos vietos, kur pradedama kalbėti apie vandentiekį). Žiūrėdami medžiagą mokiniai supras mokytojo „kėslus“, kodėl jie rašė ant lapelių ir kodėl mokytojas prašė plautis rankas. III Diskusija. Kaip vaikai (taupiai ar ne) naudoja vandenį? Galima sudaryti diagramą – suklijuoti lapelius į du stulpelius. Jeigu buvo filmuojama, su mokiniais peržiūrėti medžiagą. Žinant, kad per 1 min. išbėga 4 litrai vandens, galima paskaičiuoti, kiek jo išbėgo plaunantis rankas. Apibendrinant ir darant išvadas, kad vaikai nesijaustų nesmagiai, reikėtų pabrėžti, kad iki šiol jie nežinojo, kaip taupyti vandenį, o dabar jau žino, ir nuo šiol tai darys. IV Minčių lietus. Paklausti mokinių: „Iš kur vanduo atsiranda čiaupe?“ V Demonstracinės medžiagos dalies apie vandentiekį peržiūra. VI Refleksija. Mokiniai išsako mintis apie tai, ar nuo šiol taupys vandenį ir kaip tai darys. VII Pasiūlyti vaikams ne tik patiems taupyti vandenį, bet patarti tai daryti ir jų šeimos nariams. Kad jų siūlymai būtų pagrįsti, svarūs, prieš tai galima stebėti, kaip šeimos nariai naudoja vandenį, ir paskui teikti siūlymus.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Trumpame animaciniame filmuke su Robotuku aiškinsiesi, kokios gali būti žmonių profesijos, ir išmoksi atskirti, kurių profesijų žmonės yra prekių gamintojai, o kurių – paslaugų teikėjai.

Rekomendacijos mokytojui:

Šis MO supažindina su profesijų atstovų skirstymo į gamintojus ir paslaugų teikėjus teoriniais pagrindais, paaiškina, kodėl reikalinga profesijų įvairovė ir kas lemia pirminį profesijos pasirinkimą. Medžiagą galima demonstruoti visai klasei arba duoti individualų darbą. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus filmuką, tęsti diskusiją apie profesijos pasirinkimą (kas tai nulemia: norai, pomėgiai, galimybės); 2) peržiūrėjus filmuką, duoti grupinį darbą – sugrupuoti dar neaptartų profesijų atstovus į paslaugų teikėjus ir prekių gamintojus arba prisiminti kuo daugiau profesijų atstovų ir juos sugrupuoti.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Mergaitė ir Berniukas išvyko pailsėti prie jūros. Robotukas nusprendė pasirūpinti, kad jiems atostogaujant būtų geras oras. Kartu su Robotuku neleisi atslinkti lietaus debesims.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką: 1) susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti, atlikti šį interaktyvųjį pratimą; 2) atlikus pratimą, galima jį „perkelti“ į realią aplinką: išėjus į kiemą, kompasu (o gal ir kitais būdais) nustatyti pasaulio šalių kryptis. Jas pažymėti, į tas vietas turėtų atsistoti 4 mokiniai (debesys). Vienas vaikas (saulė) stovėtų centre, rankose laikydamas kamuolį. Mokytojas ar parinktas mokinys (-iai) sakytų pasaulio šalies kryptį, mokiniai debesys pradėtų judėti link centro, mokinys saulė turėtų mesti kamuolį į tą vaiką, kuris artėja iš nurodytos krypties. Žaidimą galima pritaikyti pagal mokinių gebėjimus: prie tų mokinių saulių, kuriems sunkiau atpažinti pasaulio šalių kryptis, debesys artėtų lėtu žingsniu arba pėda už pėdos (taip pat galima ilginti atstumą iki centro). Jei saulėmis tampa greičiau mąstantys ar puikiai žinantys pasaulio šalių kryptis mokiniai, debesys gali bėgti ir pan. Žaidimą galima paįvairinti: prieš pradėdami judėti, debesys laikytų rankas už nugaros, mokytojas, žinodamas, kuris vaikas bus lietaus debesis, gali apnešti ratu dubenį su vandeniu, stabtelėdamas prie kiekvieno. Būsimajam lietaus debesiui jis leistų suvilgyti pirštus vandenyje, kad, saulei neteisingai nustačius lietaus debesį, šis priartėjęs galėtų ją „aplyti“ – švelniai aptaškyti vandeniu; 3) siekiant, kad mokiniai įtvirtintų pasaulio šalių kryptis, galima žaidimą žaisti keletą savaičių (kol mokiniams pabos) per kūno kultūros pamokas. Tuomet prieš pamoką galima pasiruošti – sužaisti šį pratimą mobiliajame įrenginyje arba kompiuteriu, o per pamoką žaisti pirmiau aprašytą žaidimą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atsakydamas į klausimus prisiminsi, ką žinai apie gamtos išteklius, kaip juos galima taupiai naudoti ir prisidėti prie mus supančios aplinkos išsaugojimo.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas ugdant mokinių gebėjimą pasakyti, kokių padarinių gali turėti besaikis ar neprotingas gamtos išteklių naudojimas, taip pat kalbant apie gamtos taršą ir jos šaltinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje rekomenduojama peržiūrėti demonstracinį MO „Gamtos ištekliai“; 2) aptarti gamtos taršos šaltinius ir padiskutuoti, kaip kiekvienas mokinys prisideda ar galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo; 3) duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą; 4) bendrai aptarti testą ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvos miestus, upes ir ežerus, ar prisimeni lankytinas Lietuvos vietas.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) duoti mokiniams atlikti testą savarankiškai arba porose; 2) atlikus testą aptarti ir išsiaiškinti, kur ir kodėl mokiniai suklydo. Prireikus, dar kartą peržiūrėti demonstracinę medžiagą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Prisimink ir pasitikrink, ką žinai apie metų laikų ypatumus.

Rekomendacijos mokytojui:

Testą rekomenduojama atlikti ir patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus, mokiniams jau susipažinus su skirtingų metų laikų ypatumais, pramogomis ir tinkama apranga. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstraciją „Kas būdinga metų laikams?“ ir kartu ją aptarti; 2) prisiminti orų stebėjimo lentelėje (šablonas „Stebiu orus“) esančius ženklus ir jų reikšmes; 3) pamokos pabaigoje mažose grupelėse arba individualiai atlikti testą. Pasidžiaugti mokinių sėkme ir aptarti pasitaikiusias klaidas.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Matai ir matavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atsakydamas į testo klausimus pasitikrinsi, kaip moki naudotis sutartiniais ženklais ir ar prisimeni, kaip braižomas miesto planas.

