Su Robotuku pasisvečiavęs šventėje Buities muziejuje, susipažinsi su dailidės amatu, atpažinsi ir įvardysi trikampį bei kvadratą, išmoksi nubrėžti atkarpą.
Rekomendacijos mokytojui:
Šis trumpametražinis filmas gali būti naudojamas integruotose pasaulio pažinimo ir matematikos pamokose, nusakant žmonių gyvenimo praeityje ir dabar skirtumus, mokantis atpažinti ir įvardyti geometrines figūras (trikampį, kvadratą, atkarpą). Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti trumpametražį filmuką (prieš tai rekomenduojama būti peržiūrėjus trumpametražius filmukus „Aplankyk žvejo gryčią“, „Aplankyk žemdirbio kluoną“; 2) po trumpametražio filmuko padiskutuoti apie esminius žmonių gyvenimo seniau ir dabar pokyčius; 3) peržiūrėjus trumpametražį filmuką, gautą informaciją galima panaudoti projektinėje veikloje, skirtoje Amatų dienai; 4) klasėje eksponuoti mokinių piešinių parodėlę „Senovės Lietuvos amatai“; 5) galima bendradarbiauti su mokinių tėvais ir seneliais ir per „Ryto ratą“ surengti teminius pasakojimus „Mano profesija“.
Su Robotuku pasisvečiavęs šventėje Buities muziejuje, susipažinsi su žemdirbio darbu, atpažinsi ir įvardysi stačiakampį.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti trumpametražį filmuką (rekomenduojama prieš tai peržiūrėti trumpametražį filmuką „Aplankyk žvejo gryčią“); 2) po filmuko pateikus matematinių užduočių (braižyti geometrines figūras, jas įvardyti ir t. t.), užduoti mokiniams savarankišką darbą klasėje; 3) pamokos pabaigoje, reflektuojant, pasiūlyti savarankišką darbą namie – sukurti rašinėlį „Norėčiau išmokti […] amato“.
Su Robotuku pasisvečiavęs šventėje Buities muziejuje, sužinosi apie žvejo darbą, atpažinsi ir įvardysi skritulį.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti trumpametražį filmuką; 2) po jo peržiūros galima diskutuoti apie esminius žmonių gyvenimo praeityje ir dabartyje pokyčius; 3) peržiūrėjus trumpametražį filmuką, galima organizuoti savarankišką mokinių darbą informacinių technologijų kabinete ar mokyklos kompiuterinėje klasėje, renkant medžiagą apie senuosius verslus ar amatus (darbą siūloma individualizuoti).
Atsakydamas į klausimus ir atlikdamas užduotis, pasitikrinsi, ar atpažįsti senovinius ir šiuolaikinius daiktus, moki juos sugrupuoti, suskaičiuoti, ar skiri, kas yra tikra, o kas – išgalvota.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Kas yra senoviniai daiktai?“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Suskaičiuok ir palygink daiktus“ ir „Patikrink – tikra ar išgalvota“ užduotis; 3) žinioms pasitikrinti grupėmis arba individualiai atlikti testo užduotis. Aptarti klaidas.
Išklausysi senovės graikų mitą „Dedalas ir Ikaras“ ir atlikdamas užduotis pasitikrinsi, ar gerai jį supratai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per integruotą pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoką: 1) pamokos pradžioje prisiminti skirtingus istorinius laikotarpius ir kas svarbaus įvyko kiekvienu iš jų. Plačiau aptarti senovės Graikiją; 2) prisiminti, kas yra sakmė, padavimas, išsiaiškinti žodžio „mitas“ reikšmę; 3) išklausyti mito įrašą, paprašyti mokinių trumpai jį atpasakoti; 4) atlikti šiame pratime esančias teksto suvokimo užduotis; 5) aptarti pasitaikiusias klaidas, kartu su mokiniais pasvarstyti, ko galima pasimokyti iš šio graikų mito; 6) pasiūlyti namie pasidomėti kitais senovės Graikijos mitais. Taip pat šį pratimą galima susieti su: a) kūno kultūros pamoka ir per ją pristatyti senovės Graikijos olimpines žaidynes, palyginti, kiek ir kokių olimpinių rungčių yra šiais laikais; b) dailės ir technologijų pamoka ir aptarti senovės graikų meną, iliustruoti vieną iš patikusių Graikijos mitų.
Žaisdamas šį žaidimą sužinosi apie tolimųjų kraštų žmonių gyvenimo būdą ir tobulinsi savo skaitymo gebėjimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO galima naudoti kalbant apie žmonių gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų klimato ir gyvenimo sąlygų. Siūloma veikla per pamoką: 1) pirmiausia peržiūrėti ir aptarti demonstracinę medžiagą „Lietuvos kaimynės ir kelionė po tolimas šalis“, tuomet pasiūlyti mokiniams sužaisti šį žaidimą savarankiškai; 2) pamokos pradžioje vaikai galėtų pasvarstyti, kaip žmonės Lietuvoje prisitaiko prie skirtingų klimato sąlygų skirtingais metų laikais (kaip rengiasi, maitinasi žiemą ir kaip vasarą); 3) galima pakartoti termometro rodmenis (integruoti su matematika) ir juos susieti su šiltosiomis ar šaltosiomis pasaulio šalimis, pabandyti prognozuoti ten esančią temperatūrą kalbamu momentu ir aptarti, kokią įtaką tai daro žmonių gyvenimo būdui; 4) šis žaidimas puikiai tinka diferencijuojant mokinių veiklą, dirbant su skirtingų mokymosi gebėjimų vaikais: silpniau skaitantieji galėtų įveikti tik pirmąjį lygį, gerai skaitantieji – visus tris.
Šiame žaidime išmatuosi medelio aukštį ir palyginsi, kiek jis paaugs per vienus, dvejus, trejus ir ketverius metus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) matematikos pamokos pradžioje, peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Laiko tėkmė“, duoti mokiniams porose atlikti šį interaktyvųjį pratimą ir pasikartoti, kaip liniuote matuoti aukštį; 2) atlikus interaktyvųjį pratimą per pasaulio pažinimo pamoką, padiskutuoti apie tai, kaip per metus keičiasi (paauga) ne tik žmogus, bet ir augalai, gyvūnai; 3) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams paieškoti eilėraščių apie medį (ąžuolą) ir raiškiai juos perskaityti; 4) pirmoje klasėje vieną pasaulio pažinimo pamoką galima skirti pokalbiams apie augalų sodinimą ir jų priežiūrą, pabandyti pasodinti medelį (iš pradžių galima pasodinti į vazoną gilę). Per visus ketverius pradinės mokyklos metus su mokiniais matuojant ar fotografuojant, galima fiksuoti, kaip auga ir keičiasi ąžuoliukas.
Berniukas televizijos studijoje dalyvaus žaidime ,,Pažink istoriją!“. Pažiūrėsi, kaip jam seksis, ir išmoksi naudotis nesudėtingais istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas:
1) mokantis istorijos tarpsnius senovės Egiptas, senovės Roma ir viduramžiai, galima pasinaudoti 4, 5, 8, 9, 11 ir 12 skaidrėmis vaizdinei medžiagai pateikti;
2) apibendrinti, kai mokiniai yra aptarę visus istorijos tarpsnius. Pamokos eiga galėtų būti tokia:
I. Siekiant sudominti ir įtraukti į veiklą pamokai mokytojas, kartu su keliais mokiniais galėtų pasiruošti kokį nors akcentą iš pasirinkto istorijos tarpsnio, pvz., padaryti iš vieno mokinio ,,mumiją“, jį apsukant tualetiniu popieriumi, laišką, parašytą hieroglifais, nulipdyti iš plastilino sarkofagą ir pan. Kitų klasės mokinių tada galėtų klausti, kas tai, iš kurio laikotarpio, ką jie apie tai žino, aptarti, kokia veikla laukia šią pamoką (kartojimas, apibendrinimas).
II. Peržiūrėti ir aptarti demonstraciją.
III. Mokiniai suskirstomi į 3 grupes (trims tarpsniams: akmens amžiui, senovės Graikijai, renesansui apibūdinti. Naujausieji laikai bus skirti namų darbams). Skirstant į grupes, galima pasiūlyti mokiniams traukti korteles, kuriose pavaizduoti tam tikram laikotarpiui būdingi dalykai, daiktai, pvz., kuoka, pusnuogis pirmykštis žmogus, karoliai iš žvėries dantų, buveinė oloje ir t. t. Jei mokiniai turi galimybę pasižiūrėti į istorijos laiko juostą (kurioje nurodyta, nuo kurio iki kurio amžiaus buvo, pvz., viduramžiai, renesansas ir kt.), galima ant kelių kortelių užrašyti tik amžių. Pagal užrašytą amžių mokinys turi atsirinkti, kuriai grupei priklausys.
IV. Mokiniai turi parašyti mažiausiai keturis sakinius (kiek spės per duotą laiką) iš savo grupei tekusio laikotarpio. Mokytojas turi apgalvoti ir pasirūpinti, kokiais šaltiniais informacijos paieškai mokiniai naudosis: paruošti pakankamai enciklopedijų, publikacijų, bendradarbiauti su mokyklos istorijos mokytoja ir gal pasinaudoti vyresnių mokinių rašytų referatų ar ruoštų pristatymų medžiaga. Taip pat galima nurodyti interneto adresus ir suteikti galimybę pasinaudoti kompiuteriu (esančiu klasėje, galima susiderinti, kad keletas mokinių galės per pamoką nueiti į biblioteką ar kompiuterių klasę). Kaip informacijos šaltinį panaudoti ir tas pačias korteles, kurias mokiniai išsitraukė skirstydamiesi į grupes.
V. Kiekviena grupė turi pristatyti savo rastą informaciją. Aptarti, atkreipiant dėmesį, kokiais šaltiniais mokiniai naudojosi, apibendrinti ir leisti mokiniams įsivertinti.
VI. Namų darbų skyrimas. Pasirinktu būdu, po vieną ar susitarus grupelėje, paruošti pristatymą apie naujausiuosius laikus. Atkreipti mokinių dėmesį, kad pristatymo pabaigoje būtina nurodyti informacijos šaltinius.
Atliksi testo užduotis ir pasitikrinsi, ar gebi įvertinti istorijos šaltinių patikimumą ir prireikus jais tinkamai naudotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus ieškoti pagal tematiką ir nagrinėjamą kontekstą tinkamiausių istorijos šaltinių ir kritiškai juos vertinti. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti su testu susijusią prezentaciją „Kaip rasti gerą istorijos šaltinį?“ ir atlikti su ja susijusį laboratorinį darbą „Panagrinėk istorijos šaltinius“;
2) su mokiniais aptarti patikimų ir nepatikimų istorijos šaltinių bruožus;
3) individualiai, porose ar demonstruojant visai klasei atlikti testą; atlikdami testą mokiniai turėtų žymėtis atsakymų variantus lapuose;
4) aptarti pasitaikiusias klaidas, jeigu reikia, parinkti daugiau užduočių šiems gebėjimams plėtoti.
Atlikdamas testo užduotis pasitikrinsi, ką žinai apie skirtingus žmonijos istorinius laikotarpius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį testą rekomenduojama atlikti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti prezentaciją „Kelionė istoriniais laikotarpiais“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Atlik teksto suvokimo užduotis“; 3) pamokos pabaigoje savarankiškai atlikti testą, aptarti klaidas.
Atlikdamas testo užduotis, pakartosi, kaip vartoti laiko tėkmę nusakančius žodžius, pasitikrinsi, ar pastebi, kaip bėgant laikui kinta aplinka.
Rekomendacijos mokytojui:
Testą rekomenduojama atlikti per pamokas išsiaiškinus, kaip kinta laikas, supažindinus su laiko tėkmės kaitos sąvokomis. Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Laiko tėkmė“; 2) grupėmis ar individualiai atlikti interaktyviuosius pratimus „Išmatuok medelio aukštį“ ir „Sudaryk metų laikų diagramas“; 3) mokinių žinioms ir gebėjimams pa(si)tikrinti tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip galima būtų mokiniams padėti ir papildomai paaiškinti tas vietas, kurių jie nesuprato.
Atlikęs testą, pasitikrinsi, kaip moki įvardyti geometrines figūras, ar pažįsti senovės amatininkus, pastatus ir darbo įrankius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinius MO „Aplankyk žvejo gryčią“, „Aplankyk žemdirbio kluoną“ ir „Aplankyk dailidės trobą“; 2) grupėmis arba individualiai atlikti interaktyviųjų MO „Sužvejok praleistas raides“, „Papuošk trobą geometrinėmis figūromis“ užduotis; 3) siekiant patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus, tikslinga duoti savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas ir numatyti, kaip mokiniams galima būtų padėti jų išvengti ateityje.
Atsakydamas į klausimus pasitikrinsi, ar daug žinai apie Lietuvos valstybines šventes ir valstybės simbolius.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėti demonstracinę medžiagą „Šventės ir valstybės simboliai“, „Užgavėnės ir Velykos“; 2) atlikti interaktyvųjį pratimą „Pasuk švenčių ratą“; 3) pamokos pabaigoje tikslinga duoti mokiniams savarankiškai atlikti šį testą, aptarti pasitaikiusias klaidas.
Išklausysi iliustruotą padavimą, sužinosi, kaip buvo įkurtas Vilniaus miestas, ir suprasi, kaip chronologiškai išdėstyti istorinius įvykius.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamokas naudoti prezentaciją supažindinant mokinius su padavimais. Peržiūrėję ją ir išklausę padavimą, mokiniai gali įvardyti pagrindinius veikėjus, veiksmo vietą ir laiką, tinkamai vartoti sąvokas laikui nusakyti (seniai, prieš daug šimtų metų, labai seniai ir t. t.);
2) peržiūrėjus prezentaciją užduoti mokiniams klausimų, į kuriuos jie turėtų atsakyti remdamiesi išklausytu padavimu;
3) per pasaulio pažinimo pamokas panaudoti prezentaciją kalbant apie istorijos įvykių chronologiją ir (arba) apie Lietuvos didžiuosius miestus, jų istoriją (įkūrimą), mokantis apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti Gedimino pilies maketą (darbas grupėse), piešti temomis „Gedimino medžioklė“, „Žynys Lizdeika“, „Geležinis vilkas“. Taip pat galima su mokiniais aptarti įvairių simbolių prasmę dailės ir literatūros kūriniuose;
5) padiskutuoti su mokiniais apie miestą ar miestelį, kuriame jie gyvena. Ką mokiniai žino apie jo praeitį arba kaip įsivaizduoja jo ateitį?