Rekomendacijos mokytojui:

Testą rekomenduojama atlikti ir mokinių žinias ir gebėjimus patikrinti tada, kai mokiniai jau yra susipažinę su miesto ar kitos vietovės plano sudarymu. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti ir aptarti su šiuo testu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“; 2) organizuoti darbą grupėse: sukurti gyvenamosios vietos maketą; 3) organizuoti darbą porose: nubraižyti miesto, miesto dalies ar kitos vietovės planą; 4) atlikti testą individualiai; pasidžiaugti mokinių sėkme, aptarti pasitaikiusias klaidas.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Klausydamasis neilgų tekstų, pasitikrinsi žinias apie įvairias profesijas (prekių gamintojus ir paslaugų teikėjus), nustatysi, apie ką kalbama, ir pasirinksi teisingus atsakymus į klausimus.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinį MO „Gamyba ir paslaugos“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviojo MO „Pagydyk sergantį žodį“ užduotis; 3) žinioms pasitikrinti grupėmis arba individualiai atlikti testo užduotis. Aptarti klaidas.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Kalbėjimas ir klausymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atlikdamas šį testą, prisiminsi, ką žinai apie Žemės gyventojus ir skirtingą jų gyvenimo būdą, taip pat pasitikrinsi, ar moki taisyklingai rašyti sakinius.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį testą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos pamoką. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Žmonių gyvenimo būdas“; 2) remiantis prezentacija pasiūlyti mokiniams sugalvoti įvairių tipų sakinių su vienarūšėmis sakinio dalimis ir įvardyti sakinio rūšį (tiesioginis, klausiamasis, šaukiamasis sakinys), kartu aptarti sugalvotų sakinių skyrybą; 3) pasakyti kokį nors daiktavardį, susijusį su kitų kraštų žmonėmis, o mokiniai turėtų jį pakeisti pagal nurodytą klausimą; aptarti rašybą; 4) pamokos pabaigoje skirti mokiniams savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Rašymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Išsiaiškinsi, kaip, naudodamas įvairias geometrines figūras, gali nubraižyti miesto planą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, kartojantis geometrines figūras, ir per pasaulio pažinimo pamokas, supažindinant mokinius su vietovės planu ir jo braižymu. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių pasiūlyti mokiniams iš pateiktų geometrinių figūrų sudaryti aplink mokyklą esančios vietovės maketą; 2) vėliau stebėti prezentaciją ir ją aptarti (mokiniai galėtų nagrinėti prezentaciją individualiai ir užsirašyti iškilusius klausimus, vėliau drauge juos galima išsiaiškinti ir aptarti); 3) po prezentacijos mokiniai gali šiek tiek pakoreguoti prieš tai darytą maketą, pristatyti ir įvardyti panaudotas geometrines figūras; 4) pamokos pabaigoje mokiniams galima duoti žaidimą: ridenti mokytojo pagamintą kauliuką su šiais užrašais: „Ką gerai supratai?“, „Parodyk tris erdvines geometrines figūras“; „Ko nesupratai?“, „Rask daiktą, panašų į stačiakampį gretasienį.“ Mokiniams reiktų atsakyti į šiuos klausimus.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Geometrija

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Stebėdamas demonstracinę medžiagą, sužinosi, kas yra planas, kaip jį nubraižyti ir kaip perskaityti jame pateiktą informaciją, kad galėtum rasti reikiamus objektus.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią demonstracinę medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, aiškinantis, kas yra planas, arba mokantis naudojant sutartinius ženklus braižyti kambario ar kitos nedidelės vietovės (mokyklos kiemo, parko) planą. Per matematikos pamokas medžiagą galima taikyti kalbant apie geometrines figūras. Siūloma veikla per pamoką: 1) išklausius demonstracinę medžiagą, pasiūlyti mokiniams nubraižyti savo kambario, klasės ar kt. planą, sukurti savo sutartinių ženklų objektams vaizduoti; 2) per integruotas matematikos ir dailės bei technologijų pamokas, suskirsčius mokinius į grupes po 4–5, duoti sukurti klasėje esančių objektų sutartinius ženklus, naudojant įvairias geometrines figūras, juos iškirpti iš spalvoto popieriaus ir priklijuoti pateiktame klasės plano kontūre; 4) per matematikos pamokas galima suskaičiuoti, kiek ir kokių geometrinių figūrų yra pateikta zoologijos sodo plane.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atlikęs užduotis įsitikinsi, ar žinai, kaip taupyti vandenį ir rūpintis oro švara.

Rekomendacijos mokytojui:

Žaidimą tinka naudoti per pamokas kalbant apie vandens taupymą ir rūpinimąsi oro švara.Siūloma veikla per pamoką: 1) pasiūlyti mokiniams sužaisti šį žaidimą pamokos pradžioje, paskui pakalbėti apie vandens taupymą ir oro švarą. Jau susipažinę su esmine medžiaga, vaikai aktyviai dalyvautų pamokoje; 2) žaidimą galima žaisti pamokos, kurioje žiūrėta demonstracinė medžiaga apie vandens taupymą ir oro švarą, pabaigoje, apibendrinant, įtvirtinant žinias. Paskui pasiūlyti mokiniams namie dar kartą jį sužaisti su šeimos nariais. Taip vaikas galės pasidalyti įgytomis žiniomis, patars šeimos nariams prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo; 3) surengti darbą grupėse: viena grupė žaidžia žaidimo dalį apie vandenį, kita – apie orą. Tuomet viena su kita dalijasi mintimis, ką sužinojo apie vandens taupymą ir oro švarą; 4) vesti pamoką paeiliui naudojant kiekvieną paveikslėlių porą. Aptarus vieną paveikslėlių porą ir mokiniams nusprendus, kuris paveikslėlis teisingas, jį spustelėti, toliau kalbėti apie kitą paveikslėlių porą; 5) žaidimo dalį apie vandenį panaudoti per matematikos pamoką ir atlikti įvairius skaičiavimus, pavyzdžiui, kiekvienas pagal savo šeimos narių skaičių apskaičiuoja, kiek vandens per dieną būtų sunaudota, jei visi nariai maudytųsi vonioje, ir kiek, jei maudytųsi po dušu. Jei vaikai geba, pagal tuo metu esančias kainas galima pabandyti apskaičiuoti, kiek reikėtų mokėti už vandenį vienu ir kitu atveju (galima naudotis skaičiavimo mašinėle, kainas apvalinti). Tokius skaičiavimus būtinai reikėtų pristatyti savo šeimai.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Aplankysi paveikslų galeriją, kurioje sužinosi, kuo skiriasi ir kuo yra ypatingas kiekvienas metų laikas, išsiaiškinsi, kas lemia orus ir kaip reikėtų rengtis kiekvienu metų laiku.