Sužinosi, kaip Robotukui ir Berniukui sekėsi nustatyti rastos monetos vertę, remiantis istorijos šaltiniais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus kritiškai vertinti istorijos šaltinius ir ieškoti patikimų. Prezentaciją tinka naudoti individualiai arba dirbti demonstruojant visai klasei. Prieš peržiūrint prezentacijoje pateiktą informaciją apie konkretų istorijos šaltinį, reikėtų padiskutuoti, ką apie tai mano mokiniai.
Siūloma veikla per pamoką:
1) per lietuvių kalbos pamoką pažaisti žaidimą: bent 3 ar dar daugiau mokinių negirdėdami vienas kito turėtų perpasakoti tą patį įvykį; paskui aptarti, kaip tas pasakojimas pasikeitė, palyginti su pradiniu;
2) per dailės pamoką nupiešti peizažą, sukurti kokios nors vietovės žemėlapį ar planą, paskui lyginti, kuriam mokiniui pavyko tiksliausiai pavaizduoti vietovę; duoti individualią užduotį vieniems pavaizduoti labai tiksliai, o kitiems – pasitelkiant vaizduotę, tada kartu su mokiniais palyginti ir apibendrinti;
3) per kūno kultūros pamoką atlikti orientavimosi kieme ar mokykloje užduotis (kai nurodymai labai tikslūs ir kai nurodymai nėra tikslūs).
Susipažinsi su senoviniais daiktais, jų paskirtimi. Su Robotuku apsilankysi Buities muziejuje, pamatysi ir sužinosi, kaip gyveno, kokiais žaislais žaidė, kokius drabužius dėvėjo ir avalynę avėjo prieš daug šimtų metų.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) MO gali būti naudojamas kaip pagalbinė demonstracinė medžiaga supažindinant mokinius su senoviniais daiktais, jų paskirtimi; 2) prieš parodant demonstracinę medžiagą, galima su mokiniais padiskutuoti, kaip jie supranta sąvokas „senas“, „senovinis“, „šiuolaikinis“. Peržiūrėjus MO, padiskutuoti, ką mokiniai sužinojo naujo; 3) peržiūrėjus MO, aptarti, ką mokiniai matė, prisiminti senovinių žaislų, baldų, drabužių ir apavo pavadinimus. Galima padiskutuoti apie senovinių daiktų išsaugojimo svarbą, jų išliekamąją vertę. Pasiūlyti mokiniams praktinių užduočių temai įtvirtinti, skatinti ieškoti papildomos informacijos apie senovinius daiktus ir per kitą pamoką ja pasidalyti su klasės draugais. Galimas ir ilgalaikis projektas šia tema.
Žmonijos istorija prasidėjo prieš kelis milijonus metų. Kartu su Robotuku pakeliausi istorijos laikotarpiais, sužinosi, kaip per amžius keitėsi žmonių gyvenimas, ir susipažinsi su įvairiais laiko matais.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį pristatymą rekomenduojama naudoti per matematikos ir pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamokas: 1) peržiūrėjus pristatymą sugalvoti įvairiausių matematinių užduočių ir pamokyti mokinius suskaičiuoti, kiek metų apima tam tikras laikotarpis, arba pasikartoti romėniškus skaitmenis; 2) grupėse dirbantys mokiniai pasiskirsto po istorinį laikotarpį, gali rengti projektus ir juos pristatyti klasės draugams; 3) per pasaulio pažinimo pamoką ant ilgos popierinės juostos galima nusibraižyti laiko juostą su datomis, faktais ir iliustracijomis. Naudojant padarytas korteles su žodžiais, paprašyti priskirti žodžius atitinkamam laikotarpiui (pvz., hieroglifai – senovės Egiptas, akvedukas – senovės Roma, Kristupas Kolumbas – Atgimimas ir pan.); 4) pasiūlyti vaikams sukurti savo piešinių ar brūkšnelių raštą ir užkoduoti jais kokį nors žodį ar žinutę taip, kad draugams pavyktų perskaityti.
Kiekviena šeima didžiuojasi, turėdama savo giminės medį. Pasirinkęs tau patinkančio medžio šabloną, užauginsi savo giminės medį. Galėsi jį išsispausdinti, įklijuoti šeimos ir artimų giminaičių nuotraukas arba nupiešti jų portretus, parašyti vardus, gimimo, mirties metus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) užduoti mokiniams savarankišką darbą informacinių technologijų kabinete arba mokyklos kompiuterinėje klasėje, trumpai supažindinti su giminės medžio struktūra; 2) klasėje eksponuoti mokinių parodėlę „Mano giminės medis“; 3) integruoti pasaulio pažinimo ir dailės bei technologijų pamokas ir pasirinktam giminės medžiui pagaminti rėmelius; 4) įrėmintą giminės medį mokiniai gali padovanoti per projektinę Senelių šventę savo artimiems giminaičiams (seneliui, močiutei).
Klausydamasis skaitomo teksto ir stebėdamas paros ir metų kaitą, sužinosi apie laiko tėkmę ir kaip tinkamai vartoti laiko sąvokas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią demonstraciją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos ar matematikos pamokas kalbant apie laiko tėkmę, mokantis teisingai vartoti sąvokas: „vakar“, „šiandien“, „rytoj“; „praeitis“, „dabartis“, „ateitis“; „para“, „savaitė“, „mėnuo“, „metai“. Siūloma veikla per pamoką: 1) pažiūrėti ir išklausyti demonstraciją dalimis. Pirmiausia su mokiniais aptarti sąvokas „vakar“, „šiandien“, „rytoj“ (galima naudotis ir kalendoriumi bei pateikti pavyzdžių, kas buvo vakar, kas yra šiandien ir kas bus rytoj). Vėliau pasiaiškinti sąvokas „praeitis“, „dabartis“, „ateitis“, jas susieti su sąvokomis „vakar“, „šiandien“, „rytoj“, paskiausiai aptarti paros, savaitės, mėnesio ir metų kaitą; 2) aptarti su mokiniais, kaip jų šeimose palydimi senieji ir sutinkami Naujieji metai; 3) suskirstyti mokinius į grupes po 4–5 ir duoti sugalvoti palinkėjimų draugams Naujųjų metų proga (kurti sveikinimus); 4) per dailės ir technologijų pamokas, naudojantis įvairiomis technikomis, pasiūlyti mokiniams sukurti sveikinimo atviruką arba nupiešti piešinį tema „Naujųjų metų naktį“.