Rekomendacijos mokytojui:

Tinka naudoti kaip demonstracinę medžiagą per lietuvių kalbos pamokas, lavinant skaitymo įgūdžius, taip pat per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis pažinti metų laikus ir jiems būdingas ypatybes. Siūloma veikla per pamoką: 1) pažiūrėjus demonstracinę medžiagą padiskutuoti apie metų laikus, jų ypatybes ir aptarti, kodėl reikia vienaip ar kitaip rengtis skirtingu metų laiku; 2) mokiniai gali įvardyti įsimintiniausią vieno metų laiko ypatybę ir ją pakomentuoti; 3) nupiešti metų laikų ratą ir jame pažymėti būdingiausius kiekvieno iš metų laikų bruožus; 4) į klasę atsinešti įvairių drabužių, vaikai turėtų suskirstyti, kuriuo metų laiku ką dėvėti.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Susipažinsi su įvairiais atmosferos reiškiniais. Sužinosi vėjų pavadinimus ir kaip veikia vėjarodis. Išmoksi pildyti orų kalendorių, pastebėti sveikatai ir netgi gyvybei pavojingas orų permainas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant metų laikus su temperatūra, ir iš dalies per matematikos pamokas, nagrinėjant matinių skaičių – greičio ir temperatūros – perskaitymą. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) žiūrėti demonstracinę medžiagą su visa klase ir dar smulkiau išsiaiškinti apie atmosferos reiškinius (kuriuo metų laiku jie dažniausi, kaip nuo jų apsisaugoti ir t. t.), taip pat atidžiau paanalizuoti orų kalendorių; 2) porose padiskutuoti apie atmosferos reiškinius (aptarti jų naudą, žalą, apsisaugojimą nuo jų); 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti įvairių orų nuotraukų, bandyti nustatyti ir detaliai apibūdinti jose vaizduojamą orą; 4) duoti mokiniams atlikti savaitinius orų stebėjimus ir tyrimus, remiantis matytu orų stebėjimo lentelės pavyzdžiu. Rezultatus aptarti grupėse. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas leisti mokiniams pasirinkti norimą atlikimo techniką ir ja pavaizduoti įvairius gamtos reiškinius (šerkšną, lietų ir pan.), mokyti išgauti spalvų kontrastus (saulėta, apsiniaukę); - per kūno kultūros pamokas žaisti judriuosius žaidimus „Lietus“, „Vėjo kryptys“ ar pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti orų pristatymą, pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Matai ir matavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Pasiklydęs miške Robotukas suprato, kad nori išmokti orientuotis nežinomoje aplinkoje. Pasimokysi to kartu su Robotuku.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką: 1) įjungus titulinę skaidrę, padiskutuoti, ką daryti Robotukui, ką darytų mokiniai, atsidūrę tokioje situacijoje, gal yra turinčių tokios patirties; 2) mintims išsekus, parodyti mokiniams kompasą (geriausia turėti keletą kompasų) ir vėl leisti mokiniams pamąstyti, koks tai prietaisas ir kam jis skirtas, bandyti spėti, ką reiškia jo raidės. Paprastai mokiniai nemoka naudotis kompasu, todėl jiems tai turėtų būti įdomu; 3) peržiūrėti prezentaciją; 4) peržiūrėjus 10 skaidrę, atlikti praktines užduotis, išmokti naudotis kompasu (duoti užduotį: ant kiekvienos klasės sienos pakabinti kortelę su atitinkama raide Š, P, R, V; paprašyti vaikų įvairiai judėti (į šiaurę, pietus ir t. t.), išdėstyti įvairius daiktus nurodytose kryptyse ir t. t.); 5) peržiūrėti pabaigos (apibendrinamąją) skaidrę, leisti mokiniams pasiimti savo mobiliuosius telefonus, pažiūrėti, ar juose yra atitinkamų programų, aptarti jas su draugais; 6) pakartoti kitus sužinotus orientavimosi aplinkoje būdus ir išeiti į kiemą: stebėti aplinkos požymius, pagal kuriuos galima orientuotis saulėtą dieną, pasimokyti pagal krentantį šešėlį nustatyti pasaulio kryptis. Lauke galima leisti vaikams veikti savarankiškai arba pateikti užduočių.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Nuspalvinęs paslėptą paveikslėlį, sužinosi, kokius darbus atlieka ūkininkai ir verslininkai.

Rekomendacijos mokytojui:

MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie ūkininko ir verslininko darbą. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus interaktyvųjį pratimą, padiskutuoti ir plačiau pakalbėti apie a) verslininkus paslaugų teikėjus; b) verslininkus gamintojus; c) verslininkus prekybininkus, prekybos vietų steigėjus; 2) atlikus interaktyviąją užduotį, suskirstyti mokinius į grupes ir paprašyti jų įsivaizduoti, kad yra ūkininkai, auginantys gyvulius, paukščius, augalus, bites ar kita. Mokiniai, dalydamiesi jau turima patirtimi ir naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais, gali pristatyti jų grupės ūkininko veiklos sritį; 3) surengti susitikimą su ūkininku arba verslininku, nuvykti į ūkininko ūkį, įmonę ar parduotuvę.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Išklausysi bibliotekininkės pasakojimą apie Lietuvą ir mokysiesi naudotis gaubliu, sužinosi, kur rasti didžiausius Lietuvos miestus, ilgiausias upes, giliausius, didžiausius ir ilgiausius ežerus.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas supažindinant su gaubliu, Lietuvos kaimynėmis, šalies geografija, upėmis, ežerais ir miestais. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus MO įtvirtinti žinias – apžiūrėti tikrą gaublį, jame rasti vandenynus, žemynus ir Lietuvą Europoje; 2) per pasaulio pažinimo bei dailės ir technologijų pamokas nuspalvinti Lietuvos kontūrinį žemėlapį, pateikti mokiniams įvairaus sunkumo užduočių. Dirbant savarankiškai arba porose nuspalvinti Lietuvos valstybės sienas, sostinę, jūrą. Kartu su mokytoju pažymėti didžiuosius miestus, upes, ežerus.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Pažiūrėjęs šią demonstracinę medžiagą, sužinosi, kaip gyvena kitų kraštų žmonės ir kokios šalys yra Lietuvos kaimynės.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje aptarti, kokiose šalyse mokiniams teko pabuvoti, kokius Lietuvos ir kitų šalių skirtumus jie pastebėjo; 2) po pokalbio peržiūrėti šią demonstracinę medžiagą, aptarti, ką mokiniai sužinojo; 3) pasiūlyti pasirinkti kokią nors šalį – Lietuvos kaimynę arba tolimąją – ir plačiau pasidomėti jos žmonių gyvenimo ypatumais, parengti pristatymą. Šį darbą galima dirbti grupėmis.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi daug įdomių faktų apie Lietuvą: pagal ką skirstomi miestų dydžiai, kokie yra keliai, kiek turime upių ir ežerų.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus prezentaciją įtvirtinti žinias apie Lietuvą, išmokti žemėlapyje parodyti didžiuosius miestus, Baltijos jūrą, Kuršių neriją, ilgiausias upes, didžiausius, giliausius ir ilgiausius ežerus, magistralinius kelius ir geležinkelį; 2) peržiūrėjus prezentaciją surengti diskusiją ir aptarti, kokiose Lietuvos ar Europos vietose mokiniai yra buvę (su tėvais ir su klase), kokiais keliais važiavę, kokius vandens telkinius matę, ar jų gyvenamojoje vietovėje yra koks nors vandens telkinys; 3) peržiūrėjus prezentaciją aptarti, kiek gyventojų yra tam tikruose Lietuvos miestuose. Padaryti diagramą „Lietuvos miestų dydis pagal gyventojų skaičių“; 4) peržiūrėjus prezentaciją padiskutuoti, ką galima būtų keisti norint sumažinti lietuvių emigraciją į užsienį; 5) per pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, spalvinant Lietuvos kontūrinį žemėlapį, pateikti mokiniams įvairaus sunkumo užduočių. Savarankiškai ar porose nuspalvinti Lietuvos valstybės sienas, sostinę, jūrą, pažymėti didžiuosius miestus, upes, ežerus.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Kartu su Robotuku sužinosi, kodėl ir kaip atsirado miestai.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį MO galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką. Siūloma veikla per pamoką: 1) Sudominimas. Pateikti du paveikslėlius: pirmykščio žmogaus ir dabartinio miestiečio. Paprašyti rasti 10 jų skirtumų. Tuomet mokinių paklausti, kokioje aplinkoje tiktų gyventi pirmam, kokioje – antram žmogui. Kodėl? Pamąstyti, kaip jiems sektųsi susikeitus vietom. Kodėl ir vienam, ir kitam tai būtų sudėtinga? 2) Darbas grupėse. Mokinius suskirstyti į grupes. Kiekvienai grupei duoti po didelį lapą, kurio kairėje pusėje priklijuotas pirmykščio žmogaus, o dešinėje – miestiečio paveikslėlis. Mokinių paprašyti pavaizduoti, kaip žmogus iš pirmojo „virsta“ antruoju (sudaryti tarsi laiko juostą). Pabrėžti, kad reikia vaizduoti ne tik išorinius žmogaus pokyčius, bet ir jo gyvenamąją aplinką. Pristatant darbus, mokytojas turėtų užduoti kritinį mąstymą ugdančius klausimus, pavyzdžiui, jei kuriuo nors „virsmo“ etapu žmogus pasistato namą, mokytojas klausia: „Kodėl? Iš kokių medžiagų?“; jei žmogus ima dėvėti drabužius, mokytojas klausia: „Iš kur juos gavo“; jei įsigijo automobilį, klausia: „Kam jis reikalingas, kas jį pagamino?“ ir t. t. Apibendrindamas mokytojas galėtų paklausti: „Kaip ir kodėl kartu su žmogumi keitėsi jo gyvenamoji aplinka?“ 3) Prezentacijos peržiūra ir aptarimas. 4) Žaidimas „Statome miestą“. Karuselės metodas. Mokiniams duoti po lapą, kuriame bus piešiamas miestas. Lapuose galėtų būti blankiai išspausdintas gamtovaizdis – miškas, upė, keletas laukinių gyvūnų, perintis paukštis ir panašiai. Lapo centre nupiešti žmogų. Mokiniai turėtų nupiešti po vieną žmogui reikalingą miesto objektą arba dalyką. Lapus siųsti ratu pagal laikrodžio rodyklę, kad kiekvienas mokinys papildytų piešinį. Gautus piešinius aptarti – kas ir kodėl nupiešta. Padiskutuoti, kaip pakito gamtovaizdis: kas nutiko miškui, gyvūnams ir panašiai. Galima suklijuoti visus piešinius į vieną didelį plakatą ir išeis didmiestis. 5) Pamokos refleksija. Paprašyti mokinių užbaigti sakinį: „Miestai atsirado ir plėtojosi, nes...“ Stengtis išrutulioti kuo daugiau mokinių idėjų. 6) Namų darbų skyrimas. Pasiūlyti mokiniams pasidomėti, kaip atsirado ir plėtojosi jų gimtasis ar arčiausiai esantis miestas.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Sužinosi, kokie drabužiai yra tinkamiausi dėvėti įvairiomis oro sąlygomis ir skirtingu paros metu.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, siejant žmogaus aprangą su oro sąlygomis, ir per lietuvių kalbos pamokas, mokant vienarūšių (bejungtukių) sakinio dalių skyrybos. Siūloma veikla per pasaulio pažinimo pamoką: 1) su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą ir išsamiai aptarti aprangos pasirinkimą skirtingomis oro sąlygomis, paieškoti įvairių alternatyvų; 2) sumodeliuoti oro sąlygas ir duoti mokiniams porose padiskutuoti, kaip rengtis esant tokiam orui, pvz.: vasara, lauke 15 laipsnių šilumos, nesmarkus vėjas, debesuota. Kaip rengsitės?; 3) parinkti arba paprašyti mokinių rasti ir atsinešti į klasę įvairių žmogaus aprangos nuotraukų ir padiskutuoti, kokiomis oro sąlygomis tiktų tam tikra apranga; 4) patyrinėti drabužių etiketes ir nustatyti, iš kokios medžiagos jie pagaminti ir kokiomis sąlygomis yra tinkamiausi dėvėti. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas sukurti įvairių drabužių modelių, pritaikytų tam tikroms oro sąlygoms; - per lietuvių kalbos pamokas sukurti aprašomuosius pasakojimus apie aprangą ir išeigą į lauką.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Rašymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Šiame žaidime pabūsi orų ekspertu ir žiūrėdamas į paveikslėlį tiksliai parinksi žodžius, apibūdinančius pavaizduotą orą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamoką, įtvirtinant žinias apie orus ir jų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) pratimą atlikti individualiai, kad mokytojas matytų, kaip mokiniams sekėsi įsiminti atmosferos reiškinius apibūdinančius ženklus; 2) žiūrėti pratimą kaip demonstracinę medžiagą kartu su visa klase, smulkiau aptarti (darant pauzes) atskirus atmosferos reiškinius: ką kas pasirinktų, kodėl, kodėl (ne)tiktų ir panašiai. Veiklą galima pratęsti per kitų mokomųjų dalykų pamokas, pvz.: - per dailės ir technologijų pamokas įvairia technika pavaizduoti kelių atmosferos reiškinių derinį (lietus su perkūnija, šerkšnas ir giedra ir t. t.); - per kūno kultūros pamokas kūno judesiais perteikti atmosferos reiškinius: lietų, vėją, uraganą ir pan.; - per lietuvių kalbos pamokas skaityti ir nagrinėti kūrinius apie atmosferos reiškinius, vėją, inscenizuoti visą orų pristatymą (taip pat temperatūrą, vėjo stiprumą), pagal pateiktą atmosferos reiškinio iliustraciją parašyti kūrybinį darbą (eilėraštį, pasaką, pasakojimą).