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šia prezentacija siekiama ugdyti mokinių gebėjimą išskirti ryškiausius Lietuvos istorinius įvykius, ją rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kartu su mokiniais peržiūrėti prezentaciją apie svarbiausius Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istorinius įvykius, apie istorines asmenybes, jų nuveiktus darbus ir šių svarbą Lietuvai; susipažįstant su kiekvienu pateiktu Lietuvos valstybės kūrimosi ir raidos istoriniu įvykiu, paprašyti mokinių prisiminti, ką jie daugiau žino apie šį laikotarpį ar įvykį;
2) atlikti nedidelį projektinį darbą: grupėse plačiau pasidomėti, rasti daugiau informacijos apie istorines asmenybes ir jų nuveiktus darbus Lietuvai;
3) per lietuvių kalbos pamokas paskaityti ištraukų iš literatūrinių kūrinių (eilėraščių, padavimų, metraščių, istorinių apybraižų ir kt.), aprašančių pateiktus istorinius įvykius ar istorines asmenybes, sukurti trumpą pasakojimą ar parašyti atpasakojimą apie vieną iš šių įvykių;
4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti koliažą „Lietuvos istorija“ arba „Istorinės Lietuvos asmenybės“, panaudojant laikraščių, žurnalų iškarpas, istorinių šaltinių kopijas; pasiūlyti mokiniams nupiešti istorinių asmenybių portretus.
Kartu su Robotuku sužinok, kas yra Lietuvos kultūros paveldas, ir aplankyk garsiausias Lietuvos pilis, dvarus ir bažnyčias.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią medžiagą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie Lietuvos praeitį, žmonių sukurtas vertybes ir kultūros paveldą. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių kartu su visa klase peržiūrėti demonstracinę medžiagą; 2) aptarti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo skirtumus; 3) porose padiskutuoti apie Lietuvos kultūros paveldo vertybes ir sukurti idėjų, kaip galima būtų geriau jį saugoti ir populiarinti; 4) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, užduoti mokiniams informacinių technologijų kabinete ar mokyklos informaciniame centre savarankiškai rasti medžiagos apie Lietuvos kultūros paveldą (darbą siūloma individualizuoti).
Šiame žaidime prisiminsi senovės, dabarties ir ateities skiriamuosius požymius ir pasimokysi skirstyti pateiktus daiktus į tris grupes pagal jų pagaminimo arba naudojimo laiką.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas skirti mokiniams atlikti pratimą savarankiškai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie geba atskirti daiktus pagal laikmetį, ar moka tinkamai juos sugrupuoti pagal pateiktus senovinių ir šiuolaikinių daiktų požymius. Atlikus užduotį padiskutuoti, kam priskirti Robotuką – dabarčiai ar ateičiai. Mokiniai, vartodami laiką nusakančius žodžius, galėtų pagrįsti savo sprendimus;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti sugrupuotų senovinių daiktų istorijų ar aprašymų. Šį darbą mokiniai galėtų atlikti individualiai. Taip pat galima pasiūlyti pafantazuoti apie ateitį ir sukurti fantastinį pasakojimą apie ateities daiktus, kaip jie galėtų atrodyti, kokie būtų;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams piešti senovinius daiktus, mokantis juos komponuoti ar išgauti jų formas (natiurmorto, ąsočio piešimas ir pan.); pasiūlyti sukurti kompozicijų tema „Fantastinis miestas“, „Mano namai po 100 metų“ ir pan.;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams pasiklausyti senovinės muzikos (lietuvių liaudies dainų, senųjų madrigalų ar pan.), šiuolaikinės muzikos (galima paprašyti vaikų atsinešti įrašų, kurių klausosi jie ar jų tėveliai) ir pafantazuoti, kokia galėtų būti ateities muzika, kokiais instrumentais ją galima būtų atlikti.
Atlikdamas šį laboratorinį darbą analizuosi įvairių istorijos šaltinių patikimumą. Taip pat pasitikrinsi, ar gerai pažįsti ir moki paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti mokiniams peržiūrėjus su juo susijusią prezentaciją. Laboratorinį darbą galima atlikti individualiai arba demonstruoti klasėje, žymintis kiekvienos užduoties pasirinktus atsakymus. Tuomet, iš karto atliekant laboratorinio darbo užduotis, reikėtų analizuoti ir teisingus, ir neteisingus pasirinkimus.
Per matematikos pamoką atlikus užduotis galima pateikti atvirkščią užduotį, t. y. pagal duotą trupmeną nupiešti ją vaizduojantį paveiksliuką.
Siūloma veikla per kitas pamokas:
1) per dailės pamoką paanalizuoti kokios nors istorinės asmenybės piešinį (-ius) ir nuotrauką (-as) ieškant skirtumų ir aiškinantis, kodėl nuotrauka – patikimesnis istorijos šaltinis už piešinį;
2) per lietuvių kalbos pamoką mokiniai pagal senovinio daikto paveiksliuką gali sukurti senovinio daikto istoriją, aprašydami jo paskirtį, gamybą, naudojimą ir pan.
Pagal dailidės darbų sąrašą baik įrengti trobą, parinkdamas tinkamos geometrinės formos detales.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš naudojant MO, siūloma per matematikos pamoką pakartoti geometrinių figūrų pavadinimus; 2) vėliau individualiai arba naudojant projektorių su visa klase atlikti interaktyvųjį pratimą ir įtvirtinti geometrinių figūrų pavadinimus; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą ir trumpai su mokiniais aptarus, kas jiems puikiai sekėsi, o kur iškilo sunkumų ir kodėl, galima atlikti savarankišką darbą: sąsiuvinyje nupiešti arba nubraižyti klasėje esančius daiktus, kurių forma primena geometrines figūras. Šį darbą vertėtų aptarti; 4) pamokos pabaigoje skirti individualią kūrybinę veiklą – sugalvoti ir iš geometrinių figūrų nupiešti gyvūną, namą ir panašiai.
Trumpai susipažinsi su kai kurių Lietuvos kunigaikščių valdymo laikotarpiu ir veikla ir gebėsi suskirstyti nesudėtingus žodžius reikšminėmis dalimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Interaktyvųjį pratimą galima naudoti per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo pamokas, ugdant mokinių gebėjimus išskirti keletą svarbių Lietuvos istorijos įvykių, susijusių su kunigaikščių valdymu, ir nagrinėti žodžius reikšminėmis dalimis. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, tobulinti žodžių darybos įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktą medžiagą kitomis užduotimis, pavyzdžiui, sudaryti kunigaikščių giminės medį (Gediminaičių dinastijos), pakartoti tikrinių daiktavardžių rašybą (kunigaikščių vardų, valstybių pavadinimų ir kt.).
Skaitysi tekstus ir susipažinsi su priešistorinių žmonių gyvenimu bei pasitikrinsi, ar gebi atidžiai skaityti.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma atlikti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie pirmykščių žmonių gyvenimą; per lietuvių kalbos pamokas, ugdant gebėjimą skaityti ir suvokti informacinį tekstą.