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Ieškosi klaidingai parašytų žodžių, susijusių su įvairiomis profesijomis, paskirsi vaistų – teisingų raidžių – ir taip pagydysi žodžius.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) mokiniams susipažinus su balsių rašybos taisyklėmis, žaidimas tinka siekiant žaismingai įtvirtinti įgytas žinias; 2) integruoti pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas – kalbant apie profesijas aptarti balsių rašybą su konkrečia profesija susijusiuose žodžiuose; taip bus siejama teorinė medžiaga ir praktinė veikla; 3) surengti diskusiją ir aptarti, kaip duoti žodžiai yra susiję su konkrečia profesija. Grupėmis arba porose aptarti ir kitoms profesijoms būdingus įrankius bei pamėginti juos surašyti ant lapų ir aptarti.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Rašymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Peržiūrėjęs skaidres, sužinosi, kokie pasaulyje yra žemynai ir vandenynai, kuo jie įdomūs, išskirtiniai.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio vandenynus ir žemynus. Susipažįstant su kiekvienu žemynu galima mokinių paprašyti prisiminti, ką jie žino apie šį žemyną daugiau. 2) peržiūrėjus prezentaciją pasiūlyti kontūriniuose žemėlapiuose nuspalvinti vandenynus, žemynus ir didžiausias žemynų valstybes. Taip pat galima pasigaminti didžiausių valstybių vėliavėlių ir jas prisegti prie nuspalvinto žemėlapio; 3) užduoti mokiniams porose pasimokyti parodyti, kur yra pateikti žemynai ir kaip jie vadinami; 4) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie atskirų žemynų augaliją ir gyvūniją; 5) integruojant pasaulio pažinimo ir dailės ir technologijų pamokas, naudojant paplūdimio kamuolį ir papjė mašė techniką, pasigaminti gaublį.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Robotukas įsigijo kambarinę gėlę – begoniją. Ją reikia auginti ant palangės, esančios rytinėje kambario pusėje. Padėsi Robotukui pasigaminti kompasą ir parinkti begonijai tinkamą palangę.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį laboratorinį darbą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pasaulio šalių kryptis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus prezentaciją „Kas padeda orientuotis?“, pasiūlyti mokiniams atlikti šį laboratorinį darbą; 2) paprašyti mokinių atsinešti priemonių, kurių prireiks kompasui gaminti. Mokiniai turėtų patys pasigaminti kompasų ir jais naudodamiesi atlikti mokytojo pateiktas užduotis; 3) paskirti atlikti laboratorinį darbą namie (kaip namų darbą); 4) namie, vadovaujantis šiuo laboratoriniu darbu, paprašyti pasigaminti kompasą ir pasimokyti juo naudotis bei atsinešti į klasę (tik, norint juo naudotis ir klasėje, reikėtų vėl įmagnetinti adatą).

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Žaisdamas šį žaidimą pasikartosi, iš kur gaunamas maistas, drabužiai, kiti įvairūs daiktai.

Rekomendacijos mokytojui:

MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie ūkininko ir verslininko darbą, aiškinantis, iš kur gaunamas maistas, drabužiai. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus MO užduotis, aptarti, kokius ūkininkų ūkius vaikai yra matę, kas juose yra auginama ir kodėl; 2) padiskutuoti apie tai, kur ir kokius gaminius ar produktus gamina verslininkai iš ūkininkų užaugintų gyvulių, paukščių, augalų, kur jų galima įsigyti; 3) veiklai apibendrinti per dailės pamoką naudojant įvairias technikas užduoti mokiniams nupiešti, kaip jie įsivaizduoja ūkininko ar verslininko darbą; 4) naudojant senų laikraščių ar žurnalų iliustracijas, nuotraukas, pasiūlyti vaikams sukurti koliažą ir jame pavaizduoti, iš kur gaunamas maistas, drabužiai.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Pabūsi tyrinėtoju ir sužinosi, kas nutinka, kai buityje naudojamos cheminės medžiagos patenka į vandenį. Apskaičiuosi skysčių kiekį mililitrais.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie vandens savybes (vandeniui tirpinant kitas medžiagas, gaunamas tirpalas), vandens apytakos ratą ir (arba) vandens taršą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Gamtos ištekliai“ ir kalbant apie gyventojų buityje naudojamas chemines priemones atlikti šį laboratorinį darbą; 2) integruoti su matematikos pamoka mokantis apie mililitrą. Per matematikos pamoką pateiktas užduotis reikėtų spręsti kaip tekstinius uždavinius. Ekrane palikti klausimą, palaukti, kol visi mokiniai suskaičiuos, tuomet spustelėti teisingą atsakymą ir pasitikrinti. Tą pačią užduotį galima atlikti ir praktiškai, pvz., pateikti uždavinį: „Kiek mililitrų indų ploviklio įpylei į kolbą, jei prieš tai joje buvo 200 ml vandens? Spustelėk teisingą atsakymą“, tada į indą, kuriame yra 200 ml vandens, pilti vandens, kol jo bus 250 ml, pasakyti, kiek įpilta. Arba iš indo, kuriame yra 250 ml vandens, į kitą indą pilti tol, kol jo liks 200 ml. Bus matyti, kad nupilta 50 ml vandens, ir pan.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Matai ir matavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Žaisdamas šį žaidimą, įtvirtinsi žinias, kur rasti didžiausius Lietuvos miestus, ilgiausias upes, giliausius, didžiausius ir ilgiausius ežerus, kur pamatyti daug gražių Lietuvos gamtovaizdžių, paminklų ir kitų lankytinų vietų.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prie temos pateiktą demonstracinę medžiagą („Lietuvos kaimynės ir kitos šalys“); 2) užduoti mokiniams atlikti užduotis savarankiškai arba porose. Galima veikla kartu su visa klase, kai mokytojas interaktyviojoje lentoje arba naudodamas projektorių lentoje kartu su mokiniais atlieka užduotis; 3) porose arba visi kartu mokiniai gali aptarti, kokiose lankytinose vietose yra buvę (su tėvais ir su klase), kokius objektus dar norėtų pamatyti; 4) pabaigoje apibendrinti pamokos veiklą ir su mokiniais aptarti, kurias užduotis jiems buvo sunku atlikti, kas buvo įdomu, kas sekėsi sunkiau.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Kalbėjimas ir klausymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Šiame žaidime sužinosi, kad Žemės gyventojų skaičius visais laikais palaipsniui didėjo. Naudodamas pateiktus skaičius, sužinosi, kiek žmonių priklauso tam tikrai žmonių grupei arba istoriniam laikotarpiui, ir sudarysi paprastąsias trupmenas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamokas, mokantis perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie įvairių kraštų žmonių gyvenimo būdą. Siūloma veikla per matematikos pamoką: 1) pamokos pradžioje pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą; 2) sužaidus, remiantis keliais žaidimo teiginiais, nupiešti geometrinių figūrų (pvz., apskritimą, stačiakampį) ir nuspalvinti atitinkamą jų dalį; 3) pagal atskirų žemynų gyventojų skaičių sudaryti diagramą, tada sudėlioti nuo mažiausiai apgyvendinto iki daugiausia žmonių turinčio žemyno arba atvirkščiai; 4) nubrėžti gyventojų skaičiaus augimo kreivę, joje pažymėti gyventojų skaičiaus didėjimą ir metus; 5) apytikriai apskaičiuoti, per kiek metų mūsų Žemė pasipildys dar vienu milijardu gyventojų; 6) išsiaiškinti Žemės gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, pasvarstyti, kas dėl to Žemės gyventojų laukia ateityje; 7) siekiant apibendrinti žinias apie pagrindines Žemės gyventojų religijas ir rases, atlikti tokią užduotį: suskirstyti mokinius į grupes ir kiekvienai jų iš šio pratimo pateikti po vieną žodį: pvz., „musulmonas“, „juodaodis“ ir panašiai. Kiekviena grupė, pritaikydama turimas žinias, klasės draugams parengia trumpą pristatymą. Išklausęs visų pristatymų, mokytojas juos apibendrina.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Stebėsi orus ir pildysi orų stebėjimo kalendorių ir tam tikram orui tinkamos aprangos pasirinkimo lentelę.

Rekomendacijos mokytojui:

Mėnesio pradžioje kartu su mokiniais per pasaulio pažinimo pamoką reikėtų aptarti orų stebėjimo kalendorių: numatyti stebėjimo dienas, kartu prisiminti, ką reiškia dienos oro žymėjimo ženklai, kaip ir kada geriausia fiksuoti termometro rodmenis, kaip nustatyti vėjo kryptį ir kt. Pasitarti, kaip reikia patikslinti pasirinktus drabužius aprangos pasirinkimo lentelėje. Toliau duoti mokiniams pildyti lenteles savarankiškai. Praėjus savaitei nuo orų stebėjimo pradžios, su mokiniais reikėtų aptarti darbų eigą ir sutikrinti, kaip jiems sekasi registruoti duomenis. Šį šabloną galima pasiūlyti pildyti per vasaros atostogas ir susitikus rudenį aptarti įvairių vietovių orus ir vaikų pasirinktą aprangą tam tikrą dieną.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Statistika

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Išsirinksi ir išsispausdinsi bet kurio mėnesio orų stebėjimo kalendorių. Stebėdamas orus jį užpildysi ir atliksi užduotis.

Rekomendacijos mokytojui:

Numatyto stebėti mėnesio pradžioje kartu su mokiniais aptarkite orų stebėjimo kalendorių: kartu prisiminkite, ką reiškia legendos žodžiai, susitarkite, kelintą valandą fiksuosite termometro parodymus, kaip pildysite diagramą. Mokytojas gali pildyti orų stebėjimo kalendorių jame žymėdamas daugiau duomenų (pvz.: vėjo kryptį ir stiprumą), taip, aptardamas užpildytas lenteles, jis galės papildyti mokinių išvadas. Praėjus savaitei nuo orų stebėjimo pradžios, su mokiniais reikėtų aptarti rūpimus klausimus ir sutikrinti, kaip jiems sekasi registruoti duomenis. Orų stebėjimo kalendorių galima pasiūlyti pildyti per vasaros atostogas ir susitikus rudenį aptarti įvairių vietovių orus tam tikrą dieną.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Statistika

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atlikdamas šį pratimą, pasitikrinsi, ar moki sudaryti miestelio planą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, mokantis sudaryti vietovės planą naudojantis sutartiniais ženklais. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti su pratimu susijusią prezentaciją „Kaip naudotis miesto planu?“; 2) mokinių grupėms pateikti didžiųjų Lietuvos miestų planų (pvz., pateikti Vilniaus miesto planą ir pasiūlyti jį pastudijuoti: rasti prezidentūrą, Vilniaus arkikatedrą baziliką ir t. t.); 3) individualiai atlikti interaktyvųjį pratimą; 4) išeiti su mokiniais į lauką ir pasiūlyti nubraižyti mokyklos kiemo planą arba miestelio ar mikrorajono, kuriame jie gyvena, planą, prieš tai galima gauti savo gyvenvietės ar jos dalies planą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Analizuodamas orų žemėlapio simbolius, termometro rodmenis ir vėtrungės padėtį, sudarysi paros orų prognozę.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas, kalbant apie orų permainas. Siūloma veikla per pamoką: 1) per pasaulio pažinimo pamoką peržiūrėti demonstraciją „Kas būdinga orams?“ ir prisiminti atmosferos reiškinių simbolius bei aptarti dažniausius atmosferos reiškinius (ypač nakties); 2) individualiai arba kolektyviai atlikti šį interaktyvųjį pratimą, aptarti, kodėl sakiniuose buvo pasirinkti vieni ar kiti žodžiai; 3) per lietuvių kalbos pamoką pasiūlyti pagal šiame pratime pateiktą orų prognozės pavyzdį užrašyti savo gyvenamosios vietovės paros orų prognozę; pasitelkus dramą galima suvaidinti (išreikšti) orų prognozę atitinkamu paros metu; 4) per dailės ir technologijų pamokas sukurti savo orų žemėlapį, o jį aprašyti per lietuvių kalbos pamoką.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Rašymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Žaisdamas žaidimą, sužinosi, kurios kiekvieno žemyno valstybės yra didžiausios, kokia jų valstybinė kalba, valiuta ir vėliava.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamokas, siekiant ugdyti mokinių gebėjimą atpažinti įvairias geometrines figūras ir nustatyti jų simetriškumą. Taip pat jis gali būti naudojamas per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie skirtingų žemynų ypatybes. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Pasaulio žemynai ir vandenynai“; 2) pasikartoti geometrinių figūrų pavadinimus ir atlikti interaktyvųjį pratimą; 3) pasigaminti kitų valstybių vėliavėlių, patikrinti, ar tai simetriškos figūros, ar ne; 4) dirbti grupėse: pasiūlyti grupei išsirinkti žemyną ir rasti daugiau informacijos apie didžiausias jo valstybes arba kitas mokiniams patinkančias valstybes, pagaminti jų vėliavėlių; 5) pasikabinti klasėje pasaulio politinį žemėlapį arba atlasą ir kartu su mokiniais išsiaiškinti, kur yra ir kaip atrodo vėliavos tų valstybių, kuriose vaikai yra buvę (pvz., Egipto, Turkijos, Latvijos).