Siūloma veikla per pamoką:
1) prieš atliekant interaktyvųjį pratimą rekomenduojama prisiminti, ką vaikai žino apie akmens amžių, to meto žmonių gyvenimo būdą ir sąlygas; prisiminti šiam laikotarpiui būdingas sąvokas ir dar kartą išsiaiškinti jų reikšmę, pateikiant paveikslėlių, nuotraukų ar vaizdų, vaikams suprantamų apibūdinimų ar pavyzdžių;
2) vėliau savarankiškai ar porose duoti mokiniams atlikti interaktyvųjį pratimą; atlikus užduotį svarbu su mokiniais aptarti, kas ir kodėl buvo sunku, ir esant galimybei kartu ar individualiai atlikti daugiau panašių užduočių; taip pat svarbu aptarti savarankiško, sklandaus skaitymo ir skaitomo teksto suvokimo svarbą įsimenant informaciją, mokantis ir kitų mokomųjų dalykų;
3) atlikus visas interaktyviąsias užduotis, pasiūlyti mokiniams sukurti komiksą – nupiešti mūsų protėvių gyvenimą iliustruojančių stilizuotų paveikslėlių iš tuometinio gyvenimo ir sukurti kokio nors to meto įvykio ar nuotykio dialogų;
4) naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis, internetu ir t. t.) daliai mokinių (pvz., pusei) pasiūlyti namie ar klasėje trumpai aprašyti arba rasti ir išrašyti informaciją apie pirmykščių žmonių gyvenimo būdą bei sugalvoti klausimų, susijusių su išrašytuose tekstuose pateikta informacija; kitą pamoką mokiniai parengtus tekstus duotų skaityti kitiems bendraklasiams, o vėliau pateiktų iš anksto pasiruoštus klausimus, kurių atsakymus mokiniai turėtų rasti pateiktuose tekstuose.
Pasitikrinsi, ar žinai, kokios yra Lietuvos valstybinės šventės. Metų laikų rate galėsi pasirinkti norimas šventes ar valstybės simbolius ir parinkti tinkamas korteles.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje išklausyti demonstracinius MO „Šventės ir valstybės simboliai“ ir „Užgavėnės ir Velykos“ apie Lietuvos valstybines šventes ir valstybės simbolius; 2) po aptarimo vaikai galėtų pažaisti pirmą žaidimą – atrinkti Lietuvos valstybines šventes; 3) suskirstyti mokinius grupėmis, kiekvienai grupei užduoti atrinkti šventes pagal pateiktą požymį (viena grupė iš mokytojo pateiktų kortelių su užrašais ar paveikslėliais atrenka kalendorines šventes, kita – vasaros šventes ir t. t.); 4) aptarus darbą duot antrą žaidimą, siekiant įtvirtinti žinias; 5) skirti pasidomėti kitose šalyse švenčiamomis šventėmis, kurių pavadinimus vaikai rado pirmame žaidime (šv. Patriko diena, Bastilijos diena ir t. t.); 6) aptarti, kokiai šventei ar šventėms tiktų kitos kortelės: pavyzdžiui, paparčio lapas, snaigė. Kodėl?
Prisiminsi Buities muziejuje matytus senovinius daiktus ir molinėje lentelėje bei papiruse atliksi lietuvių kalbos užduotis.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: peržiūrėjus demonstracinę medžiagą „Kas yra senoviniai daiktai?“, pamokos pradžioje naudoti šį interaktyvųjį pratimą individualiam arba grupiniam darbui. Pirma atlikti pratimą su visa klase, siekiant prisiminti ir pakartoti ankstesnę pamoką ir įtvirtinti išmoktą medžiagą. Paskui pasiūlyti mokiniams klasėje arba namie sukurti fantastinę (arba papasakoti tikrą) istoriją apie 1-oje užduotyje pateiktą kurį nors senovinį daiktą.
Ar kada susimąstei, kiek daug informacijos mums gali suteikti paprasčiausi daiktai, pavyzdžiui, pašto ženklai? Tereikia išmokti perskaityti šią informaciją.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas. Siūloma veikla per pamoką:
1) kalbant apie istorijos šaltinius, aptarti, kokių jų gali būti ir kokios informacijos jie mums gali suteikti, tada atlikti šį laboratorinį darbą; mokytojas turi atkreipti mokinių dėmesį, kad pašto ženkle parašyta „Naujorkas“, o dabar tai yra Niujorkas, ir pasiūlyti padiskutuoti, kodėl parašytas kitoks miesto pavadinimas;
2) kalbant apie pasaulio žemynus ir vandenynus, atlikus laboratorinį darbą atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad lakūnai iš vieno žemyno į kitą, iš Šiaurės Amerikos į Europą skrido per Atlanto vandenyną; pagal šią analogiją galima sukurti kitų skrydžių maršrutų, pavyzdžiui, per kokį vandenyną reikėtų skristi, norint patekti iš Azijos į Australiją ir pan., – tai padėtų įsiminti žemynų ir vandenynų pavadinimus;
3) atlikus laboratorinį darbą, pasiūlyti mokiniams sukurti savo pašto ženklą (ar kitą pasirinktą daiktą) ir jame paslėpti kokią nors informaciją; sukurtą darbelį galima „pasendinti“ (suglamžyti, dalį nuplėšti ir pan.); savo kūrinius galima pristatyti draugams – šie taptų istorikais ir ieškotų paslėptos informacijos.
Susipažinsi su Lietuvos bažnyčiomis ir pavaizduosi bažnyčių ar jų bokštų aukštį stulpeline diagrama.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį MO rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie mokinių gyvenamosios vietovės praeities liudininkus, per matematikos pamokas, mokant pavaizduoti duomenis stulpeline diagrama. Siūloma veikla per pamoką: 1) integruojant pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas, pakartoti medžiagą apie žinomiausias Lietuvos regionų bažnyčias, kolektyviai pažymėti bažnyčių ir jų bokštų aukštį stulpelinėje diagramoje; 2) per matematikos pamoką dirbant savarankiškai įtvirtinti stulpelinės diagramos žymėjimą pagal pateiktus kitų bažnyčių ir jų bokštų aukščio duomenis; 3) atlikus interaktyvųjį pratimą, informacinių technologijų kabinete ar mokyklos kompiuterinėje klasėje duoti mokiniams savarankiškai rasti medžiagos apie aukščiausias jų etnografinio regiono bažnyčias (darbą siūloma individualizuoti).
Peržiūrėjęs skaidres sužinosi, kaip žmonės gyveno priešistoriniais laikais, palyginsi priešistorinių ir šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdą, išmoksi apskaičiuoti metus iki ir po Kristaus gimimo.
Rekomendacijos mokytojui:
Šią prezentaciją rekomenduojama naudoti kalbant apie priešistorinius laikus per pasaulio pažinimo pamoką. Siūloma naudoti per matematikos pamokas, mokantis apskaičiuoti laiką. Siūloma veikla per pamoką:
1) aptarti su mokiniais prezentacijoje pateiktą medžiagą ir padiskutuoti apie ją, palyginti, kaip žmogus gyveno seniau ir dabar;
2) per pasaulio pažinimo ar dailės pamoką mokiniai gali sukurti pirmykščio žmogaus naudotų įrankių ir ginklų eskizų, piešinių arba iš akmenukų, pagaliukų ir siūlų pagaminti ginklų, įrankių modelių;
3) per matematikos pamoką siūloma sukurti tekstinių uždavinių laikui skaičiuoti, panaudojant konkrečią šioje prezentacijoje pateiktą informaciją;
4) surengti išvyką į Vytauto Didžiojo karo muziejų ir su mokiniais atidžiau panagrinėti ekspoziciją „Karyba priešistorinėje Lietuvoje“, kuri supažindina lankytojus su Lietuvos priešistorės karybos raida nuo seniausių laikų iki Lietuvos valstybės susikūrimo.