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Geometrija

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Žaisdamas žaidimą, pasitikrinsi, ar žinai, kokie vandenynai skalauja pasaulio žemynus.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją apie pasaulio žemynus ir vandenynus („Pasaulio žemynai ir vandenynai“), pasiūlyti mokiniams savarankiškai pažaisti šį žaidimą ir taip įtvirtinti žinias apie žemynus skalaujančius vandenynus; 2) kartu su mokiniais aptarti pateiktus sakinius ir išsiaiškinti, kokiai teksto rūšiai jie priklauso ir kaip tinkamai suderinti šių sakinių linksnius; 3) pažaidus žaidimą, pasiūlyti grupėse arba individualiai kontūriniuose žemėlapiuose užrašyti vandenynų ir žemynų pavadinimus.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Spręsdamas matematinius uždavinius, sužinosi atstumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, apskaičiuojant paprastus skaitinius reiškinius ir dydžių skaitines reikšmes, taip pat įtvirtinant įvairių reiškinių sudarymo gebėjimus, atliekant sudėties, atimties, dalybos ir daugybos veiksmus, sprendžiant nesudėtingus su objektų judėjimu susijusius uždavinius. Siūloma veikla per pamoką: 1) atlikus pateiktas užduotis su mokiniais padiskutuoti, ar kelionės laiką lemia važiavimo greitis ir kelio danga, kuria juda automobilis, kodėl; 2) atlikus užduotis su mokiniais aptarti saugaus elgesio keliuose ir greitkeliuose taisykles; 3) pabandyti su mokiniais patikrinti atstumus tarp pateiktų miestų su įvairiomis internetinėmis programomis. Paskui aptarti, kokiais atvejais svarbu žinoti atstumus ir mokėti apskaičiuoti kelionės laiką bei kokios dar priemonės galėtų padėti lengviau tai padaryti.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Reiškiniai, lygtys, nelygybės

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Jau nuo senų senovės žmonės domėjosi gamta, jos reiškiniais. Tačiau Robotukas nežinojo, kad vėjus jie įsivaizdavo kaip gyvas būtybes ir net vadino juos vardais. Kartu su Robotuku sužinosi vėjų vardus.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, susipažinus su pasaulio šalių kryptimis ir siekiant jas įtvirtinti. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus prezentaciją apie pasaulio šalių kryptis, pasiūlyti mokiniams atlikti šį pratimą; 2) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės pamokas. Susipažinus su pasaulio šalių kryptimis, atlikti šį pratimą ir duoti mokiniams savarankiškai nupiešti, kaip jie įsivaizduoja sakmės vėją (-us); 4) veiklą galima pratęsti per lietuvių kalbos pamoką: perskaityti pasirinktą sakmę, ją analizuoti, iliustruoti, panaudoti vaidybinius elementus ir pan.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Skaitymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Ar žinai, kad miestai atsirado dėl vis augančių žmogaus poreikių? Įsitikink tuo, žaisdamas šį žaidimą.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie žmonių gyvenamąją aplinką, siekiant įtvirtinti įgytas žinias apie miestų atsiradimą ir plėtrą. Mokiniams reikėtų paaiškinti žodžio „poreikis“ reikšmę – tai būtinybė, reikmė, noras, siekiamybė, gyvenimo variklis; neturėdamas poreikių, žmogus netobulėtų; 2) peržiūrėti pristatymą apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“), paskui duoti mokiniams atlikti šį pratimą; 3) atlikus pirmas dvi užduotis ir jas aptarus, pasiūlyti mokiniams pagalvoti ir spėti, kas buvo toliau. Atlikti kitą užduotį ir vėl spėti ir t. t. Taip mokiniai, remdamiesi turimomis žiniomis ir vaizduote, patys nusakys, kaip atsirado miestai; 4) integruoti su lietuvių kalbos pamoka – kiekvienam objektui, kurį reikia nutempti, parinkti tinkamų būdvardžių, pvz., urvas – didelis, šaltas, nejaukus, drėgnas; pilis – aukšta, graži, didinga ir pan.; 5) integruoti su lietuvių kalbos pamoka mokantis veiksmažodžių bendraties – iš kiekvieno objekto apibūdinimo atrinkti ir užrašyti veiksmažodžių bendratis: „pavalgyti“, „pasislėpti“, „gyventi“ ir panašiai.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Išsispausdinęs stebėjimo lapą, visą savaitę su šeimos nariais stebėsi ir lentelėje žymėsi, kaip, valantis dantis, tavo namuose naudojamas vanduo. Išnagrinėjęs sukauptus duomenis, padarysi išvadas.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį stebėjimą reikėtų atlikti apibendrinant medžiagą apie vandens taupymą. Prieš tai per pamoką siūloma peržiūrėti demonstracinę medžiagą apie vandens taupymą ir išsispausdinti stebėjimo šablonus. Iš pradžių su mokiniais reikėtų aptarti stebėjimo eigą, išsiaiškinti stebėjimo instrukciją, paaiškinti, kaip pildyti lentelę. Atlikus stebėjimą, su mokiniais jį aptarti, didžiausią dėmesį skiriant 3 klausimui.

Dalykas:

Lietuvių kalba

Dalyko veiklos sritis:

Rašymas

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Tyrinėdamas Lietuvos žemėlapį sužinosi, kur pamatyti daug gražių Lietuvos gamtovaizdžių, paminklų ir kitų lankytinų vietų, prisiminsi vietas, kuriose esi buvęs. Išmoksi sudaryti kelionės maršrutą.

Rekomendacijos mokytojui:

Siūloma veikla per pamoką: 1) savarankiškas darbas arba darbas porose, siekiant plačiau supažindinti mokinius su informacija apie lankytinas Lietuvos vietas; 2) peržiūrėjus MO padiskutuoti ir aptarti, kokiose lankytinose vietose mokiniai yra buvę (su tėvais ir su klase), kokius objektus dar norėtų pamatyti; 3) apibendrinant pamoką aptarti, kaip reikėtų planuoti kelionę ir pasirinkti trumpiausią ir vaizdingiausią maršrutą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Atlikdamas laboratorinį darbą, rasi tikslią Lietuvos ir jos kaimynių vietą žemėlapyje. Diagramoje pavaizduosi, su keliomis valstybėmis ribojasi kiekviena Lietuvos kaimynė.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį laboratorinį darbą siūloma naudoti per pasaulio pažinimo pamokas kalbant apie Lietuvos kaimynes ir per matematikos pamokas analizuojant ir aiškinantis diagramas. Siūloma veikla per pamoką: 1) per matematikos pamoką, mokantis sudaryti stulpelinę diagramą, šiuo laboratoriniu darbu galima pailiustruoti ir praktiškai išsiaiškinti, kaip sudaryti diagramą; 2) atlikus užduotis padiskutuoti, su kuriomis valstybėmis ribojasi Lietuvos kaimynės, palyginti gautus duomenis: kuri valstybė turi daugiausia kaimynų, kuri mažiausia ir pan.; 3) galima sujunti matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas, kalbėti apie Lietuvos kaimynes ir kartu analizuoti diagramą.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Statistika

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Susipažinsi su ūkininko ir verslininko darbu, išsiaiškinsi, iš kur gaunamas maistas, drabužiai. Mokysies perskaityti prekių kainas ir suskaičiuoti, kiek už jas sumokėti.

Rekomendacijos mokytojui:

Šią demonstracinę medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) rodyti demonstracinę medžiagą pamokos pradžioje, supažindinant mokinius su ūkininko ir verslininko darbu, aiškinantis, iš kur gaunamas maistas, drabužiai; 2) siekiant skaitinių reiškinių praktinio įsisavinimo, galima panaudoti antrą demonstracijos dalį; 3) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, su mokiniais aptarti, kokius ūkininkų ūkius vaikai yra matę, kas juose auginama ir kodėl; 4) padiskutuoti apie skirtinga veikla užsiimančius verslininkus: prekybininkus, gamybininkus, paslaugų teikėjus. Plačiau paanalizuoti jų darbo skirtumus; 5) pasiūlyti žaidimą: per technologijų pamoką pasigaminti darbelių, pavyzdžiui, nertų servetėlių, žaislų ir kt., o per matematikos pamoką žaisti parduotuvę ir mokytis savo „prekę“ parduoti.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Reiškiniai, lygtys, nelygybės

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Robotukas nori sužinoti, kaip bėgant metams keitėsi gyventojų skaičius miestuose iš R raidės. Padėsi jam užpildyti duomenų lenteles.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį pratimą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, pamokos pabaigoje atlikti šį pratimą; 2) atlikti pratimą peržiūrėjus prezentaciją apie miestų atsiradimą ir plėtrą (MO „Miestų atsiradimas“); 3) per matematikos pamokas, mokantis perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 10 000, integruoti veiklą su pasaulio pažinimo tema apie miestus ir gyvenvietes. Pirmoje pamokos dalyje kalbėti apie miestų atsiradimą, antroje – užpildyti šias lenteles; 4) kalbant apie miestų atsiradimą ir plėtrą, užpildžius šias lenteles, paprašyti mokinių sudaryti analogiškų lentelių apie kitus miestus. Kad miestai nesikartotų, reikėtų juos pasiskirstyti (pagal mokinio vardo pirmą raidę, traukiant burtus ir pan.); 5) pamoką, kurioje bus naudojamas šis pratimas, pradėti vaidybine situacija: mokytojas atsineša į klasę ant didelio popieriaus lapo nubraižytą panašią lentelę ir iškirptų kortelių, kurias reikia įklijuoti tinkamoje vietoje (kaip žaidime, kur reikia nutempti). Lapą su lentele reikėtų susukti, viduje palikti nepriklijuotas korteles. Tuomet mokytojas praneša mokiniams paruošęs vieną įdomią lentelę, ją išvyniojant, iškrenta visos kortelės. Mokiniams teks padėti mokytojui viską sudėlioti į vietas, taip jiems paaiškės, kaip reikia pildyti žaidimo lenteles ar braižyti savąsias. Mokytojo lentelę tvarkantiems vaikams greičiausiai kils klausimas, kur dėti korteles su užrašais „Kaimas“, „Miestelis“, „Miestas“. Mokytojas gali jiems pasiūlyti atlikti šį pratimą ir sužinoti. Sužinoję mokiniai gali baigti pildyti ir ,,išbyrėjusią“ mokytojo lentelę; 6) atlikus pratimą pratęsti darbą su lentelėmis per matematikos pamoką, atlikti įvairius skaičiavimus pagal turimus duomenis: apskaičiuoti, kiek padaugėjo gyventojų nuo vienų iki kitų surašymo metų ir panašiai.

Dalykas:

Matematika

Dalyko veiklos sritis:

Skaičiai ir skaičiavimai

Pasaulio pažinimo veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka

Aprašymas:

Peržiūrėjęs šį pristatymą, sužinosi, kokie skirtingi žmonės gyvena mūsų Žemėje, kaip jie prisitaiko prie įvairių gamtos sąlygų, kas lemia jų gyvenimo būdą, kokią religiją jie išpažįsta.

Rekomendacijos mokytojui:

Šį pristatymą galima naudoti per etikos pamokas, kalbant apie skirtingas tautybes, rases, religijas. Taip pat tikslinga naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie kitus žemynus, tolimus kraštus. Siūloma veikla per pamoką: 1) tiek etikos, tiek pasaulio pažinimo pamokų pradžioje kartu su mokiniais galima aptarti mokinių ir mokytojo išorės bruožus: aprangą, pomėgius, ir padaryti išvadas, kad visi esame skirtingi; 2) šį pristatymą būtų tikslinga žiūrėti per pamoką, kai kalbama apie žmonių gyvenimo būdą, tačiau galima skaidyti dalimis ir naudoti kalbant apie skirtingas rases, įvairius tikėjimus, toleranciją kitaip atrodantiems ar gyvenantiems žmonėms, minint Tolerancijos dieną; 3) pakalbėti apie Lietuvoje gyvenančių žmonių prisitaikymą prie gamtos sąlygų, išsiaiškinti, kokius tikėjimus išpažįstantys žmonės gyvena mūsų šalyje; 4) mokiniams galima išdalyti paveikslėlių (ar žodžių) korteles su įvairių religijų simboliais, maldos namais ir paprašyti sugrupuoti tuos paveikslėlius pagal religijas; 5) kalbant apie tolimus kraštus mokiniams pasiūlyti pasirinkti patikusią šalį, žemyną ir parengti pristatymą apie skirtingas rases, tų žmonių gyvenimo būdą.

Dalykas:

Pasaulio pažinimas

Dalyko veiklos sritis:

Žmonių gyvenamoji aplinka