Su Robotuku ir Berniuku pasisvečiavęs palėpėje, sužinosi, kokios ten saugomos šeimos relikvijos, kaip švenčiamos šeimos šventės. Rasi daug atsakymų, nuo ko reikėtų pradėti kurti savo giminės medį, kodėl reikia domėtis savo šeimos ir giminės praeitimi.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) pamokos pradžioje parodyti demonstracinę medžiagą; 2) po demonstracijos padiskutuoti apie mokinių šeimos tradicijas ir šventes; 3) peržiūrėjus medžiagą, duoti mokiniams savarankišką darbą informacinių technologijų kabinete arba mokyklos kompiuterinėje klasėje, trumpai supažindinti su programa, skirta šeimos medžiui kurti; 4) duoti savarankišką darbą klasėje, naudojant šeimos medžio šablonų kopijas; 5) surengti grupinį darbą, mokiniams pasiskirsčius po temą. Vėliau apklausti ir sužinoti, kokias šventes būdinga švęsti mokinių šeimose, kokios relikvijos saugomos ir branginamos kiekvieno mokinio namuose. Gautus grupės rezultatus pavaizduoti bendrose diagramose „Mūsų relikvijos“, „Mūsų šventės“ ir pan.; 6) pamokos pabaigoje, reflektuojant, pasiūlyti mokiniams savarankišką darbą namie – pasirinktu būdu sukurti savo šeimos medį; 7) galima klasėje eksponuoti mokinių parodėles „Mano šeimos medis“ ir (arba) „Šeimoje branginamos relikvijos“; 8) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą, gautą informaciją galima panaudoti projektinėje veikloje, skirtoje Senelių šventei.
Šiame žaidime sužinosi, kad Žemės gyventojų skaičius visais laikais palaipsniui didėjo. Naudodamas pateiktus skaičius, sužinosi, kiek žmonių priklauso tam tikrai žmonių grupei arba istoriniam laikotarpiui, ir sudarysi paprastąsias trupmenas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama atlikti per matematikos pamokas, mokantis perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais, ir per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie įvairių kraštų žmonių gyvenimo būdą. Siūloma veikla per matematikos pamoką: 1) pamokos pradžioje pažaisti šį interaktyvųjį žaidimą; 2) sužaidus, remiantis keliais žaidimo teiginiais, nupiešti geometrinių figūrų (pvz., apskritimą, stačiakampį) ir nuspalvinti atitinkamą jų dalį; 3) pagal atskirų žemynų gyventojų skaičių sudaryti diagramą, tada sudėlioti nuo mažiausiai apgyvendinto iki daugiausia žmonių turinčio žemyno arba atvirkščiai; 4) nubrėžti gyventojų skaičiaus augimo kreivę, joje pažymėti gyventojų skaičiaus didėjimą ir metus; 5) apytikriai apskaičiuoti, per kiek metų mūsų Žemė pasipildys dar vienu milijardu gyventojų; 6) išsiaiškinti Žemės gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, pasvarstyti, kas dėl to Žemės gyventojų laukia ateityje; 7) siekiant apibendrinti žinias apie pagrindines Žemės gyventojų religijas ir rases, atlikti tokią užduotį: suskirstyti mokinius į grupes ir kiekvienai jų iš šio pratimo pateikti po vieną žodį: pvz., „musulmonas“, „juodaodis“ ir panašiai. Kiekviena grupė, pritaikydama turimas žinias, klasės draugams parengia trumpą pristatymą. Išklausęs visų pristatymų, mokytojas juos apibendrina.
Šiame žaidime su Robotuku suskaičiuosi, kiek medžių nuotraukų įvairiais metų laikais yra fotolaboratorijoje.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) matematikos pamokos pradžioje naudoti šį interaktyvųjį pratimą mokantis sudaryti stulpelinę diagramą, ja remiantis, atsakyti į paprasčiausius klausimus; 2) pasaulio pažinimo pamokos baigiamojoje dalyje mokytojas gali naudoti šį pratimą pamokai apibendrinti, refleksijai ir mokinių įsivertinimui; 3) atlikus pratimą per pasaulio pažinimo pamokas galima padiskutuoti apie metų laikų kaitą, įtaką augalams, jų išvaizdai; 4) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams įvairia technika piešti temomis: „Medis rudenį“, „Medis pavasarį“, „Metų laikai ir medžiai“; 5) per lietuvių kalbos pamokas mokiai galėtų paieškoti eilėraščių apie medžius įvairiu metų laiku ir juos perskaityti arba iliustruoti; 6) integruoti pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų pamokas ir mokiniams pasiūlyti patiems fotografuoti pasirinktą medį įvairiais metų laikais. Į šią veiklą gali būti įtraukti ir šeimos nariai.
Išklausęs močiutės Adelės dienoraščio ištrauką, į skryneles sudėliosi žodžius, kurie žymi daikto vardą, požymį ir veiksmą.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) prieš naudojant MO, siūloma per lietuvių kalbos pamoką pakartoti veiksmo žodžius, daikto požymius ir pavadinimus. Naudojant minčių lietaus metodą, duoti mokiniams prisiminti relikvijos sąvoką ir pateikti kitų jos pavyzdžių; 2) individualiai arba naudojant projektorių visa klase atlikti interaktyvųjį pratimą ir įtvirtinti kalbos dalis (nevartojant šio termino); 3) atlikus interaktyvųjį pratimą ir trumpai su mokiniais aptarus, kas jiems sekėsi, kas buvo sunku ir kodėl, atlikti perskaitytos ištraukos teksto suvokimo analizę (žodžiu arba raštu); 4) pabaigoje skirti individualią kūrybinę veiklą – parašyti dienoraščio fragmentą, priminti pagrindines sakinio rašymo taisykles. Mokiniai pagal gebėjimus turėtų 3–4 trumpais sakiniais aprašyti savo dieną.
Apskaičiuodamas paprastus skaitinius reiškinius, sudėliosi keturias skirtingas dėliones ir prisiminsi, kaip yra susiję seneliai, tėvai ir vaikai.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) integruoti pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas: pakartoti medžiagą apie šeimą ir artimus giminaičius ir kolektyviai atlikti vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėtį ir atimtį; 2) per matematikos pamoką dirbant savarankiškai įtvirtinti vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėtį ir atimtį; 3) per matematikos pamoką, atlikus praktines dėlionės užduotis, surengti grupinį mokinių darbą – sukurti matematines dėliones „Dukterėlė“, „Sūnužėlis“, „Tėvužėlis“, „Motinytė“; 4) pamokos pabaigoje, reflektuojant, pasiūlyti mokiniams savarankišką darbą namuose – sukurti matematinę dėlionę, užšifruojant savo šeimos nario maloninį vardą, turintį ne mažiau kaip 5 raides; 5) matematikos pamokos pradžioje, mintinai skaičiuojant, atlikti užduotį „Išspręsk draugo dėlionę“ (pasikeisti dėlionėmis su suolo draugu); 6) per lietuvių kalbos pamoką aptarti, pakartoti ir įtvirtinti maloninius žodžius. Dirbti galima savarankiškai arba grupėmis. Užduotis: „Sudaryk kuo daugiau maloninių žodžio „sūnus“ pavyzdžių“, ir panašiai.
Padėsi išpainioti susivijusius siūlus ir iš pabirusių skiemenų teisingai sudėsi šeimos švenčių ir relikvijų pavadinimus.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinį MO „Šeimos tradicijos ir relikvijos“, per lietuvių kalbos pamoką pakartoti ir įtvirtinti relikvijų ir šeimos švenčių pavadinimus; 2) peržiūrėję MO, dirbdami savarankiškai, mokiniai gali sukurti ir užrašyti sakinius su išvyniotais kamuoliuko žodžiais; 3) pasiūlyti mokiniams savarankiškai namie sukurti pabėgusių skiemenų kamuoliuką, vartojant šeimos švenčių arba relikvijų pavadinimus. Žodžių turi būti ne mažiau kaip 5; 4) kitos pamokos pradžioje dirbti porose – pasikeisti su draugu „siūlų kamuoliukais“ ir išpainioti draugo skiemenų kamuoliuką bei į sąsiuvinį dailiai užrašyti „iškoduotus“ žodžius.
Susipažinsi su pirmaisiais žmonijos rašto pavyzdžiais ir ieškosi, į kokias geometrines figūras yra panašūs šie ženklai.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti per matematikos pamoką, kartojant geometrines figūras, nagrinėjant atkarpos, taško sąvokas. Per pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamokas, mokantis apie priešistorinius laikus, rašto atsiradimą pasaulyje. Siūloma veikla per pamoką:
1) matematikos pamokos pradžioje reikėtų pasikartoti, kokias mokiniai žino geometrines figūras, prisiminti, kaip jos atrodo, kuo skiriasi viena nuo kitos ir kuo yra panašios (kvadratas ir stačiakampis; skritulys ir apskritimas);
2) individualiai klasėje atlikti visą interaktyvųjį pratimą, sukurti ir parodyti sukurtus rašto ženklus klasės draugams, mokytojui; vėliau galima apsikeisti darbais porose ir pasiūlyti vieni kitų darbuose pažymėti geometrines figūras, suskaičiuoti, kiek daugiausia pavyko jų panaudoti kuriant savo rašto ženklus; šią užduotį mokiniai gali atlikti ir popieriaus lape ar iš plastilino padarytoje lentelėje per dailės ir technologijų pamokas;
3) per lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali užrašyti, ką reiškia kiekvienas jų sukurtas ženklas (ar ženklų grupė), o gal ir sukurti trumpą istoriją, kurią lentelėje galėjo užrašyti mūsų protėviai;
4) per integruotas pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos pamokas mokiniai gali bandyti spėti kiekvieno ženklo ar ženklų grupės reikšmę, sukurti savo klasės užkoduotą raštą, kuriuo galėtų siųsti vieni kitiems žinutes; vertėtų mokiniams pasiūlyti pasidomėti, ar istorikams pavyko iššifruoti dantiraščiuose esančią informaciją, pasiaiškinti, ką reiškia tam tikri ženklai, kaip jie ilgainiui kito nuo piešinio iki ženklo.
Sužinosi įdomių dalykų apie kai kuriuos Lietuvos istorinius įvykius ir istorines asmenybes ir išmoksi žodžiais įvardytus skaičius užrašyti skaitmenimis.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą galima naudoti per pasaulio pažinimo, matematikos pamokas, ugdant mokinių gebėjimą išskirti keletą ryškiausių (pasirinktinai) Lietuvos istorinių įvykių, perskaityti, užrašyti natūraliuosius skaičius. Užduotys skatins mokinius sieti turimas žinias apie savo šalies praeitį, jos istoriją; žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais, tobulinti skaičiavimo iki 10 000 įgūdžius, daryti išvadas. Siūloma veikla per pamoką:
1) peržiūrėti ir aptarti su interaktyviuoju pratimu susijusią prezentaciją „Lietuvos istorija“;
2) organizuoti darbą porose: mokinių pora gali atlikti interaktyviojo pratimo užduotis kartu arba pakaitomis po vieną užduotį;
3) aptardamas interaktyvųjį pratimą, mokytojas gali papildyti jame pateiktus istorinius faktus skaičiavimo užduotimis, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo minimo istorinio įvykio.
Spręsdamas matematines užduotis ir panaudodamas įvairių matavimų rezultatus, susipažinsi su transporto istorija, sužinosi ir galėsi palyginti, kaip žmonės keliaudavo anksčiau ir kaip keliauja dabar.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą rekomenduojama naudoti ugdant mokinių chronologinės tvarkos sampratą, aiškinant, kad pokyčiai yra neišvengiami. Siūloma veikla per pamoką:
1) per pasaulio pažinimo pamokas naudoti pratimą aiškinantis mokslo laimėjimus, transporto atsiradimą ir jo istoriją. Mokiniai gali plačiau pasidomėti (paieškoti informacijos) apie kiekvieną uždaviniuose paminėtą transporto priemonę;
2) per lietuvių kalbos pamokas pasiūlyti mokiniams sukurti transporto priemonės aprašymą arba sugalvoti skelbimą laikraštyje, kuris atitiktų laikotarpį, kuriame minima transporto priemonė buvo naudojama; ieškant asociacijų, panašumų, skirtumų ar bendrumų, apibūdinant vieną ar kitą transporto priemonę galima naudoti minčių lietaus arba „Muilo burbulo“ metodus;
3) per dailės ir technologijų pamokas pasiūlyti mokiniams grupėse sukurti traukinį (kiekviena grupė kuria savo vagoną), jį atitinkamai dekoruoti ir pristatyti, kas, kada ir kokiu tikslu keliauja tame vagone;
4) per muzikos pamokas pasiūlyti mokiniams paklausyti įvairių transporto priemonių garsų ir atspėti, kokia transporto priemonė skleidžia vieną ar kitą garsą; taip pat pažaisti žaidimą „Ritminis traukinys“: kiekvienas mokinys atlieka tam tikrą ritminį pratimą (suploja ar subeldžia), o šalia jo rate stovintis kitas mokinys atkartoja ir prideda savo trumpą ritminį pratimą. Taip pratimas vis ilgėja.
Visi daiktai turi savo istoriją ir praeitį. Robotukas taip pat turi savo istoriją, nors ir dar labai trumpą. Šis pratimas supažindins su senoviniais daiktais, jų paskirtimi. Su Robotuku apsilankysi Buities muziejuje, pamatysi ir sužinosi, kaip gyveno, kokiais žaislais žaidė, kokius drabužius dėvėjo ir avalynę avėjo žmonės prieš daug šimtų metų. Drauge mokysitės suskaičiuoti ir palyginti šiuolaikinius ir senovinius daiktus.
Rekomendacijos mokytojui:
MO skirtas mokytis grupuoti daiktus, juos suskaičiuoti ir palyginti per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas 1 klasėje. Siūloma veikla per pamoką: 1) naudoti MO kaip pagalbinę demonstracinę medžiagą mokantis skaičiuoti ir palyginti; 2) naudoti MO įtvirtinant mokinių žinias, siekiant patobulinti jų gebėjimus grupuoti ir palyginti dirbant individualiai; 3) atlikus užduotis galima surengti diskusiją ir paklausti mokinių, kas jiems labiau patinka – šiuolaikiniai daiktai ar senoviniai, kodėl? Ar mokiniai norėtų pažaisti su senoviniais žaislais?
Apsilankęs pas žveją, žemdirbį ir dailidę, sužvejosi žodžius, susijusius su darbo įrankiais, ir įrašysi juose praleistas raides.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) peržiūrėjus demonstracinę medžiagą per pasaulio pažinimo pamoką, užduoti mokiniams savarankišką darbą su šiuo MO ir tai susieti su trumpųjų ir ilgųjų balsių rašyba per lietuvių kalbos pamokas; 2) per matematikos pamoką paprašyti mokinių suskaičiuoti, kiek ilgųjų ir trumpųjų balsių yra tam tikrų įrankių pavadinimuose; 3) pamokų pabaigoje porose aptarti, kas buvo įdomu, kas nustebino, kokių nesėkmių būta žiūrint ir atliekant šios dienos užduotį. Galima padiskutuoti, kokie dar žaidimai galėtų padėti daugiau sužinoti apie senovinius darbo įrankius ir išmokti rašyti trumpąsias ir ilgąsias balses.
Sužinosi apie Lietuvos šventes ir jų šventimo tradicijas, išsiaiškinsi Lietuvos valstybės simbolių reikšmę.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie valstybines, tautines ir kalendorines šventes, dalimis (skiltimis) peržiūrėti, išklausyti ir aptarti visą arba dalį šio MO; 2) aptarti, kokias valstybines ir kalendorines šventes mokiniai švenčia šeimose, kokių nešvenčia ir, jų manymu, kodėl; 3) pasiūlyti mokiniams pasirinkti mėgstamiausią šventę ir, daugiau apie ją sužinojus, papasakoti apie ją klasės draugams ir Robotukui (virtualiam klasės svečiui); 4) pasiūlyti mokiniui pasidomėti ta švente, kurios jo šeima nešvenčia, ir papasakoti apie ją namiškiams; 5) sugrupuoti šventes pagal nurodytus požymius (sezoniškumą, valstybines ir kalendorines šventes, nuolatinę ir kintamą datą); 6) ruošiantis Užgavėnių šventei ir padarius kaukių, surengti Užgavėnių kaukių pristatymą; 7) 1-oje klasėje per lietuvių kalbos pamoką, kalbant apie valstybės simbolius, pasiklausyti pasakojimo apie himną, herbą ir vėliavą.
Dažnai girdime sakant „Dabar, XXI amžiuje...“ Ar moki perskaityti datas, užrašytas romėniškais skaitmenimis, pavyzdžiui, I, V, X? Atlikdamas užduotis mokysies užrašyti amžių romėniškais skaitmenimis ir sužinosi keletą įdomių istorinių įvykių.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį laboratorinį darbą rekomenduojama naudoti per pasaulio pažinimo pamokas, kalbant apie istoriją. Reikėtų mokiniams padėti suprasti romėniškais skaitmenimis užrašytus skaičius, nes per pasaulio pažinimo pamokas ir įvairiuose istorijos šaltiniuose amžiai, laikmečiai rašomi romėniškais skaitmenimis. Šis gebėjimas mokiniams svarbus ieškant reikiamos informacijos ir ją naudojant, pavyzdžiui, kuriant projektus: kai mokiniai pasiskirstę grupėmis ieško ir kaupia reikalingą medžiagą tam tikra tema. Ieškodami informacijos, kaupdami reikalingą medžiagą, mokiniai tikrai susidurs su romėniškais skaitmenimis. Jei mokiniai domisi istorija ir savarankiškai skaito papildomą literatūrą, šis gebėjimas jiems tikrai bus naudingas.
Šis laboratorinis darbas gali būti įvadas pradedant mokytis istorijos tarpsnių, tuomet gebėjimas suprasti ir perskaityti amžių būtų geriau įtvirtintas per visą pamokų ciklą. Siūloma veikla per pamoką:
1) Siekdamas sudominti ir įtraukti į veiklą, mokytojas pasako, kad šiandien bus kalbama apie istoriją, ir lentoje užrašo sakinį, pavyzdžiui, „Pirmoji mokykla Lietuvoje pradėjo veikti XIV a.“ arba kokį nors kitą pasirinktą (jei mokytojas sakinį rašys čia ir dabar, mokiniai natūraliai jį garsiai skaitys ir tikriausiai nutils prie užrašo „XIV a.“, nes nemokės jo perskaityti). Mokytojas „nustemba“ ir labai „susirūpina“, kad mokiniai nežino, kaip perskaityti amžių. Nusprendžia, kad tiesiog negalima pradėti mokytis istorijos nežinant, kaip perskaityti ir užrašyti amžių, nes istorijoje laikas dažniausiai skaičiuojamas amžiais.
2) Mokiniai supažindinami su romėniškais skaitmenimis (I, V, X, L, C, D, M), pasimokoma iš jų sudėti dviženklius, triženklius skaičius. Svarbu, kad mokiniai suprastų skaičių sudarymo principą. Mokytojas paruošia kortelių (taupydamas pamokos laiką), mokiniai užsirašo ant jų romėniškus skaitmenis ir mokosi sudėti iš jų skaičius.
3) Mokiniams pasiūloma atlikti laboratorinį darbą. Baigusieji anksčiau galėtų padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi. Baigus aptariama, kaip sekėsi, kas mokiniams labiausiai įsiminė, prisimenama, kuriais amžiais įvyko įsimintiniausi istoriniai įvykiai. Mokiniai gali dar kartą juos užrašyti lentoje ir perskaityti bei kartu su mokytoju pasidžiaugti, kad dabar jau moka perskaityti skaičius ir galės pradėti mokytis istorinius tarpsnius ir kitas istorines temas.
Sužinosi apie Užgavėnių ir Velykų šventimo tradicijas.
Rekomendacijos mokytojui:
Siūloma veikla per pamoką: 1) kalbant apie valstybines, tautines ir kalendorines šventes, dalimis (skiltimis) pažiūrėti, išklausyti ir aptarti visą arba dalį šios medžiagos; 2) aptarti, kokias valstybines ir kalendorines šventes mokiniai švenčia šeimose, kokių nešvenčia ir, jų manymu, kodėl; 3) pasiūlyti mokiniams pasirinkti mėgstamiausią šventę ir, daugiau apie ją sužinojus, papasakoti klasės draugams ir Robotukui (virtualiam klasės svečiui); 4) pasiūlyti mokiniui pasidomėti ta švente, kurios jo šeima nešvenčia, ir papasakoti apie ją namiškiams; 5) ruošiantis Užgavėnių šventei ir padarius kaukių, parengti Užgavėnių kaukių pristatymą.
Pasikartojęs svarbiausias gramatikos taisykles, teisingai parinksi žodžių junginius ir išbaidysi pilyje gyvenančias klastingas šmėklas.
Rekomendacijos mokytojui:
Šį interaktyvųjį pratimą siūloma naudoti per lietuvių kalbos pamokas. Siūloma veikla per pamoką: 1) iš pradžių individualiai arba grupėse atlikti šį pratimą; 2) atlikus pratimą surengti grupinį darbą: suskirstyti mokinius į keturias grupes, judėdamos pagal laikrodžio rodyklę jos turėtų aplankyti keturias skirtingas stoteles ir jose pasikartoti po vieną gramatikos taisyklę iš pateiktų interaktyviame pratime ir atlikti užduotis bei įtvirtinti vietovardžių, asmenvardžių ir žodžių junginių galūnių rašybą; 3) po interaktyvaus pratimo duoti mokiniams kūrybinį darbą – parašyti rašinį „Šmėklų pilies istorija“ ir jame pavartoti bent 5 taisyklingus žodžių junginius iš šio MO.
